Tėvų pareigos: vaiko globa ir bendravimo teisės

Estija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų valdžia reiškia nepilnamečio vaiko globos teises, kurios apima tėvų prievolę ir teisę rūpintis vaiku. Tėvų valdžia apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir prievolę valdyti vaiko turtą ir atstovauti vaikui. Tai neužkerta kelio vaikui įgyvendinti savo teisę teisės aktuose numatytais atvejais savarankiškai valdyti savo turtą.

Bet kuris iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl savo nepilnamečio vaiko, t. y. turi teisę spręsti kasdienius su vaiku susijusius (įprastus priežiūros) klausimus. Paprastai kasdienių klausimų sprendimas reiškia įprastus sprendimus, kuriuos tenka priimti dažnai ir kurie neturi nuolatinio poveikio vaiko raidai. Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui.‑ Bendros globos teises turintys tėvai turi bendrą atstovavimo teisę.

Abu tėvai turi teisę matytis su vaikais, o tai reiškia abiejų tėvų prievolę ir teisę palaikyti tiesioginį ryšį su savo vaikais. Tėvų teisė matytis su vaikais nepriklauso nuo globos teisių turėjimo. Tėvai taip pat privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų ir vaikų abipusės teisės ir prievolės kyla iš giminystės ryšio, kuris nustatomas teisės aktuose numatyta tvarka. Vaiką pagimdžiusi moteris yra to vaiko motina. Vyras, su kuriuo vaikas pradedamas, yra to vaiko tėvas. Laikoma, kad vaiką pradėjo vyras, kuris vaiko gimimo metu yra susituokęs su vaiko motina, kuris pripažino savo tėvystę arba kurio tėvystę nustatė teismas.

Tarpusavyje susituokę tėvai turi bendrą tėvų valdžią, t. y. savo vaikų globos teises. Jeigu vaiko tėvai vaiko gimimo metu nėra tarpusavyje susituokę, jie turi bendrą tėvų valdžią, nebent jie, teikdami ketinimų pareiškimus dėl tėvystės ar motinystės pripažinimo, išreiškė pageidavimą palikti tėvų valdžią vienam iš tėvų.

Jeigu nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba jeigu neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, vaikui skiriamas teisėtas globėjas. Šiuo atveju teisėtas globėjas turi globos teises. Teisėto globėjo pareiga yra užtikrinti vaiko auginimą ir raidą ir vaiko asmeninių ir turtinių interesų apsaugą.

Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečioji šalis) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas teisėtu globėju, jeigu nerandama tinkamo fizinio asmens arba jeigu vienas iš tėvų savo testamente arba paveldėjimo sutartyje nurodė, kad teisėtu globėju turėtų būti skiriamas juridinis asmuo. Juridinis asmuo privalo juridinio asmens globai priklausantiems asmenims sistemingai ieškoti globėjų, kurie būtų fiziniai asmenys, ir tokius globėjus konsultuoti ir mokyti.

Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos. Vykdydama globėjo pareigas, kaimo ar miesto savivaldybė turi teisėto globėjo teises ir prievoles.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą atiduoti vaiką įvaikinti. Vieno iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas įvaikinti teismui negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas. Vieno iš tėvų sutikimu vaikas gali būti atiduotas asmens, kuris pageidauja įvaikinti vaiką, globai, kol neįsigaliojo sutikimas dėl įvaikinimo.

Jeigu nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba jeigu neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, teismas dėl teisėto globėjo skyrimo sprendžia savo iniciatyva arba remdamasis kaimo ar miesto savivaldybės arba suinteresuoto asmens prašymu.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi išspręsti tolesnės globos klausimus. Globos teises turintys tėvai gali susitarti dėl bendros atstovavimo teisės įgyvendinimo tvarkos. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik dalyvaujant teismui.

Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėdamas bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Teismas ginčą dėl globos teisių taip pat gali išspręsti gavęs ieškinį, jeigu to prašoma kartu nutraukiant santuoką arba reikalaujant išlaikymo išmokų mokėjimo.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Globos teises turintys tėvai gali laisvai susitarti dėl naudojimosi bendros globos teisėmis. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik teismine tvarka. Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Svarstydami su vaiku susijusias bylas, teismai visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdami į visas aplinkybes ir teisėtus atitinkamų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus. Vienas iš tėvų, siekdamas, kad būtų nustatytos jo teisės vaiko atžvilgiu, turi pateikti teismui prašymą.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Globos teises turintys tėvai gali laisvai susitarti dėl naudojimosi bendros globos teisėmis. Tačiau globos tvarka, įskaitant bendros globos nutraukimą, gali būti keičiama tik teismine tvarka. Siekdami susitarimo, tėvai gali naudotis šeimos taikinamojo tarpininkavimo paslauga. Vietos valdžia gali juos nukreipti į atitinkamą paslaugų teikėją. Pavyzdžiui, tėvai patys arba padedami šeimos tarpininko gali susitarti dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarkos, tačiau jeigu susitarimas pažeidžiamas, jie turi kreiptis į teismą, kad gautų vykdomąjį dokumentą (t. y. nurodymą).

Nustatydami teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismai taip pat veikia kaip taikinimo organai teismo procese, siekiantys, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo. Teismai, kai tik įmanoma, išklauso šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, kad jie pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jų atžvilgiu. Teismas gali sustabdyti procesą dėl vaiko, jeigu sustabdymu nesukeliama vaiko interesams kenkiančio vilkinimo ir jeigu suinteresuotosios šalys yra pasirengusios būti konsultuojamos neteismine tvarka arba jeigu, teismo nuomone, ginčą būtų galima išspręsti šalių susitarimu dėl kitų priežasčių.

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Teismų jurisdikcija apima klausimus, susijusius su tėvų teise matytis su vaikais, globos teisių pasikeitimais, globos teisių atkūrimu, prievole mokėti išlaikymo išmoką ir išlaikymo išmokos sumos pakeitimais vieno iš tėvų prašymu.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir prievolės kyla iš vaikų kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku. Bet kurio iš tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir prievolės priklauso nuo to, kas turi vaiko globos teises, t. y. jeigu tik vienas iš tėvų turi vaiko globos teises, tas iš tėvų gali, iš pradžių nepasitaręs su kitu iš tėvų, spręsti visus su vaiku susijusius klausimus.

Vienas iš tėvų nuo pat vaiko gimimo jo globos teises gali turėti vienas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai tėvai, teikdami ketinimų pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išreiškė pageidavimą palikti tėvų valdžią vienam iš tėvų. Globos teisės tik vienam iš tėvų taip pat gali būti suteiktos, pavyzdžiui, toliau nurodytais trimis atvejais.

Globos teisės tik vienam iš tėvų suteikiamos, jeigu tas iš tėvų, prašymu pradėdamas bylą, paprašė teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Vienas iš tėvų paprastai paprašo, kad globos teisės būtų suteikiamos tik jam vienam, jeigu bendros globos teises turintys tėvai visą laiką gyvena atskirai arba dėl kurios nors kitos priežasties nebenori naudotis bendros globos teisėmis.

Bet kuris iš tėvų taip pat gali vienas naudotis globos teisėmis tais atvejais, kai tėvai turi bendros globos teises, tačiau vieno iš tėvų globos teisės yra sustabdytos. Jeigu pagal teisės aktus arba teismo nutartimi tik vienam iš tėvų suteiktos vaiko globos teisės sustabdomos ir nėra priežasčių tikėtis, kad sustabdymo priežastys išnyks, teismas suteikia globos teises kitam iš tėvų, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Teismas taip pat suteikia globos teises kitam iš tėvų, jeigu tas iš tėvų, kuris globos teises turi vienas, mirė arba šios teisės iš jo buvo atimtos, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos prievolę vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę. Bendros globos teises turintys tėvai taip pat turi bendrą atstovavimo teisę.

Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų. Jeigu perduodama sprendimo teisė, teismas gali apriboti naudojimąsi sprendimo teise arba nustatyti šia teise besinaudojančiam vienam iš tėvų papildomas prievoles.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Su globos teisėmis susijusio ginčo atveju pareiškėjas privalo apygardos teismui pateikti prašymą išspręsti bylą prašymu pradedamame procese. Prašymas turi būti teikiamas vaiko gyvenamosios vietos apygardos teismui.

Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo asmens duomenys, suinteresuotasis asmuo ir jo vaikai, taip pat konkretus pareiškėjo prašymas. Be to, prašyme turi būti nurodyti faktai, pareiškėjas privalo išvardyti ir pristatyti savo turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti pareiškėjas arba pareiškėjo atstovas. Atstovo atveju prie prašymo turi būti pridėtas įgaliojimas arba kitas dokumentas, kuriuo būtų patvirtinami atstovavimo įgaliojimai.

Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba. Jeigu prašymo dokumentą, jame suformuluotą prašymą, skundą arba prieštaravimą proceso dalyvis teismui pateikia ne estų kalba, teismas pareikalauja, kad šiuos dokumentus pateikęs asmuo iki teismo nustatytos datos pateiktų vertimą.

Bylos, kuriose nustatomos vieno iš tėvų teisės vaiko atžvilgiu ir teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarka, t. y. su globos teisėmis susijusios bylos, gali būti sprendžiamos pateikus ieškinį, jeigu to prašoma ieškinyje kartu siekiant nutraukti santuoką arba nustatyti išlaikymo išmokų mokėjimą.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamo proceso skirtumus (žr. Civilinio proceso kodeksą [1]).

Skubos tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Tačiau su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos pateikus prašymą, todėl jos skiriasi nuo įprastu ieškiniu pradedamų bylų. Prašymu pradedamoje byloje teismas pats nustato faktus ir surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismas neprivalo vadovautis proceso šalių pateiktais prašymais ar faktais arba jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti. Su globos teisėmis susijusiose bylose teismai taip pat gali taikyti priemones, kuriomis sureguliuojamas naudojimasis globos teisėmis arba teisės matytis su vaiku įgyvendinimas proceso metu arba siekiant užtikrinti, kad vėliau būtų laikomasi susitarimų.

Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Pagal prašymą nagrinėjamoje šeimos teisės byloje laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti kiekvienas teismas, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje tos priemonės turi būti vykdomos. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, vaiko grąžinimas kitam iš tėvų arba teisinės išlaikymo prievolės įvykdymas; be kitų dalykų, teismai gali nurodyti atsakovui mokėti išlaikymo išmokas proceso laikotarpiu arba pateikti užtikrinimą, kad mokėjimo prievolė bus įvykdyta.

[1] Civilinio proceso kodeksas (RT I 2005, 26, 197; RT I, 2014 06 21., 58). Internete: https://www.riigiteataja.ee/en/eli/513122013001/consolide.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Jeigu teismas padaro išvadą, kad fizinis asmuo dėl savo finansinės padėties nepajėgia sumokėti proceso išlaidų, teismas gali asmenį visiškai arba iš dalies atleisti nuo teisinės pagalbos išlaidų ir valstybinės rinkliavos mokėjimo.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Prašymu pradėtame procese priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl nurodymų davimo, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą). Dėl minėtų priežasčių taip pat gali būti teikiamas kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos prašymu pradedamame procese. Kai nagrinėjama prašymu pradėta šeimos teisės byla, teismas duoda nurodymą, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo momento, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Prašymu pradėtoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu skolininkas savanoriškai neįvykdo nurodymo dėl globos teisių, nurodymas įvykdomas vykdymo proceso metu, remiantis ieškovo pateiktu prašymu. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta arba buveinė arba kurioje yra skolininko turtas. Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimties tvarka, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių. Jeigu reikia, teismo antstolis gali siūlyti vietos valdžios atstovui vaiką laikinai apgyvendinti socialinės apsaugos įstaigoje. Jeigu prievolę turintis asmuo trukdo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, jam gali būti skirta bauda.

