65 straipsnio 3 dalis – informacija apie tai, kaip pagal nacionalinę teisę nustatyti Reglamento 65 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo sprendimų pasekmes
1) Pranešimo trečiajam asmeniui reikšmė pagal Vengrijos civilinio proceso teisę
Šalis, kuri pralaimėjo procesą ir nori pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui, arba šalis, kuriai reikalavimą pareiškė trečiasis asmuo, tam trečiajam asmeniui gali išsiųsti pranešimą. Pranešimą trečiajam asmeniui gali siųsti ne tik ieškovas arba atsakovas, bet ir įstojusi į bylą šalis arba trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą.
2) Pranešimo trečiajam asmeniui pateikimo, kaip procesinio veiksmo, terminai
Atsakovas pranešimą trečiajam asmeniui gali pateikti per 30 dienų nuo tada, kai gavo reikalavimą, o ieškovas – per 30 dienų nuo tada, kai jam buvo pranešta apie esminį priešieškinį. Ši nuostata pagal analogiją taikoma priimtiems reikalavimo pakeitimams ir priešieškiniams.
Asmuo, kuris į procesą įstoja jau pradėjus nagrinėti bylą, t. y. įstojusi į bylą šalis arba trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, per 30 dienų nuo įstojimo į procesą gali pateikti pranešimą trečiajam asmeniui. Bylose, kurios vertinamos kaip itin svarbios (ginčo suma viršija 400 milijonų HUF), pranešančiosios šalies ir trečiojo asmens, kuriam pranešta apie teismo procesą, pareiškimų pateikimo terminas yra ne 30, o 15 dienų. Pareiškimas, pranešančiosios šalies pateiktas praleidus terminą, negalioja, kitaip tariant, teismas vertina, kad jis nebuvo pareikštas.
3) Pranešimo trečiajam asmeniui siuntimas
Siųsdama pranešimą trečiajam asmeniui pranešančioji šalis turi du įsipareigojimus. Pirma, pranešančioji šalis atitinkamam trečiajam asmeniui turi siųsti rašytinį pranešimą, kuriame būtų nurodytas pranešimo pagrindas ir pateikta trumpa proceso stadijos apžvalga. Antra, pranešimą trečiajam asmeniui reikia pateikti teismui raštu arba žodžiu posėdžio metu taip pat nurodant pranešimo pagrindą. Pranešančioji šalis, pateikdama teismui pranešimą trečiajam asmeniui, turi pridėti dokumentus, įrodančius, kad trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, gavo pranešimą, bei dokumentus, patvirtinančius gavimo datą.
Jei trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, per 30 dienų nuo pranešimo, dėl kurio pranešančioji šalis pateikė įrodymus, gavimo teismui neatsiunčia pareiškimo dėl įstojimo į procesą, laikoma, kad trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, nepriėmė pranešimo trečiajam asmeniui. Pareiškimas, pateiktas praleidus terminą, negalioja.
Jei trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, priima pranešimą trečiajam asmeniui, jis gali prisijungti prie pranešančiosios šalies ir įstoti į bylą. Apie tai galima pranešti raštu arba žodžiu per teismo posėdį.
Priešingu atveju pripažįstant trečiojo asmens, kuriam pranešta apie teismo procesą, įstojimą į procesą ir jo teisinį statusą taikomos taisyklės, kuriose reglamentuojamas įstojimas į bylą.
4) Pranešimų tretiesiems asmenims teisinės pasekmės
Jei trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą, priima pranešimą trečiajam asmeniui, jis gali prisijungti prie pranešančiosios šalies kaip įstojusi (pakviesta) į bylą šalis. Vengrijos civilinio proceso teisės aktuose dėl įstojusių į bylą šalių numatytos dvi skirtingos situacijos.
- Jei sprendimas neturi teisinės galios įstojusios į bylą šalies ir priešingos šalies santykiams, įstojusi į bylą šalis (iš pradžių trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą) gali nepriklausomai atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kuriuos gali atlikti tos įstojusios į bylą šalies palaikoma šalis, išskyrus sudaryti taikos sutartis, pripažinti teises ar jų atsisakyti. Įstojusios į bylą šalies veiksmai sukelia pasekmes tik tada, jei šių veiksmų neatlieka palaikoma šalis ir šie veiksmai neprieštarauja palaikomos šalies veiksmams.
- Jei pagal galiojančius teisės aktus sprendimas taip pat turi teisinę galią įstojusios į bylą šalies ir priešingos šalies santykiams, įstojusi į bylą šalis (iš pradžių trečiasis asmuo, kuriam pranešta) gali nepriklausomai atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kuriuos gali atlikti tos įstojusios į bylą šalies palaikoma šalis, išskyrus sudaryti taikos sutartis, pripažinti teises ar jų atsisakyti, ir tokie veiksmai sukelia pasekmes, net jei prieštarauja palaikomos šalies veiksmams. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina tokių prieštaraujančių veiksmų poveikį taip pat atsižvelgdamas į kitus bylos aspektus.
Tačiau klausimas, ar sprendimas turi teisinę galią įstojusios į bylą šalies ir priešingos šalies santykiams, nesprendžiamas teismo nuožiūra, o sprendžiamas išimtinai pagal teisės nuostatas.
Viena iš tokių teisės nuostatų yra 2009 m. įstatymo Nr. LXII dėl privalomo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo 32 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta: „Bet koks teisiškai privalomas teismo sprendimas, kuriuo atmestas žalą patyrusios šalies reikalavimas atlyginti žalą, taip pat taikomas draudėjui, o 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – ir valdytojui bei vairuotojui, jei teismas taip nusprendžia nagrinėdamas bylą tarp žalą patyrusios šalies ir draudimo bendrovės, atsiskaitymų pagal reikalavimus tarpininko, Nacionalinio biuro ar Kompensacijų fondo vadovo“. (Pirmiau nurodytoje 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Žalą patyrusi šalis Kompensacijų fondo vadovui gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius arba žalą, Vengrijos teritorijoje sukeltą nedrausto automobilio pažeidžiant draudimo įsipareigojimą, nenustatyto valdytojo vairuojamo automobilio arba nenustatyto automobilio, arba nuostolius ar žalą, sukeltą 26 straipsnyje nurodytu sustabdymo laikotarpiu, atsižvelgiant į 36 straipsnyje nurodytas išimtis. Kompensacijų fondo vadovas padengia reikalavimus iki sumos, nurodytos 13 straipsnio 1 dalyje. Kompensacijų fondo vadovas žalą patyrusiai šaliai taip pat atlygina bet kokius nuostolius, sukeltus automobilio, kuris nebuvo pradėtas eksploatuoti arba nebėra eksploatuojamas.“)
Tai, kad trečiasis asmuo priima pranešimą trečiajam asmeniui, nereiškia, kad jis pripažįsta įsipareigojimą pranešančiajai šaliai. Pagrindinio proceso (į kurį buvo pakviestas trečiasis asmuo, kuriam pranešta apie teismo procesą) metu negali būti sprendžiama dėl pranešančiosios šalies ir trečiojo asmens, kuriam pranešta apie teismo procesą, teisinio santykio.
74 straipsnis. Nacionalinių vykdymo taisyklių ir procedūrų aprašas
Prašome eiti į formą Teismo sprendimo vykdymo tvarka.
75 straipsnio a punktas. Teismų, kuriems pagal 36 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 4 dalį ir 47 straipsnio 1 dalį turi būti teikiami prašymai atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys
Vengrijoje – apylinkės teismai (Járásbíróság), esantys apygardos teismo (Törvényszék) būstinėje. Pešto medėje – Budos apylinkės teismas, Budapešte – Budos centrinis apylinkės teismas.
75 straipsnio b punktas. Teismų, kuriems pagal 49straipsnio 2 dalį skundžiamas teismo sprendimas dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys
Vengrijoje – apygardos teismai (Törvényszék). Budapešte – Budapešto sostinės apygardos teismas (Fővárosi Törvényszék).
75 straipsnio c punktas. Teismų, kuriems teikiamas bet kuris tolesnis skundas pagal 50 straipsnį, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys
- Vengrijoje – Aukščiausiasis Teismas (pateikiant pirmosios instancijos teismui prašymą dėl jo priimto sprendimo peržiūros).
75 straipsnio d punktas. Priimtinos pažymų dėl teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų vertimo kalbos
Netaikoma.
76 straipsnio 1 dalies a punktas. Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės
- Vengrijoje – 1979 m. Įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 13 dėl tarptautinės privatinės teisės 57 straipsnis.
76 straipsnio 1 dalies b punktas. Reglamento 65 straipsnyje nurodytos trečiųjų šalių informavimo taisyklės
- Vengrijoje – 1952 m. III įstatymo dėl civilinio proceso kodekso 58–60 straipsniai (dėl trečiųjų asmenų informavimo).
76 straipsnio 1 dalies c punktas. Reglamento 69 straipsnyje nurodytos konvencijos
- Vengrijos Liaudies Respublikos ir Bulgarijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas Sofijoje 1966 m. gegužės 16 d.,
- Kipro Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Budapešte 1981 m. lapkričio 30 d.,
- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių sureguliavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Bratislavoje 1989 m. kovo 28 d., vis dar galioja Čekijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos atžvilgiu,
- Vengrijos Liaudies Respublikos ir Prancūzijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėje ir šeimos teisėje, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos, pasirašyta Budapešte 1980 m. liepos 31 d.,
- Vengrijos Liaudies Respublikos ir Graikijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Budapešte 1979 m. spalio 8 d.,
- Vengrijos Liaudies Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos sutartis dėl savitarpio teisinės pagalbos, pasirašyta 1968 m. kovo 7 d., Kroatijos ir Slovėnijos atžvilgiu,
- Lenkijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Budapešte 1959 m. kovo 6 d., ir
- Vengrijos Liaudies Respublikos ir Rumunijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Bukarešte 1958 m. spalio 7 d.
