Tėvų vykdomas vaikų grobimas

Ar jūs esate tarptautinė pora, turinti vaikų, ir šiuo metu skiriatės? Galbūt norite grįžti į savo gimtąją šalį ir pasiimti vaiką su savimi. Tačiau, jeigu tai darysite be kito iš tėvų ar teismo sutikimo, galite pažeisti įstatymą.

Rodyti daugiauRodyti mažiau

Sužinokite, kas yra teisėta ir ką daryti, jeigu vaiką pagrobė kitas iš tėvų.

Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas į kitą valstybę narę nei ta, kurioje jis nuolat gyveno iki pagrobimo, arba yra neteisėtai joje laikomas, taikoma 1980 m. Hagos konvencija, papildyta Reglamento „Briuselis IIb“ III ir IV skyriais.

Kaip ES taisyklės padeda užkirsti kelią vaikų grobimui?

Už klausimus, susijusius su tėvų pareigomis, pavyzdžiui, globos ir bendravimo teisėmis, kol bus išspręsta pagrobimo byla, lieka atsakingas šalies, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki pagrobimo, teismas. Taip siekiama išvengti situacijų, kuomet tėvai pagrobtų savo vaiką tikėdamiesi, kad jų šalies teisme bus priimtas palankesnis sprendimas.

Kaip vienas iš tėvų gali susigrąžinti pagrobtą vaiką?

Visose ES šalyse veikia centrinės institucijos, kurios padeda tėvams, nukentėjusiems nuo tarpvalstybinio vaikų grobimo. Galima pradėti vaiko grąžinimo procedūrą. Šiuo atveju teismas turi priimti sprendimą šiuo klausimu per šešias savaites nuo tada, kai byla pasiekia teismą. Teismas turėtų suteikti vaikui, galinčiam susidaryti savo nuomonę, galimybę būti išklausytam proceso metu.

Ar šalies, į kurią vaikas buvo pagrobtas, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką?

Šalies, į kurią vaikas buvo pagrobtas, teismas gali prieštarauti vaiko grąžinimui tik:

  • jei nebuvo neteisėto išvežimo ar laikymo (1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnis);
  • jei likęs vienas iš tėvų pagrobimo metu faktiškai nepasinaudojo savo globos teisėmis (1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktas);
  • jei yra rimtas pavojus, kad dėl grąžinimo vaikui bus padaryta fizinė arba psichologinė žala (1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas). Tačiau vaiko grąžinimas negali būti sustabdytas, jei buvo imtasi tinkamų vaiko apsaugos priemonių. Jei teismas nustato, kad vaikas neturėtų būti grąžintas, jis turi kreiptis į šalies, iš kurios vaikas buvo pagrobtas, teismą (Reglamento „Briuselis IIb“ 27 straipsnio 3 dalis);
  • jei vaikas prieštarauja grąžinimui (1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis);
  • jei grąžinimas nebūtų leidžiamas pagal prašomosios valstybės pagrindinius principus, susijusius su žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga (1980 m. Hagos konvencijos 20 straipsnis).

Tada šalies, iš kurios vaikas buvo pagrobtas, teismas priima sprendimą dėl galutinio sprendimo, atsižvelgdamas į kito teismo įrodymus ir argumentus. Teisėjas taip pat turi išklausyti vaiką ir abi šalis.

Ar teismo sprendimas bus automatiškai vykdytinas?

Galutinis kilmės šalies teismo sprendimas automatiškai pripažįstamas ir vykdytinas kitoje ES šalyje nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu (egzekvatūros panaikinimas), jeigu teisėjas išdavė atitinkamą pažymą, numatytą Reglamente „Briuselis IIb“.

Reglamento „Briuselis IIb“ taikymo praktinis vadovas pateikiamas šioje svetainėje: ETT leidiniai

Susijusios nuorodos:

Paskutinis naujinimas: 14/06/2023

Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.