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, išskyrus Daniją.

Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl naudojimosi tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje ir yra įteiktas, bus vykdytinas kitoje valstybėje narėje, kai bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu jis bus paskelbtas vykdytinu toje valstybėje narėje. Šiuo tikslu teismui turi būti pateikiamas prašymas paskelbti sprendimą vykdytinu.

Teismą, kuriam turėtų būti teikiamas prašymas, galima rasti čia.

Šalis, siekianti, kad teismo sprendimas būtų pripažįstamas, arba ginčijanti tokį pripažinimą, arba prašanti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, privalo pateikti:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti, ir

b) pažymėjimą, susijusį su teismų sprendimais dėl tėvų valdžios.

Forma pateikta čia.

Su tėvų valdžia susijęs teismo sprendimas nepripažįstamas:

a) jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje siekiama sprendimą pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant į vaiko interesus;

b) jeigu teismo sprendimas (išskyrus skubius atvejus) buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam, pažeidžiant valstybės narės, kurioje siekiama sprendimą pripažinti, pagrindinius proceso principus;

c) jeigu sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant asmeniui, o nedalyvavusiam asmeniui nebuvo prieš pakankamą laikotarpį ir užtikrinant to asmens galimybes pasirengti gynybai įteiktas dokumentas, kuriuo buvo pradėtas procesas, arba lygiavertis dokumentas, nebent nustatoma, kad tas asmuo nedviprasmiškai su tuo sprendimu sutiko;

d) asmens, teigiančio, kad sprendimu pažeidžiama jo turima tėvų valdžia, prašymu, jeigu sprendimas buvo priimtas nesuteikus tam asmeniui galimybės būti išklausytam;

e) jeigu sprendimas yra nesuderinamas su vėlesniu teismo sprendimu, susijusiu su tėvų valdžia ir priimtu valstybėje narėje, kurioje siekiama sprendimą pripažinti;

f) jeigu sprendimas yra nesuderinamas su vėlesniu teismo sprendimu, susijusiu su tėvų valdžia ir priimtu kitoje valstybėje narėje arba ES nepriklausančioje valstybėje, kurioje yra įprastinė vaiko gyvenamoji vieta, jeigu vėlesnis sprendimas atitinka sąlygas, reikalingas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje siekiama jį pripažinti,

arba

g) jeigu nebuvo laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnyje nustatytos tvarkos.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Teismą, kuriam turėtų būti teikiamas prašymas, galima rasti čia.

Šalis, siekianti, kad teismo sprendimas būtų pripažįstamas, arba ginčijanti tokį pripažinimą, arba prašanti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, privalo pateikti:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti, ir

b) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą dėl teismų sprendimų, susijusių su tėvų valdžia.

Forma pateikta čia.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Remiantis Estijos tarptautinės privatinės teisės įstatymu [1], vaiko ir tėvų santykiams taikoma vaiko gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Be to, 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje taikoma konvenciją pasirašiusioms valstybėms narėms.

Taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos. Estijos Respublika sudarė susitarimus dėl teisinės pagalbos su toliau nurodytomis šalimis:

  • Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (1993 m.);
  • Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (1993 m.);
  • Estijos Respublikos ir Ukrainos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose (1995 m.);
  • Estijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, darbo teisės ir baudžiamosiose bylose (1999 m.).

Kadangi visos su Lietuva, Latvija ir Lenkija sudarytų susitarimų dėl teisinės pagalbos šalys taip pat yra 1996 m. Hagos konvencijos šalys, šios šalys nusprendė taikytiną teisę nustatyti pagal konvencijos nuostatas.

[1] Tarptautinės privatinės teisės įstatymas (RT I 2002, 35, 217). Internete: https://www.riigiteataja.ee/en/eli/513112013009/consolide.

Paskutinis naujinimas: 07/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma