Parental responsibility - child custody and contact rights

Parental responsibility means all rights and obligations towards a child and its assets. Although this concept varies between the Member States, it usually covers custody and visiting rights. If you are an international couple with one or more children and are now separating, you will need to agree the custody arrangements for them.

Where to start?

What is custody? What are visiting rights?

As long as the parents live together, they usually hold custody over their children jointly. However, if the parents get divorced or split up, they need to decide how this responsibility will be exercised in the future.

The parents may decide that the child shall live alternately with both parents, or with one parent. In the latter case, the other parent usually has a right to visit the child at certain times.

Custody rights also cover other rights and duties linked to the education and care of the child, including the right to look after the child and his/her assets. The parents usually have the parental responsibility for a child, but parental responsibility may also be given to an institution to which the child is entrusted.

Who decides on the custody and visiting rights?

The parents may decide on these matters by mutual agreement. A mediator or lawyer can help if the parents do not manage to reach an agreement. Visit the link at the bottom of this page to find a mediator.

If the parents are unable to reach an agreement they may have to go to court. The court may decide that both parents shall have custody over the child (joint custody) or that one of the parents shall have custody (single custody). In the case that only one parent has custody, the court may decide on visiting rights for the other parent.

In the case of an international couple, EU rules determine which court has the responsibility to deal with the case. Visit the link at the bottom of this page to find the responsible court.

The main aim is to avoid both parents addressing the court in their own country and two decisions being issued for the same case. The principle is that the responsible court is the court in the country where the child habitually resides.

Will the decision of the court be enforced in the other EU country?

A mechanism for the recognition and enforcement of decisions ensures that the decision of the court is applied in other EU countries once it has been issued. This makes it easier for those with parental responsibility to exercise their rights.

In particular, a judgment on access rights will be recognised in another EU Member State without any special procedure being required, thus supporting the relationship between the child and both parents.

Which EU rules apply?

The rules settling cross-border matters between children and their parents are part of the Brussels IIa Regulation. These rules apply equally to all children, whether they are born in wedlock or not. The Brussels IIa Regulation is the cornerstone of EU judicial cooperation in matrimonial matters and matters of parental responsibility. The Regulation has applied since 1 March 2005 in all EU countries except Denmark.

Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.

Related links

Last update: 18/01/2019

This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.

Tėvų atsakomybė - Belgija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžia yra teisinis mechanizmas, skirtas vaikams apsaugoti ir jiems atstovauti, kol jie tampa pilnamečiais arba emancipuotais. Tai apima ir vaiko asmenį, ir jo turtą. Tėvų valdžia reglamentuojama Civilinio kodekso (pranc. Code civil) 371–387ter ir 203 straipsniuose.

Tėvų valdžia automatiškai naudojasi vaiko teisiniai tėvai, t. y. tie asmenys, kurie tokiais laikomi pagal teisės aktus dėl tėvystės, motinystės arba bendramotinystės ryšio, nustatomo pagal kraują, įvaikinimą arba įstatymą. Jeigu biologiniai tėvai pagal teisės aktus nėra pripažįstami teisiniais tėvais, jie tėvų valdžios neturi.

Vaikai lieka savo tėvo ir motinos valdžioje, kol tampa pilnamečiais (kol jiems sueina 18 metų) arba emancipuotais. Sprendimus dėl vaiko gyvenamosios aplinkos, išlaikymo, sveikatos, priežiūros, lavinimo, mokymo ar ugdymo privalo priimti tėvai (Civilinio kodekso 203 straipsnis).

Tarp įvairių su tėvų valdžia siejamų galių atskirai vertinama valdžia vaiko asmens atžvilgiu, vaiko turto valdymas ir tam tikros tėvų valdžios prerogatyvos. Valdžia vaiko asmens atžvilgiu gali būti skirstoma į globos teises, kurias sudaro „gyvenimas“ su vaiku (t. y. rūpinimasis vaiku, jo priežiūra ir su lavinimu susijusių sprendimų, priimamų vaikui būnant su vienu iš tėvų, priėmimas), ir teisė į lavinimą, kurią sudaro sprendimų, susijusių su vaiko išlaikymu, lavinimu ir mokymu, priėmimas. Vaiko turto valdymas skirstomas į teisę administruoti vaiko turtą ir teisę tą turtą teisėtai naudoti. Specialios prerogatyvos yra tėvų teisės, susijusios su vaiko santuoka, įvaikinimu ir emancipacija.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų valdžią nepilnamečio vaiko asmens atžvilgiu paprastai kartu įgyvendina abu vaiko tėvai. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu ir ar jie yra susituokę, jeigu yra nustatyta vaiko kilmė iš abiejų tėvų, abu tėvai (kiekvienas iš jų) kartu naudojasi įvairiomis tėvų valdžios prerogatyvomis (Civilinio kodekso 373–374 straipsniai).

Jeigu vaiko kilmė iš tėvo arba iš motinos nėra nustatyta arba jeigu vienas iš jų yra miręs, nedalyvauja auginant vaiką arba negali išreikšti savo valios, kitas iš tėvų naudojasi šia valdžia vienas.

Trečiųjų šalių (veikiančių sąžiningai) atžvilgiu kiekvienas iš tėvų, kuris tėvų valdžia naudojasi vienas, yra laikomas turinčiu kito iš tėvų sutikimą (Civilinio kodekso 373 straipsnis).

Jeigu tėvai negali susitarti, kaip organizuoti vaiko gyvenamąją aplinką, taip pat svarbiais klausimais, susijusiais su vaiko sveikata, lavinimu, mokymu ir laisvalaikiu, arba religiniais ar filosofiniais klausimais, arba jeigu susitarimas prieštarauja vaiko interesams, šeimos bylų teismas (pranc. tribunal de la famille) gali pavesti vykdyti tėvų valdžią vienam iš tėvų.

Šiuo atveju pagal nustatytą tvarką kitas iš tėvų išlaiko 1) priežiūros teisę, t. y. teisę būti informuojamas apie vaiko padėtį ir teisę kreiptis į šeimos bylų teismą, jeigu jis mano, kad kitas iš tėvų nesilaiko vaiko interesų, ir 2) teisę matytis su vaiku. Teisę matytis su vaiku galima atimti tik dėl labai rimtų priežasčių (Civilinio kodekso 374 straipsnis).

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvų valdžia nesinaudoja nei tėvas, nei motina, vaikui skiriama globa (Civilinio kodekso 375 straipsnis).

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Iš esmės tėvų gyvenimas skyrium ar santuokos nutraukimas neturi poveikio naudojimosi tėvų valdžia taisyklėms. Taikomas teisinis principas, kad kiekvienas iš abiejų vaiko tėvų kartu naudojasi tėvų valdžia (žr. 2 punktą). Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų ir toliau naudojasi tėvų valdžia ir nė vienas iš tėvų negali savo iniciatyva priimti tokio sprendimo, kuriuo kitam iš tėvų būtų trukdoma naudotis savo prerogatyvomis. Todėl vienas iš tėvų turi gauti kito iš tėvų sutikimą, priešingu atveju negali imtis veiksmų. Tačiau kalbant, pavyzdžiui, apie vaiko gyvenamąją aplinką, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, pagrįstai priima sprendimus dėl kasdienės tvarkos, gero elgesio ir kt.

Tėvai gali susitarti dėl naudojimosi tėvų valdžia tvarkos, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Priešingu atveju šiuo klausimu turi būti kreipiamasi į šeimos bylų teismą, kuris gali nuspręsti pavesti vienam iš tėvų, kad šis tėvų valdžia naudotųsi vienas (žr. 2 punktą).

Turi būti nuspręsta dėl vaiko gyvenamosios aplinkos, vietos, kurioje vaikas įrašomas į gyventojų registrą, ir tėvų įnašo į vaiko išlaikymą, lavinimą ir mokymą tvarkos.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tėvams nebūtina kreiptis į šeimos bylų teismą, jie gali sudaryti privatų susitarimą, išspręsdami tėvų valdžios vaiko atžvilgiu klausimą. Siekiant padėti tėvams šiuo klausimu, jiems suteikta galimybė bet kuriuo metu, taip pat teismo proceso metu, kreiptis į akredituotą ir tinkamai kvalifikuotą tarpininką (advokatą, notarą arba kitą akredituotą tarpininką) (Teismų kodekso (pranc. Code judiciaire) 1730 straipsnis).

Jeigu tėvai pageidauja prireikus užtikrinti šio sprendimo vykdymą, jie turi perduoti šį susitarimą kompetentingam šeimos bylų teismui, kuris nustato, ar susitarimas atitinka vaiko interesus.

Jeigu santuoka nutraukiama dėl neatitaisomo santuokos žlugimo (žr. faktų suvestinę „Santuokos nutraukimas. Belgija“), tėvai bet kuriuo proceso etapu gali prašyti šeimos bylų teismo patvirtinti susitarimą dėl laikinųjų priemonių vaikų atžvilgiu. Teisėjas gali atsisakyti patvirtinti šį susitarimą, jeigu jis prieštarauja vaikų interesams.

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu (žr. faktų suvestinę „Santuokos nutraukimas. Belgija“), šalys savo susitarimuose dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi nurodyti naudojimosi tėvų valdžia priemones (naudojimąsi tėvų valdžia, teisę matytis, vaiko turto administravimą) ir kiekvieno iš tėvų įnašo į vaiko išlaikymą, lavinimą, sveikatą, mokymą ir ugdymą tvarką santuokos nutraukimo proceso metu ir vėliau. Prokuroras pateikia nuomonę, o šeimos bylų teismas gali panaikinti arba iš dalies pakeisti nuostatas, prieštaraujančias nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylų teismas nutraukia santuoką ir patvirtina susitarimus nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Kai pateikiamas prašymas, teismo kancleris informuoja šalis, kad jos gali kreiptis dėl taikinamojo tarpininkavimo, taikinimo ar taikyti kitą taikaus ginčų sprendimo formą (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 1 dalis). Be to, teisėjas bet kuriuo metu gali šalims pasiūlyti apsvarstyti taikinimo ar taikinamojo tarpininkavimo galimybes. Jeigu šalys sutinka, teisėjas gali atidėti bylos svarstymą, kad šalys galėtų išsiaiškinti, ar galima pasiekti susitarimus arba ar taikinamasis tarpininkavimas gali joms padėti rasti sprendimą, arba byla gali būti perduota taikaus sprendimo skyriui (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 3 dalis).

Jeigu šalys pasiekia susitarimą, teismas šį susitarimą patvirtina, nebent jis akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 2 dalis).

Bet kuri šalis taip pat gali siūlyti naudotis taikinamuoju tarpininkavimu, neatsižvelgiant į teismo procesą (Teismų kodekso 1730 straipsnis). Pirmiau nurodytomis sąlygomis taip pat gali būti patvirtintas bet kuris akredituoto tarpininko pasiektas susitarimas.

Galiausiai šalys visada gali konsultuotis su ekspertais (socialiniais darbuotojais, psichologais, vaikų psichiatrais) ir gauti informacija pagrįstą nuomonę arba paprašyti teismo procese skirti ekspertą. Tame procese prokuroras gali prašyti socialinių tarnybų informacijos apie vaikus, o šeimos bylų teismas atsižvelgia į vaikų nuomones (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 6 dalis).

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Jeigu tėvai nepasiekia susitarimo arba pasiekia tik dalinį susitarimą, arba jeigu susitarimas prieštarauja vaiko interesams, šeimos bylų teismas sprendžia dėl naudojimosi tėvų valdžia, atsižvelgdamas į tėvų išreikštus pageidavimus ir į vaiko pageidavimą, jeigu vaikas yra pakankamo amžiaus, taip pat į bylos padėtį ir aplinkybes. Klausimai, kurie gali būti pateikti teismui:

– abiejų arba vieno iš tėvų naudojimasis tėvų valdžia (žr. 2 punktą);

– pagrindinė vieta, kurioje vaikas bus įtrauktas į gyventojų registrą (= nuolatinė gyvenamoji vieta);

– vaiko gyvenamoji aplinka (jeigu nėra sudaryta susitarimo, o tėvų valdžia bendrai naudojasi abu tėvai, pirmenybė teikiama lygiateisiam vaiko gyvenamosios aplinkos nustatymui, jeigu to prašo bent vienas iš tėvų. Jeigu tai nėra tinkamiausias sprendimas, gali būti numatyti ilgesni gyvenimo su vienu iš tėvų laikotarpiai arba kitokia tvarka. Šeimos bylų teismas atsižvelgia į konkrečias aplinkybes ir į vaiko bei tėvų interesus);

– išlaikymo įnašas (pagal savo galimybes kiekvienas iš tėvų turi padengti vaiko gyvenamosios aplinkos, išlaikymo, sveikatos, priežiūros, lavinimo, mokymo ir ugdymo išlaidas).

Šeimos bylų teismui taip pat gali tekti nuspręsti dėl vaiko lavinimo ir mokymo. Šalys teismui taip pat gali teikti konkrečius klausimus, pvz., dėl atostogų laikotarpių paskirstymo tarp tėvų, tam tikrų išlaidų dalijimosi, vaiko priėmimo į mokyklą ir kt. Tai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Tai, kad tėvų valdžia priklauso tik vienam iš tėvų, nesuteikia jam neribotų teisių priimti sprendimus dėl vaiko. Turi būti atsižvelgiama į kiekvienu konkrečiu atveju pasiektus susitarimus. Be to (žr. 2 punktą), kitas iš tėvų išlaiko teisę prižiūrėti vaiko lavinimą.

Persikėlimas su vaiku į kitą gyvenamąją vietą neinformavus kito iš tėvų gali turėti poveikį vaiko gyvenamajai aplinkai, teisei matytis ir kt. Tokiu atveju šalis, kuriai nebuvo pranešta arba kuri su tuo nesutinka, gali kreiptis į šeimos bylų teismą (Civilinio kodekso 374 ir 387bis straipsniai) arba, skubiu ir absoliučiai būtinu atveju, į teisėją, nagrinėjantį prašymus taikyti laikinąsias priemones (pranc. juge des référés) (Teismų kodekso 584 straipsnio 4 dalis).

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

(Žr. 2 punktą). Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų ir toliau naudojasi tėvų valdžia (įgyvendina vaiko globos teises, vaiko teisę į lavinimą, teisę teisiškai administruoti ir naudoti vaiko turtą) ir nė vienas iš tėvų negali savo iniciatyva priimti tokio sprendimo, kuriuo kitam iš tėvų būtų trukdoma naudotis savo prerogatyvomis. Todėl vienas iš tėvų turi gauti kito iš tėvų sutikimą, priešingu atveju negali imtis veiksmų. Tačiau kalbant, pavyzdžiui, apie vaiko globos teises, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, pagrįstai priima sprendimus dėl kasdienės tvarkos, gero elgesio ir kt. Trečiųjų šalių (veikiančių sąžiningai) atžvilgiu kiekvienas iš tėvų, kuris tėvų valdžia naudojasi vienas, yra laikomas turinčiu kito iš tėvų sutikimą (Civilinio kodekso 373 straipsnis).

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Pagal Teismų kodekso 572bis straipsnio 4 dalį šeimos bylų teismas nagrinėja prašymus dėl tėvų valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl jų gyvenamosios aplinkos arba teisių su jais matytis. Prie prašymo pridedami dokumentai priklauso nuo teikiamo pareiškimo.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Kai kurios šeimos bylų teismo jurisdikcijai priklausančios bylos, pvz., bylos dėl tėvų valdžios, gyvenamosios aplinkos ar teisės matytis su vaiku, pagal įstatymą gali būti laikomos skubiomis ir pradedamos inter partes pareiškimu, šaukimu arba bendru prašymu. Tokios bylos išsprendžiamos laikinąja nutartimi. Jeigu byla pradedama šaukimu, terminas yra bent dvi dienos (žr. Teismų kodekso 1035 straipsnio 2 dalį). Kitais atvejais pirmasis posėdis turi įvykti vėliausiai per 15 dienų nuo prašymo užregistravimo teismo kanceliarijoje (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Visose bylose, susijusiose su nepilnamečiais vaikais, šalys privalo asmeniškai dalyvauti ne tik pirmajame posėdyje, bet ir posėdžiuose, kuriuose aptariami klausimai dėl vaikų, taip pat žodinių argumentų posėdžiuose (Teismų kodekso 1253ter straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos). Be to, bet kuris nepilnametis turi teisę būti išklausytas aktualiais klausimais dėl tėvų valdžios, gyvenamosios aplinkos ir teisės matytis (Teismų kodekso 1004 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Šiuo klausimu taikomos įprastos normos (žr. faktų suvestinę „Teisinė pagalba. Belgija“).

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu ir šalys susitarė dėl naudojimosi tėvų valdžia tvarkos, prokuroras pateikė nuomonę, o šeimos bylų teismas susitarimus patvirtino ir nutraukė santuoką, tada iš esmės nėra priežasčių teikti apeliacinį skundą.

Kitais atvejais sprendimas dėl tėvų valdžios gali būti apskundžiamas per tam tikrą terminą, kuris paprastai yra vienas mėnuo. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo arba pranešimo apie jį (skundo dėl vienašališku prašymu priimtos nutarties) įteikimo. Kartais sprendimo paskelbimas pavėlinamas (pavyzdžiui, prokuroro prašymu), kad terminas būtų pailgintas.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Šeimos bylų teismas, nusprendęs dėl vaiko gyvenimo su kiekvienu iš tėvų grafiko arba patvirtinęs vieno iš tėvų arba netgi trečiosios šalies teisę matytis su vaiku, vėliau gali prie savo sprendimo pridėti vykdymo priemones (Civilinio kodekso 387ter straipsnio 1 dalies penkta pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, nurodo šių priemonių pobūdį ir jų įgyvendinimo tvarką, o jeigu jis mano, jog tai reikalinga, jis taip pat paskiria įgaliotus asmenis, kurie lydi sprendimą vykdantį teismo pareigūną. Šeimos bylų teismas gali nustatyti periodines baudas, taip užtikrindamas, kad sprendimas būtų vykdomas.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Nuo 2005 m. kovo 1 d. pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, žinomą kaip „Briuselis IIa“, visi valstybėje narėje (išskyrus Daniją) priimti sprendimai, susiję su tėvų valdžia, iš esmės yra automatiškai pripažįstami. Tačiau, išskyrus sprendimus dėl teisių matytis su vaiku ir dėl pagrobto vaiko grąžinimo, sprendimo vykdymas reiškia, kad vykdymo prašymas teikiamas šeimos bylų teismui, o šis dėl to nusprendžia laikinąja nutartimi.

Tačiau ši supaprastinta tvarka netaikoma sprendimams, priimtiems iki minėtos datos ne santuokos nutraukimo procese. Šiuo atveju patartina taikyti įprastą sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūrą.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Bet kuris suinteresuotas asmuo gali kreiptis į šeimos bylų teismą, kad užsienyje priimtas sprendimas būtų nepripažįstamas. Šeimos bylų teismas gali sustabdyti procesą, jeigu atitinkamas sprendimas yra apskųstas jį priėmusioje šalyje.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Belgijos teismai iš esmės taiko vaiko įprastinės gyvenamosios vietos teisę.

Tačiau jeigu pagal įprastinės gyvenamosios vietos teisę neįmanoma tinkamai apsaugoti vaiko asmens ar turto, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, teisė. Jeigu atitinkamoje užsienio teisėje numatytų priemonių neįmanoma imtis materialiniu ar teisiniu požiūriu, taikoma Belgijos teisė.

Paskutinis naujinimas: 28/06/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Bulgarija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Bulgarijos teisės aktuose tėvų pareigoms apibūdinti vartojami teisiniai terminai „tėvų teisės ir pareigos“ ir „tėvų teisių įgyvendinimas“. Sąvoka apima visas teises ir pareigas, kurias tėvas (motina) turi savo nepilnamečiams vaikams.

Bulgarijos teisėje daromas skirtumas tarp 14 metų nesulaukusių nepilnamečių ir 14–18 metų nepilnamečių. Tėvų teisės įgyvendinamos abiejų amžiaus grupių vaikų atžvilgiu.

Įvaikinimo atveju teisės ir pareigos, kurios, viena vertus, taikomos įvaikiui ir jo palikuonims ir, kita vertus, įvaikintojui ir jo giminaičiams, sutampa su giminaičių teisėmis ir pareigomis, o įvaikio ir jo palikuonių ir jų giminaičių teisės ir pareigos pasibaigia.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, taip pat turi pareigą išspręsti tėvų teisių įgyvendinimo, asmeninių santykių ir santuokinių vaikų išlaikymo, taip pat šeimos būsto naudojimo klausimus.

Teismas nusprendžia, kuriam sutuoktiniui suteikti tėvų teises, nurodo su šių teisių įgyvendinimu susijusias priemones, išsprendžia vaikų ir jų tėvų asmeninių santykių ir vaikų išlaikymo klausimus. Nuspręsdamas, kuris iš tėvų turi įgyvendinti tėvų teises, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertina visas aplinkybes ir išklauso tėvų ir vaikų, jeigu pastarieji yra vyresni nei 10 metų.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Paprastai tėvų teises tėvai įgyvendina solidariai.

Įstatyme įtvirtintos aiškios nuostatos dėl senelių teisių bendrauti su vaiku.

Nepilnamečiai vaikai turi pareigą gyventi kartu su savo tėvais, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių vaikų gyvenimas atskirai nuo tėvų yra pateisinamas. Jeigu šios pareigos nesilaikoma, teismas tėvų prašymu ir išklausęs vaiką, jeigu jis yra vyresnis nei 10 metų, priima sprendimą dėl vaiko grąžinimo tėvams.

Kiekvienas iš tėvų gali savarankiškai atstovauti jaunesniam nei 14 metų vaikui ir duoti sutikimą atlikti teisinius veiksmus, jeigu vaikai yra sulaukę 14–18 metų ir tik jeigu tai atitinka jų interesus.

Nepilnamečių vaikų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, išskyrus greitai gendančias prekes, gali būti nusavinamas, suvaržomas jį įkeičiant arba apskritai parduodamas gavus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismo leidimą tik jeigu tai yra būtina arba naudinga vaikams. Nepilnamečio vaiko dovanos, atleidimas nuo įsipareigojimų, skolinimas ir kito asmens skolų užtikrinimas pateikiant užstatą, įkeičiant turtą arba suteikiant garantiją yra niekinis.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu vieno iš tėvų elgesys kelia pavojų vaiko asmeniui, auklėjimui, sveikatai arba turtui, apylinkės teismas savo iniciatyva arba kito iš tėvų ar prokuroro prašymu taiko atitinkamas vaiko interesus atitinkančias priemones ir prireikus paskiria vaikui tinkamą apgyvendinimą.

Šių priemonių taip pat imamasi, jeigu tėvas (motina) negali įgyvendinti tėvų teisių dėl nuolatinės fizinės ar psichikos ligos, ilgo nebuvimo su šeima arba kitų objektyvių priežasčių. Tėvui (motinai) gali būti atimtos tėvų teisės šiais ypač rimtais atvejais: tėvas (motina) nesirūpina vaiku ir ilgą laiką be pagrįstos priežasties nemoka išlaikymo išmokų arba tėvas (motina) atidavė vaiką į specialią įstaigą ir per šešis mėnesius nuo numatytos atsiėmimo dienos jo neatsiėmė.

Teismo bylos dėl tėvų teisių panaikinimo iškeliamos apylinkės teisme šio teismo iniciatyva arba kito iš tėvų ar prokuroro prašymu. Visose bylose dėl tėvų teisių apribojimo ar panaikinimo teismas taip pat išsprendžia priemonių, susijusių su asmeniniais tėvų ir vaikų santykiais, taikymo klausimą.

Teismas gali atnaujinti tėvų teises atsiradus naujoms aplinkybėms arba tėvo (motinos) prašymu.

Teismas ex officio praneša tėvo (motinos) gyvenamosios vietos savivaldybei apie panaikintas tėvų teises arba vėlesnį jų atnaujinimą, siekdamas paskirti 14–18 metų nepilnamečių rūpintoją arba jaunesnių nei 14 metų nepilnamečių globėją.

Socialinės gerovės direktorato prašymu teismas gali priimti nutartį dėl vaiko apgyvendinimo ne šeimoje, jeigu tėvai yra mirę, nežinomi, jiems atimtos tėvų teisės, jie įgyvendina apribotas tėvų teises arba dėl objektyvių priežasčių ar be pagrįstos priežasties ilgą laiką nesirūpina vaiku, kai vaikas tampa smurto šeimoje auka ir kyla didelė grėsmė jo fiziniam, psichiniam, moraliniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Vaikas perduodamas socialinei įstaigai arba globėjų šeimai, įskaitant atvejus, kuriems taikomas 1996 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos 11 straipsnis.

Teismas gali nuspręsti perduoti vaiką giminaičiams, globėjų šeimai arba specialiai įstaigai. Kol teismas dar nepriėmė nutarties, dabartinio vaiko adreso socialinės gerovės direktoratas taiko vaikui laikino apgyvendinimo administracinę procedūrą.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu kartu gyvenantys tėvai nesutaria tėvų teisių įgyvendinimo klausimais, ginčas perduodamas apylinkės teismui, kuris išklauso abu tėvus ir prireikus – vaiką. Teismo sprendimą galima apskųsti vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis.

Jeigu tėvai negyvena kartu ir negali susitarti, kuris iš jų globos vaiką, ginčą sprendžia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas, kuris išklauso vaiką, jeigu jis yra sulaukęs ne mažiau kaip 10 metų. Teismo sprendimą galima apskųsti vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tėvai gali sudaryti neteisminius susitarimus dėl tėvų teisių suteikimo ir įgyvendinimo ir susitarti dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų, kuris neturi tėvų teisių, tvarkos, tačiau šie susitarimai nėra teisiškai įpareigojantys. Nepaisant sudaryto neteisminio susitarimo, kiekvienas iš tėvų gali iškelti teisme bylą dėl tėvų teisių arba bendravimo su vaiku, o teismas priima sprendimą, kuriuo nustato tėvų teisių įgyvendinimo nuo sprendimo priėmimo dienos tvarką, galiojančią nepaisant neteisminio susitarimo. Pagal tą pačią teisinę sistemą nustatoma vaiko bendravimo su vienu iš tėvų, kuris negloboja vaiko ir su juo kartu negyvena, tvarka.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Pagal Tarpininkavimo įstatymą šeimos ginčai gali būti sprendžiami taikant tarpininkavimą, tačiau susitarimas dėl tėvų teisių įgyja teisinę galią tik Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka jį aiškiai patvirtinus teismui.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teisėjas gali išspręsti bet kurį jam perduotą klausimą, įskaitant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą, kuris iš tėvų įgyvendins tėvų teises, kokia tvarka vaikas ir kitas iš tėvų bendraus tarpusavyje, tėvų teisių lankyti vaiką ar matytis su juo įgyvendinimo, pareigos mokėti vaikui išlaikymą, mokyklos parinkimo, vardo vaikui suteikimo ir pan. klausimus. Žr. atsakymus į 3 ir 4 klausimus.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Paprastai tėvų teises įgyvendinantis vienas iš tėvų priima sprendimus, susijusius su kasdieniu vaiko gyvenimu, įskaitant, pvz., tai, kokią mokyklą vaikas lankys. Kartais reikalingas abiejų tėvų sutikimas, pvz., kai yra išduodami vaiko tapatybės dokumentai arba kai jis išvyksta iš šalies, nepaisant kelionės, įskaitant atostogas, trukmės ar tikslo.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Kai tėvai negyvena bendrame būste, teismas turi pareigą priimti nutartį ir ja nustatyti, kuris iš tėvų turės tėvų teises ir kaip kitas iš tėvų bendraus su vaiku. Nepažeidžiant pirmiau nurodytos nuostatos, teisme sudarytam tėvų susitarimui, kuriame, be įprastos praktikos, nustatoma išsamesnė vaiko ir kito iš tėvų bendravimo tvarka, netaikomi jokie apribojimai. Teismų praktikoje nustatyta ir santuokos bylų šalys visuotinai pripažįsta, kad paprastai vaikas su kitu iš tėvų praleidžia dvi ar daugiau ne darbo dienų kiekvieną mėnesį ir konkretų skaičių savaičių per moksleivių atostogas.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Kompetenciją turi atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu išlaikyti vaiką, ieškovas prašymą taip pat gali pateikti savo įprastinės gyvenamosios vietos teismui.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Su tėvų teisėmis susijusiose bylose taikomos bendrosios procesinės taisyklės.

Jeigu klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, tėvai gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su tėvų teisėmis vaiko atžvilgiu, ir nustatyti bendravimo su kitu iš tėvų tvarką.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Bylos šalys teisinę pagalbą gali gauti vadovaudamosi Teisinės pagalbos įstatyme nustatytomis bendrosiomis teisinės pagalbos teikimo nuostatomis ir sąlygomis.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Apylinkės teismo priimtus sprendimus pagal bendrąsias taisykles per dvi savaites nuo sprendimo kopijos gavimo dienos galima apskųsti apygardos teismui.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismų sprendimai vykdomi Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Jame įtvirtintos aiškios nuostatos dėl pareigos atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti ir dėl pareigos perduoti vaiką. Teismo sprendimą vykdo pareiškėjo pasirinktas valstybinis arba privatus antstolis.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Taikytinai teisei priskiriamas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo ir Civilinio proceso kodekso 621 straipsnis (galioja nuo 2007 m. liepos 24 d.).

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Taikytinai teisei priskiriamas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo ir Civilinio proceso kodekso 622 straipsnis (galioja nuo 2007 m. liepos 24 d.).

Bendroji jurisdikcija priklauso kitos šalies įprastinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui, arba, jeigu ji Bulgarijoje neturi nuolatinio adreso, atitinkamos šalies įprastinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui, arba, jeigu atitinkama šalis neturi Bulgarijoje įprastinės gyvenamosios vietos, Sofijos miesto teismui.

Prašymas pripažinti ir vykdyti užsienio teismo priimtą sprendimą arba kitos užsienio institucijos nutartį dėl tėvų teisių įgyvendinimo arba tėvų teisių įgyvendinimo atnaujinimo neteisėtai išvežus vaiką pagal 1980 m. Europos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo, kuri 1980 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta Liuksemburge (ratifikuota įstatymu, 2003 m. oficialusis leidinys (SG) Nr. 21 (2003 m. SG Nr. 104)) (Liuksemburgo konvencija), teikiamas Sofijos miesto teismui. Teismas rengia viešą posėdį, kuriame dalyvauja Teisingumo ministerija arba pareiškėjas, užsienio teismo sprendime ar nutartyje nurodytos šalys ir prokuroras. Teismas išklauso vaiką, jeigu to prašo dabartinio vaiko adreso savivaldybės socialinės gerovės direktoratas. Užsienio teismo sprendimo ar nutarties pripažinimo ir vykdymo procedūra sustabdoma šiais atvejais: teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ši byla buvo iškelta valstybėje, kurioje buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas ar nutartis, jau baigus procedūrą. Ta pati procedūra taikoma tais atvejais, kai Bulgarijos teismuose nagrinėjama byla dėl kito teismo sprendimo ar nutarties dėl tėvų teisių įgyvendinimo pripažinimo ir (arba) vykdymo. Apie tai nedelsiant pranešama atitinkamam teismui, o teisėjas sprendimą turi priimti per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos.

Teismo sprendimas turi būti priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šį sprendimą galima apskųsti Sofijos apeliaciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis.

Procedūra taip pat taikoma prašymams dėl sprendimų, priimtų išvežus vaiką, pripažinimo ir vykdymo, jeigu sprendime nustatyta, kad vaikas išvežtas neteisėtai. Kitoje valstybėje, kuri yra Liuksemburgo konvencijos susitariančioji šalis, priimtas sprendimas nepripažįstamas ir nevykdomas pagal 8 ir 9 straipsnius, jeigu Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai tenkinami ir patvirtinami tiek, kiek jie yra vykdytini valstybėje, kurioje buvo patvirtintas sprendimas. Ta pati procedūra taikoma pagal Konvenciją iškeltoms byloms dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo, kiek jos susijusios su tėvų pareigomis ir vaiko apsaugos priemonėmis.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Vaiko ir tėvų santykiai reglamentuojami pagal jų įprastinės gyvenamosios vietos valstybės įstatymus. Jeigu tėvai ir vaikas neturi bendros įprastinės gyvenamosios vietos, jų santykiai reglamentuojami pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės arba pilietybės valstybės įstatymus, atsižvelgiant į tai, kurie įstatymai yra palankesni vaikui. Globos ir rūpybos klausimai reglamentuojami pagal valstybės, kurioje yra globojamo asmens ar asmens, kuriuo rūpinamasi, įprastinė gyvenamoji vieta, įstatymus. Globojamo asmens ar asmens, kuriuo rūpinamasi, ir globėjo ar rūpintojo santykiai reglamentuojami pagal įstatymus, kurie buvo taikomi tuo metu, kai asmeniui buvo nustatyta globa ar rūpyba.

Paskutinis naujinimas: 17/10/2016

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Čekija


1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Ši sąvoka apima tėvų teisių ir pareigų visumą, kurią sudaro:

  • vaiko priežiūra, įskaitant visų pirma jo sveikatą ir fizinį, emocinį, protinį ir moralinį vystymąsi,
  • vaiko apsauga,
  • asmeninis bendravimas su vaiku,
  • vaiko auklėjimo ir ugdymo užtikrinimas,
  • vaiko gyvenamosios vietos nustatymas,
  • atstovavimas vaikui ir jo turto valdymas.

Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Prieš priimdami sprendimą, darantį poveikį vaiko interesams, tėvai pateikia vaikui visą informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir išsakyti ją savo tėvams; ši nuostata netaikoma, jeigu vaikas arba negali tinkamai priimti informacijos, arba negali susidaryti savo nuomonės, arba negali jos išsakyti savo tėvams. Tėvai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir, priimdami sprendimą, atsižvelgia į ją. Su vaiko asmeniu susijusias tėvų pareigas tėvai vykdo vaiko išsivystymo lygį atitinkančiu būdu ir apimtimi. Jeigu tėvai priima sprendimą dėl vaiko išsilavinimo arba darbo, jie atsižvelgia į jo nuomonę, gebėjimus ir gabumus.

Iki vaikas tampa veiksnus, jo tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises, taip pat kitų asmenų teises ir viešąją tvarką. Vaikas privalo paisyti šių priemonių. Gali būti naudojamos tik tokios formos ir apimties auklėjimo priemonės, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į aplinkybes, nekelia pavojaus vaiko sveikatai ar vystymuisi ir nepažeidžia vaiko orumo.

Manoma, kad visi nepilnamečiai, kurie nėra visiškai veiksnūs, gali atlikti teisinius veiksmus, atitinkančius jų bendraamžių protinę ir valios brandą. Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tėvai vaikui atstovauja kartu, tačiau kiekvienas iš tėvų gali veikti atskirai; jeigu vienas iš tėvų, spręsdamas vaiko ir sąžiningos trečiosios šalies klausimą, veikia savarankiškai, laikoma, kad jis veikia su kito iš tėvų sutikimu. Tėvas (motina) negali atstovauti vaikui, jeigu dėl to tarp jo (jos) ir vaiko arba tarp tų pačių tėvų vaikų galėtų kilti interesų konfliktas. Tokiais atvejais teismas paskiria vaiko globėją. Jeigu tėvai negali susitarti dėl to, kuris iš jų turėtų atstovauti vaikui teismo byloje, teismas vieno iš tėvų prašymu nusprendžia, kuris iš tėvų vaiko vardu veiks kaip jo teisinis atstovas ir kokiais klausimais.

Tėvai turi pareigą ir teisę valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti. Jie privalo saugiai tvarkyti lėšas, kurios gali būti laikomos nereikalingomis siekiant padengti su vaiko turtu susijusias išlaidas. Teismo byloje, susijusioje su atskiromis vaiko turto dalimis, tėvai veikia kaip jo atstovai; tėvas (motina) negali atstovauti vaikui, jeigu dėl to tarp jo (jos) ir vaiko arba tarp tų pačių tėvų vaikų galėtų kilti interesų konfliktas. Tokiu atveju teismas paskiria vaiko globėją. Jeigu tėvas (motina) pažeidžia pareigą tinkamai rūpintis vaiko turtu, jis (ji) solidariai kompensuoja vaiko patirtus nuostolius. Jeigu tėvai nesutaria esminiais vaiko turto valdymo klausimais, teismas tokius klausimus išsprendžia vieno iš tėvų prašymu. Kad atliktų teisinius veiksmus, susijusius su vaiko turimu arba būsimu turtu arba atskiromis tokio turto dalimis, tėvai turi gauti teismo pritarimą, išskyrus atvejus, kai tai yra įprasti klausimai arba net ir išimtiniai, tačiau su nereikšmingomis turto vertėmis susiję klausimai.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų pareigų vykdymas yra abiejų tėvų prievolė. Kiekvienas iš tėvų turi vykdyti šią prievolę, nebent jiems panaikinamos tėvų pareigos. Nesvarbu, ar vaiko tėvai yra susituokę, ar ne ir ar vaikas yra santuokinis, ar nesantuokinis.

Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jeigu delsiant priimti sprendimą su vaiku susijusiu klausimu galėtų kilti pavojus, vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti sprendimą arba duoti savo sutikimą; tačiau jis privalo nedelsdamas informuoti kitą iš tėvų apie susidariusią padėtį. Jeigu vienas iš tėvų, spręsdamas vaiko ir sąžiningos trečiosios šalies santykių klausimą, veikia savarankiškai, laikoma, kad jis veikia su kito iš tėvų sutikimu. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų. Laikoma, kad svarbūs klausimai visų pirma yra susiję su gyvenamosios vietos nustatymu ir vaiko išsilavinimo ar darbo parinkimu, tačiau tokiais klausimais nelaikomos įprastos medicininės ir panašios procedūros.

Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu tėvas (motina) nevykdo savo pareigų tinkamai, o atsižvelgiant į vaiko interesus tai yra nepateisinama, teismas gali apriboti tėvų pareigas arba jų vykdymą ir kartu nustatyti tokio ribojimo taikymo sritį. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas. Jeigu tėvas (motina) padaro tyčinį nusikaltimą savo vaikui arba jeigu tėvas (motina) panaudoja savo vaiką, kuriam netaikoma baudžiamoji atsakomybė, darydamas (-a) nusikaltimą, teismas visų pirma įvertina, ar yra priežasčių panaikinti tėvų pareigas.

Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba nežinomas arba jeigu vienas iš tėvų neturi tėvų pareigų arba jų vykdymas yra sustabdytas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu vieno iš tėvų pareigos arba jų vykdymas yra apribotas. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, jeigu abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas ir (arba) jeigu tėvų pareigoms kuri nors iš nurodytų aplinkybių daro skirtingą poveikį, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų. Jeigu tėvų pareigos arba jų vykdymas yra apribotas, teismas paskiria vaiko globėją.

Jeigu vaikas įvaikinamas, iš tėvų pareigų kylančios teisės ir pareigos perduodamos įvaikintojui teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo momentu.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu teismas nusprendžia apriboti tėvo (motinos) veiksnumą, jis taip pat išsprendžia jo (jos) tėvų pareigų klausimą. Nepilnamečio, kuris yra tėvas (motina), tačiau dar netapo visiškai veiksnus arba nebuvo pripažintas visiškai veiksniu ar neįgijo tokio veiksnumo dėl santuokos sudarymo, tėvų pareigų vykdymas sustabdomas, iki jis tampa visiškai veiksnus; ši taisyklė netaikoma su vaiko globa susijusių pareigų ir teisių vykdymui, nebent teismas, atsižvelgdamas į tėvo (motinos) asmenį, nusprendžia, kad šios pareigos ir teisės vykdymas turi būti sustabdytas, iki tėvas (motina) taps visiškai veiksnus (-ia). Tėvo (motinos), kurio (-ios) veiksnumas šioje srityje apribotas, tėvų pareigų vykdymas sustabdomas veiksnumo apribojimo laikotarpiu, nebent teismas, atsižvelgdamas į tėvo (motinos) asmenį, nusprendžia, kad tėvas (motina) toliau vykdys savo pareigą ir teisę globoti vaiką ir asmeniškai su juo bendrauti.

Jeigu nėra abiejų tėvų, kurie turėtų visapusiškai vykdyti tėvų pareigas savo vaikui, teismas paskiria vaiko globėją. Globėjas iš esmės turi visas vaiko tėvo (motinos) pareigas, tačiau neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką. Išimtiniais atvejais įvairios pareigos ir teisės, atsižvelgiant į globėjo asmenį arba vaiko padėtį, taip pat į priežastis, dėl kurių tėvai neturi visų pareigų ir teisių, gali būti nustatomos kitu būdu. Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę. Jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, teismas globėju paskiria tėvo (motinos) nurodytą asmenį. Priešingu atveju teismas globėju paskiria giminaitį arba vaiko šeimai artimą asmenį, nebent tėvas (motina) aiškiai nepritaria tokio asmens paskyrimui. Jeigu tokio asmens nėra, teismas globėju paskiria kitą tinkamą asmenį. Jeigu vaiko globėju negalima paskirti jokio fizinio asmens, teismas paskiria už socialinę ir teisinę vaikų apsaugą atsakingą instituciją, kuri globėjo pareigas vykdo, iki teismas paskiria kitą vaiko globėją arba iki globėjas prisiima savo pareigas. Globėją prižiūri teismas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą. Kiekvieną globėjo sprendimą, susijusį su kitais nei įprasti klausimai, turi patvirtinti teismas.

Kita galimybė – vaiko patikėjimas globoti šeimai. Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra; tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Augindamas vaiką, globojantis tėvas (motina) tėvų pareigas ir teises vykdo tiek, kiek tai yra pagrįsta. Jis (ji) turi pareigą ir teisę spręsti tik kasdienius su vaiku susijusius klausimus, atstovauti vaikui sprendžiant šiuos klausimus ir valdyti jo turtą; jis (ji) privalo informuoti vaiko tėvus apie vaikui svarbius klausimus. Jeigu to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, teismas nustato papildomas globojančio tėvo (motinos) pareigas ir teises. Vaiko tėvai išlaiko iš jų tėvų pareigų kylančias pareigas ir teises, įskaitant teisę asmeniškai ir reguliariai bendrauti su vaiku ir teisę gauti informaciją apie vaiką, išskyrus pareigas ir teises, kurios pagal įstatymą suteikiamos globojančiam tėvui (motinai), nebent teismas, išnagrinėjęs pagrįstas priežastis, nusprendžia kitaip. Globojantis (-i) tėvas (motina) neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką.

Globojantis (-i) tėvas (motina) privalo užtikrinti tinkamą globą, gyventi Čekijos teritorijoje ir sutikti su jam (jai) patikėta vaiko globojimo pareiga. Paprastai tai yra giminaitis, tačiau juo taip pat gali būti kitas asmuo, kuriam socialinės ir teisinės vaiko apsaugos institucija perdavė globoti vaiką (šiuo tikslu apygardos teismas tvarko pareiškėjų, kurie yra tinkami tapti globojančiais tėvais, sąrašą). Teismas gali perduoti vaiką globoti šeimoje laikinai (pvz., kol tėvas (motina) gydomas (-a) gydymo įstaigoje), taip pat neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje. Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje. Globojantis tėvas (motina) gauna valstybines globojimo šeimoje išmokas (pvz., išmoką vaiko poreikiams patenkinti, išmoką pasibaigus globai šeimoje, globojančio (-ios) tėvo (motinos) atlyginimą ir pan.).

Be to, Civiliniame kodekse reglamentuojamas kito asmens globojamo vaiko institutas, kai nė vienas iš tėvų arba globėjas negali asmeniškai globoti vaiko. Tokia globa nėra globos šeimoje alternatyva arba būtinoji globa prieš įvaikinimą. Pirmenybė teikiama jai, o ne vaiko globai institucijoje. Globėjas privalo užtikrinti tinkamą globą, gyventi Čekijos teritorijoje ir sutikti su pareiga asmeniškai globoti vaiką. Globėjo pareigas ir teises nustato teismas; priešingu atveju atitinkamai taikomi teisės aktai, kuriais reglamentuojama globa šeimoje.

Tėvai, kaip teisiniai atstovai, gali – siekdami tvarkyti vaiko reikalus, išskyrus atvejus, kai tai yra asmeniniai reikalai, – pasirašyti susitarimą dėl specialisto arba, pvz., kito tinkamo asmens atstovavimo. Jeigu vaikas pasirašo atstovavimo susitarimą, tai neturi jokios įtakos tėvų, kaip vaiko atstovų, teisiniam atstovavimui. Jeigu teisiniai ir sutartyje nurodyti atstovai negali susitarti, teismas klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Teismas taip elgsis visų pirma tais atvejais, kai ankstesnės priemonės nepadėjo pagerinti vaiko padėties. Tokios priemonės taikymo laikotarpiu teismas visada svarsto, ar tinka teikti pirmenybę vaiko perdavimui fizinio asmens globai. Institucinė globa gali būti nustatoma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris (pakartotinai) gali būti pratęsiamas, jeigu galioja paskyrimo institucinei globai (visada ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui) priežastys. Jeigu priežasčių, dėl kurių vaikas buvo paskirtas institucinei globai, nelieka arba jeigu galima nustatyti kitokią nei institucinė vaiko globą, teismas nedelsdamas panaikina institucinę globą ir kartu, atsižvelgdamas į aplinkybes, nusprendžia, kam toliau vaikas bus perduotas globoti.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Sprendimas dėl vaiko globos yra esminė sąlyga, kurią turi aptarti santuoką nutraukiantys tėvai. Priimdamas sprendimą teismas išnagrinėja vaiko interesus; teismas nukrypsta nuo bendro tėvų pritarimo, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas gali nustatyti, kad vaiką globos vienas iš tėvų, kad tėvai globos jį pakaitomis arba bendrai; teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, visų pirma jo gabumus ir gebėjimus, susijusius su vystymosi galimybėmis, ir tėvų gyvenimo būdą, taip pat vaiko emocinę brandą ir kilmę, kiekvieno iš tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, esamą ir numatomą auklėjimo aplinkos, kurioje vaikas turėtų gyventi, stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su savo broliais ar seserimis, seneliais ar kitais giminaičiais ir giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes. Teismas taip pat daug dėmesio skiria vaiko teisei į tai, kad jį globotų ir su juo reguliariai asmeniškai bendrautų abu tėvai, kito iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, teisei reguliariai gauti informaciją apie vaiką, be to, teismas taip pat atsižvelgia į vieno iš tėvų gebėjimą susitarti dėl vaiko auginimo su kitu iš tėvų. Teismas taip pat gali nuspręsti patvirtinti tėvų susitarimą, nebent akivaizdu, kad nustatyta tėvų pareigų vykdymo tvarka neatitinka vaiko interesų.

Jeigu visiško veiksnumo neturinčio nepilnamečio tėvai gyvena atskirai ir jeigu jie negali susitarti dėl tokio vaiko globos tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. Teismas vadovaujasi panašiomis sprendimų dėl vaiko globos priėmimo taisyklėmis, kurios taikomos nutraukiant vaiko tėvų santuoką.

Vaiką globojantis vienas iš tėvų kartu su kitu iš tėvų sprendžia, kaip vienas iš tėvų, kuris negloboja vaiko, bendraus su vaiku. Jeigu tėvai negali susitarti arba to reikia atsižvelgiant į vaiko auklėjimo interesus ir šeimos ryšius, teismas nustato tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo tvarką. Pagrįstais atvejais teismas gali nustatyti tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo vietą. Jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus, teismas apriboja tėvo (motinos) teisę asmeniškai bendrauti su vaiku ir (arba) apskritai uždraudžia bendrauti su vaiku.

Pasikeitus aplinkybėms, teismas net ir savo iniciatyva pakeičia sprendimą dėl su tėvų pareigomis susijusių pareigų ir teisių vykdymo.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu tėvai nutraukia santuoką, jų susitarime dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos turi būti nustatyta, kaip kiekvienas iš tėvų globos vaiką po santuokos nutraukimo. Šiame susitarime tėvai taip pat gali susitarti dėl tėvų ir vaiko bendravimo tvarkos. Tokiam susitarimui turi pritarti teismas, kuris patvirtina tėvų susitarimą, nebent akivaizdu, kad nustatyta tėvų pareigų vykdymo tvarka neatitinka vaiko interesų. Ši taisyklė taip pat taikoma tėvų tarpusavio susitarimui, jeigu vaiko tėvai gyvena atskirai.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Siekdamas apsaugoti vaiko interesus, teismas, nagrinėdamas nepilnamečio globos bylą, padeda tėvams rasti taikų sprendimą. Teismas gali įpareigoti tėvus ne ilgiau nei 3 mėnesius dalyvauti neteisminiuose taikinimo ar tarpininkavimo posėdžiuose arba šeimos terapijos seansuose arba gali įpareigoti juos susitikti su pedopsichologijos specialistu.

Taip pat yra galimybė pasinaudoti vadinamųjų santuokos ir šeimos konsultavimo centrų paslaugomis, kuriuose pagalbą teikia kvalifikuoti psichologai ir socialiniai darbuotojai.

Be to, vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucija gali atkalbėti vieną iš tėvų, kuris nepaiso vaiko arba kito iš tėvų teisių (pvz., globos, reguliaraus bendravimo), nuo tokio elgesio arba supažindinti su teisės aktais ir jo (jos) elgesio pasekmėmis. Vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucija taip pat gali įpareigoti tėvus naudotis specialisto konsultacija, jeigu tėvai be specialisto konsultacijos negali išspręsti su vaiko auginimu susijusių problemų, visų pirma kilus ginčams dėl vaiko auklėjimo arba lankymo teisių pakeitimo.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Laikydamasis nustatytų sąlygų, teismas tėvų prašymu visų pirma gali priimti sprendimą dėl šių su tėvų ir vaikų santykiais susijusių klausimų:

  1. asmeninio pobūdžio teisių (pvz., teisė suteikti vaikui vardą ir pavardę arba teisė duoti sutikimą įvaikinti vaiką);
  1. vaiko globos ir bendravimo su vaiku tvarkos;
  1. alternatyvių vaiko globos formų (pvz., globa, kito asmens globa, globa šeimoje, institucinė globa);
  1. išlaikymo ir paramos pareigų;
  1. atstovavimo ir vaiko turto valdymo, leidimo vaikui atlikti teisinius veiksmus;
  1. vaikui svarbių klausimų, dėl kurių tėvai negali susitarti (laikoma, kad svarbūs klausimai visų pirma yra susiję su gyvenamosios vietos nustatymu ir vaiko išsilavinimo ar darbo parinkimu, tačiau tokiais klausimais nelaikomos įprastos medicininės ir panašios procedūros).

Dažniausiai teismas nusprendžia, kuriam asmeniui bus perduota vaiko globa, taip pat tikėtina, kad teismas išspręs bendravimo su vaiku tvarkos ir jo išlaikymo bei paramos jam klausimus.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Vaiko globa yra tik dalis su tėvų pareigomis susijusių pareigų ir teisių. Jeigu vienam iš tėvų, kuris negloboja vaiko, nebuvo atimtos tėvų pareigos ir jo tėvų pareigos nebuvo apribotos ar sustabdytos, jis toliau jas vykdo atsižvelgdamas į kitas tėvų pareigų sudedamąsias dalis ir nepraranda teisės spręsti vaikui svarbių klausimų. Tėvų pareigas tėvai vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu delsiant priimti sprendimą su vaiku susijusiu klausimu galėtų kilti pavojus, vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti sprendimą arba duoti savo sutikimą; tačiau jis (ji) privalo nedelsdamas informuoti kitą iš tėvų apie susidariusią padėtį.

Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų. Vieno iš tėvų prašymu teismas taip pat išsprendžia klausimą, kai tėvai negali susitarti, kuris iš jų atstovaus vaikui teismo byloje arba sprendžiant svarbius su vaiko turto valdymu susijusius klausimus.

Tėvai privalo vienas kitam pateikti visą svarbią informaciją, susijusią su vaiku ir jo interesais.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Civiliniame kodekse daromas skirtumas tarp vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų, pakaitinės globos ar bendros globos arba vaiko perdavimo globoti kitam asmeniui nei jo tėvai. Spręsdamas vaiko perdavimo globoti klausimą, teismas priima vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Teismas gali panaikinti sprendimą dėl pakaitinės arba bendros globos, jeigu tėvai gali bendrauti ir bendradarbiauti.

Bendra globa (bendras auklėjimas)

Ši vaiko globos forma reiškia, kad konkretus sprendimas dėl vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų nepriimamas. Praktiškai tai reiškia, kad esant bendrai globai, vieno iš tėvų globa gali, pvz., užtikrinti vaiko ugdymo poreikius, o kito iš tėvų globa gali padėti užtikrinti sporto poreikių patenkinimą ir (arba) vienas iš tėvų daugiausia dėmesio skiria vaiko kalbos mokymui, o kitas – užklasinei vaiko veiklai. Abu tėvai bendrai rūpinasi vaiko sveikata ir materialiniais poreikiais (pvz., gamina valgį, tvarko namus, rūpinasi apranga ir pan.). Jeigu nustatoma bendra vaiko globa, būtina, kad su ja sutiktų abu tėvai.

Pakaitinė globa (pakaitinis auklėjimas)

Pakaitinė globa reiškia, kad vaiką aiškiai nustatytą laikotarpį globoja vienas iš tėvų. Teismas taip pat nustato, kokios teisės ir pareigos vykdomos šiais laikotarpiais.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Su tėvų pareigomis ir teisėmis susijęs prašymas turi būti pateikiamas apylinkės teismui (Prahoje – apylinkės teismui, Brno – savivaldybės teismui), kuris turi jurisdikciją pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą, o jeigu jis neturi nuolatinio adreso, tuomet apylinkės teismui, kuris jurisdikciją turi pagal gyvenamąją vietą. Su nepilnamečiais susijusius klausimus teismas taip pat gali spręsti savo iniciatyva.

Prašymui keliami reikalavimai priklauso nuo prašymo rūšies. Tačiau visada būtina nurodyti dalyvių vardus, pavardes ir adresus arba dalyvių ir jų atstovų gimimo tapatybės numerius, trumpai aprašyti svarbiausias aplinkybes, nurodyti įrodymus, kuriais remiasi pareiškėjas, be to, iš prašymo turi būti aišku, ko pareiškėjas reikalauja ir kuriam teismui yra adresuotas prašymas.

Prie prašymo turi būti pridedami visi svarbūs dokumentai, susiję su atitinkamu klausimu, pvz., gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, visi ankstesni teismo sprendimai, susiję su vaiku, ir pan. Prašymas turi būti pateikiamas popierine forma ir jo turi būti tiek kopijų, kad viena jų tektų teismui, o kiekvienas dalyvis prireikus taip pat gautų po kopiją.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismas gali pradėti bylas, susijusias su nepilnamečio vaiko teismine globa, net jeigu nebuvo pateiktas prašymas.

Priimdamas preliminarų sprendimą, teismas, net prieš išspręsdamas bylą iš esmės, jeigu tai yra būtina nustatant laikiną bylos šalių santykių tvarką arba jeigu nuogąstaujama, kad gali būti trukdoma vykdyti teismo sprendimą, gali įpareigoti bylos šalį mokėti būtiną išlaikymą ir (arba) patikėti vaiko globą vienam iš tėvų arba teismo nurodytam asmeniui. Preliminarus sprendimas paprastai priimamas gavus prašymą, tačiau jeigu bylą nagrinėti iš esmės galima pradėti be prašymo (taigi ir bylą, susijusią su teismo globojamu nepilnamečiu), preliminarus sprendimas taip pat gali būti priimamas be prašymo. Teismas, kuris turi kompetenciją nagrinėti bylą, yra atsakingas už preliminaraus sprendimo priėmimą, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Prašyme priimti preliminarų sprendimą turi būti pateikta Civilinio proceso kodekso (įstatymas Nr. 99/1963, iš dalies pakeistas) 42 straipsnio 4 dalyje ir 75 straipsnyje nurodyta informacija, visų pirma: informacija, susijusi su teismu, kuriam adresuotas prašymas; prašymą teikiančio asmens duomenys ir prašymo dalykas – tai reiškia, kad turi būti surašyti faktai, kuriais grindžiamas prašymas priimti tokį preliminarų sprendimą; tikslo, kurio siekiama teikiant prašymą, nurodymas – tai reiškia, kad turi būti nurodyta, kokio preliminaraus sprendimo siekia pareiškėjas; aplinkybių, į kurias atsižvelgiant reikia laikinai sureguliuoti bylos šalių santykius, arba nuogąstavimų, kad gali būti trukdoma vykdyti teismo sprendimą, nurodymas, prašymo surašymo data ir pareiškėjo arba jo atstovo parašas. Prie prašymo turi būti pridėti pareiškėjo nurodyti dokumentai. Apskritai kalbant apie preliminarius sprendimus, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti žalos arba nuostolių, kurie atsirastų priėmus preliminarų sprendimą, kompensavimą, ne vėliau kaip tą pačią dieną, kurią teismui pateikė prašymą priimti preliminarų sprendimą, privalo pateikti nustatyto dydžio užstatą. Tačiau jeigu priimamas preliminarus sprendimas dėl išlaikymo ir paramos arba teismas preliminarų sprendimą priima savo iniciatyva, užstato pateikti nereikia. Teismas nedelsdamas išnagrinėja prašymą priimti preliminarų sprendimą. Jeigu nėra pavojaus, kad įsipareigojimai nebus vykdomi, teismas prašymą dėl preliminaraus sprendimo gali išnagrinėti per 7 dienas nuo jo pateikimo. Teismas sprendimą priima neišklausęs bylos šalių. Priimdamas preliminarų sprendimą, teismas įpareigoja pareiškėją per nustatytą terminą pateikti teismui prašymą iškelti bylą. Teismas taip pat gali nustatyti konkretų preliminaraus sprendimo galiojimo terminą.

Specialių teismo bylų įstatymu (įstatymas Nr. 292/2013, iš dalies pakeistas) reglamentuojama specialių preliminarių sprendimų priėmimo tvarka tais atvejais, kai nepilnamečiu netinkamai rūpinamasi, nepaisant to, ar yra asmuo, turintis teisę globoti vaiką, arba jeigu vaiko gyvenimui, jo įprastam vystymuisi ar kitiems svarbiems interesams kyla didelis pavojus ar jiems pakenkiama. Tokiu atveju teismas preliminariame sprendime, kurį gali priimti tik gavęs vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucijos prašymą, sureguliuoja vaiko santykius būtinu laikotarpiu ir liepia vaiką perkelti į tinkamą sprendime nurodytą aplinką. Tokiu preliminariu sprendimu vaiką galima laikinai, kol tėvas (motina) dėl rimtų priežasčių negali jo prižiūrėti, perduoti globoti šeimai arba pasibaigus tokiam laikotarpiui vaikas gali būti perduodamas globoti prieš įvaikinimą, jeigu tėvai sutiko su įvaikinimu, arba nuspręsti, kad tėvų pritarimas įvaikinimui nereikalingas. Teismas prašymą dėl preliminaraus sprendimo išnagrinėja nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo pateikimo. Priėmus sprendimą, jis vykdomas nedelsiant, o teismas jį vykdydamas bendradarbiauja su atitinkamomis valdžios institucijomis.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Žyminių mokesčių įstatymą (įstatymas Nr. 549/1991, iš dalies pakeistas) su teismo nepilnamečių globa ir rūpyba susijusioms byloms mokesčiai netaikomi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, kuris teikia prašymą, susijusį su tėvų pareigomis ir teisėmis, neprivalo mokėti žyminių mokesčių.

Tam tikromis sąlygomis galima paskirti nemokamą arba už sumažintą mokestį dirbantį teisinį atstovą. Teismas bylos šalies, kurią teismas gali visiškai arba iš dalies atleisti nuo žyminių mokesčių, prašymu paskiria atstovą, jeigu to reikia, pvz., jos interesams apsaugoti. Prireikus apsaugoti bylos šalies interesus, jai bus paskirtas advokatas. Atstovo paskyrimas turi būti pagrįstas bylos šalies padėtimi (praktiškai tai gali būti sunki finansinė arba prasta socialinė padėtis, tačiau visada būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes), be to, teisių vykdymas arba apsauga negali būti savavališka arba akivaizdžiai netenkinama.

Teisinės pagalbos teikimo tarpvalstybiniuose ginčuose Europos Sąjungoje įstatymu (įstatymas Nr. 629/2004, iš dalies pakeistas) reglamentuojama galimybė gauti teisinę pagalbą Europos Sąjungos valstybėje narėje vykstančiame teismo procese, kuriame dalyvauja kitoje valstybėje narėje gyvenantis fizinis asmuo. Ši pagalba yra susijusi su teismo proceso nagrinėjimo ir vykdymo etapais.

Teisės specialistų įstatyme (įstatymas Nr. 85/1996, iš dalies pakeistas) nustatytos sąlygos, kuriomis galima prašyti, kad Čekijos advokatūra tiesiogiai paskirtų nemokamą advokatą.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, sprendimą dėl tėvų pareigų galima apskųsti. Apylinkės teismai yra pirmosios instancijos teismai, nagrinėjantys su tėvų pareigomis susijusių teisių ir pareigų įgyvendinimo klausimus. Apygardų teismai (arba Prahos savivaldybės teismas) nagrinėja skundus dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų. Teismo sprendimą galima apskųsti per 15 dienų nuo rašytinio skundžiamo teismo sprendimo gavimo, nebent toks skundas draudžiamas įstatymu (pvz., skundo negalima paduoti dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas tėvų susitarimas dėl vaiko globos). Taip pat laikoma, kad skundas buvo paduotas laiku net ir pasibaigus penkiolikos dienų terminui, jeigu apeliantas vadovavosi neteisinga apeliacinio teismo pateikta informacija.

Reikėtų pabrėžti, kad kai kurie sprendimai gali būti vykdomi laikinai, todėl vykdyti galima net ir apskųstą sprendimą. Laikinai gali būti vykdomi sprendimai, kuriais nurodoma sumokėti išlaikymą, ir sprendimai, kuriais pratęsiamas auklėjimo priemonės, dėl kurios vaikas laikinai buvo perimtas iš savo tėvų arba kito asmens globos, galiojimas.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Čekijoje teismui reikia pateikti prašymą dėl sprendimo, susijusio su nepilnamečio globa, vykdymo. Sprendimo vykdymui taikoma Specialių teismo bylų įstatyme (įstatymas Nr. 292/2013, iš dalies pakeistas) nustatyta procedūra.

Nepilnamečio gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos teismas turi kompetenciją nagrinėti tokias bylas, t. y. apylinkės teismas (Prahos apylinkės teismas, Brno savivaldybės teismas), kurio jurisdikcijos teritorijoje gyvena nepilnametis, atsižvelgiant į tėvų susitarimą, teismo sprendimą arba kitus lemiamus faktus. Prašyme būtina pateikti visą reikalingą informaciją (nurodyti teisę turinčią šalį ir įpareigotąją šalį, įpareigotosios šalies pareigos taikymo sritį ir turinį, taikytinos pareigos įvykdymo terminą ir išsamius duomenis apie vykdytiną dokumentą, t. y. sprendimą, kuris bus vykdomas).

Prieš nurodydamas vykdyti sprendimą, teismas, jeigu mano, kad tam yra pagrįstų priežasčių, ir (arba) jeigu įpareigotoji šalis nebuvo informuota apie pareigos nesilaikymo pasekmes, gali paraginti šalį laikytis sprendimo arba susitarimo ir informuoti ją apie galimybes vykdyti sprendimą skiriant baudas arba atimant vaiką. Teismas taip pat gali prašyti, kad atitinkama vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucija paskatintų įpareigotąją šalį laikytis jai nustatytų įpareigojimų nelaukiant priverstinio sprendimo vykdymo.

Jeigu asmuo nesilaiko jam nustatytų įpareigojimų net ir gavęs teismo nurodymą, teismas nurodo vykdyti sprendimą paskirdamas baudą ir tai gali padaryti keletą kartų. Pavienių baudų dydžiai negali viršyti 50 000 CZK (Čekijos kronų). Kitoms priemonėms, kurios gali būti taikomos teismo nurodymu, priskiriamas susitikimas su tarpininku, pedopsichologijos ekspertu arba aklimatizacijos plano parengimas siekiant palengvinti laipsnišką vaiko ir asmens, turinčio teisę su juo matytis, bendravimą.

Jeigu net ir įgyvendinus nurodytas priemones pareigų nesilaikoma arba iš aplinkybių aiškiai matyti, kad šiuo būdu nebuvo užtikrintas pareigų laikymasis, teismas išimtiniais atvejais priima nutartį vykdyti sprendimą, atimdamas vaiką iš asmens, su kuriuo vaikas pagal susitarimą arba sprendimą neturėtų būti. Sprendimas dėl vaiko atėmimo įpareigotąjai šaliai įteikiamas tik jo vykdymo metu.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Su tėvų pareigomis susiję sprendimai, kuriuos priėmė Europos Sąjungos valstybių narių teismai, Čekijoje pripažįstami pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau –Reglamentas Nr. 2201/2003), netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau bet kuris teisėtą interesą turintis asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas priimti nutartį dėl sprendimo pripažinimo arba nepripažinimo. Čekijos apylinkės teismai (Prahos apylinkės teismai, Brno savivaldybės teismas) turi kompetenciją nagrinėti tokius prašymus pirmąja instancija. Kompetenciją turi pareiškėjo gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos apylinkės teismas, priešingu atveju kompetenciją turi apylinkės teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje atsirado arba gali atsirasti pripažinimui reikšmingos aplinkybės.

Prieš pradedant Čekijoje vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl tėvų pareigų, jis turi būti paskelbtas vykdytinu pagal specialią minėtame Reglamente Nr. 2201/2003 nurodytą procedūrą. Prašymas paskelbti sprendimą vykdytinu pateikiamas kompetentingam Čekijos vietos apylinkės teismui (Prahos apylinkės teismams, Brno savivaldybės teismui). Vietos kompetencija nustatoma pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 atsižvelgiant į įprastinę asmens, kurio atžvilgiu siekiama vykdyti sprendimą, gyvenamąją vietą arba vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; jeigu vykdymo valstybėje narėje nėra tokios gyvenamosios vietos, vietos kompetencija nustatoma pagal sprendimo vykdymo vietą.

Sprendimas dėl bendravimo su vaiku ir pagal Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnio 8 dalį priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 41 ir 42 straipsniais yra vykdytini kitoje valstybėje narėje netaikant reikalavimo paskelbti juos vykdytinais ir nesuteikiant galimybės prieštarauti sprendimo pripažinimui, jeigu sprendimas buvo patvirtintas kilmės valstybėje narėje naudojant Reglamento Nr. 2201/2003 priede pateiktą standartinę formą.

Prie prašymo pripažinti sprendimą arba jo nepripažinti ir paskelbti sprendimą vykdytinu būtina pridėti vieną sprendimo kopiją, atitinkančią jo autentiškumo pripažinimo sąlygas, (pvz., sprendimo dublikatą arba patvirtintą kopiją) ir pažymėjimą pagal 39 straipsnį, kurį išdavė valstybės narės, kurioje buvo priimtas sprendimas, atitinkama institucija, naudodama standartinę Reglamento Nr. 2201/2003 priede pateiktą formą. Jeigu sprendimas buvo priimtas už akių, taip pat būtina pateikti dokumento, kuriuo patvirtinama, kad šalis neatvyko į bylą, kad šaliai buvo įteiktas prašymas pradėti bylą arba kitas panašus dokumentas, arba bet kuris dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas vienareikšmiškai pritarė teismo sprendimui, originalą arba patvirtintą kopiją. Jeigu dėl už akių priimto teismo sprendimo pažymėjimas arba reikalaujamas dokumentas nepateikiamas, taikoma Reglamento Nr. 2201/2003 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra.

Laikantis minėtame reglamente nustatytų sąlygų, kitoje ES valstybėje narėje priimtų sprendimų su tėvų pareigomis susijusiose bylose vykdymo procedūra yra tokia pat, kaip ir nacionalinių sprendimų vykdymo procedūra. Daugiau informacijos pateikiama atsakyme į 14 klausimą.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Su teismo sprendimu susijusi teisių gynimo priemonė (skundas) taikoma sprendimą priėmusiame teisme. Sprendimą dėl teisių gynimo priemonės priima aukštesnės instancijos teismas.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Su tėvų pareigomis susijusiose bylose taikytina teisė nustatoma pagal 1996 m. spalio 19 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Bet kokie Čekijai privalomi dvišaliai tarptautiniai susitarimai su kitomis valstybėmis yra viršesni už 1996 m. Konvenciją, išskyrus atvejus, kai pagal 1996 m. Konvencijos 52 straipsnio 1 dalį buvo padarytas pareiškimas (toks pareiškimas padarytas dėl dvišalio Čekijos ir Lenkijos susitarimo, kuriuo užtikrinama 1996 m. Konvencijos viršenybė).

Paskutinis naujinimas: 06/03/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Estija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžia reiškia nepilnamečio vaiko globos teises, kurios apima tėvų prievolę ir teisę rūpintis vaiku. Tėvų valdžia apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir prievolę valdyti vaiko turtą ir atstovauti vaikui. Tai neužkerta kelio vaikui įgyvendinti savo teisę teisės aktuose numatytais atvejais savarankiškai valdyti savo turtą.

Bet kuris iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl savo nepilnamečio vaiko, t. y. turi teisę spręsti kasdienius su vaiku susijusius (įprastus priežiūros) klausimus. Paprastai kasdienių klausimų sprendimas reiškia įprastus sprendimus, kuriuos tenka priimti dažnai ir kurie neturi nuolatinio poveikio vaiko raidai. Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui.‑ Bendros globos teises turintys tėvai turi bendrą atstovavimo teisę.

Abu tėvai turi teisę matytis su vaikais, o tai reiškia abiejų tėvų prievolę ir teisę palaikyti tiesioginį ryšį su savo vaikais. Tėvų teisė matytis su vaikais nepriklauso nuo globos teisių turėjimo. Tėvai taip pat privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų ir vaikų abipusės teisės ir prievolės kyla iš giminystės ryšio, kuris nustatomas teisės aktuose numatyta tvarka. Vaiką pagimdžiusi moteris yra to vaiko motina. Vyras, su kuriuo vaikas pradedamas, yra to vaiko tėvas. Laikoma, kad vaiką pradėjo vyras, kuris vaiko gimimo metu yra susituokęs su vaiko motina, kuris pripažino savo tėvystę arba kurio tėvystę nustatė teismas.

Tarpusavyje susituokę tėvai turi bendrą tėvų valdžią, t. y. savo vaikų globos teises. Jeigu vaiko tėvai vaiko gimimo metu nėra tarpusavyje susituokę, jie turi bendrą tėvų valdžią, nebent jie, teikdami ketinimų pareiškimus dėl tėvystės ar motinystės pripažinimo, išreiškė pageidavimą palikti tėvų valdžią vienam iš tėvų.

Jeigu nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba jeigu neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, vaikui skiriamas teisėtas globėjas. Šiuo atveju teisėtas globėjas turi globos teises. Teisėto globėjo pareiga yra užtikrinti vaiko auginimą ir raidą ir vaiko asmeninių ir turtinių interesų apsaugą.

Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečioji šalis) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas teisėtu globėju, jeigu nerandama tinkamo fizinio asmens arba jeigu vienas iš tėvų savo testamente arba paveldėjimo sutartyje nurodė, kad teisėtu globėju turėtų būti skiriamas juridinis asmuo. Juridinis asmuo privalo juridinio asmens globai priklausantiems asmenims sistemingai ieškoti globėjų, kurie būtų fiziniai asmenys, ir tokius globėjus konsultuoti ir mokyti.

Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos. Vykdydama globėjo pareigas, kaimo ar miesto savivaldybė turi teisėto globėjo teises ir prievoles.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą atiduoti vaiką įvaikinti. Vieno iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas įvaikinti teismui negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas. Vieno iš tėvų sutikimu vaikas gali būti atiduotas asmens, kuris pageidauja įvaikinti vaiką, globai, kol neįsigaliojo sutikimas dėl įvaikinimo.

Jeigu nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba jeigu neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, teismas dėl teisėto globėjo skyrimo sprendžia savo iniciatyva arba remdamasis kaimo ar miesto savivaldybės arba suinteresuoto asmens prašymu.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi išspręsti tolesnės globos klausimus. Globos teises turintys tėvai gali susitarti dėl bendros atstovavimo teisės įgyvendinimo tvarkos. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik dalyvaujant teismui.

Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėdamas bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Teismas ginčą dėl globos teisių taip pat gali išspręsti gavęs ieškinį, jeigu to prašoma kartu nutraukiant santuoką arba reikalaujant išlaikymo išmokų mokėjimo.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Globos teises turintys tėvai gali laisvai susitarti dėl naudojimosi bendros globos teisėmis. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik teismine tvarka. Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Svarstydami su vaiku susijusias bylas, teismai visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdami į visas aplinkybes ir teisėtus atitinkamų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus. Vienas iš tėvų, siekdamas, kad būtų nustatytos jo teisės vaiko atžvilgiu, turi pateikti teismui prašymą.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Globos teises turintys tėvai gali laisvai susitarti dėl naudojimosi bendros globos teisėmis. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik teismine tvarka. Siekdami susitarimo, tėvai gali naudotis šeimos taikinamojo tarpininkavimo paslauga. Vietos valdžia gali juos nukreipti į atitinkamą paslaugų teikėją. Pavyzdžiui, tėvai patys arba padedami šeimos tarpininko gali susitarti dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarkos, tačiau jeigu susitarimas pažeidžiamas, jie turi kreiptis į teismą, kad gautų vykdomąjį dokumentą (t. y. nurodymą).

Nustatydami teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismai taip pat veikia kaip taikinimo organai teismo procese, siekiantys, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo. Teismai, kai tik įmanoma, išklauso šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, kad jie pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jų atžvilgiu. Teismas gali sustabdyti procesą dėl vaiko, jeigu sustabdymu nesukeliama vaiko interesams kenkiančio vilkinimo ir jeigu suinteresuotosios šalys yra pasirengusios būti konsultuojamos neteismine tvarka arba jeigu, teismo nuomone, ginčą būtų galima išspręsti šalių susitarimu dėl kitų priežasčių.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismų jurisdikcija apima klausimus, susijusius su tėvų teise matytis su vaikais, globos teisių pasikeitimais, globos teisių atkūrimu, prievole mokėti išlaikymo išmoką ir išlaikymo išmokos sumos pakeitimais vieno iš tėvų prašymu.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir prievolės kyla iš vaikų kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku. Bet kurio iš tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir prievolės priklauso nuo to, kas turi vaiko globos teises, t. y. jeigu tik vienas iš tėvų turi vaiko globos teises, tas iš tėvų gali, iš pradžių nepasitaręs su kitu iš tėvų, spręsti visus su vaiku susijusius klausimus.

Vienas iš tėvų nuo pat vaiko gimimo jo globos teises gali turėti vienas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai tėvai, teikdami ketinimų pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išreiškė pageidavimą palikti tėvų valdžią vienam iš tėvų. Globos teisės tik vienam iš tėvų taip pat gali būti suteiktos, pavyzdžiui, toliau nurodytais trimis atvejais.

Globos teisės tik vienam iš tėvų suteikiamos, jeigu tas iš tėvų, prašymu pradėdamas bylą, paprašė teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Vienas iš tėvų paprastai paprašo, kad globos teisės būtų suteikiamos tik jam vienam, jeigu bendros globos teises turintys tėvai visą laiką gyvena atskirai arba dėl kurios nors kitos priežasties nebenori naudotis bendros globos teisėmis.

Bet kuris iš tėvų taip pat gali vienas naudotis globos teisėmis tais atvejais, kai tėvai turi bendros globos teises, tačiau vieno iš tėvų globos teisės yra sustabdytos. Jeigu pagal teisės aktus arba teismo nutartimi tik vienam iš tėvų suteiktos vaiko globos teisės sustabdomos ir nėra priežasčių tikėtis, kad sustabdymo priežastys išnyks, teismas suteikia globos teises kitam iš tėvų, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Teismas taip pat suteikia globos teises kitam iš tėvų, jeigu tas iš tėvų, kuris globos teises turi vienas, mirė arba šios teisės iš jo buvo atimtos, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos prievolę vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę. Bendros globos teises turintys tėvai taip pat turi bendrą atstovavimo teisę.

Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų. Jeigu perduodama sprendimo teisė, teismas gali apriboti naudojimąsi sprendimo teise arba nustatyti šia teise besinaudojančiam vienam iš tėvų papildomas prievoles.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Su globos teisėmis susijusio ginčo atveju pareiškėjas privalo apygardos teismui pateikti prašymą išspręsti bylą prašymu pradedamame procese. Prašymas turi būti teikiamas vaiko gyvenamosios vietos apygardos teismui.

Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo asmens duomenys, suinteresuotasis asmuo ir jo vaikai, taip pat konkretus pareiškėjo prašymas. Be to, prašyme turi būti nurodyti faktai, pareiškėjas privalo išvardyti ir pristatyti savo turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti pareiškėjas arba pareiškėjo atstovas. Atstovo atveju prie prašymo turi būti pridėtas įgaliojimas arba kitas dokumentas, kuriuo būtų patvirtinami atstovavimo įgaliojimai.

Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba. Jeigu prašymo dokumentą, jame suformuluotą prašymą, skundą arba prieštaravimą proceso dalyvis teismui pateikia ne estų kalba, teismas pareikalauja, kad šiuos dokumentus pateikęs asmuo iki teismo nustatytos datos pateiktų vertimą.

Bylos, kuriose nustatomos vieno iš tėvų teisės vaiko atžvilgiu ir teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarka, t. y. su globos teisėmis susijusios bylos, gali būti sprendžiamos pateikus ieškinį, jeigu to prašoma ieškinyje kartu siekiant nutraukti santuoką arba nustatyti išlaikymo išmokų mokėjimą.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamo proceso skirtumus (žr. Civilinio proceso kodeksą [1]).

Skubos tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Tačiau su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos pateikus prašymą, todėl jos skiriasi nuo įprastu ieškiniu pradedamų bylų. Prašymu pradedamoje byloje teismas pats nustato faktus ir surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismas neprivalo vadovautis proceso šalių pateiktais prašymais ar faktais arba jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti. Su globos teisėmis susijusiose bylose teismai taip pat gali taikyti priemones, kuriomis sureguliuojamas naudojimasis globos teisėmis arba teisės matytis su vaiku įgyvendinimas proceso metu arba siekiant užtikrinti, kad vėliau būtų laikomasi susitarimų.

Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Pagal prašymą nagrinėjamoje šeimos teisės byloje laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti kiekvienas teismas, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje tos priemonės turi būti vykdomos. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, vaiko grąžinimas kitam iš tėvų arba teisinės išlaikymo prievolės įvykdymas; be kitų dalykų, teismai gali nurodyti atsakovui mokėti išlaikymo išmokas proceso laikotarpiu arba pateikti užtikrinimą, kad mokėjimo prievolė bus įvykdyta.

[1] Civilinio proceso kodeksas (RT I 2005, 26, 197; RT I, 2014 06 21., 58). Internete: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.riigiteataja.ee/en/eli/513122013001/consolide.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Jeigu teismas padaro išvadą, kad fizinis asmuo dėl savo finansinės padėties nepajėgia sumokėti proceso išlaidų, teismas gali asmenį visiškai arba iš dalies atleisti nuo teisinės pagalbos išlaidų ir valstybinės rinkliavos mokėjimo.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Prašymu pradėtame procese priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl nurodymų davimo, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą). Dėl minėtų priežasčių taip pat gali būti teikiamas kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos prašymu pradedamame procese. Kai nagrinėjama prašymu pradėta šeimos teisės byla, teismas duoda nurodymą, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo momento, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Prašymu pradėtoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu skolininkas savanoriškai neįvykdo nurodymo dėl globos teisių, nurodymas įvykdomas vykdymo proceso metu, remiantis ieškovo pateiktu prašymu. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta arba buveinė arba kurioje yra skolininko turtas. Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimties tvarka, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių. Jeigu reikia, teismo antstolis gali siūlyti vietos valdžios atstovui vaiką laikinai apgyvendinti socialinės apsaugos įstaigoje. Jeigu prievolę turintis asmuo trukdo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, jam gali būti skirta bauda.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, išskyrus Daniją.

Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl naudojimosi tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje ir yra įteiktas, bus vykdytinas kitoje valstybėje narėje, kai bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu jis bus paskelbtas vykdytinu toje valstybėje narėje. Šiuo tikslu teismui turi būti pateikiamas prašymas paskelbti sprendimą vykdytinu.

Teismą, kuriam turėtų būti teikiamas prašymas, galima rasti čia.

Šalis, siekianti, kad teismo sprendimas būtų pripažįstamas, arba ginčijanti tokį pripažinimą, arba prašanti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, privalo pateikti:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti, ir

b) pažymėjimą, susijusį su teismų sprendimais dėl tėvų valdžios.

Forma pateikta čia.

Su tėvų valdžia susijęs teismo sprendimas nepripažįstamas:

a) jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje siekiama sprendimą pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant į vaiko interesus;

b) jeigu teismo sprendimas (išskyrus skubius atvejus) buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam, pažeidžiant valstybės narės, kurioje siekiama sprendimą pripažinti, pagrindinius proceso principus;

c) jeigu sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant asmeniui, o nedalyvavusiam asmeniui nebuvo prieš pakankamą laikotarpį ir užtikrinant to asmens galimybes pasirengti gynybai įteiktas dokumentas, kuriuo buvo pradėtas procesas, arba lygiavertis dokumentas, nebent nustatoma, kad tas asmuo nedviprasmiškai su tuo sprendimu sutiko;

d) asmens, teigiančio, kad sprendimu pažeidžiama jo turima tėvų valdžia, prašymu, jeigu sprendimas buvo priimtas nesuteikus tam asmeniui galimybės būti išklausytam;

e) jeigu sprendimas yra nesuderinamas su vėlesniu teismo sprendimu, susijusiu su tėvų valdžia ir priimtu valstybėje narėje, kurioje siekiama sprendimą pripažinti;

f) jeigu sprendimas yra nesuderinamas su vėlesniu teismo sprendimu, susijusiu su tėvų valdžia ir priimtu kitoje valstybėje narėje arba ES nepriklausančioje valstybėje, kurioje yra įprastinė vaiko gyvenamoji vieta, jeigu vėlesnis sprendimas atitinka sąlygas, reikalingas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje siekiama jį pripažinti,

arba

g) jeigu nebuvo laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnyje nustatytos tvarkos.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Teismą, kuriam turėtų būti teikiamas prašymas, galima rasti čia.

Šalis, siekianti, kad teismo sprendimas būtų pripažįstamas, arba ginčijanti tokį pripažinimą, arba prašanti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, privalo pateikti:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti, ir

b) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą dėl teismų sprendimų, susijusių su tėvų valdžia.

Forma pateikta čia.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Remiantis Estijos tarptautinės privatinės teisės įstatymu [1], vaiko ir tėvų santykiams taikoma vaiko gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Be to, 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje taikoma konvenciją pasirašiusioms valstybėms narėms.

Taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos. Estijos Respublika sudarė susitarimus dėl teisinės pagalbos su toliau nurodytomis šalimis:

  • Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (1993 m.);
  • Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (1993 m.);
  • Estijos Respublikos ir Ukrainos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose (1995 m.);
  • Estijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, darbo teisės ir baudžiamosiose bylose (1999 m.).

Kadangi visos su Lietuva, Latvija ir Lenkija sudarytų susitarimų dėl teisinės pagalbos šalys taip pat yra 1996 m. Hagos konvencijos šalys, šios šalys nusprendė taikytiną teisę nustatyti pagal konvencijos nuostatas.

[1] Tarptautinės privatinės teisės įstatymas (RT I 2002, 35, 217). Internete: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.riigiteataja.ee/en/eli/513112013009/consolide.

Paskutinis naujinimas: 05/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Airija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Teisinė sąvoka „tėvų valdžia“ (Airijoje vartojamas terminas „guardianship“) reiškia visas įstatymais, teismo arba teisiniu susitarimu suteiktas su vaiku susijusias teises ir pareigas. Tėvų valdžios turėtojui, be kita ko, priklauso su vaiko gerove susijusios globos teisės ir teisė bendrauti su vaiku.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Paprastai susituokę vaiko tėvai kartu naudojasi tėvų valdžia savo vaiko atžvilgiu. Jei tėvai nėra susituokę, dažniausiai tėvų valdžios turėtoja yra motina, tačiau tėvų susitarimu arba teismo sprendimu globėju gali būti paskirtas biologinis tėvas.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Taip. Vykdomoji sveikatos priežiūros institucija, padedama Vaiko ir šeimos paslaugų skyriaus TUSLA, gali prašyti apylinkės teismo priimti nutartį dėl būtinosios vaiko globos, jei vaikui nėra suėję 18 metų. Išimtiniais atvejais teismas gali paskirti globėją, kuris vykdytų tėvų valdžią, jei vienas iš tėvų nenori ar negali to daryti. Mirus vienam iš tėvų testamentu gali būti paskirtas vaiko globėjas – jis pasirenkamas pareiškus norą, testamento papildymu arba skiriamas teismo sprendimu. Nepasirinkus globėjo, mirus vaiko tėvams arba jeigu jie nesugeba pasirūpinti vaiku, vykdomoji sveikatos priežiūros institucija, padedama Vaiko ir šeimos paslaugų skyriaus TUSLA, gali prašyti apylinkės teismo priimti nutartį dėl būtinosios vaiko globos, jei vaikui nėra suėję 18 metų.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jei vaiko tėvai nutraukia santuoką arba pradeda gyventi skyrium, dėl globos ir teisės bendrauti su vaiku sąlygos gali būti nustatytos tėvų susitarimu. Jei susitarti nepavyksta, tėvai gali kreiptis į teismą, kurio teisėjas gali priimti nutartį dėl globos ar teisės bendrauti su vaiku.  Tais atvejais, kai vaiko globėjai yra abu tėvai, santuokos nutraukimas ar gyvenimas skyrium neturi poveikio, tačiau išties išimtiniais atvejais ir tik tada, kai to reikia dėl vaiko gerovės, teismas gali panaikinti santuokos nesudariusiam tėvui suteiktą tėvų valdžią.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Susitarimą dėl tėvų valdžios sudarę tėvai turi pateikti jį teismui ir gauti nutartį, perteikiančią šio susitarimo esmę, kad jis taptų teisiškai privalomas. Teismas turi įsitikinti, jog vaiko teisės bus tinkamai saugomos, nesvarbu, koks susitarimas būtų priimtas, o jei neįsitikina, kad vienas iš tėvų ar abu tėvai vykdo savo prievoles vaiko atžvilgiu, gali atsisakyti priimti nutartį. Tokiu susitarimu negalima panaikinti nė vieno iš tėvų su tėvų valdžia susijusio statuso.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Asmenys gali pasinaudoti neteisiniais konfliktų sprendimo būdais, pvz., tarpininkavimu ar konsultacija.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teisėjas gali priimti sprendimą visais tokio pobūdžio klausimais, susijusiais su vaiko gerove, įskaitant klausimus dėl tėvų valdžios, globos ir teisės bendrauti su vaiku, tačiau jais neapsiribojant. Taip pat žr. pirmiau pateiktus klausimus Nr. 4 ir 5. Teismas negali panaikinti susituokusiems tėvams arba biologinei motinai suteiktos tėvų valdžios, tačiau teismas gali nustatyti naudojimosi tėvų valdžia sąlygas.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Ne. Nors vienas iš tėvų, kuriam vienam yra suteiktos vaiko globos teisės, gali priimti sprendimus, susijusius su kasdiene vaiko priežiūra ir kontrole, globos teisių neturintis vienas iš tėvų, kuris yra vaiko globėjas, turi teisę konsultuoti visais vaiko gerovei įtakos turinčiais klausimais, pvz., kaip lavinti vaiką ir kur jis turėtų gyventi, tačiau neapsiribojant vien tik tuo.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Bendros globos teisės tėvams suteikiamos tais atvejais, kai tarp šalių nėra didelio priešiškumo; taip sudaromos sąlygos kartu priimti svarbius su vaiko gerove ir kasdiene jo priežiūra susijusius sprendimus. Tai nereiškia, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku vienodą laiko tarpą; veikiau taip užtikrinama, kad abu tėvai vaiko atžvilgiu turėtų atitinkamų pareigų ir prievolių.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Paprastai prašymą dėl tėvų valdžios pateikti norinčios šalys jį teikia apylinkės teismui (angl. District Court), tačiau kai kuriuos prašymus, nagrinėjamus kartu su santuokos bylomis, gali tekti teikti apygardos teismui (angl. Circuit Court) arba Aukštajam teismui (angl. High Court). Aukštasis teismas turi išimtinę jurisdikciją spręsti su vaiko pagrobimu susijusius klausimus.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Taip. Į teismą galima kreiptis ex parte (nepranešus kitai šaliai) tais atvejais, kai vaikui kiltų pavojus, jei ieškovas apie tai praneštų atsakovui įprasta tvarka.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip. Teisinę pagalbą galima gauti pagal Civilinės teisinės pagalbos sistemą (angl. Civil Legal Aid Scheme). Taikant šią sistemą patikrinama materialinė padėtis.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip. Galima apskųsti pirmosios instancijos teismo, t. y. teismo, kuriame pradėta nagrinėti bylą, sprendimą. Tačiau paprastai neįmanoma apskųsti jokio apeliacinio teismo sprendimo.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Asmenys, siekiantys, kad būtų vykdomas sprendimas dėl tėvų valdžios, turėtų susipažinti su atitinkamų teismų ar institucijos taikomomis taisyklėmis. Visais atvejais, išskyrus ex parte prašymus, siekiant priversti vykdyti sprendimą, būtina informuoti atsakovą apie ketinimą imtis bet kokių procesinių veiksmų.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Žr. atsakymą į 14 klausimą.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Į Aukštąjį teismą, kuriam priklauso visapusiška pirmosios instancijos jurisdikcija.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

2000 m. Vaikų apsaugos (pagal Hagos konvenciją) įstatymu šioje srityje teisinė galia suteikta 1996 m. Hagos konvencijai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje; šioje srityje taip pat taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (Reglamentas „Briuselis IIa“).

Paskutinis naujinimas: 03/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Graikija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų pareigos reiškia tėvų teisę ir pareigą. Jos apima rūpinimąsi nepilnamečio vaiko asmeniu, vaiko turto valdymą ir atstovavimą vaikui sprendžiant bet kurį su vaiku ar jo turtu susijusį klausimą, sudarant sandorį arba bylinėjantis. Todėl tėvų pareigomis užtikrinama nepilnamečio asmeninių ir turtinių teisių apsauga.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų pareigas abu tėvai vykdo bendrai. Bet koks tėvų sprendimas, susijęs su tėvų pareigų vykdymu, turi būti priimamas paisant vaiko interesų.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu kuris nors iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl praktinių (pvz., gydosi ligoninėje, yra įkalintas) arba teisinių priežasčių (yra neveiksnus), tas tėvas (motina) išlieka paprastu teisės turėtoju (-a), o tėvų pareigas išimtinai vykdo kitas iš tėvų.

Jeigu nė vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų, nepilnamečiam vaikui nustatoma globa; tėvai išlaiko tėvų pareigas kaip paprasti teisės turėtojai ir negali jų vykdyti.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atveju ir jeigu abu tėvai yra gyvi, tėvų pareigų klausimą išsprendžia teismas. Tėvų pareigos gali būti nustatomos vienam iš tėvų arba, jeigu abu jie sutaria ir vienu metu nustato vaiko gyvenamąją vietą, abiem tėvams kartu. Teismas gali priimti kitokį sprendimą ir visų pirma gali paskirstyti tėvams tėvų pareigų vykdymą arba nustatyti, kad šias pareigas vykdys trečiasis asmuo.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tais atvejais, kai teismas turi nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką, kaip, pvz., santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atveju, jis atsižvelgia į visus tėvų susitarimus, tačiau neprivalo jais vadovautis. Šios rūšies susitarimams netaikomi konkretūs oficialūs reikalavimai, jeigu teismas apie juos yra oficialiai informuojamas. Paprastai pateikiamas suinteresuotųjų šalių sudarytas dokumentas, kuriame yra įtvirtintas jų susitarimas. Tai aiškiai nustatyta įstatyme tais atvejais, kai nepilnamečių vaikų turintys tėvai santuoką nutraukia abipusiu sutarimu, tokiu atveju teismui būtina pateikti rašytinį tėvų susitarimą, kuriame aptariama jų vaikų globos ir bendravimo su jais tvarka.

Visais kitais atžvilgiais tėvai gali neoficialiai susitarti dėl tėvų pareigų vykdymo nesilaikydami kokių nors oficialių reikalavimų arba kokios nors oficialios procedūros, kad praktiškai padalytų tėvų pareigas tarpusavyje, kai vieną pareigą vykdo vienas tėvas (motina), o kitą – kitas, pvz., vienas iš tėvų globoja vaiką, o kitas gali valdyti nepilnamečio turtą ir atstovauti jo interesams.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Jeigu tėvai negali susitarti su tėvų pareigomis susijusiu klausimu, o sprendimą priimti būtina atsižvelgiant į vaiko interesus, klausimą išsprendžia teismas. Tarpininkavimas yra alternatyvi ginčo sprendimo priemonė.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Kai tėvai nesutaria konkrečiu klausimu, susijusiu su jų tėvų pareigų vykdymu, ir perduoda jį teismui, teismas gali išspręsti tik šį klausimą. Tai gali būti bet koks klausimas, kylantis vykdant tėvų pareigas, dėl kurio tėvai nesutaria ir kiekvienas laikosi savo nuomonės, o jį išspręsti būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Tai gali būti objektyviai svarbus klausimas, pvz., vardo suteikimas, sutikimas atlikti operaciją ir pan., arba ne itin reikšmingas klausimas, kuris, tėvų manymu, vis dėlto yra pakankamai svarbus, kad jį išspręstų teismas.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Taip, iš esmės vaiko globa nustatoma vienam iš tėvų, atsižvelgiant į tai, kiek šis klausimas yra susijęs su vaiko globa. Tėvai visada gali nuspręsti nepaklusti teismo sprendimui, kuriuo vaiko globa nustatoma vienam iš tėvų: net po to, kai teismas priėmė sprendimą, jie gali susitarti taikyti kitokias taisykles, pagal kurias kitam tėvui (motinai) suteikiamos teisės ir pareigos rūpintis vaiku, jeigu, žinoma, tokios taisyklės atitinka vaiko interesus.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tai reiškia, kad su vaiko priežiūra susijusius sprendimus tėvai privalo priimti kartu.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Kompetenciją visada turi pirmosios instancijos vieno teisėjo teismas (μονομελές πρωτοδικείο). Prašymai turi būti pateikti teritorinę jurisdikciją turinčiam teismui ir įteikti atsakovui; teismui taip pat reikia pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Pirmosios instancijos vieno teismo teisėjas sprendimą priima vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 681B ir 681C straipsniuose nustatyta specialia procedūra. Ši procedūra, siekiant greitesnio bylų nagrinėjimo, sukurta pagal darbo ginčuose taikomos procedūros modelį. Visų pirma, atsižvelgiant į asmeninį su tėvų pareigomis susijusių ginčų pobūdį, procedūra taip pat taikoma tam tikroms santuokos bylų nuostatoms ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų procedūrų taisyklėms, susijusioms su tyrimo įgaliojimais ir teismo iniciatyva renkamais įrodymais. Tačiau kai ginčai dėl tėvų pareigų vykdymo yra susiję su kuriais nors Civilinio proceso kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nurodytais santuokos ginčais (pvz., santuokos nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia) arba Kodekso 614 straipsnio 1 dalyje nurodytais ginčais (pvz., tėvystės nustatymas), teismas privalo taikyti Kodekso 598–612 ir 616–622 straipsniuose nustatytą procedūrą. Skubūs klausimai gali būti sprendžiami taikant laikinąsias apsaugos priemones (ασφαλιστικά μέτρα) ir laikinai taikant skubius draudimus (προσωρινή διαταγή).

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, pagal bendrąsias teisinei pagalbai taikomas sąlygas.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Teismo sprendimą dėl tėvų pareigų galima panaikinti arba pakeisti, jeigu pasikeitė aplinkybės, kuriomis teismas priėmė sprendimą. Priešingu atveju teismo sprendimas dėl tėvų pareigų, laikantis įprastų reikalavimų, gali būti ginčijamas taikant bet kurias įprastas teisminio gynimo priemones (skundą dėl fakto ir teisės klausimų (έφεση), skundą tik dėl teisės klausimų (kasacija, αναίρεση), prašymą anuliuoti sprendimą (ανακοπή ερημοδικίας), peržiūrą (αναψηλάφηση)).

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Su tėvų pareigomis susijęs teismo sprendimas vykdytinas pagal Civilinio proceso kodekso 950 straipsnį, jeigu jame taip pat nustatytos pareigos, t. y. juo ne tik išsprendžiamas tėvų pareigų arba nepilnamečio globos arba bendravimo su vaiku klausimas, bet ir įpareigojama perduoti arba grąžinti vaiką, arba nustatoma matymosi su vaiku tvarka, arba draudžiama šalims imtis kokių nors priešingų veiksmų. Visų pirma a) teismo sprendimu, kuriuo nurodoma perduoti arba grąžinti vaiką, reikalaujama, kad vienas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, elgtųsi pagal teismo sprendimą, o jeigu jis nesilaiko teismo sprendimo, tame pačiame sprendime gali būti nustatyta, kad pareiškėjui, prašančiam perduoti arba grąžinti vaiką, automatiškai būtų sumokėta iki 50 000 EUR piniginė bauda, arba teismo sprendimo nesilaikančiam tėvui (motinai) taikomas areštas iki vienų metų, arba abi baudos gali būti skiriamos kartu (netiesioginis vykdymas (έμμεση εκτέλεση)); b) jeigu vieno iš tėvų teisė asmeniškai bendrauti su vaiku yra pažeidžiama, teismo sprendimu dėl bendravimo tokią teisę pažeidžiančiam asmeniui gali būti skiriama piniginė bauda ir areštas (papildomas vykdymas (αναπληρωματική εκτέλεση)).

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Kitose valstybėse narėse priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų automatiškai pripažįstami Graikijos administracinėms institucijoms netaikant jokių formalumų. Graikijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl užsienio teismo sprendimo galiojimo arba dėl prašymo pripažinti užsienio teismo sprendimą, nenagrinėdami iš anksto kilmės valstybės narės jurisdikcijos. Kai sprendimą siekiama pripažinti Graikijoje, Graikijos teismai gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą dėl tėvų pareigų, kai: a) jis prieštarauja vidaus viešajai tvarkai; šiuo atveju visada atsižvelgiama į vaiko interesus; arba b) jis yra nesuderinamas su vėlesniu Graikijos teismų priimtu sprendimu, susijusiu su tėvų pareigomis. Be to, Graikijos teismai tais atvejais, kai jie, kaip valstybės narės teismai, kurių prašoma pripažinti sprendimą, turi jurisdikciją pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 ir vaiko gyvenamąją vietą, gali kitaip išspręsti su tėvų pareigomis vaikui susijusį klausimą, šiuo tikslu priimdami vėlesnį sprendimą byloje iš anksto nenagrinėdami kilmės valstybės narės jurisdikcijos ir privalomo jos teismo sprendimo pobūdžio (pvz., nenagrinėjama, ar jį galima apskųsti).

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Aprašytais atvejais jurisdikciją turi pirmosios instancijos vieno teisėjo teismas, kuris bylą nagrinėja taikydamas procedūrą, kuri yra numatyta to tipo ginčams.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Tėvų ir vaikų santykiai reglamentuojami šia eilės tvarka: 1) pagal paskutinės jų bendros pilietybės teisę; 2) pagal paskutinės jų įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; 3) pagal vaiko pilietybės teisę.

Paskutinis naujinimas: 21/10/2016

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (ispanų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Tėvų atsakomybė - Ispanija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Ispanijos teisėje tėvų pareigos paprastai vadinamos patria potestad (tėvų valdžia). Jas sudaro asmenų, paprastai tėvų arba juridinių asmenų, kuriems pagal įstatymą arba teismo sprendimu patikėta nepilnamečio asmens ir jo turto apsauga, teisės ir pareigos.

Tėvų valdžia visada turi būti vykdoma vaikų naudai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes ir fizinę bei psichologinę sveikatą. Tėvų valdžia apima šias pareigas ir įgaliojimus:

1) vaikų priežiūrą, buvimą su jais, maitinimą, auklėjimą ir užtikrinimą, kad jie gautų tinkamą išsilavinimą;

2) atstovavimą vaikams administruojant jų turtą.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvai tėvų pareigas turi nepilnamečiams.

Jeigu tėvai gyvena skyrium, nutraukia santuoką, išsiskiria arba negyvena kartu, visos teisės ir pareigos nepilnamečių atžvilgiu, susijusios su jų asmeniu ir turtu, priklauso abiem tėvams, išskyrus išimtines aplinkybes.

Jeigu tėvai gyvena atskirai, tėvų valdžią vykdo tėvas (motina), su kuriuo (-ia) vaikas gyvena. Tačiau kitam iš tėvų pateikus prašymą, kuriame nurodomos pagrįstos priežastys, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali nustatyti, kad jis tėvų valdžią turi vykdyti bendrai su pirmuoju iš tėvų, arba gali paskirstyti motinai ir tėvui funkcijas, būdingas tėvų valdžios vykdymui.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Pagal Ispanijos teisę, taikant teisminę priežiūrą, tėvų pareigų vykdymas nepilnamečiams gali būti nustatomas kitiems giminaičiams, asmenims ar institucijoms, jeigu tėvai nevykdo įstatyme dėl nepilnamečių globos nustatytų apsaugos pareigų arba jas vykdo nepatenkinamai.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba gyvena skyrium, tėvų pareigos gali būti nustatomos:

  • abiejų tėvų prašymu sudarant reguliavimo susitarimą (convenio regulado), kurį turi patvirtinti teismai;
  • teismo sprendimu rungimosi principu grindžiamoje procedūroje.

Tėvų pareigos, kurių visuma sudaro nepilnamečių apsaugos institutą, priklauso abiem tėvams.

Nepilnamečių priežiūros ir globos tvarka trumpai apibendrinama toliau.

  • Globos nustatymas vienam iš tėvų; ši tvarka dažniausiai nustatoma tiek gyvenimo skyrium, tiek santuokos nutraukimo atvejais ir dėl jos rungimosi principu grindžiamoje procedūroje susitaria abu tėvai; matymosi su vaiku tvarka paprastai nustatoma vaiko neglobojančiam tėvui (motinai).
  • Bendra globa, kai vienas iš tėvų nepilnamečius globoja pakaitomis skirtingais laikotarpiais.
  • Išimtiniais atvejais, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes ir nepilnamečio interesus, teismas gali priimti sprendimą, kuriuo priežiūrą ir globą nustato kitam asmeniui, ir tai padaro tėvų prašymu arba savo iniciatyva.

Tais atvejais, kai už nepilnamečio priežiūrą yra atsakinga administracinė institucija, tokia situacija nekeičiama ir globa nenustatoma nė vienam iš tėvų.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tėvai, kurie pasiekia susitarimą tėvų pareigų klausimais, privalo pateikti pasirašytą reguliavimo susitarimą, kuriame aptariami visi aspektai, dėl kurių susitarta. Šiame susitarime, be kitų priemonių, turi būti nustatyta aiški:

  • nepilnamečio priežiūros ir globos tvarka;
  • matymosi su tėvais tvarka;
  • tėvų pareigų vykdymo tvarka;
  • šeimos būsto naudojimo tvarka;
  • nepilnamečiui mokama išlaikymo išmoka.

Reguliavimo susitarimas kartu su prašymu teikiamas atitinkamam pirmosios instancijos teismui. Jį tėvai turi patvirtinti teisme. Teisėjas, išklausęs nepilnamečius, jeigu jie yra pakankamai suaugę, ir prokurorą, įvertina susitarimą.

Išskyrus atvejus, kai susitarimai yra žalingi vaikams, sutuoktinių susitarimus, kuriais reglamentuojamos santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo pasekmės, patvirtina teisėjas. Jeigu šalys pateikia susitarimus dėl vaikaičių ir jų senelių matymosi ir bendravimo, teisėjas juos gali patvirtinti išklausęs senelius, kurie duoda savo sutikimą.

Susitarimai gali būti atmetami priimant pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju sutuoktiniai privalo atitinkamais atvejais pateikti naują pasiūlymą dėl susitarimo, kad jį patvirtintų teisėjas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Šeimos tarpininkavimas yra geriausia alternatyvi priemonė, palyginti su teismo sprendimu, siekiant tėvų susitarimo.

Kad sudarytas susitarimas būtų vykdytinas, jis visada turi būti patvirtintas teismo sprendimu.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismo sprendime teisėjas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, jei įmanoma, vengdamas atskirti brolius ir seseris ir išklausęs nepilnamečius, galinčius suformuluoti savo nuomonę, visada privalo išspręsti šiuos klausimus dėl:

  • teisminių priemonių, susijusių su globa ir priežiūra, nustatyta vienam iš tėvų arba abiem tėvams, ir auklėjimu;
  • matymosi tvarkos, nurodant laiką, būdą ir vietą, kurioje tėvai gali bendrauti su savo vaikais ir leisti su jais laiką;
  • išimtiniais atvejais šios matymosi teisės gali būti apribotos arba sustabdytos susidarius sudėtingoms sąlygoms arba vienam iš tėvų iš esmės ir nuolat nevykdant savo pareigų;
  • tėvų pareigų nustatymo, o prireikus ir jei tai tinkama vaikų atžvilgiu – sprendimo dėl vieno iš tėvų visiško tokios valdžios vykdymo arba vykdymo iš dalies, įskaitant tokios valdžios panaikinimą, jeigu tam yra pagrįsta priežastis;
  • išlaikymo, atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes, kurį turi mokėti kiekvienas iš tėvų, kad patenkintų vaiko poreikius, ir priemonių, reikalingų veiksmingam išlaikymui užtikrinti, nustatymo;
  • šeimos būsto ir bendrai naudojamų daiktų paskyrimo naudoti tais atvejais, kai tėvai nėra sudarę susitarimo, pirmenybę teikiant nepilnamečius vaikus globojančiam sutuoktiniui.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Paprastai tėvų valdžią bendrai vykdo abu tėvai. Todėl abu tėvai turi įgaliojimus spręsti visus su nepilnamečiu susijusius klausimus, net jeigu globa nustatyta tik vienam iš jų.

Jeigu tėvai nesutaria dėl sprendimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, kurie gali būti arba turėtų būti priimti, pvz., dėl mokyklos lankymo ir auklėjimo klausimais (pvz., mokyklos ar užklasinės veiklos parinkimas), sveikatos priežiūros pasirenkant gydytoją, asmeniniais klausimais (pvz., vardo suteikimas arba religinis švietimas, arba nepilnamečių gyvenamosios vietos ar šalies parinkimas) ir pan., ir kai paaiškėja, kad abipusio sutarimo neįmanoma pasiekti, kiekvienas iš tėvų gali kreiptis į teismą, prašydamas išspręsti ginčą.

Išklausęs abu tėvus ir vaiką (jis gali suformuluoti savo nuomonę), ir nesiimdamas papildomų veiksmų, teisėjas sprendimų priėmimo įgaliojimus suteikia tėvui arba motinai. Jeigu nesutarimai pasikartoja arba atsiranda kuri nors kita priežastis, iš esmės trukdanti vykdyti tėvų pareigas, teisėjas gali visus sprendimų priėmimo įgaliojimus arba jų dalį suteikti vienam iš tėvų arba šias funkcijas paskirstyti abiem tėvams. Visos šios priemonės gali būti taikomos ne ilgiau nei dvejus metus.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tais atvejais, kai nepilnamečio globa nustatoma bendrai abiem tėvams, praktiškai kasdien vaiku rūpinasi kiekvienas iš tėvų konkretų nustatytą laikotarpį, kuris paprastai sutampa su konkrečiais mokyklos lankymo laikotarpiais, pvz., mokslo semestrais arba metais.

Atostogų laikotarpiais vaiką pakaitomis globoja abu tėvai.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Santuokos bylose, susijusiose su gyvenimu skyrium arba santuokos nutraukimu abipusiu sutarimu, kompetentingas yra pirmosios instancijos teismas, kuris turi jurisdikciją pagal paskutinę bendro sutuoktinių būsto arba kurio nors iš pareiškėjų būsto vietą.

Rungimosi principu grindžiamose santuokos bylose kompetenciją turi pirmosios instancijos teismas pagal sutuoktinių būsto buvimo vietą, o jeigu sutuoktiniai gyvena skirtingose teisminėse apylinkėse, ieškovas gali pasirinkti paskutinės sutuoktinių gyvenamosios vietos arba atsakovo gyvenamosios vietos teismą.

Bylose, kurios yra išimtinai susijusios su nepilnamečių vaikų priežiūra, globa ir išlaikymu, o tėvai nėra susituokę, jurisdikciją turi paskutinės bendros tėvų gyvenamosios vietos pirmosios instancijos teismas. Jeigu jie gyvena skirtingose teisminėse apylinkėse, ieškovas gali pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos arba nepilnamečio gyvenamosios vietos teismą.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Šiose bylose taikomos toliau nurodytos procedūros:

tais atvejais, kai šalys sutaria, taikoma Civilinio proceso įstatymo 777 straipsnyje nustatyta abipusio susitarimo procedūra dėl gyvenimo skyrium, santuokos nutraukimo ir galutinių nepilnamečių vaikų priežiūros, globos ir išlaikymo priemonių nustatymo, kai santuoka nėra sudaryta;

jeigu šalys nėra sudariusios susitarimo, taikoma Civilinio proceso įstatymo 770 ir 774 straipsniuose nustatyta rungimosi principu pagrįsta procedūra, kuri taip pat taikoma šeimos bylose ir bylose, susijusiose su nepilnamečiais, kai tėvai nėra vienas su kitu susituokę.

Skubiais atvejais galima prašyti taikyti priemones pagal toliau nurodytas procedūras.

Laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikomos prieš pateikiant prašymą pripažinti santuoką negaliojančia, patvirtinti gyvenimą skyrium, nutraukti santuoką arba bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų priežiūra bei globa ir išlaikymu. Šios priemonės reglamentuojamos Civilinio proceso įstatymo 771 ir 772 straipsniuose.

Aiškiai nustatyta, kad jeigu yra priežasčių imtis skubių veiksmų, pirmuoju sprendimu patvirtintos priemonės gali įsigalioti iš karto.

Laikinosios apsaugos priemonės, kylančios priėmus prašymą dėl santuokos bylos arba su nepilnamečiais susijusios bylos, taikomos kaip ir pirmiau nurodytais atvejais. Ši procedūra nustatyta Civilinio proceso įstatymo 773 straipsnyje.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Galima gauti visapusišką arba konkrečią teisinę pagalbą, jeigu pateikiami įrodymai, kuriais patvirtinamas teisės gauti teisinę pagalbą reikalavimų įvykdymas, kaip nustatyta Teisinės pagalbos įstatyme (žr. „Teisinė pagalba – Ispanija“).

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Norint sužinoti, kuriuos sprendimus galima apskųsti, reikia atskirti visus galimus sprendimus, susijusius su tėvų pareigų klausimais, t. y.:

  • visi rungimosi principu pagrįstose procedūrose priimti sprendimai gali būti skundžiami provincijos teismui;
  • sprendimai abipusio susitarimo bylose gali būti skundžiami provincijos teismui, tik kai susitariama dėl priemonės, kuri skiriasi nuo reguliavimo susitarimo nuostatų.

Įstatyme nenustatyta galimybė apskųsti sprendimų dėl išankstinių laikinųjų apsaugos priemonių arba laikinųjų apsaugos priemonių, arba sprendimų dėl tėvų pareigų vykdymo.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Tais atvejais, kai teismo sprendimų dėl tėvų pareigų nesilaikoma savanoriškai, prašymą galima pateikti sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui, prašant vykdyti priemonę ar priemones, kurių nesilaikoma.

Būtina nurodyti sprendimą arba nutartį, kurią siekiama įvykdyti, ir asmenį, kurio atžvilgiu norima pradėti vykdymo veiksmus.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Kitoje valstybėje narėje santuokos bylose, susijusiose su vaiku, priimti sprendimai dėl tėvų pareigų vykdymo, kurie buvo vykdytini minėtoje valstybėje narėje ir apie kuriuos buvo pranešta, Ispanijoje pripažįstami bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu be jokių papildomų procedūrų pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.

Norint pradėti vykdymo veiksmus, nepilnamečio buvimo vietos ir vykdymo veiksmų vietos teismui reikia pateikti prašymą dėl vykdymo. Prie prašymo būtina pridėti sprendimo, kurį prašoma vykdyti, kopiją, kuri turi atitikti visus jo autentiškumui nustatyti būtinus reikalavimus pagal standartinę V priede nustatytą formą. Būtina, kad dalyvautų advokatas ir teisinis atstovas.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Norėdama Ispanijoje pareikšti prieštaravimą dėl kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo, susijusio su tėvų pareigomis, pripažinimo, suinteresuotoji šalis privalo kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kuriam pateiktas prašymas dėl pripažinimo, ir remtis vienu iš Reglamente Nr. 2201/2003 nustatytų nepripažinimo pagrindų.

Galima remtis šiais pagrindais:

  • sprendimas, atsižvelgiant į vaiko interesus, akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai;
  • vaikui nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam (šis pagrindas nepriimtinas ypatingos skubos atvejais);
  • jeigu sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant atsakovui ir jam nebuvo įteiktas bylos iškėlimo dokumentas arba jam apie jį nebuvo pranešta, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sprendimui buvo pritarta;
  • jeigu sprendimo pripažinimui prieštaraujanti šalis, kuri teigia, kad sprendimas trukdo vykdyti tėvų pareigas, neturėjo galimybės būti išklausyta;
  • arba jeigu sprendimas nesuderinamas su kitu vėliau priimtu sprendimu.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Taikoma nepilnamečio įprastinės gyvenamosios vietos teisė, kaip nustatyta 1996 m. Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos.

Paskutinis naujinimas: 05/04/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Kroatija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžia – tai tėvų įsipareigojimai, pareigos ir teisės, skirtos apsaugoti ir skatinti vaiko asmenines ir turtines teises, taip pat vaiko interesus. Tėvai privalo globoti vaiką pagal vaiko raidos poreikius ir gebėjimus. Tėvams neleidžiama atsisakyti savo teisės į vaiko globą. Tėvai privalo aptarti individualius vaiko globos aspektus ir susitarti dėl jų su vaiku, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Vaiko globa apima teisę ir pareigą saugoti vaiko asmenines teises į sveikatą, vystymąsi, priežiūrą ir apsaugą, ugdymą ir švietimą, bendravimą, teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, taip pat teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą. Vaiko globa taip pat apima teisę ir pareigą atstovauti vaiko asmeninėms ir turtinėms teisėms ir interesams.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvai turi teisę ir pareigą globoti vaiką lygiomis teisėmis, bendrai ir pagal susitarimą. Jeigu tėvai nuolat negyvena kartu, jie privalo susitarti dėl vaiko globos tvarkos, sudarydami bendros vaiko globos planą. Bendros vaiko globos planas taip pat gali būti nustatytas teismo, o teismo nutartis turi būti grindžiama tėvų susitarimais dėl visų svarbių klausimų, numatytų bendros vaiko globos plane. Bendrai vykdydami vaiko globą, tėvai privalo stengtis visus klausimus išspręsti tarpusavio susitarimu.

Kiekvienas iš tėvų gali globoti vaiką pats vienas visiškai, iš dalies arba tiek, kiek to reikia siekiant priimti sprendimą konkrečiu svarbiu klausimu, susijusiu su vaiku. Pirmiau nurodytais atvejais kito iš tėvų teisė vykdyti vaiko globą gali būti ribojama tik teismo sprendimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Jeigu tėvai bendrai globojo vaiką iki vieno iš tėvų mirties, gyvas likęs kitas iš tėvų privalo globoti vaiką pats, be teismo sprendimo, jeigu kitas iš tėvų mirė ar buvo pripažintas mirusiu. Kiekvienas iš tėvų gali pats globoti vaiką pagal šiuo tikslu priimtą teismo sprendimą, jeigu tėvai nesusitarė dėl bendros vaiko globos plano ar nesudarė alternatyvaus susitarimo teisme. Tokiu atveju teismas privalo teikti pirmenybę tam iš tėvų, kuris parodė norą bendradarbiauti ir pasiekti susitarimą dėl bendros vaiko globos.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu vienas iš tėvų yra nepilnametis arba asmuo, kuris yra neveiksnus konkrečioje vaiko globos srityje, jo vaiko globos teisė sustabdoma dėl teisinių kliūčių. Kol vaiko globos teisė yra sustabdyta, minėtas vienas iš tėvų gali pats kasdien rūpintis vaiku kartu su kitu iš vaiko tėvų arba kartu su globėju, paskirtu pagal Šeimos įstatymo (Obiteljski zakon) nuostatas dėl globėjo paskyrimo. Minėtam vienam iš tėvų neleidžiama atstovauti vaikui, o jeigu šis vienas iš tėvų yra neveiksnus, jam neleidžiama atstovauti vaikui toje srityje, kurioje šis vienas iš tėvų yra neveiksnus. Vaikui atstovauja kitas iš tėvų arba globėjas, kuris privalo paklusti kito iš tėvų pageidavimams.

Jeigu vaiko tėvai arba vienas iš tėvų ir globėjas nesutaria dėl atstovavimo, susijusio su svarbiais sprendimais dėl vaiko, teismas, atsižvelgdamas į vaiko, bet kurio iš tėvų arba globėjo pateiktą siūlymą, priima sprendimą ex parte dėl to, kas atitinkamu klausimu atstovaus vaikui.

Reaguodamas į vaiko, bet kurio iš tėvų arba socialinės globos centro siūlymą, teismas priima sprendimą ex parte sustabdyti vaiko globą (vaiko globos sustabdymas dėl realių kliūčių), jeigu vieno iš tėvų nėra arba jo gyvenamoji vieta nežinoma, arba jeigu bet kuris iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali ilgą laiką globoti vaiko. Atitinkamam vienam iš tėvų neleidžiama globoti vaiko tuo laikotarpiu, kai jo teisė globoti vaiką yra sustabdyta dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Šiuo globos sustabdymo laikotarpiu vaiką globoja kitas iš tėvų pats arba vaikui skiriama globa pagal Šeimos įstatymo nuostatas. Reaguodamas į vaiko, vieno iš tėvų, kurio teisė globoti vaiką yra sustabdyta, arba vaiko globos centro pasiūlymą, teismas priima sprendimą ex parte nutraukti vaiko globos sustabdymą dėl realių kliūčių, jeigu išnyko pagrindai, kuriais remiantis buvo sustabdyta vaiko globa.

Jeigu tėvai bendrai globoja vaiką ir vienas iš tėvų miršta, gyvas likęs kitas iš tėvų toliau pats globoja vaiką. Jeigu vienas iš tėvų, kuris pats globoja vaiką, miršta, teismas, reaguodamas į vaiko, gyvo likusio kito iš tėvų arba vaikų globos centro pasiūlymą, priima sprendimą ex parte perduoti vaiko globą likusiam gyvam kitam iš tėvų, jeigu mano, kad tai atitinka vaiko interesus. Jeigu miršta abu tėvai, vaikas perduodamas globoti vaikų globos centrui. Kol vienas iš tėvų, globojančių vaiką, yra gyvas, jis turi testamentu arba notaro aktu (kroatų k. „anticipirana naredba“ (išankstinis sprendimas ir (arba) nurodymas)] paskirti asmenį, kuris, jo nuomone, geriausiai globotų vaiką šio vieno iš tėvų mirties atveju. Jeigu mirus vienam iš tėvų vaikui paskiriamas globėjas, į vaiko nuomonę ir likusio gyvo vieno iš tėvų pageidavimus atsižvelgiama, nebent manoma, kad atsižvelgimas į vaiko nuomonę ir (arba) likusio gyvo vieno iš tėvų pageidavimus neatitiktų vaiko interesų.

Pagal Šeimos įstatymo 224 straipsnį vaikas perduodamas globoti, jeigu jo tėvai yra mirę, dingę be žinios, yra nežinomi arba jų gyvenamoji vieta nežinoma bent vieną mėnesį; jeigu vaiko tėvai neteko teisės į vaiko globą; jeigu vaiko tėvai, kurie neteko veiksnumo tam tikroje srityje ir tai neleidžia jiems globoti vaiko, nepatikėjo vaiko globos globėjo kriterijus atitinkančiam asmeniui arba jeigu vaiko tėvai sutiko, kad vaikas būtų įvaikintas. Pagal Šeimos įstatymo 225 straipsnį vaikų globos centras priima sprendimą dėl vaiko globos ir globėjo paskyrimo. Vaikų globos centras gali perduoti vaiką kasdienei globėjo, kito asmens, globėjų šeimos, vaikų namų globai arba globoti juridiniam asmeniui, vykdančiam socialinės apsaugos veiklą, nebent Šeimos įstatyme nurodyta kitaip.

Vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonių imamasi remiantis eksperto vertinimu, jeigu nustatoma, kad vaiko teisės ir interesai yra pažeisti arba kad vaiko teisėms, interesams ir raidai yra kenkiama. Bus laikoma, kad vaiko teisėms padarytas neigiamas poveikis, jeigu globa vykdoma netinkamai, jeigu vaikas patiria psichologinių sunkumų (pasireiškiančių per jo elgesį, emocines problemas, sunkumus mokykloje arba kitus sunkumus, susijusius su jo augimu) arba jeigu tikėtina, kad susiklostys minėtos aplinkybės.

Siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, socialinės globos centras gali:

1) imtis neatidėliotinų priemonių atskirti vaiką ir apgyvendinti jį ne šeimos namuose;

2) pateikti įspėjimą, jeigu vykdant vaiko globą buvo padaryta klaida arba globa buvo vykdoma aplaidžiai;

3) pasirūpinti, kad tėvai gautų profesionalią pagalbą ir paramą vaiko globos klausimais; ir

4) pasirūpinti, kad tėvai gautų intensyvią profesionalią pagalbą, o jų vykdoma vaiko globa būtų prižiūrima.

Siekdamas apsaugoti vaiko asmenines teises ir interesus, teismas gali:

1) laikinai perduoti vaiką kito asmens globai, globėjų šeimai arba socialinės globos institucijai;

2) priimti nutartį dėl teisių apribojimo;

3) atimti iš tėvų teisę gyventi viename būste kartu su vaiku ir perduoti vaiką kito asmens kasdienei globai, globėjų šeimai ar socialinės globos institucijai;

4) teikti paramą vaiko auklėjimui, jeigu jis turi elgesio problemų, apgyvendinant jį globėjų šeimoje arba socialinės globos institucijoje; arba

5) atimti iš tėvų teisę globoti vaiką (-us).

Siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, Šeimos įstatyme yra nuostatos, reglamentuojančios laikiną vaiko apgyvendinimą arba laikiną vaiko perdavimą kito asmens globai, tėvų teisės gyventi kartu su vaiku bendrame būste atėmimą ir kt.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Tėvų pareigų klausimai gali būti sprendžiami sudarant bendros vaiko globos planą arba teismo sprendimu.

Bendros vaiko globos planas – tai rašytinis susitarimas tarp tėvų, kuriame nurodomi bendros vaiko globos būdai, jeigu vaiko tėvai nuolat kartu negyvena kaip šeima. Bendros vaiko globos plane turi būti nurodyta:

1) vaiko gyvenamoji vieta ir adresas;

2) kiek laiko vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų;

3) būdai keistis informacija apie sutikimą, kurio reikalaujama priimant svarbius sprendimus dėl vaiko, ir būdai keistis informacija apie vaiką;

4) vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, išlaikymo prievolės dydis; ir

5) kaip bus sprendžiami ateityje iškylantys klausimai. Tėvai gali sudaryti bendros vaiko globos planą patys arba per privalomą konsultacijų arba šeimos taikinamojo tarpininkavimo procesą.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl bendros vaiko globos plano arba jeigu teismas jį atmeta, kiekvienas iš tėvų arba vaikas gali pareikšti ieškinį siekiant išspręsti visus klausimus, susijusius su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvens, taip pat su tėvų globos vykdymo būdais, vaiko bendravimu su kitu iš tėvų arba vaiko išlaikymu. Byloje, kurioje siekiama nustatyti, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, vaiko globos vykdymą arba vaiko bendravimą su kitu iš tėvų, teismui šalių prašymai nėra privalomi. Teismas gali priimti sprendimą dėl vieno iš tėvų, su kuriuo gyvens vaikas, dėl vaiko bendravimo su kitu iš tėvų būdų ir dėl vaiko globos vykdymo tėvų susitarimu, jeigu mano, kad toks susitarimas atitinka vaiko interesus.

Teismas priima sprendimą ex officio siekdamas nustatyti, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, vaiko globos vykdymo būdus, vaiko bendravimą su kitu iš tėvų ir vaiko išlaikymą, priimdamas sprendimą, kuriuo konstatuojama negrįžtamas santuokos iširimas, santuoka panaikinama arba nutraukiama, taip pat kitais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, arba sprendimą, jeigu motinystė arba tėvystė yra ginčijama, jeigu tokį sprendimą įmanoma priimti ir tai privaloma padaryti, atsižvelgiant į bylos baigtį ir faktines aplinkybes.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tam, kad bendros vaiko globos planas būtų vykdytinas, jis gali būti pateiktas teismui nagrinėjant bylą ex parte, ir tada teismas galės patikrinti šio plano turinį ir patvirtinti arba atmesti planą pagal Šeimos įstatymo nuostatas. Bendros vaiko globos planas gali būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, arba jeigu jo pakeitimai yra būtini dėl reikšmingo aplinkybių pasikeitimo. Jeigu bendros vaiko globos planas iš dalies pakeičiamas, jis turėtų būti pateikiamas teismui nagrinėjant bylą ex parte, kad teismas galėtų patikrinti jo turinį ir patvirtinti arba atmesti pakeitimus.

Teismas gali priimti sprendimą dėl to, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, dėl to, kaip vaikas bendraus su kitu iš tėvų ir dėl vaiko globos vykdymo pagal tėvų susitarimą, jeigu jis mano, kad toks susitarimas atitinka vaiko interesus. Jeigu tėvai nusprendžia bendrai vykdyti vaiko globą, susitarime turi būti reglamentuoti visi svarbūs klausimai, keliami bendros vaiko globos plane. Kiek tai susiję su teisių gynimo priemonėmis ar teismo sprendimo pakeitimais, teismo sprendimas, grindžiamas tėvų susitarimu dėl bendros vaiko globos vykdymo, turės tokią pat teisinę galią kaip ir teismo patvirtintas bendros vaiko globos planas. Sprendime dėl vaiko globos ar vaiko bendravimo su kitu iš tėvų nebūtina pateikti paaiškinimų, jeigu sprendimas grindžiamas minėtu tėvų susitarimu dėl bendros vaiko globos vykdymo.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Jeigu tėvai nesusitaria dėl bendros vaiko globos plano, socialinės globos centras turi skatinti juos mėginti pasiekti susitarimą per šeimos taikinamojo tarpininkavimo procesą, nebent nagrinėjamam atvejui netaikomi įstatymo nustatyti taikinamojo tarpininkavimo reikalavimai. Jeigu santuoką planuojantys nutraukti tėvai nesusitaria dėl bendros vaiko globos plano, socialinės globos centras turi juos informuoti, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą pagal vieno iš sutuoktinių prašymą, teismas ex officio:

1) priims sprendimą dėl to, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, dėl vaiko globos taisyklių, vaiko bendravimo su kitu iš tėvų ir vaiko išlaikymo;

2) leis vaikui pareikšti savo nuomonę pagal Šeimos įstatymą; ir

3) paskirs specialų globėją vaikui pagal Šeimos įstatymo nuostatas.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Pagal Šeimos įstatymo 413 straipsnį teismas priima sprendimą ex officio, kuriame nustato, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, vaiko globos vykdymo būdus, vaiko bendravimą su kitu iš tėvų ir vaiko išlaikymą sprendimu, kuriuo konstatuojamas negrįžtamas santuokos iširimas, panaikinimas arba nutraukimas, taip pat kitais atvejais, jei tėvai gyvena skyrium, arba priimdamas sprendimą, jeigu tėvystė arba motinystė yra ginčijama, jeigu toks sprendimas gali būti priimtas ir yra privalomas, atsižvelgiant į bylos baigtį ir bylos faktines aplinkybes.

Teismas gali:

1) apriboti arba uždrausti vaiko bendravimą su kitu iš tėvų;

2) nuspręsti, kad bendravimą turi prižiūrėti ekspertas;

3) nustatyti vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonę, kuri yra reikalinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes; arba

4) priimti sprendimą dėl bendravimo su pamote ar patėviu tvarkos, jeigu nutrūkus santuokai jie gyveno su vaiku ir jį globojo.

Pagal Šeimos įstatymo 417 straipsnį byloje, kurioje turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko bendravimo su kitu iš tėvų, teismas privalo informuoti tėvus, kad šis bendravimas yra labai svarbus vaiko gerovei, skatinti tėvus susitarti ir dalyvauti šeimos taikinamojo tarpininkavimo procese atvejais, nesusijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, o jeigu tėvai nesusitaria, užtikrinti, kad vieta, kurioje vaikas bendraus su kitu iš tėvų, būtų tinkama vaikui, atsižvelgiant į kito iš tėvų geografinius ir laiko suvaržymus. Teismo sprendime turi būti pateikta informacija, susijusi su būdais, laiku ir vieta, kur kitas iš tėvų gali paimti ir grąžinti vaiką ir prireikus informacija, susijusi su bendravimo išlaidomis. Sprendimo paaiškinimuose teismas turi raštu įspėti apie teisinius padarinius, kylančius, jeigu yra nesilaikoma pareigos sudaryti sąlygas vaiko bendravimui su kitu iš tėvų (įskaitant baudą, įkalinimą arba sprendimą pakeisti nutartį dėl to, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas).

Pagal Šeimos įstatymo 418 straipsnį teismas byloje dėl vaiko bendravimo su kitu iš tėvų nustatymo gali nurodyti vieną ar daugiau priemonių, skirtų užtikrinti vykdymą, jeigu įtaria, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nebus linkęs laikytis nutarties dėl bendravimo, konkrečiai:

1) paskirti asmenį, kuris padėtų užtikrinti nutarties arba taisyklių, pagal kurias vaikas galėtų bendrauti su kitu iš tėvų, vykdymą; ir

2) įpareigoti vieną iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, sumokėti piniginį užstatą. Nurodydamas tokias priemones, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kaip vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, elgėsi praeityje.

Pagal Šeimos įstatymo 419 straipsnį teismas byloje dėl vaiko bendravimo su kitu iš tėvų nustatymo gali nurodyti vieną ar daugiau priemonių, skirtų užtikrinti vaiko grąžinimą arba neleidžiančių bendraujančiam vienam iš tėvų pagrobti vaiką (pavyzdžiui, įpareigodamas bendraujantį vieną iš tėvų per bendravimo laiką atiduoti pasą priemonę pritaikiusiam teismui, įpareigodamas bendraujantį vieną iš tėvų sumokėti piniginį užstatą, uždrausdamas kaip nors perleisti ar suvaržyti bendraujančio vieno iš tėvų nuosavybės teises (išsami informacija apie tokį draudimą pateikiama viešuosiuose registruose), pareikalaudamas bendraujančio vieno iš tėvų reguliariai lankytis įgaliotoje įstaigoje, pavyzdžiui, socialinės globos centre kartu su vaiku toje vietoje, kur vyksta bendravimas su juo, nustatydamas vietą, kurioje turi būti bendraujama su vaiku, uždrausdamas vaikui išvykti iš šalies, kurioje numatytas bendravimas, ir įtraukdamas išsamią informaciją apie šį draudimą į nacionalinę arba tarpvalstybinę informacinę sistemą). Įpareigodamas taikyti minėtas priemones, teismas visų pirma privalo atsižvelgti į tai, kaip bendraujantis vienas iš tėvų elgėsi praeityje.

Pagal Šeimos įstatymo 421 straipsnį nutartyje dėl vaiko globos arba bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neprivaloma pateikti paaiškinimų, jeigu nutartis grindžiama tėvų tarpusavio susitarimu, kuris buvo pasiektas pagal Šeimos įstatymo nuostatas, arba jeigu nutartis buvo paskelbta žodžiu, dalyvaujant visoms šalims, ir visos šalys įsipareigojo nesiimti teisinių teisių gynimo priemonių.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Pagal Šeimos įstatymo 99 straipsnį kiekvienas iš tėvų privalo atstovauti vaikui pats vaiko globos srityse, kuriose kito iš tėvų teisės pagal Šeimos įstatymą arba teismo sprendimu yra apribotos.

Šeimos įstatymo 105 straipsnyje nurodyta, kad bet kuris iš tėvų pats gali vykdyti vaiko globą visiškai, iš dalies arba tiek, kiek to reikia siekiant priimti sprendimus konkrečiu svarbiu klausimu, susijusiu su vaiku. Pirmiau nurodytais atvejais kito iš tėvų teisė vykdyti vaiko globą gali būti ribojama tik teismo sprendimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Jeigu tėvai bendrai globojo vaiką iki vieno iš tėvų mirties, gyvas likęs kitas iš tėvų privalo globoti vaiką pats, be teismo sprendimo, jeigu kitas iš tėvų mirė ar buvo pripažintas mirusiu. Priimdamas sprendimą dėl vaiko globos skyrimo tik vienam iš tėvų, teismas sprendžia, ar vienas iš tėvų, kuriam paskirta vaiko globa, turėtų atstovauti vaikui klausimais, susijusiais su vaiko esminėmis asmeninėmis teisėmis pats, ar gavęs kito iš tėvų sutikimą, kaip nurodyta Šeimos įstatymo 100 straipsnyje (vaiko atstovavimas klausimais, susijusiais su jo esminėmis asmeninėmis teisėmis, reiškia atstovavimą keičiant vaiko vardą, pavardę arba nuolatinį ar laikiną gyvenamąjį adresą, arba įgyvendinant jo laisvę pasirinkti arba pasikeisti religiją).

Pagal Šeimos įstatymo 110 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar vaiką globoja tik vienas iš tėvų, ar jie abu bendrai, tėvai turi teisę patys priimti kasdienius sprendimus, susijusius su vaiku, kai vaikas būna su vienu iš tėvų. Neatidėliotinais atvejais, t. y. kai kyla tiesioginė grėsmė vaikui, kiekvienas iš tėvų turi teisę priimti sprendimą imtis visų veiksmų, kurie yra būtini atsižvelgiant į vaiko interesus, negavęs kito iš tėvų sutikimo. Vienas iš tėvų privalo apie tai kuo greičiau pranešti kitam iš tėvų.

Neatsižvelgiant į tai, ar vaiko globą vykdo tik vienas iš tėvų, ar abu tėvai bendrai, jie privalo keistis informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo nuoseklumą, taip pat informacija apie vaiko veiklą ugdymo įstaigoje ir už jos ribų. Šia informacija turi būti keičiamasi sparčiai, skaidriai, sutelkiant dėmesį tik į vaiką.

Nė vienas iš tėvų negali piktnaudžiauti pareiga bendradarbiauti siekdamas kontroliuoti kitą iš tėvų.

Be to, kas nurodyta pirmiau, pagal Šeimos įstatymo 112 straipsnį vienas iš tėvų, kurio globa konkrečioje srityje yra apribota, turi teisę išlaikyti bendravimą su vaiku, priimti kasdienius sprendimus dėl vaiko, imtis skubių veiksmų iškilus tiesioginei grėsmei vaikui ir gauti informaciją apie svarbias aplinkybes, susijusias su vaiko asmeninėmis teisėmis. Šios teisės gali būti apribotos arba atimtos teismo nutartimi, jeigu apribojimas arba atėmimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vienas iš tėvų, kuris nevykdo vaiko globos, turi teisę prašyti kito iš tėvų informacijos apie svarbias aplinkybes, susijusias su vaiko asmeninėmis teisėmis, jeigu jis turi teisėtą interesą tai daryti ir tiek, kiek šie veiksmai neprieštarauja vaiko interesams. Kilus ginčui teismas, nagrinėdamas bylą ex parte ir reaguodamas į vaiko ar vieno iš tėvų siūlymą, priima sprendimą siekdamas užtikrinti vaiko interesų apsaugą.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Pagal Šeimos įstatymo 108 straipsnį, jeigu tėvai vaiką globoja bendrai, jie privalo priimti visus svarbius sprendimus, susijusius su vaiku, ir tarpusavio sutarimu duoti sutikimą. Vaikui svarbūs sprendimai susiję su atstovavimu vaikui klausimais, susijusiais su esminėmis asmeninėmis jo teisėmis ir atstovavimu klausimais, susijusiais su vaiko turtu ir turtinėmis teisėmis. Vaikui svarbūs sprendimai taip pat gali būti kiti sprendimai, kurie gali reikšmingai paveikti vaiko gyvenimą, pavyzdžiui, sprendimai dėl vaiko bendravimo su jam artimais žmonėmis, neeilinių medicininių procedūrų ar gydymo ir vaiko laisvės pasirinkti mokyklą. Visi šie sprendimai galioja, jeigu jiems pritarė kitas iš tėvų. Išimtiniais atvejais, pvz., esant skubiai medicininei procedūrai, taikomos specialiųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojama pacientų teisių apsauga, nuostatos. Šeimos įstatymo 100 straipsnyje yra nuostatos dėl atstovavimo vaikui klausimais, susijusiais su jo esminėmis asmeninėmis teisėmis (jeigu keičiamas vaiko vardas, pavardė, nuolatinės arba laikinosios gyvenamosios vietos adresas, arba dėl vaiko laisvės pasirinkti arba pakeisti religiją). Atstovavimas klausimais, susijusiais su vaiko esminėmis asmeninėmis teisėmis, laikomas galiojančiu, jeigu vaikui atstovaujantis vienas iš tėvų gavo rašytinį kito iš tėvų, turinčio teisę atstovauti vaikui, sutikimą. Įstatymo nustatytais atvejais tokio sutikimo nereikalaujama, jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, gavo socialinės globos centro sutikimą. Jeigu vienas iš tėvų, atstovaujančių vaikui, negali gauti rašytinio sutikimo, teismas, nagrinėdamas bylą ex parte ir reaguodamas į vaiko ar bet kurio iš tėvų siūlymą, priima sprendimą, kuris iš tėvų atstovaus vaikui konkrečiu klausimu, siekdamas apsaugoti vaiko interesus.

Šeimos įstatymo 101 straipsnyje yra nuostatos dėl atstovavimo klausimais, susijusiais su vaiko turtu ir turtinėmis teisėmis.

Pagal Šeimos įstatymo 109 straipsnį, jeigu tėvai, turintys teisę atstovauti vaikui, nesusitaria dėl vaikui svarbių sprendimų, teismas, nagrinėdamas bylą ex parte ir reaguodamas į vaiko ar bet kurio iš tėvų siūlymą, sprendžia, kuris iš tėvų atstovaus vaikui konkrečiu klausimu. Jeigu svarbūs sprendimai susiję su vaiko asmeninėmis teisėmis, prieš pareiškiant ieškinį ex parte tėvai privalo dalyvauti privalomų konsultacijų procese.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Pasiūlymai turėtų būti teikiami ir ieškiniai reiškiami teritorinę jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui.

Pagal Civilinio proceso įstatymo (Zakon o parničnom postupku) 34 straipsnį apylinkės teismai visada priima sprendimą pirmąja instancija ginčuose dėl: nustatymo, ar santuoka negrįžtamai iširo, ar ją reikia panaikinti, ar nutraukti; ginčų, susijusių su tėvystės ar motinystės nustatymu ar ginčijimu; nustatymo, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas; klausimų, susijusių su vaiko globa, jeigu yra pareikštas lygiagretus ieškinys siekiant nustatyti, ar santuoka negrįžtamai iširo, dėl santuokos panaikinimo arba nutraukimo.

Pagal Šeimos įstatymą, prieš sutuoktiniams, bendrai globojantiems savo nepilnametį vaiką, paduodant prašymą dėl santuokos nutraukimo, arba prieš pradedant bet kokį kitą teismo procesą, susijusį su vaiko globa ir bendravimu su juo, turi būti surengtos privalomos konsultacijos. Šeimos įstatymo nuostatos, susijusios su privalomomis konsultacijomis prieš paduodant prašymą nutraukti santuoką tarp sutuoktinių, kurie bendrai globoja savo nepilnametį vaiką, taikomos mutatis mutandis privalomoms konsultacijoms, rengiamoms prieš pareiškiant ieškinį dėl vaiko globos nustatymo ir vaiko bendravimo su kitu iš tėvų, jeigu jo tėvų santuoka ar partnerystė negrįžtamai iširo. Teisės aktuose nustatyt atvejai, kai privalomos konsultacijos nerengiamos. Privalomų konsultacijų procesas pradedamas, kai šalis šiuo tikslu pateikia prašymą. Prašymas pateikiamas socialinės globos centrui raštu arba žodžiu (padarant pareiškimą, kuris užregistruojamas). Privalomą konsultavimo paslaugą teikia socialinės globos centro ekspertų komanda, kompetentinga teikti pagalbą vaiko nuolatinėje arba laikinojoje gyvenamojoje vietoje arba toje vietoje, kurioje buvo sutuoktinių arba partnerių bendra nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta. Privalomas konsultavimas – tai procesas, kuriame asmeniškai dalyvauja šeimos nariai (atstovams dalyvauti neleidžiama). Pasibaigus privalomų konsultacijų procesui, socialinės globos centras parengia ataskaitą, kuri galioja šešis mėnesius nuo konsultacijų pabaigos datos.

Tam, kad asmuo galėtų pateikti prašymą nutraukti santuoką, jis privalo dalyvauti pirmajame šeimos taikinamojo tarpininkavimo susitikime.

Atsižvelgiant į pareiškiamo ieškinio rūšį (sutuoktinių ginčas; ginčas dėl tėvystės ar motinystės nustatymo; ginčas dėl vaiko globos, ginčas dėl bendravimo, ieškinys dėl santuokos nutraukimo tarpusavio sutarimu arba prašymas patvirtinti bendros vaiko globos planą), prašymo pateikėjas, be kitų dokumentų, turi pateikti privalomų konsultacijų ataskaitą arba dalyvavimo pirmajame šeimos taikinamojo tarpininkavimo susitikime arba bendros vaiko globos plano įrodymus. Dokumentai, kuriuos privaloma pateikti, priklauso nuo to, koks ieškinys pareiškiamas.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Kalbant apie visus ieškinius dėl šeimos teisės reglamentuojamų klausimų, susijusių su vaiku, kompetentingos įstaigos privalo imtis skubių veiksmų ir kartu apsaugoti vaiko interesus.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip. Nemokama teisinė pagalba reglamentuojama Nemokamos teisinės pagalbos įstatymu (Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) (Narodne novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 143/2013).

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip. Šalys gali apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą per 15 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos, nebent Civilinio proceso įstatyme nustatytas kitoks terminas. Jeigu įstatyme nenurodyta kitaip, apeliaciniai skundai gali būti teikiami dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus specialiuosius ex parte ieškinius, reglamentuojamus Šeimos įstatymo. Apeliaciniai skundai turi būti teikiami per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismas, į kurį reikia kreiptis, yra apylinkės teismas, turintis teritorinę jurisdikciją. Bet kokia vykdymo užtikrinimo byla nagrinėjama pagal Vykdymo užtikrinimo įstatymo (Ovršni zakon) nuostatas, bet Šeimos įstatyme yra specialios nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikas būtų perduotas, ir dėl vykdymo užtikrinimo, kuriomis siekiama užtikrinti bendravimo su vaiku galimybę (Šeimos įstatymo 509–525 straipsniai).

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Tam, kad užsienio teismo sprendimas būtų pripažintas pagal Įstatymą dėl Kroatijos įstatymų ir kitų šalių teisės aktų, susijusių su tam tikrais santykiais, kolizijų sprendimo (Zakon o rješavanju sukoba zakona s propisima drugih zemalja u određenim odnosima) (NN Nr. 53/91, 8/01), reikia pareikšti ieškinį.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. Kroatija įgyvendina Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šio reglamento III skyrius mutatis mutandis taikomas teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pripažinimui ir vykdytinumo patvirtinimui.

Prašymas dėl pripažinimo arba nepripažinimo, prašymas dėl vykdytinumo patvirtinimo ir pasiūlymas dėl vykdymo užtikrinimo teikiamas teritorinę jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui.

Pasiūlymai turėtų būti teikiami ir ieškiniai reiškiami teritorinę jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatos taikomos užsienio teismų priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo procedūroms.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Apeliaciniai skundai turėtų būti teikiami apylinkės teismui. Apeliacinį skundą nagrinėja apygardos teismas.

Apeliacinėms byloms taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatos ir Civilinio proceso įstatymo nuostatos.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Pagal Įstatymo dėl Kroatijos įstatymų ir kitų šalių teisės aktų, susijusių su tam tikrais santykiais, kolizijų sprendimo 40 straipsnį vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytina tėvų ir vaikų pilietybės šalies teisė. Jeigu tėvų ir vaikų pilietybė skiriasi, taikytina šalies, kurioje yra visų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Jeigu tėvų ir vaikų pilietybė skiriasi ir jeigu jie neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos toje pačioje šalyje, taikoma Kroatijos teisė, jeigu vaikas ar bet kuris iš tėvų yra Kroatijos pilietis. Tėvų ir vaikų santykiams, kuriems netaikomos minėtos nuostatos, taikoma vaiko pilietybės šalies teisė.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Kroatija įgyvendina 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.

Daugiau informacijos galima rasti:

Šeimos įstatyme (NN Nr. 103/15)

Vykdymo užtikrinimo įstatyme (NN Nr. 112/12, Nr. 25/13, Nr. 93/14)

Įstatyme dėl Kroatijos įstatymų ir kitų šalių teisės aktų, susijusių su tam tikrais santykiais, kolizijų sprendimo (NN Nr. 53/91, Nr. 88/01)

Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme (NN Nr. 143/2013)

Įstatyme, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (NN Nr. 127/2013)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.

Paskutinis naujinimas: 17/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Italija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Italijos teisėje tėvų valdžios sąvoka potestà genitoriale Tėvystės reformos įstatymu (Įstatymu Nr. 219/2012) ir Įstatyminiu dekretu Nr. 154/2013, kurio nuostatos įsigaliojo 2014 m. vasario 7 d., buvo pakeista tėvų pareigų sąvoka responsabilità genitoriale.

Tėvų valdžia yra pareiga išlaikyti, auginti, lavinti ir moraliai remti vaikus, tinkamai atsižvelgiant į jų gebėjimus, polinkius ir siekius.

Vaikai taip pat turi teisę palaikyti darnų nuolatinį ryšį su abiem tėvais, būti globojami, auginami, lavinami ir moraliai remiami kiekvieno iš jų, ir palaikyti prasmingus santykius su kiekvieno iš tėvų protėviais ir giminaičiais.

Patys vaikai taip pat turi pareigų: gerbti savo tėvus ir tam tikra prasme prisidėti prie šeimos išlaikymo tol, kol jie joje gyvena.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų valdžia atsiranda pagal teisės aktus, kai tėvai yra susituokę tarpusavyje. Šiuo atveju abu tėvai turi tėvų valdžią savo vaikų atžvilgiu.

Jeigu tėvai nėra susituokę tarpusavyje, tėvų valdžią turi vaiką pripažįstantis vienas iš tėvų. Jeigu vaiką pripažįsta abu tėvai, jie abu turi tėvų valdžią vaiko atžvilgiu ir ja naudojasi, tarsi būtų susituokę. Jeigu tėvai nėra tarpusavyje susituokę ir tuo pačiu metu nepripažįsta vaiko, antras pripažinimas negali įvykti be to iš tėvų, kuris vaiką jau pripažino, sutikimo.

Tėvų valdžia tėvai turi naudotis bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko gebėjimus, natūralius polinkius ir siekius. Visų pirma tėvai bendru sutarimu turi nustatyti įprastinę vaiko gyvenamąją vietą.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu vaikas tinkamos šeimos aplinkos laikinai neturi, pasirūpinama, kad vaiką globotų kita šeima.

Be to, kai tėvai neparodo pakankamo gebėjimo rūpintis vaikų auginimu, pavyzdžiui, kai jie itin nesutaria, teismai dažnai globos teises suteikia šeimos gyvenamosios vietos socialinėms tarnyboms. Tokiu atveju paprastai apribojamas naudojimasis tėvų valdžia: paprastai sprendimus dėl vaiko sveikatos, lavinimo ir auginimo perima šeimos gyvenamosios vietos socialinės tarnybos. Tokiais atvejais vaikas dažnai ir toliau gyvena su tėvais arba vienu iš jų. Sunkiausiais atvejais teismas nurodo paimti vaiką iš šeimos namų.

Jeigu vienas iš tėvų pažeidžia savo pareigas, jų nevykdo arba piktnaudžiauja atitinkamomis teisėmis ir todėl vaikui padaroma didelė žala, teismas gali nurodyti iš jo atimti tėvų valdžią.

Jeigu abu tėvai yra mirę, tėvų valdžia iš jų buvo atimta arba jie negali naudotis tėvų valdžia dėl kitos priežasties, skiriamas globėjas. Globėjas rūpinasi vaiku, atstovauja jam visuose civiliniuose procesuose ir administruoja vaiko turtą.

Civiliniame kodekse taip pat numatyta teismo galimybė skirti specialų globėją, kai tėvai kartu negali ar nenori, arba vienas iš tėvų, kuris tėvų valdžia naudojasi vienas, negali ar nenori atlikti vieno ar daugiau vaiko interesus atitinkančių veiksmų, nepriklausančių įprastam administravimui. Tokiais atvejais tuos konkrečius veiksmus leidžiama atlikti specialiam globėjui.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Abiejų tėvų valdžia nenutrūksta, kai jie pradeda gyventi skyrium arba kai jų santuoka pasibaigia, išnyksta jos civilinis poveikis arba ji pripažįstama negaliojančia.

Įprasta globos forma, galinti užtikrinti bendrą tėvystę, yra bendra globa, kai tėvų valdžia naudojasi abu tėvai.

Vaikams svarbiausi sprendimai dėl lavinimo, auginimo, sveikatos ir įprastinės gyvenamosios vietos parinkimo priimami tėvų tarpusavio sutarimu pagal vaiko interesus, atsižvelgiant į jo gebėjimus, natūralius polinkius ir siekius; įprastais administraciniais klausimais tėvai savo tėvų valdžia gali naudotis atskirai (Civilinio kodekso 337 straipsnis).

Bendra globa nebūtinai reiškia, vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia tiek pat laiko. Paprastai sprendimu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos nutraukimo nustatoma, kuris iš tėvų gyvena su vaiku, t. y. su kuriuo iš tėvų vaikas nuolat gyvena, tada nustatomos sąlygos, kuriomis su vaiku negyvenantis vienas iš tėvų gali praleisti laiką su vaiku. Taip pat įmanoma laiką, kurį vaikai praleidžia gyvendami su kiekvienu iš tėvų, padalyti po lygiai, jeigu tėvai gyvena netoli vienas kito ir jų gyvenimo būdas yra panašus, jeigu tokia tvarka neturi neigiamo poveikio vaiko socialiniam ar mokykliniam gyvenimui.

Tačiau jeigu bendra globa neatitinka vaiko interesų, teisėjas motyvuota nutartimi (Civilinio kodekso 337c straipsnis) globos teises gali suteikti tik vienam iš tėvų.

Būdingiausi atvejai, kuriais globos teisės suteikiamos tik vienam iš tėvų: 1. jeigu vienas iš tėvų kelia pavojų fizinei ir psichologinei vaiko gerovei (smurtauja, yra daug kartų teistas, yra priklausomas nuo narkotikų arba alkoholio); 2. jeigu vienas iš tėvų yra moraliniu ir materialiniu požiūriu nepajėgus remti vaiko arba vaiku visiškai nesidomėjo; 3. jeigu vienas iš tėvų menkina kitą iš tėvų vaiko akivaizdoje; 4.  jeigu tėvų tarpusavio priešiškumas yra toks didelis, kad galėtų pažeisti vaiko pusiausvyrą ir psichologinę ir fizinę raidą.

Kai globos teises turi tik vienas iš tėvų, tėvų valdžia naudojasi tik tas iš tėvų, kuris turi globos teises, tačiau visus vaikui svarbiausius sprendimus turi priimti abu tėvai, nebent dėl itin rimtų aplinkybių, pvz., dėl smurtinio elgesio arba prievartos, yra nustatyta kitaip (Civilinio kodekso 337c straipsnis).

Vienas iš tėvų, kuris nesinaudoja tėvų valdžia, turi teisę ir pareigą stebėti vaiko lavinimą, auginimą ir gyvenimo sąlygas (316 straipsnio paskutinė dalis).

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tėvų susitarimas, kaip jie naudosis tėvų valdžia pradėję gyventi skyrium, turi būti pateiktas vietos jurisdikciją turinčiam teismui, kuris tada nustato, ar susitarimu bus užtikrintos vaikų teisės ir gerovė; jeigu susitarimu tai užtikrinama, teismas susitarimą patvirtina.

Jeigu susituokusi ir nepilnamečių vaikų turinti pora nori pradėti gyventi skyrium arba nutraukti santuoką ir sutaria dėl vaikų globos teisių bei naudojimosi tėvų valdžia, sutuoktiniai gali pasirinkti du sprendimus:

a) jie gali teismui pateikti bendrą prašymą patvirtinti jų susitarimą;

b) jie gali naudotis „derybomis, padedant advokatams“ (Įstatyminio dekreto Nr. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas132/2014 6 straipsnis): tai yra susitarimas, kuriuo šalys susitaria geranoriškai ir sąžiningai bendradarbiauti, siekdamos taikiai išspręsti ginčą dėl gyvenimo skyrium ir vaikų globos.

Jeigu esama nepilnamečių vaikų (arba suaugusių vaikų, kurie yra neveiksnūs arba turi sunkią negalią, arba nėra ekonomiškai savarankiški), derybomis, padedant advokatams, pasiektas susitarimas per dešimt dienų turi būti pateiktas jurisdikciją turinčio teismo prokurorui, kuris patvirtina susitarimą, jeigu mano, kad susitarimas atitinka vaikų interesus. Tačiau jeigu prokuroras mano, kad susitarimas neatitinka vaikų interesų, jis šį susitarimą per penkias dienas perduoda teismo pirmininkui, kuris per tolesnes trisdešimt dienų nustato posėdžio, į kurį kviečiamos šalys, datą ir nedelsdamas imasi veiksmų.

Kai susitarimas patvirtinamas, jis prilygsta teismo sprendimams, priimtiems dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos nutraukimo.

Jeigu tėvai nėra susituokę, įmanomas tik pirmasis sprendimas (t. y. teismo tvirtinamas susitarimas).

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Siekdami išspręsti problemas, susijusias su naudojimusi tėvų valdžia, tėvai gali kreiptis į šeimos tarpininką. Tarpininkavimo tikslas yra ne sutaikyti porą, o suteikti galimybę pasiekti tarpusavio susitarimą dėl naudojimosi tėvų valdžia sąlygų, taip išvengiant konflikto ir sušvelninant galimą konfliktą. Tačiau visi pasiekti bendri sprendimai turi būti teikiami teismui, kuris įvertina, ar buvo laikomasi vaiko interesų.

Jeigu ginčas tebėra neišspręstas, jis perduodamas nagrinėti teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti gyvenimo skyrium patvirtinimo, santuokos nutraukimo ir vaiko globos teisių bylas.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Turi būti skiriami du scenarijai.

a) Jeigu tėvai nesutaria itin svarbiais klausimais, jie gali perduoti ginčą teismui. Tokiais atvejais teismas visų pirma pasiūlo sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko ir šeimos interesus. Jeigu ginčas tokiu būdu neišsprendžiamas ir jeigu teismas mano, jog labiausiai tikėtina, kad vaiko interesais pasirūpins vienas iš tėvų, teismas jam suteikia teisę priimti sprendimus konkrečiu klausimu.

b) Tėvai gali pateikti ieškinį teismui, kad būtų priimtas sprendimas dėl vaikų globos ir jų gyvenamosios vietos nustatymo (paprastai kai tėvai pradeda gyventi skyrium). Šiuo atveju teismas sprendžia dėl:

  • vaikų globos teisių, pirmenybę teikdamas bendrai (t. y. abiejų tėvų) globai,
  • vaiko gyvenimo su kiekvienu iš tėvų trukmės ir sąlygų, vaiko išlaikymui skiriamos sumos ir apskritai kiekvieno iš tėvų įnašo į vaiko priežiūros, lavinimo ir auginimo išlaidų padengimą.

Kadangi svarbiausi sprendimai turi būti priimami bendru sutarimu, net kai tėvai pradeda gyventi skyrium arba nutraukia santuoką, jeigu tėvai nesutaria pavieniais klausimais, jie gali perduoti ginčą teismui, kaip paaiškinta a punkte.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Vienas iš tėvų, kuriam vaikų globos teisės suteiktos vienam, tėvų valdžia naudojasi vienas, nebent teismas nurodo kitaip. Tas iš tėvų gali visų pirma savarankiškai priimti nekasdienius administracinius sprendimus.

Tačiau net kai globos teisės yra suteiktos tik vienam iš tėvų, sprendimus, kuriais įgyvendinami vaikų interesai (t. y. sprendimus, susijusius su jų lavinimu, auginimu ir sveikata) turi priimti abu tėvai, nebent sprendime dėl globos teisių nurodyta kitaip.

Apskritai teisėjai nurodo, kad globos teisių neturinčio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, kai tas iš tėvų nedalyvauja, yra abejingas, nepasiekiamas arba praeityje smurtavo ar naudojo prievartą.

Vaikų globos teisių neturintis vienas iš tėvų turi teisę ir pareigą stebėti vaikų lavinimą, auginimą ir gyvenimo sąlygas ir gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad priimti sprendimai neatitinka vaikų interesų.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Jeigu globos teisės suteikiamos abiem tėvams, tėvų valdžia naudojasi abu tėvai, kurie turi susitarti dėl vaikų gyvenimo kelio ir kartu priimti sprendimus dėl vaikų lavinimo, auginimo, sveikatos ir jų įprastinės gyvenamosios vietos parinkimo, užtikrindami, kad tie sprendimai atitiktų vaikų interesus. Paprastai tėvų valdžia tėvai atskirai naudojasi tik tada, kai vaikų gyvenimo su jais atitinkamais laikotarpiais priima sprendimus įprastais administraciniais klausimais.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Bendrosios kompetencijos teismas (it. Tribunale ordinario) turi jurisdikciją nagrinėti visas bylas dėl vaikų globos teisių ir bylas visais su tėvų valdžia susijusiais klausimais.

Jeigu ginčas susijęs su tėvų valdžios panaikinimu arba apribojimu arba su tėvų valdžios atkūrimu, neįtraukiant su vaikų globos teisėmis susijusių veiksnių, jurisdikciją turi Nepilnamečių teismas (it. Tribunale per i minorenni).

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Jeigu su globos teisėmis ir su naudojimusi tėvų valdžia santuokos laikotarpiu gimusių vaikų atžvilgiu susijęs klausimas yra gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos nutraukimo ginčo dalis, taikoma skirsnyje Santuokos nutraukimas išdėstyta tvarka.

Priemones, susijusias su globos teisėmis ir naudojimusi tėvų valdžia nesusituokusiems tėvams gimusių vaikų atžvilgiu, teismas tvirtina uždarame posėdyje, išsireikalavęs informacijos santraukos ir išklausęs prokurorą ir tėvus; skubiu atveju teismas gali skirti vaiko interesus atitinkančias laikinąsias priemones.

Abiem atvejais teisėjas gali skirti skubias laikinąsias priemones vaikams apsaugoti. Procesas skiriasi priklausomai nuo to, ar jis susijęs su nesusituokusių, ar su susituokusių porų vaikais, tačiau abiem atvejais jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos teismas.

Kaip ir visuose procesuose, susijusiuose su vaikais, teisėjas vaiką išklauso, jeigu vaikui yra suėję dvylika ar daugiau metų arba jis bet kuriuo atveju geba išreikšti savo nuomonę.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Teisinę pagalbą galima gauti gyvenimo skyrium patvirtinimo, santuokos nutraukimo ir vaikų globos teisių bylų arba bylų, kuriose siekiama apriboti ar panaikinti tėvų valdžią, išlaidoms padengti.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Sprendimus dėl tėvų valdžios galima apskųsti apeliaciniam teismui (it. Corte d’Appello – antrosios instancijos teismui).

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios yra vykdytini.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Kitos ES valstybės narės teismo sprendimas dėl tėvų valdžios pripažįstamas automatiškai. Tačiau pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 bet kuri suinteresuotoji šalis gali kreiptis dėl nutarties, kad sprendimas būtų pripažintas arba nepripažintas.

Kad sprendimą būtų galima įvykdyti, suinteresuotoji šalis turi pateikti vietos jurisdikciją turinčiam apeliaciniam teismui vykdymo prašymą. Kai sprendimas paskelbiamas vykdytinu, jis įvykdomas tomis pačiomis sąlygomis, kurios būtų taikomos, jeigu sprendimas būtų priimtas toje valstybėje narėje.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Kompetentinga teisminė institucija yra vietos jurisdikciją turintis apeliacinis teismas (vieta pagal nacionalines taisykles nustatoma ten, kur vykdomas sprendimas). Procesas vykdomas ginčo tvarka ir baigiamas sprendimu dėl pripažinimo, kurį galima apskųsti teisės aspektu (it. ricorso per cassazione).

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Kadangi Italija ratifikavo 1996 m. Hagos konvenciją, taikomos tos konvencijos nuostatos. Taigi, tėvų valdžios atsiradimas ir išnykimas, naudojimasis tėvų valdžia ir jos panaikinimas arba apribojimas reglamentuojami pagal įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės teisę.

Paskutinis naujinimas: 01/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Kipras

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžios sąvoka apima vardo vaikui suteikimą, rūpinimąsi vaiku, jo turto valdymą ir atstovavimą jam bet kuriuo klausimu ar dėl bet kurio su juo arba jo turtu susijusio teisinio sandorio. Praktiškai ši sąvoka apima visus vaikui (kaip asmeniui) ir jo turtui svarbius klausimus.

Tėvų valdžia yra tėvų, kurie šia valdžia naudojasi kartu, pareiga ir teisė. Naudojantis tokia valdžia turi būti paisoma vaiko interesų (Įstatymo 216/1990 6 straipsnis).

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų valdžia vaiko atžvilgiu abu tėvai naudojasi kartu.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Taip, tokiais atvejais teismas gali skirti globėją, turintį tėvų valdžią (Tėvų ir vaikų santykių įstatymo, Įstatymo 216/1990, 18 straipsnio 2 dalis.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu nutraukiama santuoka arba santuoka pripažįstama negaliojančia arba paskelbiama niekine, tėvų valdžios klausimą sprendžia teismas, kuris gali tėvų valdžią suteikti vienam iš dviejų tėvų, jiems abiem arba trečiajam asmeniui (Įstatymo 216/1990 14 ir 15 straipsniai). Jeigu teismas tėvų valdžią suteikia tik vienam iš tėvų, jis, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali nuspręsti ir dėl kito iš tėvų teisės matytis su vaiku (Įstatymo 216/1990 17 straipsnis).

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Teismas privalo paskelbti nutartį dėl susitarimo, kad jis taptų teisiškai privalomas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Šiuo metu teismo procesui alternatyvių ginčo sprendimo būdų nėra.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teisėjas gali sureguliuoti bet kurį su vaiku susijusį klausimą, įskaitant tėvų valdžios, teisės matytis su vaiku, lavinimo, sveikatos, turto valdymo, vardo ir (arba) pavardės, išlaikymo, kelionių į užsienį ir su pagrobimu susijusius klausimus.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Ne, nes tai yra klausimai, pvz., susiję su vaiko turto valdymu, kurie nepatenka į globos teisių sąvoką siaurąja prasme.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Praktiškai bendra globa reiškia, kad tėvai turi kartu spręsti su savo vaiku susijusius klausimus. Paprastai tai reiškia, kad vaikas vienodą laiką gyvena su abiem tėvais.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Jurisdikciją turintis teismas yra apylinkės, kurioje yra įprastinė nepilnamečio gyvenamoji vieta, šeimos bylų teismas. Procesas pradedamas pateikiant pradinį prašymą be rašytinio patvirtinimo. Šiuo etapu lydimųjų dokumentų nereikia.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Prašymas įteikiamas kitai šaliai, kuri prašoma atvykti į teismą prašyme nurodytą dieną ir išdėstyti savo požiūrį. Su vaiku susijusiose bylose skubos tvarka taikoma tik vaiko pagrobimo atvejais. Nepaisant to, teismai užtikrina, kad šioms byloms dėl jų pobūdžio būtų teikiama pirmenybė. Be to, šioms byloms taikomas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis ir Kipro Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis; minėtose nuostatose nurodoma, kad visi teismo procesai turi būti užbaigti per pagrįstą laiką.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, jeigu jūs atitinkate teisės aktuose nustatytus kriterijus ir pagal Įstatymą 165(I)/2002 tuo klausimu gavote teismo nutartį.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip. Įmanoma kreiptis į apeliacinį šeimos bylų teismą.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismas, turintis jurisdikciją sprendimui dėl tėvų valdžios įvykdyti, yra tą sprendimą priėmęs teismas. Procesas pradedamas šaukimo forma pateikiant prašymą be rašytinio patvirtinimo – tam naudojama Proceso reglamente 2/90 nurodyta I tipo forma.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo turite užregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 21 straipsnio 3 dalį. Prašymas turėtų būti užregistruotas apylinkės, kurioje gyvena vaikas, arba apylinkės, kurioje gyvena atsakovas (jeigu vaikas gyvena užsienyje), šeimos bylų teisme.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Jurisdikciją turi apylinkės, kurioje gyvena vaikas, arba apylinkės, kurioje gyvena atsakovas (jeigu vaikas gyvena užsienyje), šeimos bylų teismas.

Kai minėtasis prašymas įteikiamas atsakovui, jis turi teisę atvykti ir užregistruoti atsiliepimą, kaip nurodyta Įstatyme 121(I)/2000. Tas procesas priklauso Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sričiai.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Taikoma Kipro Respublikos teisė, visų pirma Įstatymas 216/1990. Jeigu nė viena iš šalių negyvena Kipre, Įstatyme 216/1990 teigiama, kad Respublikos šeimos bylų teismai jurisdikcijos nagrinėti bylą neturi.

Paskutinis naujinimas: 08/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Latvija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Vaiko atžvilgiu tėvai turi globos teises, kol vaikas tampa pilnametis.

Globos teisės reiškia tėvų teisę ir prievolę rūpintis vaiku bei jo turtu ir atstovauti vaikui jo asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose.

Rūpinimasis vaiku reiškia jo globą, priežiūrą ir teisę nustatyti jo gyvenamąją vietą.

Vaiko globa reiškia jo išlaikymą, t. y. maisto, drabužių, būsto, sveikatos priežiūros, kitos priežiūros, lavinimo ir auginimo užtikrinimą (apimantį psichinį ir fizinį ugdymą, kuo labiau atsižvelgiant į jo asmenybę, gebėjimus ir interesus ir rengiant vaiką socialiai naudingam darbui).

Vaiko priežiūra reiškia rūpinimąsi vaiko saugumu ir jo apsaugą nuo trečiųjų asmenų keliamo pavojaus. Teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą reiškia geografinį gyvenamosios vietos parinkimą ir būsto parinkimą.

Rūpinimasis vaiko turtu reiškia vaiko turto išlaikymą ir naudojimą siekiant jį išsaugoti ir padidinti jo vertę.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Kartu gyvenantys tėvai kartu naudojasi ir globos teisėmis. Jeigu tėvai gyvena skyrium, jie toliau naudojasi bendros globos teisėmis. Vaiko globą ir priežiūrą vykdo tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Tėvai kartu priima sprendimus tais klausimais, kurie turi didelį poveikį vaiko raidai.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu vaiko sveikatai arba gyvybei kyla pavojus dėl vieno iš tėvų kaltės (dėl vieno iš tėvų tyčinio elgesio ar aplaidumo) arba jeigu vienas iš tėvų piktnaudžiauja savo teisėmis arba nesuteikia vaikui globos ir priežiūros, taip keldamas pavojų vaiko fizinei, psichinei ar moralinei raidai, teismas gali tam vienam iš tėvų atimti globos teises.

Atimdamas vienam iš tėvų globos teises, teismas perduoda vaiką atskirai kito iš tėvų globai. Jeigu kitam iš tėvų naudojantis globos teisėmis vaikas tinkamai neapsaugomas nuo pavojaus arba jeigu abu tėvai netenka globos teisių, teismas paveda šeimos bylų teismui užtikrinti vaiko priežiūrą ne namuose.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai gyvena skyrium, jie toliau naudojasi bendros globos teisėmis. Vaiko globą ir priežiūrą vykdo tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Tėvai kartu priima sprendimus tais klausimais, kurie turi didelį poveikį vaiko raidai. Tėvų nesutarimus sprendžia šeimos bylų teismas, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Bendra tėvų globa nutrūksta, kai tėvų tarpusavio susitarimu arba teismo sprendimu vienam iš tėvų nustatomos atskiros globos teisės.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu tėvai sutaria tėvų valdžios klausimu ir noriai ja naudojasi, nereikia gauti jokio institucijos ar teismo patvirtinimo.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Kilus ginčui, nesutarimus sprendžia šeimos bylų teismas. Jeigu šeimos bylų teismas negali išspręsti tėvų nesutarimų arba jeigu šeimos bylų teismo sprendimas nevykdomas, tėvai kreipiasi į apylinkės (arba miesto apylinkės) teismą.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, jie reikalauja nustatyti bendrą globą arba atskirą globą. Be to, prireikus, teisėjas išsprendžia išlaikymo, gyvenamosios vietos ir kitus klausimus. Vienas iš tėvų, turintis atskiros globos teises, naudojasi vaiko globos teisėmis, t. y. ir teise veikti vaikų vardu jų asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose, taip pat teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Kiekvienas iš tėvų turi prievolę ir teisę palaikyti su vaiku asmeninius santykius ir tiesioginį ryšį. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu vaikas yra atskirtas nuo šeimos arba negyvena su vienu ar abiem tėvais. Tas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką, ypač informaciją apie jo raidą, sveikatą, pasiektus akademinius rezultatus, interesus ir gyvenimo sąlygas. Tėvų ginčas dėl globos teisių turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko interesus ir siekiant gauti vaiko nuomonę, jeigu jis gali ją išreikšti.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Atskiros globos teises vaiko atžvilgiu turintis vienas iš tėvų turi ir visas iš globos kylančias teises ir prievoles. Tėvai turi prievolę remti savo vaiką pagal savo galimybes ir finansinę padėtį. Ši prievolė tėvui ir motinai tenka, kol vaikas išmoksta savimi pasirūpinti.

Prievolė remti vaiką nenutrūksta, jeigu vaikas yra atskirtas nuo šeimos arba negyvena su vienu iš tėvų.

Teismai, spręsdami dėl atskiros globos nustatymo, atsižvelgia į bylos aplinkybes, t. y. į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena pareiškimo pateikimo metu ir kuris iš tėvų kasdien globoja vaiką. Vaikas turi teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius su bet kuriuo iš tėvų (teisė matytis su vaiku). Kiekvienas iš tėvų turi prievolę ir teisę palaikyti su vaiku asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius. Tas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką, ypač informaciją apie jo raidą, sveikatą, pasiektus akademinius rezultatus, interesus ir gyvenimo sąlygas. Atskiros vaiko globos teisių suteikimas vienam iš tėvų nereiškia, kad kitam iš tėvų globos teisės atimamos.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Jeigu bendros vaikų globos teises turi abu tėvai, abu tėvai savo asmeniniuose ir turtiniuose santykiuose gali veikti vaiko vardu. Tėvai priima bendrus sprendimus visais vaiko raidos klausimais.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Reikalavimai dėl globos teisių ir teisės matytis su vaiku teikiami vaiko gyvenamosios vietos teisme. Kai teikiami reikalavimai dėl globos teisių ir teisės matytis su vaiku, laikoma, kad vaiko gyvenamoji vieta yra registruota jo tėvų gyvenamoji vieta. Jeigu registruotos vaiko tėvų gyvenamosios vietos yra skirtingose administracinėse teritorijose, vaiko gyvenamąja vieta laikoma registruota to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, gyvenamoji vieta. Jeigu vaiko tėvai arba vaikas registruotos gyvenamosios vietos neturi, vaiko gyvenamąja vieta laikoma jo tėvų gyvenamoji vieta.

Pareiškimai turėtų būti teikiami pagal Civilinio proceso įstatymo 128 straipsnį. Civilinio proceso įstatymo 129 straipsnis taikomas dokumentams, kurie turi būti pridedami prie pareiškimo.

Prie pareiškimo taip pat gali būti pridėta šeimos bylų teismo nuomonė.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismo procesai civilinėse bylose reglamentuojami Latvijos Civilinio proceso kodekse. Bylas, susijusias su vaiko teisėmis ir interesais, teismas nagrinėja be eilės. Teismas paprašo šeimos bylų teismo nuomonės bylose, susijusiose su globos teisių suteikimu, vaiko priežiūra ir teisės matytis su vaiku įgyvendinimo procedūra, ir paragina atstovą dalyvauti teismo posėdyje ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, jeigu vaikas gali ją išreikšti, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandos lygį.

Teismas civilines bylas nagrinėja atviruose posėdžiuose, išskyrus, pavyzdžiui, bylas, susijusias su globos teisėmis ir teise matytis su vaiku. Panašiai teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių interesus, pagrįstu bylos dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva gali paskelbti posėdį (arba jo dalį) uždaru.

Šalys turi teisę pateikti teismui pagrįstą prašymą, kad būtų nuspręsta skirti greitesnį bylos svarstymą. Tada teismas šį pagrįstą prašymą nagrinėja.

Vienos iš šalių prašymu teismo sprendime gali būti nurodyta, kad teismų sprendimai arba jų dalys dėl vaiko išlaikymo, taip pat dėl globos teisių ir teisės matytis su vaiku atvejų yra nedelsiant vykdytinos.

Vienos iš šalių prašymu teismas priima nutartį, kuria laikinai nustatomas vaiko išlaikymas, kol bus priimtas teismo sprendimas.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Mažas pajamas gaunantys arba palankių sąlygų neturintys asmenys, kuriems toks statusas buvo suteiktas teisės aktų numatyta tvarka, taip pat asmenys, kurie netikėtai patenka į tokią padėtį ir į finansinę padėtį, kuri jiems neleidžia apsaugoti savo teisių (dėl gaivalinių nelaimių, force majeure aplinkybių ar kitų asmens nekontroliuojamų aplinkybių), arba asmenys, kurie visiškai priklauso nuo valstybės ar savivaldybės rūpybos (toliau – ypatinga padėtis), turi teisę prašyti finansinės paramos teisinei pagalbai gauti.

Pagrįstu asmens prašymu teismas arba teisėjas apsvarsto asmens finansinę padėtį ir visiškai arba iš dalies jį atleidžia nuo teisinių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat sustabdo nustatytą teismo išlaidų mokėjimą į valstybės biudžetą arba paskirsto šį mokėjimą dalimis.

Remiantis Civilinio proceso kodeksu, ieškovai atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, kai teikiami reikalavimai dėl vaikui skirto išlaikymo išieškojimo.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Sprendimas gali būti skundžiamas bendra tvarka, t. y. pateikiant apeliacinį skundą (apygardos teismui) arba kasacinį skundą (Aukščiausiajam Teismui).

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismo sprendimai vykdomi iš karto, kai įsigalioja, arba iš karto po to, kai paskelbiami nedelsiant vykdytinais.

Teismo sprendimus vykdo prisiekęs teismo antstolis.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Latvijos teismai pripažįsta ir vykdo užsienio teismų sprendimus.

Užsienio teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.

Prašymas paskelbti sprendimą vykdytinu teikiamas svarstyti apylinkės (arba miesto apylinkės) teismui, kurio jurisdikcijai priklauso asmens, kurio atžvilgiu siekiama sprendimą įvykdyti, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vaiko, su kuriuo susijęs sprendimo vykdymas, nuolatinė gyvenamoji vieta. Nutartį dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu arba nutartį, kuria atmetamas sprendimo paskelbimas vykdytinu, teisėjas per 10 dienų nuo prašymo pateikimo, nekviesdamas šalių, priima savo nuožiūra, remdamasis pateiktu prašymu ir prie jo pridėtais dokumentais.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Užsienio teismo sprendimo pripažinimo atveju atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti teikiamas apylinkės teismui, o apylinkės teismo nutartis dėl atskirojo skundo gali būti skundžiama senatui atskiruoju skundu.

Proceso dalyvis, kurio registruota gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Latvijoje, gali pateikti atskirąjį skundą per 30 dienų nuo sprendimo kopijos išdavimo dienos, o proceso dalyvis, kurio registruota gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Latvijoje, gali pateikti tokį skundą per 60 dienų nuo sprendimo kopijos išdavimo dienos.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Latvija privalo vadovautis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir dvišaliais susitarimais dėl teisinės pagalbos, kuriuos Latvijos Respublika yra sudariusi su Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusijos Respublika, Uzbekistano Respublika, Kirgizijos Respublika ir Moldovos Respublika.

Paskutinis naujinimas: 09/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Lietuva

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK III Knygos XI skyrius nustato tėvų teises ir pareigas vaikams, o XII skyrius – tėvų ir vaikų tarpusavio turtines teises ir pareigas.

Pagal LR CK 3.227 straipsnio 2 dalį, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, išskyrus šio kodekso 3.222 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

LR CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti pareigų savo vaikams, tėvų atsakomybė gali būti paskirta kitam asmeniui. Tuo tikslu LR CK yra įtvirtintas nepilnamečių globos ir rūpybos institutas. Pagrindines laikinos ir neterminuotos vaiko globos/rūpybos taisykles nustato 3.254 ir 3.257 straipsniai.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai nutraukia santuoką, tėvų atsakomybės ateityje nustatymas priklauso nuo to, kokiu būdu santuoka buvo nutraukta.

Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie turi pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir t. t.). Remiantis LR CK 3.53 straipsnio 3 dalimi teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Kai santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu, teismui pateiktame prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 straipsnis).

Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, toks santuokos nutraukimas turi tokias pačias pasekmes kaip ir santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 – 3.54 straipsniai). Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės procesui mutatis mutandis taikomas LR CK 3.59 straipsnis.

Gyvenimo skyrium (separacijos) atveju vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu tėvai gyvena kartu, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų tarpusavio susitarimu. Konkreti tokio susitarimo forma ir sudarymo tvarka nėra nustatyta. Remiantis LR CK 3.193 straipsniu, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (LR CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (LR CK 3.73 straipsnis), sutuoktiniai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį patvirtina teismas (LR CK 3.53 straipsnis). Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Be teismo, galima pasinaudoti mediacija. Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Tai pigesnis ir greitesnis ginčų sprendimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis. Daugiau informacijos apie mediacija ir mediatorių sąrašą galima rasti Lietuvos teismų puslapyje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.teismai.lt/

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, visus klausimus, įskaitant vaiko gyvenamosios vietos, tėvų teisių lankyti vaiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir kitus klausimus, teismui pateiktame prašyme nurodytus su vaiku susijusius klausimus išsprendžia teismas.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Pagal LR CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Vieno iš tėvų globa vaikui gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kito tėvo valdžia yra apribota. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas gali būti įvaikintas be atskiro tėvų sutikimo.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir tėvų atsakomybe, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai / rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Jeigu asmuo nori pateikti prašymą dėl tėvų atsakomybės, jis turi kreiptis į apylinkės teismą. Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie prašymo, priklauso nuo prašyme pateiktų reikalavimų ir nuo ginčijamų arba išspręstinų, arba nustatytinų teisių ir pareigų (dėl tėvų atsakomybės turinio).

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Pagrindiniai ginčai ir klausimai dėl tėvų atsakomybės nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Nemokamą teisinę pagalbą galima gauti remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priklauso nuo asmens finansinės padėties.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Galima, aukštesnės instancijos teismui pagal bendras civilinio proceso taisykles.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Priverstinį teismo sprendimo vykdymą atlieka antstoliai.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (1 ) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikomas be specialios procedūros pripažįstant kitos ES valstybės teismo sprendimą Lietuvoje. Šis reglamentas taikomas visoms ES narėms išskyrus Daniją.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) VI dalyje išdėstytas taisykles.

Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje (bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose) nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Šie prašymai nagrinėjami LR CPK 39 skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, nenustato kitaip. Šie prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (LR CPK 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Tačiau, minėti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą.

Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos LR CPK 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Skundas turi būti pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis skundas bus nagrinėjamas kasacine tvarka, remiantis LR CPK nuostatomis.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytiną teisę nustato LR CK 1.32 straipsnis. Vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu nė vienas iš vaiko tėvų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o vaikas ir abu jo tėvai yra tos pačios valstybės piliečiai, taikoma valstybės, kurios piliečiai jie visi yra, teisė.

Kompetentingas teismas dėl tėvų atsakomybės nustatomas remiantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.

Klausimams, susijusiems su nepilnamečių apsauga, globa ir rūpyba taikytina teisė nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje.

Šeimos narių išlaikymo pareigas (alimentus) reglamentuoja 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2017

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Vengrija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Faktiškai prie tėvų valdžios (tėvų globos teisių) priskiriamas vardo išrinkimas nepilnamečiam vaikui, rūpinimasis vaiku ir jo auginimas, jo gyvenamosios vietos nustatymas, jo turto valdymas, su jo teisiniu atstovavimu susijusios teisės ir pareigos bei teisė paskirti globėją arba neleisti kokiam nors asmeniui būti globėju.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Jei nėra tėvų susitarimo ar jokio globos institucijos ar teismo sprendimo, pagal kurį būtų nustatyta priešingai, abu tėvai turi bendros globos teises nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar jau kartu nebegyvena.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Vengrijoje globa yra teisinis susitarimas, pagal kurį užtikrinama nepilnamečių priežiūra, jų atstovavimas ir jų turto valdymas globos institucijai paskiriant globėją, jei nėra nė vieno iš tėvų, kuriam pavesta vaiko globa. Apie būtinybę skirti globėją globos institucijai gali pranešti bet koks asmuo. Nepilnamečio vaiko artimasis giminaitis, kuris globoja vaiką, yra įpareigotas pranešti globos institucijai apie tai, kad reikia paskirti globėją. Tai taip pat privalo padaryti ir teismas arba kita institucija.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jei nėra tėvų susitarimo ar jokio globos institucijos ar teismo sprendimo, pagal kurį būtų nustatyta priešingai, abu tėvai turi bendros globos teises net jei jie kartu nebegyvena. Skyrium gyvenantys tėvai gali susitarti dėl tėvų valdžios teisių ir pareigų pasidalijimo, tačiau savo vaikui jie turi užtikrinti subalansuotą gyvenimo būdą (pavyzdžiui, negalima, kad vaikas pakaitomis būtų pas motiną ir tėvą, jei tėvai gyvena per toli vienas nuo kito ir vaikui tai sukeltų per didelių sunkumų). Tėvų susitarimą tvirtina teismas. Jei tėvai negali pasiekti susitarimo tėvų globos pareigų ir teisių klausimais, teismas nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta globa. Teismas, priimdamas sprendimą, vertina, kur bus geriau užtikrintas vaiko fizinis, protinis ir moralinis vystymasis.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Kai santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių valios ir ketinimo nutraukti santuoką pareiškimu, kuris teismui pateikiamas raštu, prašyme turi būti tėvų susitarimas dėl globos. Teismas patvirtina susitarimą priimdamas galutinį sprendimą skyrybų proceso metu, nes nesant tokio susitarimo santuoka negali būti nutraukta bendru sutarimu.

