Within the different legal and judicial systems of the Member States of the European Union (EU), there is a wide range of legal professions such as lawyers, notaries, judges, prosecutors and judicial officers. Members of legal professions do not hold the same titles in all Member States, and their role and status can vary considerably from one Member State to another.
This page provides you with general information (on the role and functions) on different legal professions.
Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.
If you need to consult or find a legal practitioner in any Member State of the European Union, you can visit the Find a legal professional section.
Apart from lawyers, European Union law does not regulate the conditions for exercising as a legal professional. Legal professions are generally regulated at national level. Although there may be natural similarities between them, these national regulations differ quite substantially from one country to another because they reflect the continuation of often ancient traditions.
The Committee of Ministers of the Council of Europe (COE) has issued a number of recommendations on the legal professions. One of these initiatives concerns the exercise of the profession of lawyer. Another concerns the independence of judges. COE recommendations and other information on this issue may be found on its website.
In addition, the European Convention on Human Rights states that everyone charged with a criminal offence has the right to defend himself in person or through legal assistance of his own choosing or, if he has not sufficient means to pay for legal assistance, to be given it free when the interests of justice so require. This clause mainly refers to criminal cases, but the European Court of Human Rights (ECHR) has extended it to cover also civil cases.
A judge, or arbiter of justice, is a lead official who presides over a court of law, either alone or as part of a panel of judges. The powers, functions, method of appointment, discipline, and training of judges vary widely across different jurisdictions. The judge is like an umpire in a game and conducts the trial impartially and in an open court. The judge hears all the witnesses and any other evidence presented by the parties of the case, assesses the credibility of the parties, and then issues a ruling on the matter at hand based on his or her interpretation of the law and his or her own personal judgment.
You can find more information about this profession at the following websites:
In criminal proceedings, the prosecution service or office of public prosecution plays a very important role. The Member States' systems are also very diverse as regards the role, tasks and powers of prosecutors.
The functions and titles of court staff can be very different, for example: "Greffier" in France, "Rechtspfleger" in Germany.
In addition, functions held by them vary widely from one legal system to another: assisting judges or prosecutors, management of courts, responsibilities in certain procedures. Depending on the country, they are subject to legal studies, can provide legal advice and/or benefit from continuous training.
In each case, they play an important part in courts, through their role in welcoming victims as well as defendants and in the overall efficiency of the justice system.
Members of this profession are represented at the European level by the European Union of Rechtspfleger (E.U.R), a non-governmental organization that brings together professional associations from the several countries. The E.U.R's objectives include participation in the creation, development and the harmonization of law on the European and international levels; working with the European institutions; representation of the professional interests of its members and promotion of the profession in the interest of a better functioning justice system.
The judicial officers' profession is regulated by the law of the individual Member State and these regulations differ from one Member State to another.
Members of this profession are represented at European level by the International Union of Judicial Officers (UIHJ). The purpose of UIHJ is to represent its members in international organisations and ensure collaboration with national professional bodies. It works to improve national procedural law and international treaties and makes every effort to promote ideas, projects and initiatives which help to move forward and elevate the independent status of judicial officers.
The European Chamber of Judicial Officers (whose French acronym is CEHJ) also represents judicial officers. A non-profit making association governed by Belgian law, the CEHJ aims to promote greater involvement of judicial officers in the concerted action of legal professionals in the European debate.
The lawyer’s role, whether retained by an individual, a corporation or the state, is as the client’s trusted adviser and representative, as a professional respected by third parties, and as an indispensable participant in the fair administration of justice. By embodying all these elements, the lawyer, who faithfully serves his or her own client’s interests and protects the client’s rights, also fulfils the functions of the lawyer in society - which are to forestall and prevent conflicts, to ensure that conflicts are resolved in accordance with recognised principles of civil, public or criminal law and with due account of rights and interests, to further the development of the law, and to defend liberty, justice and the rule of law.
In their activity, lawyers are governed by professional organisations or authorities within their Member State – the bars and law societies – which are responsible for the laying down of rules of professional conduct and the administration of discipline of lawyers.
European Union law does not regulate the conditions for exercising a legal profession. However, the 1998 Directive sets out the conditions in which a lawyer who has qualified in one Member State can exercise his or her profession on a permanent basis in another Member State.
At EU level, lawyers are represented by the Council of Bars and Law Societies of Europe (CCBE) - an international non-profit-making association founded in 1960. It acts as the liaison between the EU and Europe's national bars and law societies on all matters of mutual interest relating to the exercise of the profession of lawyer.
Notaries are legal practitioners specialised and authorised to act in certain legal matters. By virtue of their tasks and responsibilities, notaries play an important role in the State legislature in the 22 Member States where the legal order is based on Latin civil law. Ireland is the single Common Law Jurisdiction within the European Union also has a notarial profession whose practice extends across a wide range of legal services and whose functions and authority are principally exercised in relation to legal acts and instruments to be used in overseas jurisdictions. They have a significant role in the international trade and commerce of their domestic jurisdiction.
Notaries tasks in particular are:
Notaries are public officials – States delegate a portion of public power to allow them to fulfil a public service mission - exercising their functions within the framework of an independent profession.
Notaries are bound by professional confidentiality. The conditions of the notary’s nomination are similar to that of a magistrate and s/he is subject to the same independence, permanence of office, impartiality, conclusive power and enforceability of her/his actions in addition to the supervision of her/his activities by the Ministry of Justice.
There are approximately 35.000 notaries, throughout the 22 Member States of the European Union whose legal systems are based on Latin civil law.
In dealings with the European institutions, notaries in the Latin civil law jurisdictions of the European Union are represented by the Council of the Notariats of the European Union (CNUE) which was set up in 1993. The CNUE represents the Notariats of all EU Member States where the role of Latin Civil Law notary exists: Austria, Belgium, Bulgaria, Croatia, Czech Republic, Estonia, France, Germany, Greece, Hungary, Italy, Latvia, Lithuania, Luxembourg, Malta, the Netherlands, Poland, Portugal, Romania, Slovakia, Slovenia and Spain. Ireland has its own national representative body, however internationally, it is represented by the "UK and Ireland Notarial Forum".
This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.
Šiame skyriuje apžvelgiamos įvairios Belgijos teisininkų profesijos.
Šioje dalyje pateikiama informacija apie tokias teisininkų profesijas:
Prokuratūrą sudaro teismo pareigūnai, priskirti prie prokuratūros arba darbo ginčų teismų prokuratūros (pranc. auditorat) ir pagal šias pareigas vykdantys jiems pavestas užduotis teismo, prie kurio yra priskirti, jurisdikcijos srityje.
Apygardos teismuose prokurorų, priskirtų prie pirmosios instancijos teismo, visų pirma nepilnamečių bylų teismo, kuris yra pirmosios instancijos teismo skyrius, pareigas eina karališkasis prokuroras, vyriausieji jo pavaduotojai ir pavaduotojai. Jie taip pat eina policijos teismo arba teismų ir komercinių bylų teismo, priskiriamų jų kompetencijai, prokurorų pareigas.
Darbo ginčų teismuose šias pareigas eina prokuroras, priskirtas prie darbo ginčų teismų prokuratūros (pranc. auditeur du travail), kuriam padeda jo vyriausieji pavaduotojai ir pavaduotojai. Jie šias pareigas taip pat eina nesunkių nusikaltimų bylų teisme, kuris yra pirmosios instancijos teismo skyrius, ir policijos teisme arba teismuose, dalyvaudami jų kompetencijai priskiriamose baudžiamosiose bylose.
Apeliaciniuose teismuose ir darbo ginčų apeliaciniuose teismuose prokuroro pareigas eina generalinis prokuroras, vadovaujantis generalinės prokuratūros bei darbo ginčų apeliacinių teismų prokuratūros pareigūnams ir kontroliuojantis juos. Generalinėje prokuratūroje generaliniam prokurorui padeda vyriausiasis generalinis advokatas, generaliniai advokatai ir generalinio prokuroro pavaduotojai. Darbo ginčų apeliacinių teismų prokuratūroje jam padeda vyriausiasis generalinis advokatas, generaliniai advokatai ir generaliniai pavaduotojai.
Kasaciniame teisme prokuroro pareigas eina generalinis prokuroras, priskirtas prie Kasacinio teismo, jam padeda vyriausiasis generalinis advokatas ir generaliniai advokatai. Nors vartojamos tokios pat sąvokos, prokuroro pareigos šiame teisme visiškai kitokios. Kasacinis teismas nepriima sprendimo dėl esmės, bet tikrina, ar procedūra vykdyta teisėtai ir teisingai.
Prokuroras nepriklausomai atlieka atskirus tyrimus ir persekiojimą, nepažeisdamas atsakingo ministro teisės įsakyti atlikti persekiojimą ir nustatyti privalomus baudžiamosios politikos, įskaitant tyrimų ir persekiojimo politiką, nurodymus.
Prokurorams pavestos įvairios užduotys ir pareigos. Šios užduotys ir pareigos susijusios tiek su baudžiamųjų bylų, tiek su civilinių bylų nagrinėjimu ir kontrole.
Be šių pagrindinių užduočių, prokurorai pagal savo kompetenciją taip pat įgalioti tinkamai kontroliuoti ir vykdyti baudžiamosios politikos sprendimus bei nurodymus.
Baudžiamosios politikos nurodymus nustato teisingumo ministras, pasitaręs su generalinių prokurorų kolegija (ją sudaro penki generaliniai prokurorai, priskirti prie apeliacinių teismų).
Šiai kolegijai vadovauja teisingumo ministras; ji priima sprendimus, kad politika būtų kuo nuosekliau rengiama ir derinama ir kad bendra prokuratūros veikla būtų tinkama.
Kolegijos kompetencijai priskiriama visa karalystės teritorija, jos sprendimai privalomi generaliniams prokurorams, priskirtiems prie apeliacinių teismų, ir visiems prokuratūros nariams, kurie pavaldūs šiems generaliniams prokurorams ir kurie veikia jų vadovaujami.
Daugiau informacijos pateikiama prokuratūros interneto svetainėje.
Belgijos valstybė grindžiama valdžių, t. y. įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios, padalijimo principu. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.
Išskiriami teisėjai (žemesnės instancijos ir apeliaciniuose teismuose) prokurorai (žr. pirmiau).
Teisminė valdžia priima sprendimus ginčuose, ją vykdo bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Ji taip pat kontroliuoja vykdančiosios valdžios aktų teisėtumą.
Apskritai žemesnės instancijos teismuose dirbantys teisėjai vadinami «juges», o apeliaciniuose teismuose – «conseillers».
Teisėjų funkcijos – taikyti įstatymus sprendžiant dėl civilinėse bylose jiems nagrinėti pateiktų situacijų ir (arba) ginčų, taip pat juos taikyti nusikaltimą padariusiems asmenims.
Kai kuriuose teismuose kartu su teisinį išsilavinimą turinčiais teisėjais posėdžiauja teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai. Teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai dirba šiuose teismuose:
Teismų sistemoje prokuratūra vykdo ypatingą socialinę misiją, kuri šalia baudžiamosios teisės normų laikymosi, taip pat apima ir civilinio pobūdžio užduotis, be kita ko, socialinės teisės, jaunimo ir komercinės teisės srityse.
Teismų kolegija yra teisminės valdžios dalis. Demokratinėje teisinėje valstybėje ir teisėkūros institucijos nustatytos kompetencijos ribose jie nepriklausomai, nešališkai ir profesionaliai prisideda prie konfliktų sprendimo ar jų prevencijos, laikydamiesi teisinių taisyklių ir taikydami turimas priemones, siekdami užtikrinti geriausią įmanomą kokybę.
Kolegija padeda teismams įgyvendinti pirminę jų užduotį –
Prokuratūros kolegiją sudaro penki generaliniai prokurorai, federalinis prokuroras, trys Karališkosios prokurorų tarybos nariai ir vienas Darbo auditorių tarybos narys. Jie kartu sprendžia visus klausimus, susijusius su tinkamu prokuratūros valdymu.
Generalinių prokurorų kolegijos pirmininkas taip pat yra prokuratūros kolegijos pirmininkas.
Ši kolegija valdymo lygmenyje visų pirma remia generalinių prokurorų kolegijos nustatytos baudžiamosios politikos vykdymą. Antra, ji siekia užtikrinti visapusišką prokuratūros darbo kokybę, visų pirma komunikacijos, žinių valdymo, informatikos, darbo krūvio, darbo procesų, statistikos ir strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Galiausiai teisminėms institucijoms, t. y. generalinėms prokuratūroms, darbo ginčų apeliacinių teismų prokuratūroms, karališkosioms prokuratūroms, darbo ginčų prokuratūroms ir federalinei prokuratūroms, teikia administracinę pagalbą.
Vykdydama šias užduotis, prokuratūros kolegija imasi visų būtinų priemonių ir gali teikti privalomas rekomendacijas bei privalomas gaires.
Jos nariai susitinka kartą per savaitę. Ji reguliariai rengia konsultacijas su teisingumo ministerijos atstovais.
Teisėjų ir prokurorų patariamoji taryba yra atstovauja teisminėms institucijoms, bendraudama su valdžios institucijomis, visų pirma klausimais, susijusiais su teisėjų ir prokurorų darbo sąlygomis ir teisėmis.
Aukščiausioji teisingumo taryba turi teisę padėti Belgijos teisingumo sistemai geriau veikti; ji atlieka lemiamą vaidmenį atrenkant ir skiriant teisėjus, vykdo jos veiklos išorinę kontrolę, visų pirma atlikdama auditą, vykdydama specialius tyrimus, nagrinėdama skundus ir teikdama nuomones.
Aukščiausioji teisingumo taryba yra nuo parlamento, vyriausybės ir teisminių institucijų nepriklausomas organas.
Teisėjų mokymo institutas yra nepriklausomas federalinis organas, atsakingas už integralios teisėjų ir prokurorų bei teisminių institucijų darbuotojų profesinio tobulėjimo ir mokymo visuminės politikos rengimą ir įgyvendinimą, siekiant prisidėti prie teisingumo sistemos kokybės.
Funkcijos ir pareigos
Advokatas – teisės ir teisingumo specialistas. Jis privalo laikytis profesinės etikos taisyklių, kuriomis užtikrinamas visiškas advokato nepriklausomumas. Be kita ko, jie saistomi profesinės paslapties.
Advokatai parengiami taip, kad galėtų veikti įvairiose dažnai susijusiose teisės srityse (bendrovių teisė, administracinė teisė, miestų planavimo teisė, mokesčių teisė, šeimos teisė...). Dirbdamas advokatas gali specializuotis vienoje ar keliose iš šių sričių, kuriose įgyja konkrečios patirties.
Advokato vaidmuo – padėti savo klientams ne tik teismuose, bet ir visose kitose situacijose, kuriose jiems galėtų prireikti teisininko, atstovo, dokumentų sudarytojo pagalbos ar net moralinės paramos.
Paprastai advokatas atlieka trejopas pareigas:
Advokatas gali ginti savo klientus ir atstovauti jiems visuose karalystės teismuose (Policijos teisme, Taikos teisme, Pirmosios instancijos teisme, Komerciniame teisme, Darbo ginčų pirmosios instancijos teisme, Apeliaciniame teisme, Darbo ginčų apeliaciniame teisme, Prisiekusiųjų teisme, Valstybės taryboje) ir kitų Europos Sąjungos šalių teismuose.
Be to, advokatas jums atstovauja arbitražo arba tarpininkavimo procedūrose, bet kokiose alternatyvaus problemų sprendimo procedūrose arba bet kokiame susirinkime ar posėdyje.
Advokato pagalbos prašoma ne tik kilus konfliktui. Jis pataria arba surašo ar taiso sutartį, taip dažnai padėdamas išvengti teismo proceso.
Be to, jis gali padėti, jei norite nuomoti arba pirkti pastatą, ketinate kurti bendrovę, esate per daug įsiskolinę, norite sudaryti sutartį su nauju darbdaviu, patyrėte nelaimingą atsitikimą arba buvote užpultas, esate kviečiamas į teismą, skiriatės su sutuoktiniu.
Advokatas visiems:
Įstatymu nustatyta, kad ribotų finansinių išteklių turintiems asmenims teikiama teisinės pagalbos paslauga (seniau vadinta pro deo) ir teisminė pagalba.
Teisinė pagalba – tai galimybė nemokamai arba iš dalies nemokamai naudotis advokato paslaugomis. Ji teikiama dviem lygmenimis:
Gavus teisminę pagalbą nereikia padengti proceso išlaidų (sekretoriato ir įregistravimo mokesčių, antstolio, notaro, eksperto honorarų ir kt.) arba reikia padengti tik dalį jų. Norėdamas pasinaudoti šia galimybe klientas pats arba per savo advokatą kreipiasi į teisminės pagalbos biurą.
Atsakingos institucijos
Visi advokatai priklauso advokatų kolegijai. Šiuo metu Belgijoje yra 25 advokatų kolegijos.
Prancūzakalbių ir vokiečiakalbių advokatų kolegijų asociacija (AVOCATS.BE) – tai organizacija, vienijanti visas šalies prancūzakalbės ir vokiečiakalbės bendruomenių advokatų kolegijas (11 prancūzakalbių advokatų kolegijų ir viena vokiečiakalbė advokatų kolegija).
L'Orde van Vlaamse Balies (O.V.B.) yra visas šalies olandakalbės bendruomenės advokatų kolegijas (13 advokatų kolegijų) vienijanti organizacija.
Daugiau informacijos apie advokato profesiją galima rasti šiuose interneto puslapiuose:
Šia duomenų baze galima naudotis nemokamai.
Notarai – tai karaliaus skiriami valstybės pareigūnai, kurių užduotis visų pirma yra tvirtinti jų biure sudarytų aktų autentiškumą. Rengiant kai kuriuos aktus pagal įstatymus turi dalyvauti notaras, kad konstatuotų, jog šalys priėmė susitarimą (autentiški aktai). Pavyzdžiui, notaro paslaugomis turi būti naudojamasi norint parduoti nekilnojamąjį turtą. Be autentiškų aktų rengimo, notaro paslaugomis galima naudotis norint padalyti paveldėjimą, sudaryti rašytinius susitarimus, gauti patarimą...
Notarų įgaliojimai daugiausia susiję su trimis svarbiomis sritimis:
Veikia Nacionaliniai notarų rūmai. Pagrindinės jų funkcijos:
Be to, Notarų rūmai veikia kiekvienoje provincijoje – tai notarų profesinės įstaigos, kurių pagrindinė užduotis – prižiūrėti, ar laikomasi profesinės etikos taisyklių ir spręsti profesinius ginčus (pvz., nagrinėti skundus). Kalbant apie skundų nagrinėjimą, notariatui įsteigta Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba (www.ombudsnotaire.be).
Notarus taip pat jungia Karališkoji Belgijos notarų federacija (Fednot). Fednot yra profesinė notarų asociacija, remianti notarų biurus ir teikianti teisines nuomones, konsultacijas ir rekomendacijas biurų administravimo, informacinių technologijų, mokymo ir visuomenės informavimo klausimais. Fednot jungia 1 150 notarų biurus, kuriuose dirba 1 500 notarų ir 8 000 jų bendradarbių.
Daugiau informacijos pateikiama Belgijos karališkosios notariato federacijos interneto svetainėje.
Teismo antstolis – tai valstybės pareigūnas, savo funkcijas vykdantis kaip laisvosios profesijos atstovas. Kitaip tariant, jo profesinė padėtis dvejopa: jis yra valstybės pareigūnas ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai.
Teismo antstolis yra valstybės pareigūnas, nes valstybė jam perdavė dalį valdžios funkcijų. Dėl šios priežasties jis negali atmesti prašymo imtis veiksmų, nebent to neleidžia jo profesinė etika arba tai draudžiama įstatymais, pavyzdžiui, interesų konflikto arba neteisėto reikalavimo atveju. Todėl teismo antstolis visada imasi veiksmų ne savo iniciatyva, o asmens, jam pavedusio oficialią užduotį, prašymu. Vykdydamas kiekvieną užduotį, teismo antstolis privalo laikytis įvairių teisinių įpareigojimų. Be to, teismo antstolis gali prašyti sumokėti už savo darbą, kad būtų padengtos visos jo išlaidos arba jų dalis.
Kaip laisvosios profesijos atstovas, teismo antstolis veikia nepriklausomai ir nešališkai. Be to, savo profesinę patirtį jis naudoja kiekvieno asmens labui. Tai reiškia, kad iš valdžios institucijų jis negauna nei užmokesčio, nei kompensacijos, nei jokios rūšies patogumų. Todėl visa finansinė našta tenka jam pačiam.
Antstolių veiklos sritis galima suskirstyti į dvi dideles kategorijas: «neteisminę» (skolų išieškojimas neteismine tvarka, protokolo sudarymas) ir «teisminę »(vykdomojo rašto įteikimas, sprendimo vykdymas). Vykdydamas šią veiklą teismo antstolis dažnai privalo suteikti informaciją apie tai, kaip galima pasinaudoti savo teisėmis, ir atsakyti į klausimus dėl teismo antstolio pareigų. Šią informaciją privaloma suteikti visiškai neatsižvelgiant į tai, ar klientas kreipiasi į jį, ar jis kreipiasi į klientą.
Kiekvienoje teisminėje apygardoje yra visų apygardos teismo antstolių rūmai. Jų pagrindinės funkcijos – užtikrinti, kad apygardos antstoliai laikytųsi drausmės taisyklių ir jiems taikomų įstatymų bei teisės aktų, spręsti galimus antstolių ginčus.
Taip pat yra Belgijos nacionaliniai antstolių rūmai, kurių pagrindinės funkcijos šios:
Daugiau informacijos pateikiama Belgijos nacionalinių antstolių rūmų interneto svetainėje.
Teisėjams ir prokurorams talkina įvairūs administraciniai ir teisiniai darbuotojai: teismo sekretoriai, teisės referentai, prokuratūros teisininkai, prokuratūros sekretoriai ir administraciniai darbuotojai.
Kiekviename teismo posėdyje teisėjui padeda teismo sekretorius. Teismo sekretorius padeda teisėjui pasirengti darbui, pavyzdžiui, parengdamas teismo posėdžiui reikalingus dokumentus. Per teismo posėdį jis rašo posėdžio protokolą ir užtikrina, kad visi dokumentai būtų tinkamai parengti. Be to, jis atlieka ir koordinuoja teismo raštinės administracines ir apskaitos užduotis. Kiekvienas teismas turi raštinę, kuriai vadovauja vyriausiasis teismo sekretorius. Priklausomai nuo teismo dydžio raštinėje dirba vienas ar keli teismo sekretoriai. Teismo sekretoriams savo ruožtu talkina administraciniai darbuotojai.
Teisės referentai – tai teisininkai teisėjams teismuose padedantys parengti jų sprendimus. Jie bendradarbiauja nagrinėjant teismo bylas, prižiūrimi vieno ar kelių teisėjų ir vykdo jų nurodymus. Jie nagrinėja bylas, sprendžia teisines problemas ir teisiškai rengia sprendimų projektus.
Prokurorai gali pasitelkti teisininkus, kad šie teisiškai parengtų jų bylas. Prokuratūroje jie vadinami „prokuratūros teisininkais“. Prokuratūros teisininkai visų pirma atlieka teisinius tyrimus, tvarko informaciją arba teisiškai parengia prašymus ir šaukimus, prižiūrimi vieno ar kelių prokurorų, ir vykdo jų nurodymus.
Kiekviena prokuratūra turi prokuratūros sekretoriatą, kuriam vadovauja vyriausiasis sekretorius. Prokuratūros sekretoriai padeda prokurorams visų pirma tvarkyti dokumentus, atlikti tyrimus ir rengti bylas. Jie atnaujina prokuratūros dokumentus ir registrus, saugo archyvus ir kt. Prokuratūros sekretorių skaičius priklauso nuo prokuratūros dydžio. Prokuratūros sekretoriams savo ruožtu talkina administraciniai darbuotojai.
Teismo raštinėse ir prokuratūrų sekretoriatuose dirba daug administracinių darbuotojų. Administracinis personalas užtikrina administracinį nagrinėjamų bylų tvarkymą ir duomenų suvedimą į duomenų bazes. Kiti administraciniai darbuotojai tvarko korespondenciją, klasifikuoja ir nukreipia į teismo raštinę ar prokuratūros sekretoriatą besikreipiančius asmenis.
Daugiau informacijos apie šias profesijas pateikiama šiame dokumente (378 Kb).
Kiekvienas pilietis gali gauti teisės specialistų pirmąją nemokamą teisinę konsultaciją. Tai pirminė teisinė pagalba, kai:
Klausimas neišsprendžiamas nedelsiant, bet nurodomi pradiniai veiksmai. Nuolatinė teisinė pagalba teikiama teisingumo rūmuose, taikos teismuose, teismo rūmuose, kai kuriose komunų administracinėse įstaigose, daugelyje viešųjų socialinės pagalbos centrų ir įvairiose ne pelno organizacijose, kuriose yra teisės skyrius.
Daugiau informacijos pateikiama internetinėje brošiūroje Teisinė pagalba. Geresnės galimybės kreiptis į teismą.
Informacija pateikiama Federacinės viešosios teisingumo tarnybos interneto svetainėje (Teisingumo ministerija).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie teisininkų profesijas Bulgarijoje.
Pagrindinės teisininkų profesijos Bulgarijoje yra prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, advokatas, notaras, privatusis antstolis, teismo antstolis ir registro teisėjas. Jų veiklą reglamentuoja Bulgarijos Respublikos Konstitucijos nuostatos ir Teismų sistemos įstatymas.
Sistema
Bulgarijos Respublikos prokuratūros tarnybai priklauso generalinis prokuroras, Aukščiausioji kasacinė prokuratūra, Aukščiausioji administracinė prokuratūra, Nacionalinė ikiteisminio tyrimo tarnyba, apeliacinės prokuratūros, specializuotoji apeliacinė prokuratūra, apeliacinė karo prokuratūra, apygardų prokuratūros, specializuotoji prokuratūra, apygardų karo prokuratūros ir apylinkių prokuratūros. Apygardų prokuratūrų sistemoje veikia apygardų ikiteisminio tyrimo tarnybos, o prie Specializuotosios prokuratūros – Ikiteisminio tyrimo departamentas. Apygardos prokuratūrose veikia administraciniai padaliniai, kuriems priklausantys prokurorai dalyvauja administraciniame procese.
Prokuratūrų tarnyba yra vieningos ir centralizuotos struktūros. Visi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai pavaldūs generaliniam prokurorui. Kiekvienas prokuroras atskaitingas atitinkamam viršesniam prokurorui, be to, visi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai yra pavaldūs atitinkamos prokuratūros administracijos vadovui. Karo prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo karinių institucijų.
Generalinį prokurorą septynerių metų kadencijai skiria (ir atleidžia) Bulgarijos Respublikos Prezidentas Aukščiausiosios teismų tarybos (Vissh Sadeben Savet) teikimu; jo kadencija negali būti pratęsta.
Prokurorai skiriami, paaukštinami, pažeminami, perkeliami ir atleidžiami Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimu.
Prokurorų pareigybės ir atitinkami profesinės patirties reikalavimai:
Jei išsamaus darbo rezultatų vertinimo išvada teigiama, po penkerių metų darbo Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimu prokurorai skiriami į nuolatines pareigas.
Vaidmuo ir funkcijos
Generalinis prokuroras vadovauja prokuratūros tarnybai ir duoda nurodymus ir rekomendacijas dėl prokuratūrų veiklos; kartu su ministerijų vadovais ir kitomis valdžios institucijomis jis steigia specialias tarpžinybines grupes, padedančias atlikti ikiteisminius tyrimus, kurioms procesinius nurodymus duoda jo paskirtas prokuroras. Generalinis prokuroras bylą gali perduoti Konstituciniam teismui.
Atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroras vykdo prižiūrinčiojo prokuroro funkcijas. Per įstatymu nustatytą laiką ir jo reglamentuojamomis sąlygomis jis gali reikšti prieštaravimus ir pateikti prašymą panaikinti arba pakeisti neteisėtas priemones. Jis gali sustabdyti priemonės įgyvendinimą, kol kompetentinga institucija išnagrinės skundą dėl jos. Visus prokuratūros aktus ir veiksmus galima apskųsti viršesnei prokuratūrai, nebent būtų nustatyta, kad jie turi būti peržiūrimi teismine tvarka. Aukščiausiasis prokuroras arba Aukščiausioje prokuratūroje dirbantis prokuroras gali atlikti veiksmus, priklausančius pavaldžios prokuratūros kompetencijai, o įstatymais nustatytais atvejais – raštiškai sustabdyti jų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti.
Vykdydami pareigas prokurorai yra nepriklausomai ir vadovaujasi įstatymais. Jie yra politiškai neutralūs, priimdami sprendimus vadovaujasi teisės aktais, byloje surinktais įrodymais, sąžine bei vidiniais įsitikinimais.
Daugiau informacijos galima rasti Bulgarijos Respublikos prokuratūros (Prokuraturata na Republika Balgariya) svetainėje.
Bulgarijos prokurorų asociacija yra savanoriška nepolitinė asociacija, vienijanti teisėjus, dirbančius ar dirbusius šalies baudžiamojo persekiojimo sistemoje. Asociacijos tikslas – suburti visos šalies prokuratūros sistemoje dirbančius teismo pareigūnus ir sukurti centrą, kuris teiktų reikiamą informaciją ir sudarytų galimybes keistis nuomonėmis prokuratūros veiklos klausimais, taip pat plėsti prokuratūros ir prokurorų tarptautinius ryšius. Daugiau informacijos galima rasti šios asociacijos svetainėje http://ecocrime.bg.
Pagal Teismų įstatymą ikiteisminio tyrimo teisėjai Bulgarijos Respublikoje turi teismo pareigūnų (teisėjų ir prokurorų) statusą.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos – Nacionalinė ikiteisminio tyrimo tarnyba (toliau – NITI), apygardų ikiteisminio tyrimo tarnybos prie apygardų prokuratūrų ir Specializuotosios prokuratūros ikiteisminio tyrimo departamentas. Ikiteisminio tyrimo tarnyba prie Sofijos miesto prokuratūros pagal statusą atitinka apygardos ikiteisminio tyrimo departamentą.
Nacionalinei ikiteisminio tyrimo tarnybai vadovauja generalinis prokuroras – tiesiogiai arba per šios tarnybos direktorių, kuris yra generalinio prokuroro pavaduotojas ikiteisminio tyrimo klausimais. Nacionalinės ikiteisminio tyrimo tarnybos direktorius administruoja ir organizuoja ikiteisminio tyrimo teisėjų ir NITI darbuotojų veiklą ir teikia metodines gaires ikiteisminio tyrimo teisėjams, dirbantiems apygardų prokuratūrų ikiteisminio tyrimo tarnybose.
Apygardų ikiteisminio tyrimo tarnyboms prie apygardų prokuratūrų ir Specializuotosios prokuratūros ikiteisminio tyrimo departamentui priklauso ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Apygardų ikiteisminio tyrimo departamentuose prie apygardų prokuratūrų ir Specializuotosios prokuratūros ikiteisminio tyrimo departamente dirbantys ikiteisminio tyrimo teisėjai atlieka tyrimus, kuriuos jiems paveda atitinkamos prokuratūros administracijos vadovas.
Atlikdamos su baudžiamosiomis bylomis susijusias funkcijas, ikiteisminio tyrimo institucijos veikia vadovaujamos ir prižiūrimos prokuroro.
Atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtos nutartys privalomos visoms valstybinėms įstaigoms, juridiniams asmenims ir piliečiams.
Bulgarijoje teisėjai skiriami, paaukštinami, pažeminami, perkeliami ir atleidžiami Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimu.
Sistema
Teisėjų pareigybės ir atitinkamiems teisėjams keliami profesinės patirties reikalavimai:
Jei išsamaus darbo rezultatų vertinimo išvada teigiama, po penkerių metų darbo Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimu teisėjai skiriami į nuolatines pareigas.
Bulgarijos teisėjų sąjungą 1997 m. kovo 28 d. Sofijoje įsteigė 30 steigėjų, įskaitant Aukščiausiojo kasacinio teismo teisėjus ir visos šalies apygardų bei apylinkių teismų teisėjus.
Ši sąjunga pakeitė Bulgarų teisėjų sąjungą, kuri buvo įsteigta 1919 m. ir iki 1945 m. veikė kaip neoficiali teisėjų bendruomenę vienijanti profesinė organizacija, kurios tikslas buvo ginti profesinius interesus, nagrinėti kylančias problemas ir jas spręsti.
Daugiau informacijos galima rasti Bulgarijos teisėjų sąjungos svetainėje.
Bulgarijos teisėjų asociacija sukurta siekiant užtikrinti piliečiams sąžiningumą, skaidrumą ir galimybę kreiptis į teismą.
Kaip teismų sistemos dalis asociacija veikia vadovaudamasi Konstitucija ir įstatymų nuostatomis ir kartu atsižvelgia į profesinės etikos normas. Daugiau informacijos galima rasti Bulgarijos teisėjų asociacijos svetainėje https://judgesbg.org.
Vaidmuo ir funkcijos
Bulgarijos teisėjų sąjunga rengia dokumentus, taip pat dėl teisėjams iškeltų drausminių bylų, tarpininkauja sprendžiant teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų ginčus, vykdant teisėkūros procesą teikia pagalbą teisės aktų leidėjui, tvarko įrašus ir leidžia savo leidinį.
Teisėjų padėjėjai ir prokurorų padėjėjai
Teisėjų padėjėjai dirba apygardų ir administraciniuose teismuose, apeliaciniuose teismuose, Aukščiausiajame kasaciniame teisme ir Aukščiausiajame administraciniame teisme.
Prokurorų padėjėjai dirba apygardų ir apeliacinėse prokuratūrose, Aukščiausiojoje kasacinėje prokuratūroje ir Aukščiausiojoje administracinėje prokuratūroje.
Asmenys, atitinkantys teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigybėms keliamus reikalavimus ir laimėję teismo pareigūnų konkursą, skiriami teisėjų padėjėjais ar prokurorų padėjėjais.
Teisėjų padėjėjus skiria atitinkamo teismo administracijos vadovas. Prokurorų padėjėjus skiria Generalinis prokuroras arba atitinkamos prokuratūros administracijos vadovas.
Advokatai
Bulgarijoje advokato profesinę veiklą reglamentuoja Konstitucijos nuostatos. Advokatais gali būti tik tie asmenys, kurie davė atitinkamą priesaiką ir yra įtraukti į Advokatų asociacijos registrą. kiekvienoje apygardos teismo jurisdikcijoje yra po advokatų asociaciją. Jos pavaldžios Aukščiausiajai advokatų tarybai, kuri veikia Sofijoje. Advokatų statusą, teises ir pareigas reglamentuoja Bulgarijos advokatūros įstatymas.
Aukščiausioji advokatų taryba yra juridinis asmuo, kuris vienija advokatų asociacijų atstovus – vienas jos narys atstovauja 40 advokatų.
Aukščiausioji advokatų taryba šaukia ir organizuoja Bulgarijos advokatų generalinės asamblėjos posėdžius, vykdo jos sprendimus, rengia ir teikia ataskaitas generalinei asamblėjai, nustato advokatų pradinio bei metinio mokesčių dydį į jos biudžetą, priima potvarkius pagal Advokatūros įstatymą, priima sprendimus dėl apeliacinių skundų dėl neteisėtų advokatūros asociacijų generalinių asamblėjų sprendimų ir dėl advokatūros tarybų rinkimų teisėtumo, priima sprendimus dėl apeliacinių skundų dėl advokatūros tarybų sprendimų dėl advokatų stažuočių skyrimo bei dėl sprendimų, kuriais atsisakoma registruoti advokatus, ir dėl šių sprendimų užginčijimo, garantuoja bei tvirtina išlaidas, susijusias su Aukščiausiosios priežiūros valdybos ir Aukščiausiojo garbės teismo veikla.
Aukščiausioji advokatų taryba tvarko advokatų registrą, jaunesniųjų advokatų bei advokatų kontorų registrą ir kitų šalių advokatų, turinčių teisę teikti gynėjo paslaugas Bulgarijos teismuose, registrą.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Aukščiausiosios advokatų tarybos (Visshiya Advokatski Savet) svetainėje.
Sistema
Notaras yra asmuo, valstybės paskirtas vykdyti įstatyme nustatytą notarinę veiklą. Atlikdamas funkcijas notaras yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik teisės aktais. Teisingumo ministras prižiūri, ar visų notarų veikla atitinka teisės aktus ir Notarų rūmų statutą.
Notarų statusas, teisės ir pareigos yra nustatytos Bulgarijos notariato ir notarų veiklos įstatyme.
Vaidmuo ir funkcijos
Notarų rūmai (Notarialnata Kamara) yra Notariato ir notarų veiklos įstatymu įsteigta Bulgarijos Respublikos notarų organizacija. Visi notarai pagal įstatymą turi priklausyti Notarų rūmams, kurie turi juridinio asmens statusą ir veikia Sofijoje.
Notarų rūmų administravimo organai yra Generalinė asamblėja, Notarų taryba, Stebėtojų taryba ir Drausmės komitetas. Notarų rūmams atstovauja Notarų tarybos pirmininkas.
Notarų rūmai organizuoja notarų veiklą ir teikia jiems paramą, kelia šios profesijos prestižą, ją populiarina ir palaiko ryšius su panašią veiklą vykdančiomis tarptautinėmis organizacijomis.
Daugiau informacijos galima rasti Notarų rūmų (Notarialnata Kamara) svetainėje.
Privatieji antstoliai
Privatusis antstolis – asmuo, kuriam valstybė suteikė privačių reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir valstybei priklausančių lėšų surinkimo funkcijas. Privačiojo antstolio geografinė veiklos sritis atitinka atitinkamo apygardos teismo teritorinę jurisdikciją.
Privačiųjų antstolių rūmų užduotis – populiarinti šią profesiją ir gerinti vykdymo užtikrinimo procesą Bulgarijoje, taip pat remti savo narius ir ginti visuomenės interesus.
Teisinių duomenų bazė
Privačiųjų antstolių rūmai (Kamara na Chastnie Sadebni Izpalnitelni) tvarko privačiųjų antstolių registrą.
Šis registras yra viešas, ir jį galima rasti Privačiųjų antstolių rūmų svetainėje. Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su registru ir gauti išrašus (Privačiųjų antstolių įstatymas).
Privatieji antstoliai privalo Teisingumo ministerijai teikti pusmečio ir metines veiklos ataskaitas, kuriomis remdamasi ji formuoja, prižiūri ir plėtoja teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo informacinę sistemą. Už naudojimąsi informacine sistema Teisingumo ministerija ima mokestį, kurio dydis nustatytas Ministrų Tarybos mokesčių sąvade. Oficialiąją prieigą prie informacinės sistemos nemokamai gauna valstybės institucijos, vietos valdžios institucijos ir vietos administracinės įstaigos, taip pat viešąsias funkcijas vykdantys asmenys.
Valstybės antstoliai
Valstybės antstoliai užtikrina privačių reikalavimų vykdymą. Konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais valstybė taip pat gali pavesti valstybės antstoliui surinkti jai priklausančias sumas.
Valstybės antstolių skaičių nustato Teisingumo ministras.
Tuose apylinkių teismuose, kuriuose nėra valstybės antstolių, jų funkcijas atlieka to teismo pirmininko paskirtas apylinkės teismo teisėjas. Apie tai turi būti pranešta Teisingumo ministrui.
Valstybės antstoliai konkurso tvarka skiriami Teisingumo ministro. Teisingumo ministras gali surengti konkursą remdamasis apylinkės teismo pirmininko pasiūlymu.
Bulgarijos valstybės antstolių asociacija (Asotsiatsiya na Darzhavnite Sadebni Izpalnitelni v Balgariya) yra nepriklausoma ir savanoriška profesinė organizacija, ginanti Bulgarijos valstybės antstolių profesinius, intelektinius, kultūrinius, socialinius ir materialinius interesus, taip pat prisidedanti prie šios profesijos populiarinimo ir prestižo valstybėje ir visuomenėje.
Teisinių duomenų bazės
Paiešką Valstybės antstolių registre (Registar na Darzhavnite Sadebni Izpalnitelni) taip pat galima atlikti Valstybės antstolių asociacijos svetainėje.
Registro teisėjai
Registro teisėjai veikia prie apylinkių teismų ir vykdo toliau nurodytas funkcijas:
daro nekilnojamojo turto registro įrašus, patvirtinimus ar panaikina juos (arba atsisako tai daryti) ir sprendžia dėl išrašų bei pažymų išdavimo; atlieka notarinius bei kitus įstatymų numatytus veiksmus. Registro teisėjai gali veikti tik savo apylinkėje.
Registro teisėjų skaičių nustato Teisingumo ministras.
Tuose apylinkių teismuose, kuriuose nėra registro teisėjo arba jis negali atlikti savo pareigų, jas atlieka apylinkės teismo teisėjas. Apie tai turi būti pranešta Teisingumo ministrui.
Teisingumo ministras gali suteikti registro teisėjo įgaliojimus prie to paties teismo veikiančiam teismo antstoliui.
Registro teisėjai konkurso tvarka skiriami Teisingumo ministro. Teisingumo ministras gali surengti konkursą remdamasis apylinkės teismo pirmininko pasiūlymu.
Bulgarijos registro teisėjų asociacija yra nepriklausoma ir savanoriška profesinė organizacija, ginanti Bulgarijos registro teisėjų profesinius, intelektinius, kultūrinius, socialinius ir materialinius interesus, taip pat prisidedanti prie šios profesijos populiarinimo ir prestižo valstybėje ir visuomenėje. Daugiau informacijos galima rasti šios asociacijos svetainėje http://www.basv.free.bg.
Daugiau informacijos apie teismų darbuotojus pateikiama čia(378 Kb).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame skyriuje apžvelgiamos teisininkų profesijos Čekijoje.
Teisinių profesijų atstovai yra teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai ir antstoliai.
Prokurorai yra teisininkai, dirbantys prokuratūroje. Prokuratūros yra valstybinės įstaigos, atstovaujančios valstybei ir ginančios viešąjį interesą konkrečiai nustatytais atvejais. Prokurorai atlieka veiksmus bylose, kurios patenka į prokuratūros kompetencijos sritį. Jokios kitos įstaigos ar asmenys negali kištis į prokurorų veiklą arba juos pakeisti ar jiems atstovauti, kai jie vykdo savo pareigas.
Prokuratūros organizacinė sistema yra panaši į teismų sistemą (apylinkės, apygardos ir aukščiausias lygmuo). Institucijai vadovauja Generalinė prokuratūra, veikianti Brno, kuri yra centrinė prokuratūros įstaiga ir prižiūri prokuratūros veiklą. Vyriausybė turi teisę skirti ir atleisti generalinį prokurorą, atsižvelgdama į teisingumo ministro rekomendaciją.
Čekijos prokurorų sąjunga, Unie státních zástupců České republiky, yra savanoriška profesinė organizacija, kurios tikslas yra padėti prokuratūroms vykdyti savo užduotis ir skatinti teisės viršenybę priimant sprendimus be pašalinės įtakos. Sąjunga taip pat dalyvauja mokant prokurorus ir prokurorų padėjėjus bei atstovauja prokurorų interesams.
Profesiją reglamentuoja Prokurorų profesinės etikos kodeksas.
Prokurorų sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į tai, kuriai prokuratūrai jie yra priskirti, pateikiamas Teisingumo ministerijos tinklalapyje Teisingumo ministerija.
Prokurorai yra valstybės pareigūnai, kurių darbas yra atstovauti valstybei ginant viešąjį interesą, visų pirma, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, ir užtikrinti, kad įstatymų būtų laikomasi ikiteisminio sulaikymo, kalinimo, teismo nurodyto priverstinio gydymo atvejais, nepilnamečių sulaikymo centruose ir globos namuose, vykdant nusikaltimų prevenciją ir teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo nusikaltimo asmenims.
Prokurorai turi įgaliojimus veikti kaip teisėsaugos institucija kiekvienu baudžiamojo proceso etapu. Prokuroras turi tam tikras procesines teises ir atitinkamas procesines pareigas.
Prokuratūros veikla reglamentuojama Įstatymu Nr. 283/1993. Visų pirma, ji atsakinga už baudžiamąjį persekiojimą ir kai kuriuos kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus. Ji taip pat prižiūri, kad įstatymų būtų laikomasi ikiteisminio sulaikymo, kalinimo, teismo nurodyto priverstinio gydymo, sulaikymo apsaugos tikslais atvejais, nepilnamečių sulaikymo centruose, globos namuose ir kitais atvejais, kai įstatymais leidžiama varžyti asmens laisvę, taip pat imasi veiksmų nebaudžiamosiose bylose ir vykdo kitas specialiame įstatyme konkrečiai numatytas funkcijas.
Prokurorai užtikrina, kad įstatymų būtų laikomasi ikiteisminiame baudžiamajame procese. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (Įstatymas Nr. 141/1961), kai kurie veiksmai šiame etape yra tik prokuroro prerogatyva.
Prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, prokurorui turi būti pranešta apie faktus, rodančius, kad buvo padarytas nusikaltimas (Baudžiamojo proceso kodekso 158 str. 2 d.).
Prokuroras pateikia oficialų kaltinimą (siūlydamas bausmę), po kurio pradedamas procesas atitinkamame teisme. Prokurorai turi dalyvauti pagrindiniame posėdyje, kurio metu jie pradeda procesą kaltinimų pateikimu ir jį užbaigia savo baigiamąja kalba.
Prokurorai taip pat naudojasi įgaliojimais siekiant kaltės pripažinimo ir nuteisimo.
Prokuroras gali teikti apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad priimtas neteisingas sprendimas. Apeliacinis skundas gali būti kaltinamajam naudingas arba nenaudingas.
Apeliacinį skundą gali pateikti ir generalinis prokuroras.
Generalinis prokuroras taip pat gali siūlyti priimti naują sprendimą kaltinamojo naudai arba jo nenaudai.
Kai kaltinamasis yra nepilnametis, prokuroras turi visuomet dalyvauti − ne tik pagrindiniame posėdyje, bet ir viešuose posėdžiuose (Įstatymas Nr. 218/2003 dėl teismo proceso nepilnamečių bylose).
Išimtinė prokuroro sprendimų priėmimo kompetencija apima neteisminį bylos išsprendimą ikiteisminiame procese.
Prokuratūra gali siūlyti pradėti civilinį procesą arba gali imtis veiksmų pradėtame civiliniame procese, tačiau tik tuomet, jei tai leidžiama pagal įstatymus.
Prokuratūros dalyvavimo civiliniame procese pagrindas yra Čekijos Konstitucijos 80 straipsnis, kuriame numatyta, kad prokuratūra gali atlikti kitas įstatymuose numatytas funkcijas, nesusijusias su baudžiamuoju persekiojimu. Pagal Prokuratūros įstatymą prokuratūra gali imtis veiksmų kitose, nebaudžiamosiose bylose. Šie įgaliojimai išsamiau išdėstyti Civilinio proceso kodekse, kuriame nurodoma, kada prokuratūra gali imtis veiksmų pradėtame civiliniame procese.
Be galimybės būti civilinio proceso šalimi, prokuratūra taip pat gali siūlyti, kad veiksmų imtųsi generalinis prokuroras, pavyzdžiui, tėvystės atsisakymo bylose pagal Šeimos įstatymą.
Prokurorai pradeda eiti pareigas, kai paskiriami. Juos neribotam laikotarpiui skiria teisingumo ministras, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro rekomendaciją. Prokuroras prisiekia teisingumo ministrui.
Tam, kad asmuo galėtų būti paskirtas prokuroru, jis turi būti Čekijos pilietis ir:
Prokuroras skiriamas neribotam laikotarpiui, tačiau gali būti atšauktas iš pareigų teisingumo ministro sprendimu. Jo įgaliojimai baigiasi, kai jam sueina 70 metų, jis miršta ar pripažįstamas mirusiu arba kai, pavyzdžiui, jis netenka savo teisinio veiksnumo arba jis apribojamas, jeigu jis atsisako prisiekti, jeigu jis praranda Čekijos pilietybę, jeigu jis imasi pareigų, nesuderinamų su prokuroro pareigomis, jeigu jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis pripažįstamas netinkamu vykdyti savo pareigas arba jei ilgalaikė liga trukdo tinkamai vykdyti savo pareigas. Be to, jo įgaliojimai baigiasi, jeigu jis pašalinamas iš pareigų taikant drausminę priemonę arba jei jis atsisako pareigų.
Teisingumo ministras nustato prokuratūros biudžetą. Prokuroro statusas reglamentuojamas Įstatymu Nr. 283/1993.
Išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymai, prokuroras negali būti arbitru ar tarpininku sprendžiant teisinius ginčus, atstovauti šalių teismo procese arba būti ieškovo ar šalies atstovu teismo procese ar administracinėje procedūroje. Be prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigų arba ministro ar teismų akademijos pavestų laikinų pareigų, prokurorai negali eiti jokių mokamų pareigų ar imtis kitos pelningos veiklos, išskyrus jų pačių turto tvarkymą ir akademinį, mokomąjį, literatūrinį, žurnalistinį ar meninį darbą arba pareigas ministerijos patariamosiose institucijose, vyriausybės ar parlamento įstaigose.
Prokurorų atlyginimas nustatytas įstatymu ir mokamas valstybės.
Valstybė atsakinga, kaip nustatyta specialiame įstatyme, už bet kokią žalą ar nuostolius, padarytus neteisėtais prokuroro sprendimais ar dėl procesinių klaidų.
Prokurorai taip pat atsako už padarytus drausminius pažeidimus.
Pagrindinė nuostata, kuria reglamentuojama teisėjo pareigybė, yra Čekijos Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad vykdydami savo funkcijas teisėjai turi būti nepriklausomi ir kad niekas negali siekti pakenkti jų nešališkumui. Kitos taisyklės yra išdėstytos Įstatyme Nr. 6/2002 dėl teismų ir teisėjų.
Jeigu asmenys atitinka visus reikalavimus, teisėjus skiria Respublikos Prezidentas ir jie pradeda eiti pareigas, kai prisiekia. Tačiau paskyrimas teisėju nėra garantuojama teisė.
Rengiantis tapti teisėju trejus metus dirbama teisėjo padėjėju. Pasirengimo pabaigoje padėjėjai laiko specialų teisėjų egzaminą.
Teisėjai skiriami neribotam laiku, tačiau teisingumo ministras gali teisėjus laikinai atleisti nuo pareigų. Teisėjo kadencija baigiasi metų, kuriais jam sueina 70 metų, pabaigoje, taip pat jam mirus ar jį paskelbus mirusiu, jeigu jis oficialiai pripažįstamas netinkamu eiti savo pareigas arba jei jis atsisako pareigų.
Tam, kad asmuo būtų paskirtas teisėju, asmuo turi:
Tarėjais skiriami visuomenės nariai (jeigu jie nebuvo teisti). Jie prisiekia teismo pirmininkui ir eina pareigas ketverius metus.
Be teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigų, teisėjai negali imtis jokios kitos mokamos veiklos, išskyrus jų pačių turto tvarkymą ir akademinį, mokomąjį, literatūrinį, žurnalistinį ar meninį darbą arba pareigas ministerijos patariamosiose institucijose, vyriausybės ar parlamento įstaigose.
Teisėjų atlyginimo dydis nustatytas įstatymu.
Pagrindinė teisėjų teisė ir pareiga yra vykdant savo funkcijas išlikti nepriklausomiems ir vadovautis tik įstatymais, kuriuos jie turi aiškinti kuo geriau pritaikydami savo žinias bei sąžiningai. Jie negali leisti, kad jiems darytų įtaką, pvz., politinių partijų interesai, viešoji nuomonė arba žiniasklaida. Draudžiama pažeisti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą arba sukelti jam pavojų.
Teisėjai turi priimti sprendimus per pagrįstą laiką ir be nepagrįsto delsimo bei turi suteikti bylos šalims ir jų atstovams galimybę ginti savo teises, tačiau negali su jais tartis dėl bylos esmės ar procesinių klausimų, kurie gali turėti įtakos bylos išsprendimui.
Netgi baigę kadenciją teisėjai negali atskleisti jokios informacijos, kurią jie sužinojo vykdydami savo pareigas; nuo šios pareigos gali būti atleidžiama tik išimtiniais atvejais.
Teisėjų ir teismų, kuriuose jie dirba, sąrašas pateikiamas Teisingumo ministerijos tinklalapyje Teisingumo ministerija.
Teisėjų sąjunga (Soudcovská unie) visiems teisėjams neatstovauja, nes narystė yra savanoriška. Jos visuotinis susirinkimas priėmė teisėjų elgesio kodeksą, kuriame išdėstyti etikos principai, kuriais turėtų vadovautis teisėjai.
Be bylų nagrinėjimo, teisėjai taip pat gali eiti teismo pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas. Juos skiria Respublikos Prezidentas (jei tai Aukščiausiasis Teismas ar Vyriausiasis administracinis teismas) arba teisingumo ministras (aukštuosiuose, apygardos ir apylinkės teismuose). Pagrindinė jų užduotis yra teismų administravimas.
Teisėjas taip pat gali būti paskirtas pirmininkauti Aukščiausiojo Teismo arba Vyriausiojo administracinio teismo kolegijai arba teismo senatui.
Apylinkės, apygardos ir aukštieji teismai yra suskirstyti į specialius baudžiamųjų, civilinių ir administracinių bylų skyrius.
Valstybė atsakinga už bet kokią žalą ar nuostolius dėl neteisėto sprendimo, sprendimo dėl kardomojo kalinimo, bausmės ar apsaugos priemonės arba procesinio pažeidimo. Teisėjas gali būti įpareigotas mokėti kompensaciją tik tuomet, jei jis pripažįstamas kaltu padarius drausminį nusižengimą ar nusikaltimą. Teisėjai yra atsakingi už profesionalų savo pareigų atlikimą.
Teisėjo padėjėjas/prokuroro padėjėjas (374 Kb)
Vyresnysis teismo sekretorius/vyresnysis prokuratūros tarnautojas (372 Kb)
Notaro profesija ir jų veikla reglamentuojama Įstatymu Nr. 358/1992 dėl notarų ir jų veiklos (Notarų kodeksas).
Notarai privalo būti Notarų rūmų (Notářská komora), už šios profesijos atstovų veiklos administravimą atsakingos įstaigos, nariai. Rūmai taip pat organizuoja notarų padėjėjų profesinį mokymą ir egzaminavimą. Notarų sąrašas, sudarytas pagal regionus, pateikiamas Notarų rūmų interneto svetainėje.
Į laisvas darbo vietas notarus skiria teisingumo ministras, vadovaudamasis Rūmų rekomendacija, po to, kai kandidatai išlaiko konkursinį egzaminą. Notaras pradeda eiti pareigas, kai jis įrašomas į Notarų rūmų tvarkomą notarų registrą.
Notaro padėjėjas rengiasi tapti notaru, dirbdamas notaro įstaigoje. Kitas pasirengimo etapas prasideda padėjėjui įgijus notaro kandidato statusą po to, kai jis bent trejus metus atlieka padėjėjo praktiką ir išlaiko notaro egzaminą.
Notaro įgaliojimų laikas neribojamas, tačiau įgaliojimai gali būti sustabdyti. Notaro įgaliojimai baigiasi, kai jam sueina 70 metų, taip pat jam mirus ar jį paskelbus mirusiu, panaikinus įgaliojimus, praradus Čekijos pilietybę, praradus teisinį veiksnumą arba jei, pavyzdžiui, jis atsisako prisiekti ar dėl sveikatos būklės jis ilgą laiką negali vykdyti savo pareigų.
Notarų biurų skaičių kiekvieno apylinkės teismo teritorijoje nustato teisingumo ministras, pasikonsultavęs su Notarų rūmais.
Vykdydami savo pareigas notarai yra nepriklausomi. Jie privalo vadovautis tik įstatymu. Notaro praktika yra nesuderinama su jokia kita mokama veikla (išskyrus atvejus, kai įstatymu nustatyta kitaip).
Tam, kad asmuo galėtų būti paskirtas notaru, jis turi:
Tam, kad asmuo galėtų praktikuoti kaip notaras, jis turi:
Notarai negali užsiimti jokia kita pelninga veikla, išskyrus savo pačių turto tvarkymą. Tačiau jie gali už atlyginimą dirbti akademinį, leidybos, mokomąjį, aiškinamąjį, eksperto ar meninį darbą.
Pagal Notarų kodeksą notaras dirba už atlyginimą, kurį iš esmės sudaro mokestis, kompensacija už skirtą laiką ir išlaidų atlyginimas. Mokėjimą atlieka į notarą besikreipiantis asmuo. Notarai turi teisę reikalauti sumokėti pagrįsto dydžio mokesčio ir išlaidų avansą. Išsamios notarų atlyginimą reglamentuojančios taisyklės yra išdėstytos specialiuose teisės aktuose.
Vykdydami savo pareigas notarai turi laikytis įstatymų ir kitų visuotinai privalomų teisės aktų; teikdami teisines paslaugas jie taip pat privalo vykdyti klientų nurodymus. Teisę atsisakyti atlikti prašomus veiksmus jie turi tik tada, kai tai prieštarautų visuotinai privalomiems teisės aktams, kai jie patys ar jų artimieji yra suinteresuoti, kai jie jau yra teikę teisinę pagalbą dėl to paties klausimo kitam asmeniui, kurio interesai priešingi, kai paslaugų prašantis asmuo be pateisinamos priežasties nesumoka pagrįsto dydžio avanso. Notaras turi teisę atsisakyti sutarties su klientu ar paslaugų prašančiu asmeniu, kai prarandamas tarpusavio pasitikėjimas.
Notarai negali atskleisti jokios informacijos, kurią jie sužinojo, dirbdami savo darbą ir kuri gali paveikti teisėtus jų klientų ar paslaugų prašančių asmenų interesus; nuo šio draudimo juos gali atleisti tik atitinkami asmenys.
Notarų teikiamos teisinės ir kitos paslaugos:
Be to, jie išduoda išrašus iš Čekijos nekilnojamojo turto registro ir kt.
Notarai atsako prieš klientus, konsultacijos prašančius asmenis ir kitus susijusius asmenis už bet kokią žalą ar nuostolius, kuriuos jie gali padaryti vykdydami savo pareigas; jie taip pat atsakingi prieš savo darbuotojus bet kokią žalą ar nuostolius, kuriuos jie gali patirti dirbdami savo darbą. Ši rizika turi būti apdrausta pagal atsakomybės draudimo polisą.
Notarai taip pat atsako už drausminius pažeidimus.
Už valstybinę notarų priežiūrą atsako Teisingumo ministerija, Čekijos notarų rūmai ir atskiri notarų rūmai.
Notarų rūmams, kurie įsteigti įstatymu kiekvieno apygardos teismo ir Prahos apygardos teismo teritorijoje, priklauso visi notarai, įsisteigę atitinkamoje teritorijoje. Notarų rūmai yra juridinis asmuo, gaunantis pajamas ir turintis organus.
Čekijos notarų rūmai (Notářská komora ČR) yra centrinė profesinė savivaldos organizacija, sudaryta iš atskirų notarų rūmų. Jie yra juridinis asmuo, gaunantis pajamas ir turintis organus. Jų užduotis yra tvarkyti centrinį testamentų registrą, kuris yra neviešas elektroninis sąrašas, kuriame registruojami testamentai, paveldėjimo teisės atėmimo aktai ir juos atšaukiantys aktai, testamento vykdytojų paskyrimo ir atšaukimo įrašai. Be to, Čekijos notarų rūmai tvarko laidavimo registrą.
Advokatai turi būti Čekijos advokatų asociacijos (Česká advokátní komora), kuri yra centrinė nevyriausybinė savivaldos profesinė organizacija, nariai.
Advokatų paslaugų teikimas reglamentuojamas Įstatymu Nr. 85/1996 dėl teisininko profesijos.
Tam, kad galėtų praktikuoti kaip advokatas, asmuo turi būti įrašytas į advokatų registrą, kurį tvarko Čekijos advokatų asociacija. Kad būtų įrašytas į registrą, asmuo turi pateikti rašytinį pareiškimą ir:
Čekijoje teisines paslaugas sistemingai ir už užmokestį gali teikti tik:
Čekijoje yra tik vienas advokatų tipas. Atskiri advokatai gali specializuotis tam tikroje teisės srityje.
Advokatas pradeda eiti pareigas, kai jis įrašomas į registrą.
Būsimas advokatas advokato darbui ruošiasi dirbdamas advokato padėjėju.
Registracija yra neterminuota, tačiau teisė dirbti advokatu gali būti sustabdyta pagal įstatymą arba Čekijos advokatų asociacijos sprendimu.
Teisės dirbti advokatu netenkama, kai advokatas išbraukiamas iš registro įstatyme numatytais pagrindais, pavyzdžiui, jam mirus arba jį pripažinus mirusiu, praradus teisinį veiksnumą arba kai jis apribojamas, išbraukus advokatą iš registro taikant drausminę priemonę, jam bankrutavus arba paties advokato prašymu. Čekijos advokatų asociacija taip pat gali nuspręsti išbraukti advokatą iš registro.
Kaip numatyta įstatyme, praktikuojantis advokatas negali tuo pačiu metu dirbti pagal darbo sutartį ar eiti kitokių panašių pareigų, išskyrus universiteto dėstytojo pareigas, ir negali imtis jokios kitos, su advokato veikla nesuderinamos veiklos.
Advokatai paprastai dirba už kliento mokamą atlygį; advokatas gali prašyti pagrįsto dydžio avanso. Atlygio už advokatų teisines paslaugas, išlaidų kompensavimo ir užmokesčio už skirtą laiką nustatymo taisyklės reglamentuojamos privalomo pobūdžio normose. Paprastai atlygio už teisines paslaugas dydis nustatomas sutartyje su klientu („sutartinis mokestis“). Kitu atveju jis nustatomas pagal advokatų nesutartinio atlygio skaičiavimo kriterijus. Jeigu advokatas paskiriamas teikti teisines paslaugas, atlygį moka valstybė.
Čekijos advokatų asociacija, turinti buveinę Prahoje ir padalinį Brno, yra visų advokatų savivaldos profesinė organizacija. Ji turi savo organus ir priima privalomas advokatų profesines taisykles, kurios skelbiamos Čekijos advokatų asociacijos biuletenyje.
Tai yra Čekijos advokatų profesinės etiką ir konkurenciją reglamentuojančios taisyklės.
Teisininkai atsako prieš savo klientus už bet kokią žalą ar nuostolius, kuriuos jie, jų darbuotojai ar atstovai gali padaryti, dirbdami savo darbą. Advokatai turi būti apdraudę tokią atsakomybę.
Be to, advokatas atsako, jeigu jis pripažįstamas kaltu padaręs drausminį pažeidimą, susijusį su šiurkščiu ar kartotiniu savo pareigų pažeidimu. Teisinių duomenų bazė
Advokatų sąrašą galima rasti Čekijos advokatų asociacijos interneto svetainėje. Joje galite ieškoti advokatų ne tik pagal vietą, bet ir pagal jų specializaciją bei kalbų mokėjimą.
Taip, prieiga prie šios duomenų bazės yra nemokama.
Komercinės teisės specialistai, teisinės konsultacijos
Čekijoje yra tik vienas advokatų tipas.
Teismo antstolis yra nepriklausomas teisininkas, kuris užtikrina vykdymą pagal Vykdymo kodeksą. Visi teismo antstoliai turi priklausyti savivaldos organizacijai Antstolių rūmams.
Antstolių veikla reglamentuojama Įstatymu Nr. 120/2001 dėl teismo antstolių ir vykdymo (Vykdymo kodeksas).
Antstolius skiria teisingumo ministras.
Čekijoje antstolis yra valstybės pareigūnas ir jo veiksmai prilyginami teismo veiksmams.
Tam, kad būtų paskirtas teismo antstoliu, asmuo turi būti Čekijos pilietis ir:
Po priesaikos antstolį skiria teisingumo ministras į laisvą darbo vietą, dėl kurios skelbiama atrankos procedūra. Paskirtas jis tampa Antstolių rūmų nariu. Rengdamasis antstolio darbui asmuo pirmiausia dirba antstolio padėjėju. Kitame etape tampama antstolio kandidatu; prieš įrašant į registrą kandidatai turi būti atlikę ne trumpesnę nei trejų metų praktiką ir būti išlaikę antstolio egzaminą.
Įgaliojimų laikas neribojamas, tačiau teisingumo ministras gali sustabdyti antstolio įgaliojimus. Įgaliojimų sustabdymo laikotarpio metu antstolis negali eiti savo pareigų ir yra paskiriamas pakaitinis asmuo, kaip ir bet kuriuo kitu laikotarpiu, kai antstolis negali dirbti (pvz., dėl ligos, atostogų).
Antstolio įgaliojimai baigiasi nuo momento, kai jis nustoja būti Antstolių rūmų nariu. Taip atsitinka antstoliui mirus ar jį pripažinus mirusiu, atleidus iš pareigų, praradus Čekijos pilietybę arba praradus teisinį veiksnumą ar jį apribojus.
Antstoliai negali užsiimti jokia kita pelninga veikla, išskyrus savo pačių turto tvarkymą. Tačiau jie gali už atlyginimą dirbti akademinį, leidybos, mokomąjį, aiškinamąjį, eksperto ar meninį darbą.
Antstolis atlieka vykdymo ir kitus veiksmus už atlygį, kurį iš esmės sudaro antstolio mokestis, išlaidų atlyginimas, kompensacija už skirtą laiką ir kompensacija už dokumentų įteikimą. Antstolis ir atitinkamas asmuo gali susitarti dėl antstolio atlygio. Jeigu tokio susitarimo nėra, atlygis nustatomas pagal taikytinas teisės nuostatas. Antstoliai gali prašyti pagrįsto dydžio avanso dėl vykdymo išlaidų.