Kai santuoka nutraukiama, teismas, jei reikia, turi priimti sprendimą dėl tėvų globos teisių, net jei dėl to nepateikiamas joks prašymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, jei jis neapskundžiamas, įsigalioja tik praėjus penkiolikai dienų po apeliacinio skundo pateikimo termino.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Prieš pradėdami skyrybų procesą arba šio proceso metu sutuoktiniai savanoriškai arba teismo iniciatyva gali taikyti tarpininkavimą, kad bendru sutarimu išspręstų bet kokius su jų santykiais arba santuokos nutraukimu susijusius ginčus, pavyzdžiui, tėvų valdžios klausimą. Jie gali parengti tarpininkavimo metu pasiektą susitarimą, kad jis būtų įtrauktas į procesą dėl teisminio susitarimo. Siekiant užtikrinti, kad tėvų valdžia būtų įgyvendinta tinkamai ir užtikrinant reikiamą tėvų bendradarbiavimą, teismas ir (arba) globos institucija savo procedūros metu gali (pagal prašymą arba savo iniciatyva jų kompetencijai priskirtais klausimais) nurodyti tėvams dalyvauti tarpininkavime, kad būtų numatytas tinkamas vieno iš tėvų, kuriam pavesta vaiko globa, ir vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendradarbiavimas ir būtų užtikrintos vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, teisės.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Ginčo atveju teismas, išklausęs abu tėvus ir, pagrįstais atvejais, vaiką, nusprendžia, kuriam iš tėvų bus paskirta vaiko globa. Teismas gali nuspręsti vienam iš tėvų suteikti visas globos teises arba nuspręsti, kad vienas iš tėvų įgyvendins tam tikras tėvų teises ir pareigas, o kitas iš tėvų įgyvendins kitas tėvų teises ir pareigas. Teismas gali vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium nuo savo vaiko, leisti atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su vaiko globa ir auginimu, arba, išimtiniais atvejais – visiškai arba iš dalies valdyti vaiko turtą ir veikti kaip vaiko teisinis atstovas su jo turtu susijusiais klausimais. Teismas gali apriboti arba atimti teisę priimti sprendimus esminiais klausimais, turinčiais įtakos vaiko ateičiai, jei to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Tačiau teismas negali skirti bendros globos, nes ji gali būti nustatyta tik tėvų susitarimu, kurį gali patvirtinti teismas.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Ne. Jei teismas globos teises suteikia vienam iš tėvų, tėvas arba motina, gyvenantys skyrium nuo savo vaiko, gali toliau įgyvendinti tėvų valdžios teises dėl esminių klausimų, turinčių įtakos vaiko ateičiai. Tokie esminiai klausimai yra nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės nustatymas ir keitimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, jei ji nesutampa su vieno iš tėvų gyvenamąja vieta, vaiko gyvenamosios vietos užsienyje nustatymas ilgalaikio buvimo ar gyvenimo šalyje atveju, vaiko pilietybės keitimas ir vaiko mokyklos ir profesijos parinkimas.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Teismas negali skirti bendros globos, o, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali tik patvirtinti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą šiuo klausimu sudarytą susitarimą. Tokio patvirtinimo sąlyga – skyrium gyvenantys tėvai, įgyvendindami bendros globos teises, turi vaikui užtikrinti subalansuotą gyvenimo būdą. Jei teismas nemano, kad tai yra įmanoma, jis gali atsisakyti patvirtinti susitarimą. Tačiau tais atvejais, kai reikia nedelsiant imtis veiksmų (pavyzdžiui, kai reikia skubios medicininės intervencijos), vienas iš tėvų gali nepriklausomai priimti sprendimą, tačiau apie jį nedelsdamas turi pranešti kitam iš tėvų.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Priklausomai nuo to, ar tarp jūsų, kaip tėvų, yra kilęs ginčas dėl bendros globos įgyvendinimo, ar globą turi nustatyti teismas, tėvų globos teisių klausimais galite kreiptis į globos instituciją arba teismą.

Ieškinį reikia pateikti atsakovo gyvenamosios vietos (arba, jei tokios vietos nėra, atsakovo buvimo vietos) arba paskutinės sutuoktinių bendros gyvenamosios vietos teismui.

Ieškinys pareiškiamas pateikiant rašytinį prašymą kompetentingam teismui. Dėl proceso pradėjimo ir prašymo turinio taip pat žr. temą Ką daryti?. Sprendžiant klausimus, susijusius su tėvų valdžia, be tos informacijos, kurią reikia pateikti įprastai, taip pat reikia nurodyti išsamią informaciją apie santuokos sudarymą ir jos metu gimusius ir dar gyvus vaikus bei pridėti vaikų gimimo liudijimus.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismo procesas dėl ieškinio dėl tėvų globos teisių nustatymo ir vaiko įkurdinimo pas trečiąjį asmenį

Jei skyrium gyvenantys tėvai nesudaro susitarimo, teismas pagal prašymą arba savo nuožiūra nusprendžia, kuriam iš tėvų bus suteiktos globos teisės. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į vaiko interesus ir vertina, kur bus geriau užtikrintas vaiko fizinis, protinis ir moralinis vystymasis.

Vienas iš tėvų arba globos institucija gali imtis teisinių veiksmų, kad būtų nuspręsta, kas turėtų įgyvendinti tėvų valdžią, nustatyta globa arba asmeninių globos teisių pasikeitimai, išspręsti klausimai dėl vaiko įkurdinimo pas trečiąjį asmenį arba tokio įkurdinimo pakeitimo. Vienas iš tėvų turi pareikšti ieškinį kitam iš tėvų arba globos institucija turi pareikšti ieškinį abiem tėvams. Ieškinys dėl vaiko įkurdinimo pas trečiąjį asmenį pakeitimo turi būti pareikštas asmeniui, pas kurį buvo įkurdintas vaikas.

Proceso metu teismas turi išklausyti abu tėvus, o pagrįstais atvejais arba jei to prašo pats vaikas – taip pat ir vaiką. Jei vaikui yra 14 metų ar daugiau, teismas sprendimą dėl jo globos teisių ir vaiko įkurdinimo gali priimti tik su jo sutikimu, nebent vaiko pasirinkimas kelia pavojų jo vystymuisi.

Teismas gali įpareigoti tėvus dalyvauti tarpininkavimo procese, kad būtų užtikrinta, kad tėvų valdžia būtų įgyvendinta tinkamai ir kad tėvai bendradarbiautų taip, kad tai užtikrintų.

Procedūra globos institucijoje nagrinėjant ginčą dėl bendros globos

Jei tėvai negali pasiekti susitarimo su bendra globa susijusiais klausimais (nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar skyrium), bet kuris iš tėvų gali prašyti globos institucijos priimti sprendimą (išskyrus sąžinės laisvės ar religijos laisvės klausimais).

Jei skyrium gyvenantys tėvai, turintys teisę bendrai įgyvendinti tėvų globos teises, susitaria tarpusavyje pasidalyti susijusias teises ir pareigas, arba sutinka, kad globos teises ateityje įgyvendins vienas iš jų, globos institucija tėvų prašymu šį susitarimą užfiksuoja posėdžio protokole. Posėdžio protokole taip pat turi būti užfiksuotas susitarimas dėl to, kuris iš tėvų augins vaiką, bei aplinkybė, kad abu tėvai bendrai įgyvendins tėvų globos teises pagrindiniais klausimais, turinčiais įtakos vaiko ateičiai, nebent teismas nustato kitaip.

Tėvai privalo būti informuoti, kad jie gali keisti savo susitarimą ir kad jis neturi tokios pačios galios, kaip teismo sprendimas, priimtas santuokos nutraukimo procese arba procese, pradėtame dėl tėvų globos nustatymo.

Santuokos nutraukimo procese teismas savo nuožiūra priima laikiną sprendimą dėl nepilnamečio vaiko įkurdinimo ir vaiko buvimo vietos su kuriuo nors iš tėvų arba trečiuoju asmeniu, tėvų globos teisių išplėtimo arba apribojimo arba bet kurio iš tėvų bendravimo su vaiku.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Dėl šio klausimo taip pat žr. temą Ką daryti?

Procesuose dėl tėvų globos teisių atėmimo arba atkūrimo ir procesuose dėl vaiko įkurdinimo ir perdavimo arba bendravimo teisių šalims suteikiama teisė į mokėjimų atidėjimą nepriklausomai nuo jų pajamų ir finansinės padėties. Teisė į mokėjimų atidėjimą reiškia, kad bet kokius mokesčius ir kitas išlaidas, patirtas proceso metu, vietoj šalių avansu sumoka valstybė, tačiau pasibaigus procesui bylą pralaimėjusi šalis valstybei turi grąžinti avansu sumokėtas išlaidas.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, proceso dėl tėvų globos teisių metu priimtus sprendimus galima skųsti apeliacine tvarka pagal bendrąsias taisykles. Apeliacinį skundą gali pateikti vienas iš tėvų arba vaikas. Apeliacinio skundo pateikimo terminas yra penkiolika dienų nuo tos dienos, kurią buvo pranešta apie sprendimą.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Kad būtų galima vykdyti sprendimą, susijusį su tėvų valdžia, pirmosios instancijos teismas, o užsienio sprendimo (teisminio susitarimo), patvirtinto pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2203), 42 straipsnį, atveju – apylinkės teismas, veikiantis vaiko arba asmens, kuriam taikomas sprendimas dėl vykdymo, nuolatinės gyvenamosios vietos apygardos teismo teritorijoje arba Budos centrinis apylinkės teismas (Budai Központi Kerületi Bíróság), veikiantis Budapešte, priima vykdomąjį dokumentą.

Kai vykdomas teismo sprendimas (teismo patvirtintas susitarimas) dėl vaiko perdavimo ir įkurdinimo, teismas siūlo asmeniui, kuriam taikomas sprendimas, savanoriškai įvykdyti savo pareigą per tinkamą terminą. To nepadarius teismas priima sprendimą dėl vaiko perdavimo su policijos pagalba.

Vaikas turi būti perduotas asmeniui, kuris kreipėsi dėl vykdymo, arba, jei to asmens nėra, globos institucijos patvirtintam šio asmens atstovui arba globos institucijai. Perduodant vaiką asmuo, kuris yra įpareigotas perduoti vaiką, privalo vaiką perimantį asmenį informuoti apie vaiko sveikatos būklę ir apie bet kokias kitas aplinkybes, apie kurias nežinant gali būti pakenkta vaiko gyvybei arba fizinei neliečiamybei.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios Vengrijos teismų pripažįstamas be jokios specialios procedūros. Sprendimo esmės negalima peržiūrėti jokiomis aplinkybėmis.

Tačiau bet kokia suinteresuotoji šalis gali kreiptis į kompetentingą teismą dėl sprendimo pripažinti sprendimą arba jo nepripažinti priėmimo.

Vykdymas

Valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl naudojimosi tėvų valdžia, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje ir kuris buvo įteiktas, bus vykdomas Vengrijoje, jei bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu jis pripažįstamas vykdytinu Vengrijoje.

Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu valstybės narės, kurioje buvo priimtas sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija išduoda pažymėjimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 42 straipsnį.

Apylinkės teismas, veikiantis vaiko arba asmens, kuriam taikomas sprendimas dėl vykdymo, nuolatinės gyvenamosios vietos apygardos teismo teritorijoje arba Budos centrinis apylinkės teismas, veikiantis Budapešte, remdamasis užsienio sprendimu (teisminiu susitarimu), dėl kurio yra išduotas toks pažymėjimas, priima vykdomąjį dokumentą.

Užsienio teismo sprendimas yra vykdytinas, jei, atsižvelgiant į jo pobūdį, sprendimas atitinka šias sąlygas: tai yra teismo sprendimas, kuriuo nustatytas pažeidimas civiliniame procese, tai yra teismo sprendimas baudžiamajame procese, kuriuo nustatytas pažeidimas dėl susijusio civilinio ieškinio, arba tai yra teismo patvirtintas susitarimas.

Remiantis vykdomuoju dokumentu pagal Vengrijos vykdymo užtikrinimo teisės aktus vykdoma vykdymo procedūra.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Valstybėje narėje priimtas sprendimas Vengrijos teismų pripažįstamas be jokios specialios procedūros. Sprendimo esmės negalima peržiūrėti jokiomis aplinkybėmis.

Tačiau bet kokia suinteresuotoji šalis gali kreiptis į kompetentingą teismą dėl sprendimo pripažinti sprendimą arba jo nepripažinti priėmimo.

Bet kuri šalis gali apskųsti sprendimą, priimtą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.

Apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas teismo procesas.

Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo. Jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje (ne Vengrijoje), apeliacinio skundo pateikimo terminas yra du mėnesiai nuo dokumentų įteikimo asmeniškai arba asmens gyvenamojoje vietoje dienos. Terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Vengrija yra 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, kurioje yra taisyklių dėl taikytinos teisės, šalis, o tokių taisyklių taip pat yra tam tikrose dvišalėse sutartyse dėl savitarpio pagalbos.

Pagal Vengrijos nacionalinę teisę vaikui taikomais teisės aktais reglamentuojami tėvų ir vaikų santykiai pagal šeimos teisę, visų pirma vardo ir pavardės suteikimas vaikui, jo priežiūra ir teisinis atstovavimas bei vaiko turto valdymas, išskyrus išlaikymo prievoles. Kalbant apie vaiko šeiminę padėti ir vaiko santykius su savo tėvais pagal šeimos teisę, Vengrijos teisė turi būti taikoma vaikui, kuris yra Vengrijos pilietis arba gyvena Vengrijoje (išskyrus išlaikymo prievoles), jei tai yra palankiau vaikui.

Paskutinis naujinimas: 04/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Malta

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Pagal Maltos civilinį kodeksą (Maltos įstatymų rinkinio 16 skyrius) ši sąvoka apima visas su nepilnamečiu susijusias tėvų pareigas ir prievoles. Maltos teisės aktuose sąvoka „tėvų valdžia“, kitaip dar „tėvų pareigos“, apima globos ir bendravimo teises, teisę priimti sprendimus tokiais klausimais, kaip gyvenamoji vieta, kelionės, išlaikymo prievolės, lavinimas, svarbūs su sveikata susiję sprendimai ir vaikams priklausančio turto administravimas.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Biologiniai tėvai arba, jei vaikas įvaikintas, užbaigus įvaikinimo procedūrą – įtėviai. Be to, jei motina vieniša, tėvų valdžią turi ji, nebent tėvas ir motina įregistruotų vaiko gimimą kartu.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jei vaiko atžvilgiu priimama nutartis dėl vaiko paėmimo valstybės globon arba teismo nutartis, pagal Maltos įstatymų rinkinio Vaikų ir jaunuolių įstatymo (Nutartys dėl vaiko paėmimo valstybės globon) 285 skyrių atsakomybė už vaiko priežiūrą ir globą tenka ministrui.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) atveju šis klausimas sprendžiamas teismo sprendimu arba taikant tarpininkavimo procedūrą. Šis klausimas taip pat gali būti išspręstas notaro akivaizdoje šalims pasirašius teisiškai privalomą vykdomąjį dokumentą.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jei toks susitarimas sudaromas ne separacijos bylos nagrinėjimo metu, kad jis būtų teisiškai privalomas turi būti patvirtintas teisme ir pateiktas viešajam registrui. Tačiau, jei susitarimas dėl tėvų valdžios sudaromas nagrinėjant separacijos ar santuokos nutraukimo bylą, susitarimas pateikiamas tą bylą nagrinėjančiam teismui, kuris priima nutartį, kuria susitarimas patvirtinamas arba nepatvirtinamas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Tokiais atvejais alternatyvi priemonė – tarpininkavimo procedūra. Jei šios procedūros metu tėvai vis tiek nepasiekia susitarimo, bylą nagrinėti pradeda Civilinių bylų teismas (Šeimos bylų skyrius).

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teisėjas gali priimti sprendimą dėl visų esminių klausimų, kurie laikomi svarbiais vaiko gerovei, pavyzdžiui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl to, kuriam iš tėvų teks globa, dėl lankymo ir bendravimo teisių, taip pat dėl prievolės mokėti už vaiko išlaikymą.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Teismas retai suteikia visas vaiko priežiūros ir globos teises vienam iš tėvų, tačiau tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Taigi, jei teismas visas priežiūros ir globos teises suteikia vienam iš tėvų, kai kuriuos klausimus vis tiek reikia aptarti su kitu iš tėvų ir gauti jo pritarimą, visų pirma, kai tai susiję su bendravimo teise arba nepilnamečio išvežimu į trečiąją šalį, nes tai būtų tiesiogiai susiję su globos teisių neturinčio vieno iš tėvų bendravimo teise.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tokiu atveju abu tėvai tariasi ir kartu priima su vaiku susijusius sprendimus. Sprendimai būtų priimami ne dėl kasdienės veiklos, o tik dėl esminių klausimų, susijusių su gyvenamąja vieta, lavinimu ir sveikata. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso 136 straipsnio 3 dalyje nurodomi specialaus administravimo veiksmai ir, tuo remiantis, atliekant šiuos veiksmus reikalaujama abiejų tėvų sutikimo.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Tais atvejais, kai tarpininkavimo procedūra neduoda rezultatų, teikiamas prašymas Civilinių bylų teismui (Šeimos bylų skyriui). Oficialaus reikalaujamų dokumentų sąrašo nėra, taigi, prie prašymo galima pridėti visus susijusius dokumentus ir pažymas, visų pirma tokius, kuriais įrodoma tėvų valdžia, įskaitant bet kokius susitarimus dėl priežiūros ir globos arba priimtas nutartis.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Nustatoma konkreti data, kada bus nagrinėjamas prašymas. Per bylos nagrinėjimą teisėjas išklauso šalis ir kitus šalių kviestus liudytojus. Jei teismas pripažintų, kad to reikia, jis taip pat gali skirti socialinius darbuotojus ir psichologus, kurie parengtų išvadą apie vaiką. Išvadą rengia teismo paskirti ekspertai, pasikonsultavę su tėvais, vaiku ir kitais kaip nors su byla susijusiais specialistais. Tais atvejais, kai prašymą teikianti šalis nurodo pakankamai pagrįstų priežasčių, patvirtinančių skubos būtinybę, taikoma ypatingos skubos procedūra. Jei būtina užtikrinti nepilnamečio interesus, ypatingos skubos atveju gali būti priimta laikinoji nutartis, kuria, pvz., neleidžiama išvykti, suteikiamos priežiūros ir globos teisės ar pan.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, galima pateikti prašymą gauti teisinę pagalbą, tačiau pagal Organizacinio ir civilinio proceso kodekso trečiojo tomo X antraštinę dalį (Maltos įstatymų rinkinio Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas12 skyrių) turi būti atlikta prašymo pateikėjo materialinės padėties patikra. Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą galima rasti skyriuje apie teisinę pagalbą.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Apskųsti sprendimą galima tik tuo atveju, jei jis susijęs su teisės klausimu, pvz., jei vienai iš šalių nesuteikta teisė prašyti apklausti liudytoją, kai teismas nenurodo pagrįstos priežasties. Tokiais atvejais galima pateikti apeliacinį skundą apeliaciniam teismui.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Civilinių bylų teismo (Šeimos bylų skyriaus) sprendimas automatiškai tampa vykdytinas, tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų tokios nutarties nepaiso, tas iš tėvų, kurio tėvų valdžia apribota, gali pateikti policijai pareiškimą, ir tada policija iškels baudžiamąją bylą Magistratų teisme, kad būtų užtikrintas sprendimo vykdymas ir būtų skirta bauda (it. multa) ir (arba) laisvės atėmimo bausmė. Be to, Civilinių bylų teismui (Šeimos bylų skyriui) gali būti pateiktas prašymas, kuriuo prašoma pakeisti teismo nutartį.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Reikia laikytis Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (Reglamentas „Briuselis IIa“) nurodytos taikytinos procedūros, kurią taikant kompetentingas teisėjas užpildo pažymėjimą, kuris kartu su teismo sprendimu ir prašymu, kuriuo prašoma pripažinti ir vykdyti tokį sprendimą, pateikiamas Civilinių bylų teismui (Šeimos bylų skyriui). Kad būtų galima perduoti pranešimus, taip pat privaloma nurodyti adresą. Visi dokumentai turi būti išversti į maltiečių arba anglų kalbą.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Užginčyti sprendimo pripažinimą galima tame pačiame teisme, kuriam buvo pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo ir pripažinimo, laikantis to teismo tvarkos. Užginčijant atsakoma į prašymą ir nurodomos priežastys, kodėl toks pripažinimas ir vykdymas turėtų būti sustabdytas.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Taikytinas teisės aktas – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.

Paskutinis naujinimas: 10/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Nyderlandai

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Sąvoka „tėvų atsakomybė“ reiškia tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir atsakomybę už to vaiko auginimą bei rūpinimąsi juo.

Civilinio kodekso (Burgerlijk Wetboek) 1 knygos 247 straipsnyje šiuo klausimu nurodyta:

1. Tėvų valdžia yra tėvų pareiga ir teisė rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir jį auginti.

2. „Rūpintis <...> ir <...> auginti“ reiškia rūpintis vaiko psichine ir fizine gerove, saugumu, skatinti vaiko asmenybės raidą ir prisiimti atsakomybę už tai. Rūpindamiesi vaiku ir jį augindami tėvai negali naudoti psichinio ir fizinio smurto arba kitokio žeminančio elgesio.

3. Tėvų valdžia apima kiekvieno iš tėvų pareigą stiprinti vaiko ryšį su kitu iš tėvų.

4. Nutraukus santuoką, išskyrus mirties atveju, pradėjus gyventi skyrium arba nutraukus registruotą partnerystę, išskyrus mirties atveju, arba nutraukus bendrą gyvenimą, jei bendras gyvenimas buvo užregistruotas 252 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, vaikas, kurio globa priklauso abiem tėvams, išsaugo teisę į tai, kad juo vienodai rūpintųsi ir jį vienodai augintų abu tėvai.

5. Laikydamiesi 4 dalies nuostatų, sutartyje arba vaiko globos plane tėvai gali atsižvelgti į praktines kliūtis, susijusias su santuokos nutraukimu, išskyrus mirties atveju, gyvenimu skyrium arba registruotos partnerystės nutraukimu, išskyrus mirties atveju, arba bendro gyvenimo nutraukimu, jei bendras gyvenimas buvo užregistruotas 252 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, tačiau tik tada, jei atitinkama kliūtis egzistuoja, ir tik tol, kol ji egzistuoja.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis savo vaiku ir jį auginti. Tačiau ši taisyklė turi išimčių.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti tėvų valdžios arba tėvų pareigų, teismo sprendimu tėvų valdžia gali būti perduota kitam asmeniui.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Nutraukus santuoką abiejų tėvų valdžia vaikams išlieka. Abu tėvai tebėra atsakingi už vaikų auginimą ir rūpinimąsi jais. Tačiau ši taisyklė turi išimčių. Tam tikrais atvejais, jei kreipiamasi į teismą, teismas gali perduoti globą vienam iš tėvų. Tėvystė (pagal apibrėžtį tai ne tas pats, kas tėvų valdžia) ir su tuo susijusios teisės ir pareigos taip pat gali būti reglamentuojamos kitaip, pagal vaiko globos planą, kuris yra sudaromas santuokos nutraukimo atveju.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Jeigu santuoka nutraukiama, susitarimas išdėstomas vaiko globos plane, kurį teismas peržiūri. Teismas paskelbia apie santuokos nutraukimą.

Taip pat žr. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/scheiden/vraag-en-antwoord/checklist-bij-scheiden-of-uit-elkaar-gaan.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Ginčus dėl tėvystės galima spręsti tarpininkavimu.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismo sprendimas priimamas dėl visų vaiko globos plano aspektų, įskaitant globą, pareigų, susijusių su rūpinimusi vaiku ir vaiko auginimu, pasidalijimą ir vaiko pagrindinę gyvenamąją vietą.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Ne. Tas iš tėvų, kuriam priklauso vaiko globa, privalo nuolat informuoti kitą iš tėvų, kuriam globa nepriklauso, apie visus svarbius su vaiku kaip asmeniu [HM-B1] ir su vaiko turtu susijusius dalykus ir priimdamas sprendimus dėl vaiko tartis su kitu iš tėvų. Tačiau galutinį sprendimą priima tas iš tėvų, kuriam priklauso globa.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tai reiškia, kad abu tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip vienas iš tėvų, kuriam priklauso globa (žr. atsakymą į 1 klausimą), kai tėvai vaiko globos plane susitaria kitaip pasidalyti su rūpinimusi vaiku ir vaiko auginimu susijusias pareigas.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Norint gauti vaiko globos teises, pateikiamas prašymas teismui, kuriam priklauso jurisdikcija pagal vaiko gyvenamąją vietą. Tai, kokius dokumentus reikia pateikti, priklauso nuo tėvų ir vaiko padėties. Informacija apie reikalingus dokumentus paskelbta skilties Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas„Procesinės taisyklės“ (procesreglement) dalyje „Globa ir galimybė matytis su vaiku“ (Gezag en omgang). Tai padaryti gali padėti advokatas.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Specialios tvarkos nurodytais atvejais nėra. Galima kreiptis dėl laikinųjų priemonių nustatymo.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, teisinę pagalbą gauti galima, tačiau tam taikomos tam tikros sąlygos. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasDaugiau informacijos galima rasti Teisinės pagalbos tarybos (Raad voor Rechtsbijstand) interneto svetainėje.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, skundus galima teikti apeliaciniam teismui (gerechtshof).

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Šiuo atveju taikoma įprasta teismo procedūra.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Iš esmės nieko daryti nereikia. Tai vyksta savaime, jeigu valstybei narei taikomas reglamentas „Briuselis IIa“. Šis reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, išskyrus Daniją.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Skundą reikia teikti šalies, kurioje priimtas sprendimas, teismui.

Nyderlanduose norint pateikti skundą šeimos byloje reikalinga advokato pagalba. Advokatas gali pateikti skundą Apeliacinio teismo Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaskanceliarijai. Teismui priėmus sprendimą šeimos byloje, advokatas sprendimą gali apskųsti per tris mėnesius. Apeliacinis teismas šio termino griežtai laikosi. Oficialia skundo pateikimo data laikoma prašymo pateikti skundą gavimo kanceliarijoje data.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Nyderlandų teismai taiko tik Nyderlandų teisę.

Paskutinis naujinimas: 02/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Austrija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Globa (tėvų atsakomybė) yra tėvų pareiga ir teisė. Ją, be kitų dalykų, sudaro rūpinimasis vaiku ir vaiko auginimas, vaiko nuosavybės valdymas ir atstovavimas vaikui (Austrijos civilinio kodekso (vok. Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch) 158 skirsnis).

Pagal Austrijos civilinio kodekso 160 skirsnį rūpinimasis vaiku pirmiausia yra rūpinimasis vaiko fizine gerove bei sveikata ir tiesioginė vaiko priežiūra, o vaiko auginimas pirmiausia yra vaiko fizinės, psichinės, emocinės ir dorovinės raidos užtikrinimas, vaiko talentų, gebėjimų ugdymas, prioritetų paisymas, raidos galimybių didinimas ir užtikrinimas, kad vaikas lankytų mokyklą ir (arba) įgytų profesinį išsilavinimą. Rūpinimasis taip pat apima vaiko medicininį gydymą, o vaiko auginimas taip pat reiškia teisę spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos (Austrijos civilinio kodekso 162 skirsnis), taigi taip pat teisę spręsti dėl, pavyzdžiui, vykimo į kelionę į užsienį, mokyklos pasirinkimo, vaiko religijos pasirinkimo arba keitimo. Tėvų teisė auginti vaiką taip pat apima teisę suteikti vaikui vardą.

Vaiko nuosavybės valdymas apima, pavyzdžiui, vaiko išlaikymą (vaiko išlaikymo nustatymą, keitimą, gavimą, išreikalavimą ir panaudojimą). Austrijos civilinio kodekso 164 skirsnyje nurodyta, kad tėvai valdo vaiko turtą „su deramu tėvų rūpestingumu“.

Teisinis atstovavimas vaikui yra teisė ir pareiga spręsti teisinius klausimus vaiko vardu. Be kitų dalykų, tai yra atstovavimas vaikui bylose, kuriose teisės arba pareigos suteikiamos tiesiogiai vaikui, arba sutikimo davimas vaiko vardu. Teisinis atstovavimas gali reikšti rūpinimosi vaiku, vaiko auginimo ir vaiko turto valdymo klausimų sprendimą bendraujant su išorės šalimis (pvz., gydymo sutarties sudarymą su gydytoju, sutikimą dėl vaiko gydymo), o ne faktinį tų užduočių vykdymą patiems (pvz., kai sugirdomi vaistai, keičiamos kūdikio sauskelnės, prižiūrima, kaip vaikas atlieka namų darbus). Teisinis atstovavimas (tiesiogine šios sąvokos prasme) taip pat apima kitas sritis, pavyzdžiui, atstovavimą keičiant vaiko pavardę arba pilietybę, prašant pripažinti nesantuokinę tėvystę ir naudojantis kitomis asmeninėmis vaiko teisėmis.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Paprastai, jei vaikas gimsta santuokoje arba jei tėvai vaikui gimus susituokia vienas su kitu, vaiko globa priklauso abiem tėvams (Austrijos civilinio kodekso 177 skirsnio 1 dalis). Jeigu vaikas gimsta ne santuokoje, pagal įstatymą vaiko globa priklauso tik motinai (Austrijos civilinio kodekso 177 skirsnio 2 dalies pirmas sakinys).

Austrijos civilinio kodekso 177 skirsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodyta, kad, jeigu globos klausimas dar nėra išspręstas teismo sprendimu, nesusituokę tėvai gali, juos informavus apie teisines pasekmes, asmeniškai deklaruoti civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnui, kad yra abu atsakingi už vaiko globą. Jeigu tėvai neveda bendro ūkio, jie privalo susitarti, kuris iš tėvų bus pagrindinis vaiko globėjas. Kitu atveju tėvai gali sudaryti sutartį teisme arba pateikti tokią sutartį teismui (Austrijos civilinio kodekso 177 skirsnio 3 dalis). Teismas taip pat gali skirti globą abiem tėvams (Austrijos civilinio kodekso 180 skirsnio 2 dalis).

Bendra globa gali būti nutraukta tik teismo sprendimu. Tokiu atveju teismas privalo siekti taikaus susitarimo. Jeigu tai nepavyksta, teismas skiria globą vienam iš tėvų arba abiem tėvams (Austrijos civilinio kodekso 180 skirsnis). Jeigu teismo sprendimu skiriama bendra globa, sprendime taip pat turi būti nurodyta, kuris iš tėvų bus pagrindinis vaiko globėjas. Priimdamas tokius sprendimus teismas visada pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus.

Jeigu globa skiriama tik vienam iš tėvų, kitam iš tėvų suteikiama teisė palaikyti asmeninį ryšį su vaiku ir gauti informaciją, reikšti nuomonę ir atstovauti vaikui, kaip nustatyta Austrijos civilinio kodekso 189 skirsnyje.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu nė vienas iš tėvų neturi galimybės globoti vaiką, teismas privalo nuspręsti, kuriems seneliams (arba, jei tai negalima, vienam iš senelių) arba kuriems globėjams (vienam iš globėjų) suteikiama teisė globoti vaiką. Jeigu globa skiriama seneliams arba globėjams, pirmenybė paprastai teikiama porai, o ne vienam iš senelių arba globėjų, nebent tai neatitinka vaiko interesų. Jeigu nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku tam tikrais aspektais, išdėstyti reikalavimai taikomi atitinkamai. Skiriant globą visais atvejais pagrindinis kriterijus yra vaiko gerovė.

Jeigu tas iš tėvų, kuriam skirta globa, globos pareigų vykdyti negali, teismas privalo nuspręsti, ar tokiu atveju visą globą arba jos dalį reikėtų skirti kitam iš tėvų, seneliams, vienam iš senelių, globėjams (ar vienam iš globėjų). Pirmenybė prieš senelius ir globėjus teikiama kitam iš tėvų, jeigu tas iš tėvų gali garantuoti vaiko gerovę.

Jeigu tėvų, senelių arba globėjų, kuriems būtų galima skirti globą, nėra, vaiko globą galima skirti kitam tinkamam asmeniui (Austrijos civilinio kodekso 204 skirsnis). Pasirenkant tokį asmenį pagrindinis kriterijus yra vaiko gerovė. Į vaiko ir tėvų norus taip pat reikia atsižvelgti (Austrijos civilinio kodekso 205 skirsnio 1 dalis). Pirmiausia svarstomi giminaičiai, paskui – kiti vaikui artimi asmenys ir galiausiai – kiti tinkami asmenys, pavyzdžiui, vaiko arba jaunimo gerovės organizacijos (Austrijos civilinio kodekso 209 skirsnis).

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Santuokos nutraukimo arba panaikinimo atveju bendra globa galioja toliau. Tačiau, jeigu tėvai nori išsaugoti bendrą globą kaip anksčiau, jie privalo per pagrįstą laikotarpį pateikti teismui sutartį, kurioje būtų aptarta, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta. Teismas patvirtina sutartį, jei ji atitinka vaiko interesus. Tačiau tėvams neleidžiama dalytis globa taip, kad, pavyzdžiui, vienas iš tėvų būtų atsakingas tik už rūpinimąsi vaiku ir vaiko auginimą, o kitas iš tėvų valdytų vaiko turtą ir atstovautų vaikui. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta, visais atvejais suteikiama visapusiška globa. Jeigu sutartis per pagrįstą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo nepateikiama arba jeigu ji neatitinka vaiko interesų ir sutarties taikiai sudaryti nepavyksta, teismas privalo nuspręsti – jei reikia, po tarpininkavimo – kuriam vienam iš tėvų ateityje priklausys vaiko globa.

Tėvai tai pat gali nurodyti, kad nutraukus santuoką visa globa turėtų būti skirta tik vienam iš tėvų. Tokiais atvejais sutartis, kurioje būtų nurodyta, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta, žinoma, nėra reikalinga. Tai galioja ne tik santuokos nutraukimo atvejais, bet ir tais atvejais, kai vaiko tėvai yra vis dar susituokę, bet kartu nebegyvena. Tokiais atvejais teismas sprendimą priima tik vieno iš tėvų prašymu.

Pirmiau paaiškinta globos tvarka, taikoma nutraukus santuoką, galioja ir tada, kai išsiskiria partneriai. Jeigu sudaryta vaiko interesus atitinkanti sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos, santuokoje gimusio vaiko tėvams teismas gali skirti bendrą globą, nors tėvai bendro ūkio nebeveda arba bendro ūkio niekada nevedė.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Žr. atsakymą į 4 klausimą.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Tėvai patarimo gali kreiptis į vaiko gerovės arba jaunimo (šeimos konsultavimo) tarnybas arba privačias organizacijas. Kitu atveju tėvai gali pasinaudoti tarpininkavimo, porų konsultavimo, tėvų konsultavimo arba kitomis konsultavimo paslaugomis.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Globos bylų teismo (vok. Pflegschaftsgericht) teisėjas gali oficialiai pradėti ir spręsti tik bylas, susijusias su globa ir teisėmis bendrauti su vaiku. Jeigu vaiko arba jaunuolio gerovei iškyla didelė grėsmė, būtina pranešti vaikų ir jaunimo gerovės tarnyboms. Jeigu vaikui gresia neišvengiamas pavojus, minėtos tarnybos gali imtis reikiamų priemonių, tarp jų – sunkiausiais atvejais atimti globos teises.

Sprendimą dėl vaiko išlaikymo galima priimti tik vaiko teisinio atstovo arba pilnamečio asmens, turinčio teisę į išlaikymą, prašymu. Teismas tokio sprendimo negali priimti savo iniciatyva. Vaiko išlaikymo reikalaujama ne ginčo teisenos tvarka (vok. Außerstreitverfahren). Tai galioja ir pilnametystės sulaukusiems vaikams. Už tai atsakingi teismo pareigūnai (vok. Rechtspfleger).

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Tas iš tėvų, kuriam globa neskirta, turi teisę į tai, kad asmuo, kuriam skirta globa, laiku pateiktų informaciją svarbiais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat pateiktų informaciją apie planuojamas priemones, pagal kurias bendros globos atvejais reikalingas bendras atstovavimas (teisė gauti informaciją ir reikšti nuomonę) (Austrijos civilinio kodekso 167 skirsnio 2 ir 3 dalys). Į pastabas turėtų būti atsižvelgta, jeigu išdėstyti norai geriau atitinka vaiko interesus. Šios teisės taip pat galioja sprendžiant mažesnės svarbos klausimus (jei tai nėra tiesiog buitiniai klausimai), jeigu, nepaisant to iš tėvų, kuriam globa nepriklauso, noro, jis negali reguliariai tiesiogiai bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, jeigu tai neįmanoma dėl susiklosčiusių aplinkybių arba jeigu vaikas atsisako bendrauti (Austrijos civilinio kodekso 189 skirsnio 3 dalis).

Jeigu tas iš tėvų, kuriam priklauso globa, vis nevykdo šių pareigų, teismas gali nustatyti atitinkamus draudimus pagal gautą prašymą arba – jei vaiko gerovei iškyla pavojus – savo iniciatyva (Austrijos civilinio kodekso 189 skirsnio 4 dalis). Pavyzdžiui, teismas gali duoti specialius nurodymus tam iš tėvų, kuris nesilaiko įsipareigojimų, arba leisti tam iš tėvų, kuriam globa nepriklauso, gauti informaciją pačiam (pačiai) iš gydytojo arba mokyklos. Jeigu dėl to iš tėvų, kuriam priklauso globa, elgesio vaiko gerovei kyla pavojus, pagal Austrijos civilinio kodekso 181 skirsnį globos teisės gali būti visiškai arba iš dalies atimtos.

Teismas gali apriboti arba atimti teisę gauti informaciją arba reikšti nuomonę, jeigu naudojimasis ta teise kelia didelį pavojų vaiko gerovei. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų piktnaudžiauja tomis teisėmis arba naudojasi jomis kitam iš tėvų nepriimtinu būdu. Teisės baigiasi ir tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų pats be pagrįstos priežasties atsisako bendrauti su vaiku (Austrijos civilinio kodekso 189 skirsnio 2 dalis).

Globa visais atvejais turi būti vykdoma vaiko interesus geriausiai atitinkančiu būdu. Nustatant, kokie yra vaiko interesai, reikėtų atsižvelgti į vaiko asmenybę, poreikius, ypač į vaiko talentus, gebėjimus, prioritetus, raidos galimybes ir tėvų gyvenimo sąlygas.

Visi asmenys, kuriems priklauso globa (tėvai, seneliai, globėjai ir kiti), taip pat asmenys, kurie turi kitų teisių ir įsipareigojimų vaiko atžvilgiu (pvz. teisę bendrauti su vaiku), siekiant užtikrinti vaiko gerovę, privalo susilaikyti nuo visko, kas galėtų pakenkti vaiko santykiams su kitais asmenimis, kurie turi su vaiku susijusių teisių ir pareigų, arba dėl ko tiems asmenims būtų sunkiau vykdyti savo pareigas (reikalavimai dėl deramo elgesio [vok. Wohlverhaltensgebot], Austrijos civilinio kodekso 159 skirsnis).

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Teisiniam atstovavimui taikomas vieno asmens atstovavimo principas, t. y. kiekvienas iš tėvų turi teisę ir pareigą atstovauti vaikui vienas. Todėl vieno iš tėvų padaryti teisiniai veiksmai teisiškai galioja, net jei kitas iš tėvų su jais nesutinka (Austrijos civilinio kodekso 167 skirsnio 1 dalis). Abiejų teisę atstovauti vaikui turinčių tėvų sutikimas reikalingas tik Austrijos civilinio kodekso 167 skirsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (pvz., kai keičiamas vaiko vardas arba pavardė, pasirenkama arba keičiama vaiko religija, vaikas perduodamas išorės globai ir pan.).

Kito iš tėvų, turinčio teisę atstovauti vaikui, patvirtinimas ir teismo sutikimas yra reikalingi, kai vaikui atstovaujama arba sutikimas duodamas vaiko vardu sprendžiant turtinius klausimus, kuriems galioja ne įprasta tvarka (Austrijos civilinio kodekso 167 skirsnio 3 dalis). Pavyzdžiui, dėl turto pardavimo arba įkeitimo, teisės į palikimą atsisakymo, palikimo besąlyginio priėmimo arba atsisakymo, dovanų su įpareigojimais priėmimo.

Civilinėse bylose kiekvienas iš tėvų turi teisę atstovauti vaikui vienas. Jeigu tėvams susitarti nepavyksta arba jeigu teismas nė vieno iš jų arba trečiosios šalies nepaskyrė vaiko atstovu, vaikui atstovauja tas iš tėvų, kuris atliko pirmą procesinį veiksmą (vok. Verfahrenshandlung) (Austrijos civilinio kodekso 169 skirsnis). Tėvai privalo laikytis deramo elgesio reikalavimų (žr. atsakymą į 9 klausimą).

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Pagal Teismo jurisdikcijos įstatymo (vok. Jurisdiktionsnorm – JN) 109 skirsnį kompetentingas teismas yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht), o jei vaikas nuolatinės gyvenamosios vietos Austrijoje neturi, jo (faktinės) gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Jeigu vaikas gyvenamosios vietos Austrijoje neturi, kompetentingas teismas yra teisinio atstovo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Jeigu gyvenamosios vietos Austrijoje nėra, tas teismas yra vieno iš tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba Vienos miesto centro apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht Innere Stadt Wien). Nuolatinė gyvenamoji vieta skiriasi nuo (tiesiog) gyvenamosios vietos tuo, kad paprastai tai yra vieta, kurioje asmuo nuolat gyvena tam tikrą laikotarpį (apie šešis mėnesius).

Prašymai dėl globos perdavimo vienam iš tėvų arba dalyvavimo globoje gali būti teikiami raštu ir siunčiami paštu arba įteikiami asmeniškai apylinkės teismui teismo priėmimo valandomis (vok. Amtstage), kurios dažniausiai skiriamos bent kartą per savaitę, paprastai antradienio rytais. Šalys nebūtinai turi būti atstovaujamos advokato. Tačiau, jeigu tėvai pageidauja turėti atstovą, jiems gali atstovauti tik advokatas („santykinis reikalavimas dėl teisinio atstovavimo“ [vok. relative Anwaltspflicht], Ne ginčo teisenos įstatymo 101 skirsnio 1 dalis).

Prašyme turi būti pateiktas bylos aprašas, nurodytas pareiškėjo ir jo atstovo vardas, pavardė, adresas ir, jei reikia, kitų jam žinomų šalių vardai, pavardės ir adresai. Bylose dėl civilinio statuso taip pat turi būti nurodyta gimimo data, vieta ir šalių pilietybė (Ne ginčo teisenos įstatymo 10 skirsnio 3 dalis).

Jeigu prašymo forma arba turinys yra neteisingi arba neišsamūs ir tai trukdo atlikti tolesnius procesinius veiksmus, Teismas prašymo iš karto neatmeta ir neigiamo sprendimo iš karto nepriima – pirmiau prašo prašymą pataisyti (Ne ginčo įstatymo 10 skirsnio 4 dalis).

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Tokiais atvejais ne ginčo teisenos tvarka taikoma pagal Ne ginčo teisenos įstatymą.

Atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus Teismas skiria arba atima globą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku pirmiausia tam, kad būtų išsaugotas patikimas ryšys ir užtikrintas teisinis aiškumas. Skubos atvejais teismas gali priimti laikinąjį sprendimą. To gali prireikti ypač tada, kai tėvų santuoka nutraukiama arba kai tėvai nustoja vesti bendrą ūkį (Austrijos civilinio kodekso 180 skirsnio 1 dalies 1 punktas). Toks sprendimas yra privalomas ir yra vykdytinas laikinai, nebent teismas nusprendžia kitaip.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung – ZPO) 63–73 skirsnius teisinė pagalba teikiama civilinėse bylose to paprašius, jeigu šalis negali padengti bylinėjimosi išlaidų nesumažindama būtino pragyvenimo lygio. Pagal Ne ginčo teisenos įstatymo 7 skirsnio 1 dalį šios nuostatos atitinkamai taikomos ne ginčo teisenos atvejais (pavyzdžiui, bylose dėl vaiko išlaikymo).

Būtinas pragyvenimo lygis, apskritai, atitinka intervalą tarp statistinių vidutinių dirbančio asmens pajamų ir minimalaus pragyvenimo lygio. Laikoma, kad jam iškilo pavojus, jeigu šalis arba teisę į jos išlaikymą turintys šeimos nariai, bylinėjimuisi užtrukus, negalėtų patenkinti net kuklių poreikių, įskaičiuojant visą naudojamą turtą ir galimybes kaupti santaupas. Taip pat gali būti skiriama dalinė teisinė pagalba.

Teisinė pagalba patvirtinama tik tada, jei numatomi teisiniai veiksmai arba gynyba nėra akivaizdžiai nepagrįsti arba bergždi. Teisinę pagalbą galima skirti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Šalies tautybė neturi reikšmės.

Teisinę pagalbą pirmiausia sudaro laikinas atleidimas nuo teismo mokesčių, mokesčių liudytojams, ekspertams, mokesčių už vertimą žodžiu, taip pat nuo šalies kelionės išlaidų apmokėjimo, jeigu šalis turi atvykti asmeniškai. Jeigu pagal įstatymą reikalingas advokato atstovavimas (kai ginčas susijęs su didesne negu 5 000 EUR suma, byla nagrinėjama apygardos teisme [vok. Landesgerichte]) arba jeigu to reikia atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šaliai bus nemokamai suteiktas Austrijos advokatas. Advokatas prieš procesą teikia šaliai teisines konsultacijas, kad ginčą būtų galima išspręsti neteismine tvarka.

Civilinio proceso kodekso 71 skirsnyje nurodyta, kad šalys, kurios gauna teisinę pagalbą, turės grąžinti visą dar negrąžintą pagalbos sumą arba jos dalį, nuo kurios mokėjimo buvo laikinai atleistos. Šalys taip pat turės sumokėti joms paskirtam advokatui pagal nustatytus įkainius, jeigu ir kai yra pajėgios tai padaryti nekeldamos pavojaus būtinam pragyvenimo lygiui. Praėjus trejiems metams nuo bylos pabaigos, pareiga lėšas grąžinti baigiasi. Siekdamas patikrinti, ar pagalbos grąžinimo sąlyga įvykdyta, teismas gali paprašyti, kad šalis per pagrįstą laikotarpį pateiktų naują turto deklaraciją (vok. Vermögensbekenntnis) ir atitinkamus įrodymus.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl tėvų atsakomybės galima skųsti (Ne ginčo teisenos įstatymo 45 skirsnis). Sprendimą galima apskųsti per 14 dienų nuo tos dienos, kurią gaunama rašytinė sprendimo kopija (Ne ginčo teisenos įstatymo 46 skirsnio 1 dalis). Apeliacinius skundus paprastai nagrinėja antrosios instancijos teismas.

Tam tikrais atvejais apeliacinio teismo (vok. Rekursgericht) sprendimą galima skųsti kasacine tvarka (vok. Revisionsrekurs) Aukščiausiajam teismui (vok. Oberster Gerichtshof) (plg. su Ne ginčo teisenos įstatymo 62 skirsniu). Skundai priimami tik tada, jei teikiami dėl didelės svarbos teisinio aspekto, padedančio išsaugoti teisinę vienybę, tikrumą arba raidą. Tačiau kai kuriais klausimais, pavyzdžiui dėl teisinės pagalbos, išlaidų ir mokesčių, skundai nepriimami. Sprendimą kasacine tvarka galima apskųsti per 14 dienų nuo apeliacinio teismo sprendimo įteikimo dienos (Ne ginčo teisenos įstatymo 65 skirsnio 1 dalis). Skundą turi pasirašyti advokatas arba notaras (Ne ginčo teisenos įstatymo 65 skirsnio 3 dalies 5 punktas).

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Pagal Ne ginčo teisenos įstatymo 110 skirsnio 2 dalį sprendimų vykdymo priverstinėmis priemonėmis pagal Vykdymo kodeksą (vok. Exekutionsordnung) užtikrinti negalima. Pagal Ne ginčo teisenos įstatymo 79 skirsnio 2 dalį Teismas privalo nurodyti imtis reikiamų privalomųjų priemonių šalių prašymu arba savo iniciatyva. Prie tokių priemonių priskiriamos baudos, sulaikymas iki vienų metų, privalomas atvykimas, dokumentų, informacijos ir kito kilnojamojo turto tikrinimas, patikėtinių paskyrimas, kad jie atliktų pagrįstus veiksmus įsipareigojimų nevykdančio asmens sąskaita ir rizika. Sprendimų dėl asmeninio bendravimo vykdymas turi būti užtikrinamas ir prieš to iš tėvų, kuris negyvena vienoje šeimoje su vaiku, valią. Teismas gali užtikrinti sprendimų dėl globos vykdymą naudodamasis atitinkamomis tiesioginės jėgos priemonėmis.

Pagal Ne ginčo teisenos įstatymo 110 skirsnio 3 dalį teismas gali savo iniciatyva susilaikyti nuo vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo tik tada, jeigu tai kelia pavojų vaiko gerovei. Be to, užtikrindamas teismo priimtų arba patvirtintų sprendimų dėl globos vykdymą teismas gali kreiptis pagalbos į vaikų ir jaunimo gerovės tarnybas arba į Šeimos bylų teismą, ypač dėl vaiko laikinosios globos, kai ji reikalinga vaiko gerovei užtikrinti. Tačiau tiesioginės jėgos priemones teismo sprendimų vykdymui užtikrinti gali naudoti tik teismai. Jie gali kreiptis pagalbos į policiją.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Pagal Reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnį valstybių narių sprendimai pripažįstami netaikant jokių specialių procedūrų.

Užsienio teismo priimto sprendimo vykdymo užtikrinimo procedūra (exequatur procedūra) yra reikalinga vykdant sprendimus dėl globos (Reglamento „Briuselis IIa“ 28 ir paskesni straipsniai). Pagal reglamento 30 straipsnį procedūros aspektus palikta nustatyti valstybėms narėms. Austrijoje tai reglamentuojama Ne ginčo teisenos įstatymo 112–116 skirsniais.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Prašymai nepripažinti kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl globos (Reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnio 3 dalis), kaip ir exequatur procedūra, priklauso vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (o jei tokios gyvenamosios vietos nėra – gyvenamosios vietos Austrijoje) apylinkės teismo kompetencijai. Jeigu vaikas Austrijoje gyvenamosios vietos neturi, kompetentingas teismas bus teisinio atstovo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o jei tokios gyvenamosios vietos Austrijoje nėra ir byla yra susijusi su vaiku – tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Kitais atvejais kompetentingas teismas bus Vienos miesto centro apylinkės teismas (Teismų jurisdikcijos įstatymo 109a skirsnis, taikomas kartu su 109 skirsniu).

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Jeigu pagal reglamentą „Briuselis IIa“ arba pagal 1996 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos kompetentingu laikomas Austrijos teismas, teismas pirmiausia taikys Austrijos teisę.

Paskutinis naujinimas: 19/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Rumunija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Rumunijos civiliniame kodekse (Codul Civil) vartojama tėvų valdžios sąvoka. Tėvų valdžia reiškia visas teises ir pareigas, susijusias su vaiku ir jo turtu. Abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas ir jas vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Tėvų valdžia vykdoma iki vaikas tampa visiškai veiksnus.

Su vaikais susijusios tėvų teisės ir pareigos (nustatytos Civilinio kodekso 487–499 straipsniuose ir Vaiko teisių apsaugos ir skatinimo įstatyme Nr. 272/2004 (Legea nr. 272/2004)) apima:

  • teisę ir pareigą nustatyti vaiko tapatybę ir ją saugoti. Vaikas po gimimo nedelsiant registruojamas ir turi teisę į vardą ir pilietybę. Vaikui vardą ir pavardę suteikia tėvai;
  • teisę ir pareigą auginti vaiką. Tėvai turi teisę ir pareigą, atsižvelgdami į savo įsitikinimus, savybes ir vaiko poreikius, auginti vaiką, rūpintis jo sveikata, fiziniu, psichologiniu ir protiniu vystymusi, švietimu, studijomis ir profesiniu mokymu;
  • teisę ir pareigą prižiūrėti vaiką;
  • teisę ir pareigą remti vaiką. Tėvai yra įpareigoti solidariai teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Tėvai yra įpareigoti remti suaugusį studijas tęsiantį vaiką iki jis baigia aukštąją mokyklą, tačiau ne ilgiau nei iki 26 metų;
  • teisę taikyti vaikui tam tikras drausmines priemones. Draudžiama taikyti tam tikras priemones, pvz., kai kurias fizines bausmes, kurios pažeistų vaiko fizinę, psichinę arba emocinę būklę;
  • teisę prašyti, kad asmuo, kuris laiko vaiką neturėdamas tokios teisės, jį grąžintų;
  • tėvų teisę susijungti su savo vaiku. Ši teisė yra susijusi su vaiko teise nebūti atskirtam nuo savo tėvų, išskyrus išimtines ir laikinas priežastis (pvz., įdarbinimo priemones);
  • tėvo (motinos) teisę palaikyti asmeninius ryšius su savo vaiku. Asmeninius ryšius su vaiku galima palaikyti, pvz.: lankant vaiką jo namuose, mokykloje, vaikui praleidžiant atostogas su kiekvienu iš savo tėvų;
  • teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Nepilnametis vaikas turi gyventi su savo tėvais. Jeigu tėvai negyvena kartu, jie abipusiu sutarimu priima sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos. Jeigu tėvai nesutaria, klausimą sprendžia globos teismas (Instanţa de tutelă);
  • teisę duoti sutikimą 16 metų sulaukusiam nepilnamečiam vaikui susižadėti ir tuoktis; teisę duoti sutikimą įvaikinti vaiką;
  • teisę apskųsti institucijų taikomas priemones, susijusias su vaiku, ir savo ir vaiko vardu teikti prašymus ir pareikšti ieškinius.

Su vaikų turtu susijusios tėvų teisės ir pareigos (nustatytos Civilinio kodekso 500–502 straipsniuose) gali apimti:

  • vaiko turto valdymą. Tėvas (motina) neturi jokių teisių į vaiko turtą, o vaikas neturi jokių teisių į tėvo (motinos) turtą, išskyrus teisę paveldėti ir gauti išlaikymą. Tėvai turi teisę ir pareigą valdyti nepilnamečio vaiko turtą ir atstovauti jam sudarant teisinius civilinius dokumentus arba duoti sutikimą sudaryti šiuos dokumentus. Sulaukęs 14 metų, nepilnametis savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo savarankiškai, tačiau gavęs tėvų ir, kai tinkama, globos teismo sutikimą;
  • teisę ir pareigą atstovauti nepilnamečiui sudarant civilinius dokumentus arba duoti sutikimą sudaryti tokius dokumentus. Iki 14 metų sudarant civilinius dokumentus vaikui atstovauja tėvai, nes jis turi ribotą veiksnumą. Nuo 14 iki 18 metų nepilnametis savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo savarankiškai, tačiau turi gauti išankstinį tėvų sutikimą, nes jis yra ribotai veiksnus.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Teisės ir pareigos abiem tėvams priklauso vienodai (Civilinio kodekso 503 straipsnio 1 dalis): jeigu tėvai yra susituokę; nutraukus santuoką (Civilinio kodekso 397 straipsnis); vienam iš tėvų, kurio tėvystė (motinystė) nustatyta, jeigu vaikas yra nesantuokinis, ir abiem tėvams, jeigu tėvai gyvena sudarę šeimyninę partnerystę (Civilinio kodekso 505 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžią nevienodai vykdo (skyrium gyvenantys) tėvai: jeigu pasibaigus santuokai ją nutraukiant teismas mano, kad tik vieno iš tėvų valdžios vykdymas atitinka vaiko interesus (Civilinio kodekso 398 straipsnis); santuokai pasibaigus (Civilinio kodekso 305 straipsnio 2 dalis); jeigu vaikas yra nesantuokinis, o tėvai gyvena nesudarę šeimyninės partnerystės (Civilinio kodekso 505 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžią vykdo vienas iš tėvų pagal Civilinio kodekso 507 straipsnį, kai kitas tėvas (motina) yra miręs (-usi) arba jam (jai) atimtos tėvų teisės arba jam (jai) nustatytas draudimas ir pan.

Tėvų valdžią tėvai vykdo iš dalies, kai teisės ir pareigos priklauso trečiajai šaliai arba globos institucijai (Civilinio kodekso 399 straipsnis).

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

14 metų sulaukusio nepilnamečio tėvas (motina) turi tik su vaiku susijusias teises ir pareigas. Su vaiko turtu susijusios teisės ir pareigos priklauso vaiko globėjui arba kitam asmeniui.

Nepilnamečių globa nustatoma, kai abu tėvai yra mirę, nežinomi, jiems atimta galimybė įgyvendinti tėvų teises arba jiems pateikti kaltinimai padarius nusikaltimą siekiant atimti jų tėvų teises, jiems taikomas teisminis draudimas, jie yra dingę arba paskelbti mirusiais, o teismas išsprendžia įvaikinimo nutraukimo klausimą, kuris atitinka nepilnamečio interesus, kad nustatytų globą.

Globa nustatoma, jeigu abu tėvai nesirūpina vaiku, jiems atėmus galimybę įgyvendinti tėvų teises.

Išimtiniais atvejais globos teismas gali nuspręsti perduoti vaiką giminaičiui arba kitai šeimai ar asmeniui, esant jų sutikimui, arba globos institucijai.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Iš esmės tėvų valdžia nutraukus santuoką priklauso abiem tėvams kartu arba vienam iš tėvų tik jeigu tam yra pagrįstų priežasčių, susijusių su vaiko interesais. Kitas tėvas (motina) išlaiko teisę stebėti, kaip vaikas auginamas ir auklėjamas, taip pat teisę duoti sutikimą jį įvaikinti.

Išimtiniais atvejais globos teismas gali nuspręsti perduoti vaiką giminaičiui arba kitai šeimai ar asmeniui, esant jų sutikimui, arba globos institucijai. Jie vykdo tėvų teises ir pareigas vaikui (Civilinio kodekso 399 straipsnis).

Kai vaikas yra nesantuokinis ir abu jo tėvai nustatyti, tėvų valdžią bendrai ir vienodai vykdo tėvai, jeigu jie gyvena sudarę šeimyninę partnerystę. Jeigu nesantuokinio vaiko tėvai gyvena nesudarę šeimyninės partnerystės, tėvų valdžią vykdo tik vienas iš tėvų.

Santuoką sutuoktinių sutikimu gali nutraukti notaras, net jeigu yra nepilnametis santuokinis vaikas, nesantuokinis arba įvaikintas vaikas arba jeigu sutuoktiniai sutaria dėl visų su pavardės naudojimu nutraukus santuoką susijusių aspektų, abiejų tėvų valdžios vykdymo, vaiko gyvenamosios vietos nutraukus santuoką nustatymo, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir kiekvieno vaiko asmeninių ryšių išsaugojimo būdo, taip pat tėvų indėlio atlyginant vaiko auginimo, vaikų švietimo, studijų ir profesinio mokymo išlaidas. Jeigu iš socialinio tyrimo ataskaitos matyti, kad sutuoktinių susitarimas dėl bendro tėvų valdžios vykdymo arba vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neatitinka vaiko interesų, notaras atmeta prašymą nutraukti santuoką ir pataria sutuoktiniams kreiptis į teismą.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Globos teismo pritarimu tėvai gali susitarti dėl tėvų valdžios vykdymo arba vaiko apsaugos priemonių, jeigu tai atitinka vaiko interesus (Civilinio kodekso 506 straipsnis).

Šalys gali atvykti į teismą bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu, net ir negavusios šaukimo, kad prašytų priimti sprendimą, kuriuo jų sandoris įteisinamas priimant pritariamąjį teismo sprendimą. Pritariamasis teismo sprendimas yra galutinis ir vykdytinas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Prieš kreipiantis į teismą galima pasinaudoti tarpininkavimu. Nagrinėjant bylą teisme, teisminės institucijos turi pareigą informuoti šalis apie galimybę pasinaudoti tarpininkavimu ir jo privalumus. Jeigu taikant tarpininkavimą nepavyksta pasiekti susitarimo, ginčytini klausimai sprendžiami teisme.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Žr. atsakymą į 1 klausimą.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Jeigu teismas nusprendžia, kad tėvų valdžią turi vykdyti tik vienas iš tėvų, tas tėvas (motina) savarankiškai sprendžia visus su vaiku susijusius klausimus. Kitas tėvas (motina) išlaiko teisę tikrinti, kaip vaikas auginamas ir auklėjamas, taip pat teisę duoti sutikimą jį įvaikinti.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tėvai tėvų valdžią vykdo kartu ir vienodai. Kalbant apie sąžiningas trečiąsias šalis, pažymėtina, kad jeigu kuris nors iš tėvų kasdien savo vardu įgyvendindamas tėvų teises ir vykdydamas tėvų pareigas atlieka teisinį veiksmą, laikoma, kad jis taip pat turi kito iš tėvų sutikimą.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Prašymus dėl asmenų apsaugos, priklausančius globos ir šeimos teismo (apylinkės teismo arba, kai tinkama, specializuoto nepilnamečių ir šeimų teismo) kompetencijai, nagrinėja teismas, kurio teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal asmens, kuriam reikia suteikti apsaugą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso (Codul de Procedură Civilă) 94 straipsnis).

Ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas turi kompetenciją nagrinėti prašymus, susijusius su tėvystės (motinystės) nustatymu, ieškovo (kreditoriaus) gyvenamosios vietos teismas turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl išlaikymo prievolių (įskaitant vaikų valstybinį išlaikymą).

Prie prašymo dėl šaukimo į teismą reikia pridėti šiuos dokumentus: nepilnamečio vaiko gimimo liudijimo kopiją, tapatybės kortelės kopiją, teismo sprendimo nutraukti santuoką kopiją, tarpininkavimo susitarimą (jeigu jis yra) ir visus kitus dokumentus, kurie, ieškovo manymu, gali būti naudingi nagrinėjant bylą. Teikiant prašymą žyminio mokesčio mokėti nereikia.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismas viso santuokos nutraukimo proceso metu teismo pirmininko nutartimi gali taikyti laikinąsias priemones (speciali procedūra, kuriai taikomi trumpesni nagrinėjimo terminai), susijusias su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo prievole, valstybės išmokų vaikams išieškojimu ir šeimos būsto naudojimu (Civilinio proceso kodekso 919 straipsnis).

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Teisinės pagalbos gali būti prašoma pagal Nepaprastąjį potvarkį Nr. 51/2008 (Ordonanța de Urgență nr. 51/2008) dėl valstybinės teisinės pagalbos civilinėse bylose, kuris su tam tikrais pakeitimais buvo patvirtintas įstatymu Nr. 193/2008 (Legea nr. 193/2008) ir vėliau iš dalies pakeistas.

Atskira arba bendra teisinė pagalba gali būti teikiama paskiriant advokatą; sumokant eksperto, vertėjo raštu ar žodžiu išlaidas; sumokant teismo antstolio mokestį; atleidžiant nuo žyminių mokesčių, juos sumažinant arba atidedant jų mokėjimą.

Visapusišką teisinę pagalbą gauna asmenys, kurių mėnesio grynosios pajamos kiekvienam šeimos nariui, gautos paskutinius du mėnesius iki prašymo pateikimo, yra mažesnės nei 300 Rumunijos lėjų (RON). Jeigu pajamos yra mažesnės nei 600 RON, padengiama 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau nustatytos sąlygos neužkerta kelio pareiškėjams, kurių lėšos viršija teisinei pagalbai taikomą ribą, prašyti suteikti teisinę pagalbą, jeigu jie įrodo negalintys atlyginti teismo išlaidų dėl pragyvenimo lygio skirtumų nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje ir teismo vietos valstybėje.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Teismo sprendimą bylose, susijusiose su tėvų pareigų vykdymu (papildomi klausimai santuokos nutraukimo byloje arba pagrindinė byla dėl tėvų pareigų) galima tik apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo arba atlikti teismo peržiūrą, jeigu pritariamuoju teismo sprendimu patvirtinamas šalių susitarimas.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo savo pareigos, kreditorius privalo informuoti antstolį. Antstolis kreipiasi į vykdymo teismą, prašydamas leisti pradėti vykdymo veiksmus. Šis klausimas sprendžiamas uždarame teismo posėdyje neiškviečiant šalių.

Jeigu prašymas dėl vykdymo patenkinamas, antstolis siunčia tėvui (motinai) arba asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnametis, vykdomąjį raštą ir šaukimą, kuriame nurodo atvykimo su nepilnamečiu, siekiant jį perduoti kreditoriui, datą, arba antstolis liepia tėvui (motinai) arba minėtam asmeniui leisti kitam tėvui (motinai) įgyvendinti savo teisę palaikyti asmeninius santykius su nepilnamečiu.

Jeigu skolininkas nevykdo savo pareigos, antstolis pradeda priverstinius vykdymo veiksmus dalyvaujant Socialinės paramos ir vaiko apsaugos generaliniam direktoratui ir prireikus – psichologui ir policijos pareigūnams. Niekam neleidžiama tyčiotis iš nepilnamečio arba daryti jam spaudimo, kad būtų atlikti vykdymo veiksmai.

Jeigu skolininkas nevykdo savo pareigos, teismo nustatyta bauda galioja iki sprendimo įvykdymo, o antstolis informuoja prokurorą, kad šis pradėtų baudžiamąjį persekiojimą.

Jeigu vaikas atsisako paklusti, vykdytojas perduoda Socialinės paramos ir vaiko apsaugos generaliniam direktorato atstovui oficialią ataskaitą, o kompetentingas teismas priima nutartį, pagal kurią nepilnametis įpareigojamas dalyvauti konsultavimo programoje, kurią užbaigus ataskaitą parengia psichologas. Jeigu nepilnametis nepaklūsta atnaujinus priverstinio vykdymo veiksmus, kreditorius gali kreiptis į teismą, kad šis paskirtų baudą.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Sprendimo dėl tėvų valdžios pripažinimui taikomos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos. Prašymas adresuojamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba jo gyvenamosios vietos Rumunijoje teismui. Pripažinimas gali būti skundžiamas kompetentingam teritoriniam apeliaciniam teismui (Curtea de Apel) arba ginčijamas prašant, kad Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas atliktų peržiūrą (Înalta Curte de Casație și Justiție).

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Norėdama prieštarauti sprendimo dėl tėvų valdžios pripažinimui, suinteresuotoji šalis gali kreiptis į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba jo gyvenamosios vietos Rumunijoje teismą.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Civilinio kodekso 2611 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžiai ir vaikų apsaugai taikytina teisė nustatoma pagal 1996 m. spalio 19 d. Hagoje patvirtintą Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, kuri buvo ratifikuota įstatymu Nr. 361/2007.

Paskutinis naujinimas: 31/10/2016

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Slovėnija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų pareigos – teisinis ryšys, reglamentuojamas šeimos teise. Santykiai atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę ar motinystę. Slovėnijos teisinėje sistemoje nustatyta, kad nesusituokusiems tėvams gimę vaikai turi tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi susituokusiems tėvams gimę vaikai. Slovėnijos teisėje taikoma „visiško įvaikinimo“ sistema – tai reiškia, kad įvaikintų ir biologinių vaikų teisės ir pareigos vienodos.

Teisinis pagrindas nustatytas Slovėnijos konstitucijos (Ustava Republike Slovenije) 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, tėvų teisė ir pareiga – išlaikyti savo vaikus, suteikti jiems išsilavinimą ir juos išauginti. Ši teisė ir pareiga gali būti panaikinama arba apribojama tik dėl įstatyme išvardytų priežasčių, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nesusituokusiems tėvams gimę vaikai turi tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi susituokusiems tėvams gimę vaikai.

Tėvų teisė ir pareiga – užtikrinti, teikiant tiesioginę globą ir užsiimant darbu arba veikla, sėkmingą fizinį ir psichinį savo vaikų vystymąsi. Tėvų teisė ir pareiga – apsaugoti nepilnamečio vaiko gyvybę, asmeninį vystymąsi, teises ir interesus, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė augti sveikam ir asmeninio vystymosi pusiausvyra, taip pat kad vėliau vaikas galėtų savarankiškai gyventi. Tėvų valdžia apima šias teises ir pareigas. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo [Zakon o zakonski zvezi in družinskih razmerjih] 4 straipsnis).

Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus vykstant bet kokiai su vaiku susijusiai veiklai ir procedūroms. Jeigu tėvai, elgdamiesi pagal priimtinus standartus ir kiek tai būtina siekiant rūpintis vaiku ir būti už jį atsakingu, tinkamai atsižvelgdami į vaiko asmenybę ir pageidavimus, patenkina vaiko materialinius, emocinius ir psichosocialinius poreikius, laikoma, kad jie apsaugo savo vaiko interesus. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 5a straipsnis)

Tėvai privalo užtikrinti savo vaikui sąlygas augti sveikam bei asmeninio vystymosi pusiausvyrą, taip pat padėti vaikui išsiugdyti gebėjimą savarankiškai gyventi ir dirbti. Jie privalo savo vaiką išlaikyti ir išauginti, taip pat apsaugoti vaiko sveikatą ir gyvybę. Tėvų atsakomybė – kuo tinkamiau užtikrinti, kad jų vaikas, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, polinkį ir pageidavimus, turėtų galimybę įgyti išsilavinimą ir gauti profesinį mokymą. Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 102, 103 ir 106 straipsniai)

Tėvų teisinės prievolės savo vaikui nustatytos Prievolių kodekso (Obligacijski zakonik) 142 straipsnyje. Tėvai privalo atlyginti jaunesnio nei septynerių metų amžiaus vaiko padarytą žalą trečiajai šaliai, neatsižvelgiant į tai, ar jie atsakingi už padarytą žalą. Tėvai privalo atlyginti vyresnio nei septynerių metų amžiaus nepilnamečio vaiko padarytą žalą trečiajai šaliai, išskyrus jeigu jie gali įrodyti, kad jie neatsakingi už padarytą žalą.

Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 107 straipsniu reglamentuojamas atstovavimas vaikui jam palaikant ryšius su išoriniu pasauliu. Nepilnamečiams vaikams atstovauja jų tėvai. Jei nepilnamečiam vaikui turi būti oficialiai suteiktas tam tikras dalykas arba suteikta tam tikra informacija, tai padaryti gali bet kuris iš tėvų. Jeigu tėvai negyvena kartu, šį veiksmą atlieka tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Jeigu vaiku rūpinasi ir jį augina abu tėvai, jie turi susitarti dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir dėl to, kuris iš jų bus atsakingas už visą korespondenciją vaiko vardu.

Vaiko turtą valdo vaiko tėvai, gindami vaiko interesus, iki kol vaikas tampa pilnamečiu. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 109 straipsnis)

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų valdžią vykdo tėvas ir motina. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 4 straipsnis)

Tėvai tėvų valdžią vykdo bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Sprendimus dėl klausimų, susijusių su vaiko kasdieniu gyvenimu, priima tas iš tėvų, kuriam nustatyta vaiko globa. Jeigu vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų valdžios, ją savarankiškai vykdo kitas iš tėvų. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 113 straipsnis)

Vienam iš tėvų mirus arba jeigu jis nežinomas, arba jeigu iš to asmens atimta tėvų valdžia ar veiksnumas, tėvų valdžią vykdo kitas iš tėvų. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 115 straipsnis)

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Vaiko globą gali vykdyti kiti asmenys arba įstaiga. Jeigu tėvai vaiku nesirūpina ir jo neauklėja, arba siekiant atsižvelgti į vaiko interesus, arba jeigu esama kitų svarbių priežasčių, socialinių paslaugų centras (Center za socialno delo) gali paimti vaiką iš tėvų ir paskirti jį globoti kitam asmeniui arba įstaigai. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 120 straipsnis)

Jeigu vaikas neturi savo šeimos arba jeigu jis dėl įvairių priežasčių negali gyventi su savo tėvais, arba jeigu vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi kelia grėsmę aplinka, kurioje jis gyvena, socialinių paslaugų centras gali paskirti vaikui globą šeimoje. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 157 straipsnis) Globa šeimoje išsamiau reglamentuojama Globos šeimoje įstatymu (Zakon o izvajanju rejniške dejavnosti).

Vaiko globa gali būti paskirta įtėviui (įmotei). Vaikas gali būti įvaikinamas tik jeigu jo tėvai nežinomi, jeigu metus laiko nežinoma tėvų gyvenamoji vieta, jeigu tėvai kompetentingoje įstaigoje yra įforminę sutikimą atiduoti vaiką įvaikinti arba jeigu tėvai yra mirę. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 141 straipsnis)

Socialinių paslaugų centras nepilnametį vaiką, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, perduoda globėjo globai. Nepilnamečio vaiko globėjo atsakomybė – globoti vaiką taip, kaip tai darytų būdamas vienu iš vaiko tėvų. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 201 ir 202 straipsniai)

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai turi susitarti dėl savo vaikų globos, atsižvelgdami į savo vaikų interesus. Jie gali susitarti toliau lygiomis teisėmis globoti savo vaikus, paskirti globą vienam iš tėvų arba pasiskirstyti vaikus. Jeigu tėvai negali patys susitarti šiuo klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti dėl savo vaikų globos, teismas, vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu, gali sutikti su tuo, kad globa būtų paskirta vienam iš tėvų arba kad vaikai būtų paskirstyti abiem tėvams. Teismas taip pat gali pats nuspręsti visų arba kelių vaikų globą paskirti trečiajam asmeniui. Prieš priimdamas sprendimą teismas privalo gauti socialinių paslaugų centro nuomonę dėl vaiko interesų. Teismas taip pat atsižvelgia į vaiko nuomonę, jeigu ją išreiškia pats vaikas arba asmuo, kuriuo vaikas pasitiki ir kurį pasirinko pats vaikas, ir jeigu vaikas yra pajėgus suprasti pateikiamos nuomonės svarbą ir pasekmes. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 105 straipsnis)

Panaikinęs santuoką teismas taip pat priima sprendimą dėl sutuoktinių bendrų vaikų globos ir išlaikymo ir dėl vaikų matymosi su tėvais. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 78 straipsnis)

Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Sprendimus dėl klausimų, susijusių su vaiko kasdieniu gyvenimu, priima tas iš tėvų, kuriam nustatyta vaiko globa. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 113 straipsnis)

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai turi susitarti dėl savo vaikų globos, atsižvelgdami į savo vaikų interesus. Jeigu susitaria dėl vaikų globos, tėvai gali prašyti, kad teismas ne ginčo tvarka priimtų sprendimą šiuo klausimu. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Jeigu tėvai negali patys susitarti šiuo klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti, vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu sprendimą priima teismas. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 105 straipsnis)

Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai susitaria dėl savo vaikų išlaikymo. Jeigu tėvai negali patys susitarti šiuo klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti dėl savo bendrų vaikų išlaikymo, vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu sprendimą priima teismas. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 105a straipsnis)

Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku. Palaikant šiuos ryšius visų pirma užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į vaiko interesus. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena ir kuriam paskirta vaiko globa, arba trečiasis asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, turi susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo vaikui trukdoma arba dėl kurio vaikas neturi galimybės palaikyti ryšio su kitu iš tėvų ar abiem tėvais, ir turi stengtis raginti vaiką išsiugdyti tinkamą požiūrį į ryšių su kitu iš tėvų ar abiem tėvais palaikymą. Tas iš tėvų, kuris palaiko ryšį su vaiku, privalo susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo trukdoma vaiką globoti ir auklėti. Jeigu tėvai susitaria dėl ryšių su vaiku palaikymo, jie gali prašyti, kad teismas ne ginčo tvarka priimtų sprendimą šiuo klausimu. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti dėl ryšių palaikymo, vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu sprendimą priima teismas. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 106a straipsnis)

Vaikas taip pat turi teisę palaikyti ryšius su kitais asmenimis, kurie yra giminaičiai ir su kuriais vaikas palaiko artimesnius asmeninius ryšius, išskyrus jei tai prieštarauja vaiko interesams. Laikoma, jog šie asmenys – tai visų pirma vaiko seneliai, broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, ankstesni globėjai ir vieno iš tėvų ar kito iš tėvų ankstesnis arba dabartinis sutuoktinis ar nesantuokinis partneris. Dėl ryšių palaikymo turi susitarti vaiko tėvai, vaikas (jeigu vaikas yra pajėgus suprasti susitarimo svarbą) ir asmenys, su kuriais vaikas palaiko asmeninį ryšį. Jeigu jie negali patys susitarti šiuo klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Susitikimų dažnumas ir pobūdis turi atitikti vaiko interesus. Jeigu vaiko tėvai, vaikas ir asmenys, su kuriais vaikas palaiko asmeninį ryšį, susitaria dėl ryšių palaikymo, jie gali prašyti, kad teismas ne ginčo tvarka priimtų sprendimą šiuo klausimu. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Jeigu pirmiau nurodyti asmenys net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti, teismas priima sprendimą dėl ryšių palaikymo. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 106a straipsnis)

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Jeigu tėvai negali patys susitarti, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti, teismas priima sprendimą šiuo klausimu.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismas gali nuspręsti visų vaikų globą paskirti vienam iš tėvų arba paskirstyti vaikus abiem tėvams. Teismas taip pat gali pats nuspręsti visų arba kelių vaikų globą paskirti trečiajam asmeniui. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 105 straipsnis)

Teismas taip pat sprendžia dėl vaiko išlaikymo ir ryšių su juo palaikymo. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 105a, 106 ir 106a straipsniai)

Iš esmės sprendimą dėl ryšių palaikymo teismas priima atsižvelgdamas į vaiko interesus. Prie prašymo ar pareiškimo dėl ryšių palaikymo turi būti pridėtas kompetentingo socialinių paslaugų centro išduotas įrodymas, kad tėvai, centrui padedant, bandė susitarti dėl ryšių palaikymo. Teismas gali panaikinti arba apriboti teisę palaikyti ryšius, jeigu tai reikalinga siekiant apsaugoti vaiko interesus. Ryšiai neatitinka vaiko interesų, jeigu vaikui jie daro psichologinį spaudimą arba jeigu jie kelia pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam vystymuisi. Teismas gali nuspręsti, kad ryšys su vaiku turi būti palaikomas prižiūrint trečiajai šaliai arba kad palaikant šį ryšį negali būti asmeninio kontakto ir santykio (t. y. turi būti bendraujama kitu būdu), jeigu priešingu atveju būtų kenkiama vaiko interesams. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 106 straipsnis)

Išlaikymas nustatomas tinkamai atsižvelgiant į pareiškėjo poreikius bei į asmens, kuris turi mokėti alimentus, materialines galimybes ir darbingumą. Nustatydamas vaikui mokėtinų alimentų sumą, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią alimentų sumą, kokios pakaktų tinkamam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi užtikrinti. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 129 ir 129a straipsniai)

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Tas iš tėvų, kuriam paskirta vaiko globa, priima sprendimą su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusiais klausimais. Jeigu tėvai net ir padedant socialinių paslaugų centrui negali susitarti dėl klausimų, turinčių didelę reikšmę vaiko vystymuisi, vieno iš tėvų arba abiejų tėvų prašymu sprendimą ne ginčo tvarka priima teismas. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 113 straipsnis)

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tai reiškia, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi ir kad jie abu turi vaiku toliau rūpintis.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Dalykinė jurisdikcija nagrinėti šias bylas priklauso apygardos teismams (okrožna sodišča). (Civilinio proceso įstatymo [Zakon o pravdnem postopku] 32 straipsnis)

Teismui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta, priklauso bendroji teritorinė jurisdikcija. Jeigu Slovėnijos teismui jurisdikcija priklauso dėl to, kad Slovėnijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta, teismui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta, priklauso bendroji teritorinė jurisdikcija. Be to, jeigu atsakovas turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir laikinąją gyvenamąją vietą kitoje vietovėje ir jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad atsakovas ten gyvens ilgesnį laiką, teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta, priklauso bendroji teritorinė jurisdikcija. (Civilinio proceso įstatymo 47 straipsnis)

Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo ieškovas yra išlaikymo reikalaujantis asmuo, jurisdikcija priklauso ne tik teismui, turinčiam bendrąją teritorinę jurisdikciją, bet ir teismui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra ieškovo nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta. Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo, turinčiame tarptautinį aspektą, Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad ieškovas yra vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovėnijoje, teismas, kuriam priskirtoje teritorijoje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teritorinę jurisdikciją. Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo, turinčiame tarptautinį aspektą, Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad ieškovas Slovėnijoje turi turto, iš kurio galėtų būti mokami alimentai, teismas, kuriam priskirtoje teritorijoje yra tas turtas, turi teritorinę jurisdikciją. (Civilinio proceso įstatymo 50 straipsnis)

Proceso šalys ir kiti dalyviai savo ieškinius, skundus ir kitus pareiškimu turi teikti slovėnų kalba arba nacionalinės bendruomenės kalba, oficialiai vartojama teisme. (Civilinio proceso įstatymo 104 straipsnis)

Ieškinyje būtina nurodyti konkretų prašymą ir išdėstyti pagrindinį bylos dalyką bei papildomus reikalavimus, ieškovo prašymą pagrindžiančius faktus, šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir kitą informaciją, kurią būtina pateikti kiekviename ieškinyje (Civilinio proceso įstatymo 180 straipsnis).

Pagal įstatymą pareiškimo nagrinėjimo procedūrą sudaro ieškinio pateikimas, nagrinėjimas, teisinių gynimo priemonių nustatymas, taip pat kiti ne bylos nagrinėjimo metu pateikti pareiškimai, pasiūlymai ar informacija. Pareiškimai turi būti išsamūs ir juose reikia nurodyti visas teisminiam bylos nagrinėjimui reikalingas aplinkybes. Visų pirma privalu nurodyti: šalių teismą, vardus ir pavardes bei nuolatines ar laikinąsias gyvenamąsias vietas arba įsisteigimo vietas, šalių ar jų teisinių atstovų ar įgaliotųjų asmenų vardus ir pavardes, ginčo dalyką ir pareiškimo turinį. Pareiškimą privalo pasirašyti pareiškėjas, išskyrus jei to neįmanoma padaryti dėl pareiškimo formos. Pareiškėjo originaliu parašu laikomas jo ranka pasirašytas parašas, taip pat saugus elektroninis parašas, patvirtintas kvalifikuotu sertifikatu. Jeigu pareiškime pateikiamas reikalavimas, atitinkama šalis privalo pareiškime nurodyti prašymą pagrindžiančius faktus ir, jeigu reikia, įrodymus. (Civilinio proceso įstatymo 105 straipsnis)

Teismo mokesčius būtina sumokėti pateikus ieškinį. Teismo mokesčius būtina sumokėti ne vėliau kaip iki teismo nustatyto termino, laikantis teismo mokesčių mokėjimo tvarkos. (Civilinio proceso įstatymo 105a straipsnis)

Pareiškimai turi būti teikiami raštu. Rašytiniu pareiškimu laikomas ranka surašytas arba atspausdintas ir paties pareiškėjo ranka pasirašytas pareiškimas (fizinis dokumentas) arba elektroninės formos pareiškimas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu. Rašytinis pareiškimas siunčiamas paštu, elektroninėmis priemonėmis, naudojant ryšių technologijas, įteikiamas tiesiogiai įstaigai arba jį įteikia asmuo, kuris verčiasi pareiškimų įteikimo profesine veikla (komercinės paslaugos teikėjas). Elektroniniai pareiškimai elektroninėmis priemonėmis teikiami informacinėje sistemoje. Informacinė sistema automatiškai nusiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad pareiškimas gautas. Be to, pareiškimai gali būti teikiami naudojant iš anksto nustatytą arba kitaip parengtą formą. (Civilinio proceso įstatymo 105b straipsnis)

Pareiškimų, kuriuos reikia įteikti priešingai šaliai, turi būti pateikiama teismui tiek egzempliorių, kiek jų reikia teismui ir priešingai šaliai, ir tokia forma, kad teismas galėtų juos pateikti. Ši taisyklė taikoma ir priedams. Priešingai šaliai siųstini elektroniniu būdu teikiami pareiškimai ir priedai siunčiami viena kopija. Teismas parengia tiek elektroninių ar skenuotų kopijų, kiek jų reikia priešingai šaliai. (Civilinio proceso įstatymo 106 straipsnis) Prie pareiškimo gali būti pridedami dokumentų originalai arba kopijos. (Civilinio proceso įstatymo 107 straipsnis)

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Teismas sprendimą priima pagal civilinio proceso taisykles, išskyrus jeigu įstatyme nustatyta, kad teismas sprendimą priima ne ginčo tvarka. Teismai pirmumo tvarka nagrinėja Santuokos ir šeimos santykių įstatymu reglamentuojamus klausimus. (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 10a straipsnis)

Jei bylinėjamasi dėl ginčų, susijusių su tėvų ir vaikų santykiais, teismas gali, kurios nors šalies siūlymu arba veikdamas savo nuožiūra, nustatyti laikinąsias (laikinojo uždraudimo) priemones dėl vaikų globos ir išlaikymo, taip pat laikinąsias priemones dėl teisės matytis panaikinimo arba apribojimo, arba dėl ryšių palaikymo būdo. Laikinosios priemonės nustatomos taikant Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatyme (Zakon o izvršbi in zavarovanju) nustatytas procedūras. (Civilinio proceso įstatymo 411 straipsnis)

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, gali būti teikiama teisinė pagalba procedūros įgyvendinimo išlaidoms padengti. Apygardos teismo pirmininkaujantis teisėjas priima sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo. (Teisinės pagalbos įstatymo [Zakon o brezplačni pravni pomoči] 2 straipsnis)

Teisinė pagalba gali būti teikiama kaip teisinė konsultacija ir kitos įstatyme nustatytos teisinės paslaugos, ji gali būti teikiama dėl visų formų teisinės apsaugos užtikrinimo, visuose Slovėnijos bendrosios jurisdikcijos teismuose ir specializuotuose teismuose, Slovėnijos konstituciniame teisme (Ustavno sodišče Republike Slovenije) bei visose Slovėnijos institucijose, įstaigose ir subjektuose, kurie yra kompetentingi nagrinėti ginčus ne teisme ir priimti sprendimą dėl reikalavimo sumokėti teismo proceso išlaidas netaikymo. (Teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnis)

Pagal šį įstatymą teisę gauti teisinę pagalbą turi: 1) Slovėnijos piliečiai; 2) užsienio piliečiai, turintys leidimą nuolat arba laikinai gyventi Slovėnijoje, ir pilietybės neturintys asmenys (asmenys be pilietybės), kurie teisėtai gyvena Slovėnijoje; 3) kiti užsienio piliečiai laikantis abipusiškumo sąlygų arba tarptautinėse sutartyse, kurių privalo laikytis Slovėnija, nustatytomis sąlygomis ir atvejais; 4) nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, kurios nesiekia pelno, gina viešąjį interesą ir yra įregistruotos atitinkamame registre pagal taikomus teisės aktus, ginčuose, susijusiuose su veiklos vykdymu ginant viešąjį interesą arba siekiant jų įstatuose nurodytų tikslų; 5) kiti asmenys, kurie pagal įstatymą arba tarptautinę sutartį, kurios privalo laikytis Slovėnija, turi teisę gauti teisinę pagalbą. (Teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnis)

Teisę gauti teisinę pagalbą turintis asmuo gali bet kuriuo teismo proceso etapu prašyti suteikti teisinę pagalbą. Priimant sprendimą dėl prašymų suteikti teisinę pagalbą nustatoma pareiškėjo finansinė padėtis ir kitos įstatyme apibrėžtos aplinkybės. (Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis)

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, priimti sprendimus dėl skundų, susijusių su apygardos teismo sprendimais dėl tėvų pareigų, kompetentingas aukštesnės instancijos teismas (višje sodišče). (Civilinio proceso įstatymo 35 straipsnis) Skundas gali būti teikiamas sprendimą priėmusiame pirmosios instancijos teisme, pateikiant reikiamą kiekį kopijų teismui ir priešingai šaliai. (Civilinio proceso įstatymo 342 straipsnis)

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Vykdymo procesas nustatytas Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatyme. Jeigu įstatyme kitaip nenustatyta, vietos teismui (okrajno sodišče) priklauso dalykinė jurisdikcija leisti vykdyti. (Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatymo 5 straipsnis)

Teismas, kuriam priklauso teritorinė jurisdikcija priimti sprendimą dėl siūlymo vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko globos ir dėl vykdymo užtikrinimo, – tai teismas, kuriam priskirtoje teritorijoje yra asmens, kuriam paskirta globa, nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta, arba teismas, kuriam priskirtoje teritorijoje yra asmens, dėl kurio pateiktas prašymas vykdyti sprendimą, nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta. Teismui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra vaikas, taip pat priklauso teritorinė jurisdikcija priimti sprendimą dėl tiesioginio vykdymo. (Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatymo 238a straipsnis)

Pagal vykdomąjį raštą prievolė pristatyti vaiką tenka asmeniui, su kuriuo susijusi vykdymo priemonė, asmeniui, nuo kurio valios priklauso vaiko pristatymas, ir asmeniui, su kuriuo vaikas yra tuo metu, kai raštas paskelbiamas. Teismas vykdomajame rašte paskelbia, kad prievolė pristatyti vaiką taip pat galioja bet kuriam kitam asmeniui, su kuriuo vaikas yra tuo metu, kai įgyvendinama vykdymo prievolė. (Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatymo 238c straipsnis)

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir siekdamas apsaugoti vaiko interesus, teismas priima sprendimą dėl to, ar sprendimo dėl vaiko globos vykdymui užtikrinti reikia skirti baudą asmeniui, su kuriuo susijęs vykdomasis raštas, arba ar reikia paimti vaiką ir jį perduoti asmeniui, kuriam paskirta vaiko globa. (Vykdymo ir ieškinių užtikrinimo įstatymo 238č straipsnis)

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Teismo sprendimas dėl tėvų pareigų pripažįstamas ir vykdomas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003. Teismas priima sprendimą ne ginčo tvarka, laikydamasis Neteisminio civilinio proceso įstatymo (Zakon o nepravdnem postopku) nuostatų.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Visi apygardos teismai kompetentingu tvarkyti prašymus paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.

Teismas, paskelbęs teismo sprendimą vykdytinu, yra kompetentingas taikyti teisines gynimo priemones pagal teismo sprendimą, kuriuo tam tikras teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu.

Teismas priima sprendimą ne ginčo tvarka, laikydamasis Neteisminio civilinio proceso įstatymo nuostatų.

Apygardos teismų sąrašas PDF(244 Kb)sl

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Pagal Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymą (Zakon o mednarodnem zasebnem pravu in postopku) tėvų ir vaikų santykiai nustatomi pagal šalies, kurios piliečiai jie yra, teisę. Jeigu tėvai ir vaikai yra skirtingų šalių piliečiai, taikoma šalies, kurioje yra jų visų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Jeigu tėvai ir vaikai yra skirtingų šalių piliečiai ir jų gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje šalyje, taikoma vaiko pilietybės šalies teisė. (42 straipsnis)

Paskutinis naujinimas: 09/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (slovakų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas.

Tėvų atsakomybė - Slovakija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Pagal Slovakijos šeimos įstatymą (Šeimos ir tam tikrų įstatymų pakeitimo įstatymas Nr. 36/2005) ir teismų praktiką tėvų pareigos (t. y. tėvų teisės ir pareigos – globa) visų pirma reiškia vaiko priežiūrą, išlaikymą, atstovavimą vaikui ir vaiko turto administravimą.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Abu tėvai tėvų teises ir pareigas vaikui vykdo bendrai, nepaisant to, ar vaikas yra santuokinis, ar ne ir ar tėvai gyvena kartu, ar atskirai (yra susituokę, gyvena skyrium arba nutraukė santuoką).

Atsižvelgdamas į Šeimos įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatytas rimtas aplinkybes, teismas gali atimti (arba apriboti) tėvo (motinos) tėvų teises ir pareigas.

Teismas gali pripažinti vyresnio nei 16 metų nepilnamečio tėvo (motinos) tėvų teises ir pareigas, susijusias su nepilnamečio vaiko priežiūra, laikydamasis Šeimos įstatymo 29 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Taip. Jeigu abu nepilnamečio vaiko tėvai yra neveiksnūs, jiems atimtos tėvų teisės ir pareigos arba jie yra mirę, teismas privalo paskirti globėją, kuris asmeniškai augins nepilnametį vaiką, atstovaus jam ir administruos jo turtą.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Teismas turi priimti sprendimą dėl tėvų teisių ir pareigų paskirstymo ir vykdymo (net jeigu abu tėvai toliau kartu vykdo tėvų teises ir pareigas) arba gali patvirtinti jų sudarytą susitarimą.

Pagal Šeimos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį „atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantys tėvai gali bet kuriuo metu sudaryti susitarimą dėl savo teisių ir pareigų vykdymo“. Jeigu tėvai nepasiekia susitarimo, teismas gali nustatyti jų teisių ir pareigų vykdymo tvarką, net jeigu šiuo tikslu prašymas nepateikiamas; visų pirma teismas turi nuspręsti, kuriam iš tėvų bus pavesta globoti (osobná starostlivosť – asmeninė priežiūra) nepilnametį vaiką. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos 24, 25 ir 26 straipsnių nuostatos.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Tėvų susitarimą dėl jų teisių ir pareigų turi patvirtinti teismas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Neteisminis ginčų sprendimas yra įmanomas pagal Tarpininkavimo įstatymą Nr. 420/2004 taikant tarpininkavimą. Šis įstatymas taip pat taikomas sprendžiant iš šeimos teisės kylančius ginčus. Tarpininkavimas yra neteisminė procedūra, kurią taikant atitinkamos šalys naudojasi tarpininko pagalba, kad išspręstų ginčą, susijusį su jų sutartiniais arba kitais teisiniais santykiais. Bet koks susitarimas, pasiektas taikant tarpininkavimą, turi būti sudaromas raštu ir yra privalomas procedūros šalims.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismas iš esmės gali spręsti bet kokius klausimus, išskyrus klausimą dėl išimtinės globos (asmeninės priežiūros) nustatymo vienam iš tėvų. Vienas iš tėvų vaiką gali globoti tik jeigu kitam iš tėvų yra atimamos jo tėvų teisės ir pareigos. Tačiau praktiškai teismas nusprendžia, kuriam iš tėvų bus nustatyta asmeninė vaiko priežiūra, kuris iš tėvų turės atstovauti vaikui ir administruoti jo turtą. Teismas taip pat sprendžia, kaip tėvas (motina), kuriam (-iai) nebuvo nustatyta vaiko globa, prisidės prie vaiko išlaikymo, arba patvirtina tėvų susitarimą dėl išlaikymo išmokų.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Sąvoka „tėvų pareigos“ neturi tinkamai išverčiamo atitikmens Slovakijos šeimos teisėje. Slovakijos teisėje pripažįstama sąvoka „tėvų teisės ir pareigos“, kurios visada bendrai priklauso abiem tėvams (taigi išimtinės globos negali būti, nebent kitas iš tėvų yra miręs, neveiksnus arba jam atimtos tėvų teisės ir pareigos). Šiuos atvejus reikia atskirti nuo vaiko perdavimo kito asmens asmeninei priežiūrai atvejų. Jeigu vaikas perduodamas vieno iš tėvų asmeninei priežiūrai, tas tėvas (motina) gali priimti sprendimus visais įprastais su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusiais klausimais be kito tėvo (motinos) sutikimo; tačiau visi svarbūs klausimai, susiję su tėvų teisių ir pareigų vykdymu (vaiko turto administravimas, vaiko išvežimas į užsienį, pilietybė, sutikimo gauti sveikatos priežiūros paslaugas davimas, pasirengimas būsimai profesijai), turi būti sprendžiami gavus kito tėvo (motinos) sutikimą. Jeigu tėvai negali susitarti konkrečiu klausimu, vieno iš tėvų prašymu šį klausimą sprendžia teismas.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Teismas gali nustatyti pakaitinę asmeninę priežiūrą (t. y. bendrą globą) abiem tėvams, jeigu jie abu yra tinkami auginti vaiką ir suinteresuoti asmenine vaiko priežiūra ir jeigu šis susitarimas atitinka vaiko interesus, susijusius su geresniu jo poreikių patenkinimu. Jeigu bent vienas iš tėvų sutinka su pakaitine asmenine vaiko priežiūra, teismas turi pareigą išsiaiškinti, ar bendra asmeninė priežiūra atitinka vaiko interesus.

Žr. atsakymus į ankstesnius klausimus, visų pirma atsakymą į 8 klausimą.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismas yra kompetentingas teismas, kuriam gali būti pateikiami prašymai dėl tėvų teisių ir pareigų. Šiuo atveju netaikomi jokie oficialūs reikalavimai ir nereikia pridėti jokių dokumentų, nes šią procedūrą teismas gali pradėti savo iniciatyva. Pateikiami dokumentai priklauso nuo prašymo turinio; paprastai reikia pridėti vaiko gimimo liudijimą.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Taikoma supaprastinta procedūra, kurioje oficialūs reikalavimai yra ne tokie griežti. Egzistuoja galimybė priimti laikinąją nutartį, kuriai taikoma paspartinta procedūra.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Žyminiai mokesčiai netaikomi visoms su tėvų teisių ir pareigų vykdymu susijusioms byloms. Teisinės pagalbos sistema Slovakijoje šiuo metu apima tik atleidimą nuo žyminių mokesčių sumokėjimo ir nemokamo atstovo paskyrimą. Atsižvelgiant į taikų bylų, susijusių su tėvų teisėmis ir pareigomis, pobūdį, tik nedaugelis asmenų nusprendžia samdytis advokatą. Tačiau jeigu asmuo įvykdo atleidimo nuo žyminių mokesčių teisines sąlygas, teismas savo nuožiūra gali paskirti nemokamą atstovą, įskaitant advokatą, jeigu mano, kad atstovavimas yra būtinas siekiant apsaugoti šalies interesus.

Teismas visas šalis, kurios prašo paskirti advokatą ir įvykdo atleidimo nuo žyminių mokesčių sąlygas, nukreipia į teisinės pagalbos centrą. Teismas informuoja šalis apie šią galimybę. Teismas gali šalį atleisti nuo visų arba dalies teismo mokesčių, jeigu tai yra pagrįsta atsižvelgiant į jų padėtį ir jeigu toks atleidimas nėra savavališkas arba akivaizdžiai nesėkmingas ar žalingas teisingumo vykdymas. Išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, atleidimas nuo mokesčių taikomas visos bylos metu ir galioja atgaline data. Tačiau iki sprendimo dėl atleidimo priėmimo sumokėti mokesčiai negrąžinami.

Teisinės pagalbos centras teikia teisinę pagalbą ir užtikrina fizinių asmenų, kurie negali pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, apsaugą, kad jie įgyvendintų ir apsaugotų savo teises atsižvelgdami į savo ekonominę padėtį. Teikiamos teisinės pagalbos apimtis reglamentuojama Teisinės pagalbos teikimo sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusiems asmenims įstatyme Nr. 327/2005.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, sprendimą dėl tėvų teisių ir pareigų galima apskųsti.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Prašymas dėl sprendimo vykdymo pateikiamas vaiko gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos teismui. Sprendimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekse (įstatymas Nr. 99/1963) nustatytą procedūrą.

Taikoma įprasta vykdymo procedūra (teismo vykdymas), išskyrus sprendimų dėl asmeninės priežiūros vykdymą (jeigu vaikas turi būti grąžinamas vienam iš tėvų, kuris pagal sprendimą turi teisę į asmeninę vaiko priežiūrą). Tokiais atvejais procedūra yra griežtesnė (finansinės baudos ir galimas policijos arba kitų kompetentingų vykdymo institucijų dalyvavimas).

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Kitoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai dėl tėvų teisių ir pareigų Slovakijoje pripažįstami ir vykdomi be jokių specialių procedūrų pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (21 straipsnio 1 dalis), t. y. nereikalaujant pripažinti sprendimo vykdytinu.

Tačiau suinteresuotoji šalis gali prašyti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl tėvų teisių ir pareigų paskelbti vykdytinu; tokiu atveju taikoma Reglamento III skyriaus 2 skirsnyje nustatyta procedūra.

Prašymai teikiami apylinkės teismui, kurio apylinkėje gyvena vaikas, arba, jeigu vaikas joje negyvena, teismui, kurio apylinkėje yra dabartinė vaiko gyvenamoji vieta, o jeigu nėra ir tokio teismo, kompetenciją turi Bratislavos pirmasis apylinkės teismas.

Prie prašymo dėl sprendimo pripažinimo arba sprendimo paskelbimo vykdytinu būtina pridėti sprendimo dėl tėvų teisių ir pareigų kopiją, kuri atitinka su jo autentiškumo įrodymu susijusius reikalavimus, ir sprendimą patvirtinantį dokumentą, kurį suinteresuotojo asmens prašymu išduoda atitinkamas kilmės teismas, t. y. sprendimą dėl tėvų teisių ir pareigų priėmęs teismas.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Skundai visada teikiami apylinkės teismui, kuris priėmė pradinį sprendimą, tačiau skundus nagrinėja apygardos teismas. Skundai dėl sprendimų, susijusių su tėvų teisėmis ir pareigomis, pripažinimo nagrinėjami ir sprendžiami pagal Civilinio proceso kodeksą.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Slovakijos teismai bylas dėl tėvų teisių ir pareigų nagrinėja tik jeigu vaikas Slovakijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas negyvena Slovakijoje, tačiau joje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba jeigu tėvai negyvena Slovakijoje arba yra skirtingų šalių piliečiai, Slovakijos teisės nuostatos taikomos pagal Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (nuorodos Nr. 344/2002) (Konvencijos III skyrius).

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatyme Nr. 97/1963 nustatyta, kad tėvų ir vaikų santykiai, įskaitant tėvų teisių ir pareigų pradžią ir pabaigą, reglamentuojami pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios šalies teisę. Išimtiniais atvejais teismas gali atsižvelgti į kitos šalies teisę, jeigu nagrinėjamas klausimas yra iš esmės su ja susijęs ir jeigu tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiką arba jo turtą. Tėvų teisės ir pareigos, kylančios vaiko pradinės nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje, galioja toliau net jeigu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia. Jeigu kuris nors iš tėvų neturi jokių tėvų teisių ir pareigų, kurios pripažįstamos pagal Slovakijos teisę, tos teisės ir pareigos atsiranda, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovakijoje. Tėvų teisių ir pareigų vykdymas reglamentuojamas pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisę.

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymo nuostatos taikomos tik jeigu nėra tarptautinio susitarimo arba jeigu galiojančiame tarptautiniame susitarime nėra įstatymų kolizijos kriterijų, taikomų nustatant taikytiną teisę.

Be 1996 m. Hagos konvencijos, Slovakiją saisto įvairūs dvišaliai susitarimai, kuriuose yra taikytinos teisės nuostatų, ir šios nuostatos yra viršesnės už Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymo nuostatas bylose dėl tėvų teisių ir pareigų. Tai yra šie susitarimai:

Bulgarija: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Bulgarijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo (pasirašytas 1976 m. lapkričio 25 d. Sofijoje, dekreto Nr. 3/1978);

Kroatija, Slovėnija: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos sutartis dėl teisinių santykių sureguliavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (pasirašyta 1964 m. sausio 20 d. Belgrade, dekreto Nr. 207/1964);

Vengrija: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo (pasirašytas 1989 m. kovo 28 d. Bratislavoje, nuorodos Nr. 63/1990);

Lenkija: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo (pasirašytas 1987 m. gruodžio 21 d. Varšuvoje, dekreto Nr. 42/1989);

Rumunija: Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Rumunijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo (pasirašytas 1958 m. spalio 25 d. Prahoje, dekreto Nr. 31/1959).

Paskutinis naujinimas: 14/01/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Tėvų atsakomybė - Švedija

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Tėvų valdžia taip pat apima klausimus dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir ne tėvų globos.

Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai. Asmuo, kuriam priklauso vaiko globa, taip pat privalo užtikrinti pagal vaiko amžių, raidą ir kitas aplinkybes reikalingą priežiūrą, ir privalo stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir ar yra pakankamai lavinamas. Vaikui augant ir vystantis, asmuo, kuriam priklauso vaiko globa, privalo vis labiau atsižvelgti į paties vaiko nuomonę ir norus.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Vaiko globa paprastai priklauso vaiko tėvams arba vienam iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę vienas su kitu, vaiko globa priklauso motinai. Tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami. Tėvas taip pat gali kreiptis į teismą dėl bendros globos arba jo pripažinimo vieninteliu globėju.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Tam tikrais atvejais vaiko globa iš vaiko tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažįstamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus. Globą taip pat gali būti tikslinga perduoti, jeigu vienas iš tėvų arba abu tėvai visam laikui netenka galimybių globoti vaiką.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, jis privalo kreiptis į teismą, kad bendra globa būtų panaikinta.

Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme. Jeigu tėvai sutaria dėl pakeitimo, jie gali globos klausimą išspręsti sudarydami sutartį neteismine tvarka. Kad sutartis galiotų, ją turi patvirtinti socialinių paslaugų komitetas (šved. socialnämd). Klausimai dėl to, su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi ir kaip bendrauti su kitu iš tėvų, sprendžiami tokia pačia tvarka.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Sutartis turi būti sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų tėvų. Ją taip pat turi patvirtinti savivaldybės, kurioje vaikas registruotas, socialinių paslaugų komitetas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Savivaldybė privalo per socialinių paslaugų komitetą siūlyti tėvams tartis dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku profesionalaus tarpininkavimo būdu. Tarpininkavimas yra savanoriškas. Todėl dėl tarpininkavimo turi kartu kreiptis abu tėvai. Jeigu tėvams pavyksta susitarti dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, jie gali pasirašyti sutartį. Socialinių paslaugų komitetui sutartį patvirtinus, ji turės tokį patį poveikį kaip teismo sprendimas.

Jei tėvai kreipiasi į teismą ir anksčiau nesinaudojo tarpininkavimu, o teismas mano, kad sąlygos susitarti bendru sutarimu yra, teismas gali pasiūlyti kreiptis į socialinių paslaugų komitetą dėl tarpininkavimo. Jeigu tėvai jau naudojosi tarpininkavimu, tačiau susitarti nepavyko, teismas gali pats paskirti asmenį tėvams taikinti. Bendra teismo pareiga yra stengtis, kad globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai būtų sprendžiami bendru sutarimu.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismas gali priimti sprendimą dėl

  • globos (vieno iš tėvų arba bendros globos),
  • vaiko gyvenamosios vietos (su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi arba ar vaikas turėtų gyventi su kiekvienu iš tėvų pakaitomis) ir
  • bendravimo su vaiku (vaiko teisės bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo negyvena).

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Tas iš tėvų, kuriam globa priklauso vienam, turi teisę priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų vienas. Asmuo, kuriam priklauso globa, neprivalo konsultuotis su kitu iš tėvų tais klausimais arba gauti kito iš tėvų sutikimo. Tačiau vaikas turi teisę bendrauti su kitu iš tėvų ir asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti galimybes naudotis tokia teise. Asmuo, kuriam priklauso globa, taip pat privalo suteikti kitam iš tėvų informaciją, kuri palengvintų bendravimą su vaiku.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų kartu. Pirmiausia tėvai privalo susitarti dėl visų su vaiku susijusių dalykų. Tačiau nesutarimus dėl bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos gali spręsti teismas (žr. pirmiau pateiktus atsakymus).

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teismui (šved. tingsrätt) pagal vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu kompetentingo apylinkės teismo nėra, jurisdikcija priklauso Stokholmo apylinkės teismui (šved. Stockholms tingsrätt). Globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus taip pat galima išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Prašyme turi būti pateikta informacija apie šalis, išdėstytas konkretus reikalavimas (t. y. kokį klausimą teismo prašoma išspręsti), reikalavimo pagrindas, informacija apie tai, kokiais įrodymais remiamasi ir ką kiekvienu įrodymu ketinama įrodyti, taip pat informacija apie tai, dėl kokių aplinkybių jurisdikcija priklauso tam teismui. Rašytiniai įrodymai, kuriais yra remiamasi, turėtų būti pateikti drauge su prašymu.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai yra nediskreciniai.

Paprastai globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai turi būti sprendžiami greitai. Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Pavyzdžiui, gali būti priimtas laikinasis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas. Laikinasis sprendimas taikomas, kol byla išsprendžiama ir sprendimas įsiteisėja.

Nors specialios oficialios procedūros, kuria būtų galima paspartinti globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimų nagrinėjimą, nėra, klausimo skubumas yra įvertinamas kiekvienu atveju.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku bylose paprastai kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Teisinė pagalba gali būti suteikta, jeigu susiklosto tam tikros sąlygos.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Apylinkės teismo sprendimą arba sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku galima skųsti apeliaciniam teismui (šved. hovrätt). Tačiau tam, kad apeliacinis teismas nagrinėtų apeliacinį skundą, pirmiau reikia pateikti prašymą leisti pateikti apeliacinį skundą.

Sprendimą arba apeliacinio teismo sprendimą galima apskųsti Aukščiausiajam teismui (šved. Högsta domstolen). Tam, kad aukščiausiasis teismas nagrinėtų kasacinį skundą, reikalingas prašymas leisti pateikti kasacinį skundą.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Teismo sprendimų, sprendimų arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu kompetentingo teismo nėra, vykdymo užtikrinimo klausimą nagrinėja Stokholmo apylinkės teismas.

Apylinkės teismas gali nustatyti įvairiais priemones. Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu. Sąlyginė bauda reiškia, kad vaiką prižiūrintis asmuo įspėjamas, kad neperdavus vaiko jam gali tekti sumokėti nemažą sumą pinigų. Vaiko perėmimas priverstiniu būdu yra labai retai taikoma priemonė. Ją nusprendžiama taikyti tik tada, jeigu iš susiklosčiusios padėties nėra kitos išeities, ir tik tam, kad vaikui nebūtų padaryta didesnė žala. Tokiu atveju policija priverstinai perima vaiką ir perduoda jį asmeniui, kuriam priklauso globa.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“. Švedijoje prašymai dėl sprendimo pripažinimo vykdytinu teikiami Svea apeliaciniam teismui (šved. Svea hovrätt).

Kitais atvejais, šalyse, pasirašiusiose 1980 m. Europos konvenciją ir 1996 m. Hagos konvenciją, taikomos minėtos konvencijos. Pagal 1980 m. Europos konvenciją prašymai dėl vykdymo užtikrinimo teikiami apylinkės teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą. Pagal 1996 m. Hagos konvenciją prašymai dėl vykdymo užtikrinimo teikiami Svea apeliaciniam teismui.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Tai reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Reglamente „Briuselis II“.

Sprendimo taikymą ir vykdymą taip pat galima užginčyti bylose, kuriose toks klausimas iškyla.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Iš esmės taikoma šalies, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta, teisė.

Paskutinis naujinimas: 24/07/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.