Antstoliai atsako bet kokią žalą ar nuostolius, kuriuos jie patys ar jų darbuotojai padaro, atlikdami vykdymo veiksmus. Jie turi būti apsidraudę atsakomybės draudimu.
Antstoliai ir antstoliai kandidatai taip pat atsako už drausminius pažeidimus, tarp jų − įstatymu numatytų jų pareigų pažeidimus arba šiurkščius ar kartotinius profesinės etikos pažeidimus.
Daugiau informacijos galite rasti Antstolių rūmų interneto svetainėje.
Yra kelios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios teisinę pagalbą įvairiose srityse, pavyzdžiui, aplinkos teisės paslaugas, Iuridicum remedium.
Kai kuriais nustatytais atvejais Čekijos advokatų asociacija taip pat teikia nemokamą teisinę pagalbą.
Čekijos antstolių rūmai teikia nemokamas teisines konsultacijas vykdymo klausimais.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame skyriuje pateikiama teisininkų profesijų Danijoje apžvalga.
Už Danijos prokuratūros tarnybą (den danske anklagemyndighed) atsakinga teisingumo ministerija. Prokuratūros tarnybą sudaro prokuratūrų direktorius (rigsadvokaten), prokurorai (statsadvokaterne) ir policijos komisarai (politidirektørerne).
Prokuratūrų direktorius dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas Aukščiausiajame Teisme ir dalyvauja Specialiojo kaltinimo ir peržiūros teismo (Den Særlige Klageret) posėdžiuose.
Prokuratūrų direktorius yra viršesnis už kitus prokurorus ir prižiūri jų veiklą. Prokuratūrų direktorius taip pat nagrinėja skundus dėl pirmosios instancijos prokurorų priimtų nutarimų.
Prokuratūros tarnybos funkcijos ir organizacinė sistema aprašyta teisingumo vykdymo įstatymo (retsplejeloven) 10 skyriuje (95–107 straipsniai).
Prokuratūros tarnybos funkcija – bendradarbiaujant su policija vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal teisingumo vykdymo įstatymą. 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Prokuratūros tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo sparta priklauso nuo bylos pobūdžio. Todėl Prokuratūros tarnyba privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas baustinų asmenų baudžiamasis persekiojimas, bet nebūtų vykdomas nekaltų asmenų baudžiamasis persekiojimas (objektyvumo principas).
Šeši apygardų prokurorai nagrinėja baudžiamąsias bylas – apeliacijas ir prisiekusiųjų bylas – aukštuosiuose teismuose ir prižiūri, kaip policijos komisarai sprendžia baudžiamąsias bylas. Be to, apygardų prokurorai nagrinėja apeliacijas dėl policijos komisarų priimtų sprendimų dėl baudžiamojo persekiojimo. Galiausiai prokurorai nagrinėja bylas dėl kompensacijos, susijusios su baudžiamuoju persekiojimu, ir skundus dėl policijos veiksmų.
Už ekonominių nusikaltimų stambiu mastu baudžiamąjį persekiojimą visoje šalyje atsakingas sunkius ekonominius nusikaltimus nagrinėjantis prokuroras (Statsadvokaten for Særlig Økonomisk Kriminalitet).
Už užsienyje padarytų tarptautinių nusikaltimų, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus, baudžiamąjį persekiojimą visos šalies mastu atsakingas ypatingų tarptautinių baudžiamųjų bylų prokuroras (Statsadvokaten for Særlige Internationale Straffesager).
Policijos komisarai veikia kaip prokurorai apylinkės teismuose (pirmoji instancija) ir dėl to – be vadovavimo policijai – yra atsakingi už apylinkės policijos atliekamus teisminius tyrimus ir vietos prokuratūros tarnybos veiklą.
Teisėjų skyrimo taryba (Dommerudnævnelsesrådet) teisingumo ministrui teikia pasiūlymus dėl visų teisėjų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigybę, skyrimo. Iš esmės teisingumo ministras visada laikosi tarybos rekomendacijų.
Byla, susijusias su teisėjų arba kitų Danijos teismuose dirbančių teisininkų drausme, nagrinėja Specialusis kaltinimo ir peržiūros teismas (Den Særlige Klageret).
Danijos teismų administracija (Domstolsstyrelsen) yra atsakinga už teismuose dirbančių teisininkų mokymus.
Danijos profesionalūs teisėjai paprastai nesispecializuoja konkrečioje srityje. Teisėjai gali būti paskirti į nuolatines arba laikinas (pavaduojančias) pareigas. Teisėjų padėjėjai (retsassessorer) ir teisėjų pavaduotojai (dommerfuldmægtige) paprastai nagrinėja smulkesnes bylas (pvz., susijusias su antstoliais).
Išskyrus kai kurias svarbias išimtis, neprofesionalūs teisėjai (lægdommere) dalyvauja nagrinėjant visas baudžiamąsias bylas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose. Nagrinėjant civilines bylas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose gali būti pasitelkiami ekspertai tarėjai (sagkyndige domsmænd). Neprofesionalūs teisėjai ir ekspertai tarėjai skiriami ketveriems metams.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti:
Danijos teisėjų asociacijos (Den Danske Dommerforening) interneto svetainėje.
Teisėjų pavaduotojų asociacijos (Dommerfuldmægtigforeningen) pagrindiniame puslapyje.
Informacija apie teismo administracijos darbuotojus (361 Kb)
Privačia praktika besiverčiantys advokatai
Visi Danijos advokatai yra Danijos teisės ir advokatūros draugijos (Advokatsamfundet), įkurtos 1919 m., nariai.
Vidaus advokatai ir advokato padėjėjai (advokatfuldmægtige)
Advokatai ir advokatų padėjėjai organizuojasi Advokatų ir advokatų padėjėjų asociacijoje (Foreningen af Advokater og Advokatfuldmægtige – FAAF), kuri priklauso Danijos juristų ir ekonomistų asociacijai (Danmark Jurist - og Økonomforbund – Djøf). Djøf yra didžiausia Danijos profesinė sąjunga ir teisės, administravimo, valstybės valdymo, mokslinių tyrimų, švietimo, komunikacijos, ekonomikos, politinių ir socialinių mokslų sričių studentų bei darbuotojų interesams atstovaujanti organizacija. Profesinė sąjunga vienija maždaug 50 000 narių, dirbančių šiose srityse. Iš maždaug 1 500 FAAF narių, 900 yra privačia praktika užsiimantys advokatai.
Įmonių advokatai
Įmonių advokatai yra Danijos teisės ir advokatūros draugijos nariai, bet gali tapti ir Danijos įmonių advokatų asociacijos (Danske Virksomhedsjurister – DVJ) nariais. Šiuo metu maždaug du trečdaliai DVJ asociacijos narių yra advokatai, turintys Danijos praktikos licenciją. Iš esmės DVJ atstovauja profesiniams įmonių advokatų interesams. Asociacija taip pat skatina pripažinti ir suprasti įmonių advokatų darbą bei didėjančią jo svarbą verslui, valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir plačiajai visuomenei. DVJ yra Europos įmonių teisininkų asociacijos (ECLA) narė.
Skirtumas tarp privačia praktika užsiimančių advokatų ir įmonių advokatų
Danijoje įmonių advokatams, turintiems Danijos praktikos licenciją, taikomos tokios pat taisyklės kaip ir privačia praktika užsiimantiems advokatams. Teisingumo vykdymo įstatyme šių dviejų kategorijų advokatai nėra atskirti ir abiejų kategorijų advokatai priklauso Danijos teisės ir advokatūros draugijai.
Iš esmės tai reiškia, kad įmonių advokatai profesinės etikos kodekso (advokatetiske regler), profesinio slaptumo, kliento ir advokato konfidencialumo ir kitais požiūriais turi tokį pat teisinį statusą kaip ir kiti advokatai. Tačiau profesinės etikos kodeksas buvo iš dalies pakeistas į jį įtraukiant įmonių advokatus, atsižvelgiant į specialias jų veiklos aplinkybes.
Todėl įmonių advokatams taikomą konfidencialumo principą reglamentuoja tokios pačios taisyklės, kurios taikomos privačia praktika užsiimantiems advokatams. Tačiau teismai dar nenustatė, ar įmonių advokatams taikomas standartas yra toks pat, koks taikomas kitiems advokatams, ar žemesnis.
Vienintelė taisyklės, kad įmonių advokatų teisinė padėtis nesiskiria nuo kitų advokatų, išimtis susijusi su tuo, kam įmonės advokatas gali atstovauti kaip advokatas. Teisinė galimybė veikti kaip įmonės advokatui yra laikoma numanoma Teisingumo vykdymo įstatymo 124 straipsnio, reglamentuojančio, kokių rūšių įmonėms gali dirbti advokatas, išimtimi.
Todėl įmonių advokatai, išskyrus atvejus, kai jie verčiasi privačia teisine praktika, gali vadintis advokatais tik atstovaudami juos įdarbinusiai įmonei arba organizacijai. Tai reiškia, kad darbdaviui paprašius įmonės advokato suteikti teisinę konsultaciją klientui arba nariui, įmonės advokatas negali veikti kaip advokatas, išskyrus atvejus, kai jis verčiasi privačia teisine praktika ir konsultuoja klientą arba narį šios praktikos apimtyje.
Jeigu įmonės advokatas nesiverčia privačia teisine praktika, tačiau teikia teisinę konsultaciją klientui arba nariui, o klientas arba narys yra vartotojas, ir jeigu konsultacija teikiama komerciniais tikslais, įmonės advokatui bus taikomas Teisinės konsultacijos įstatymas(lov om juridisk rådgivning) su viena išimtimi: įstatymas nebus taikomas teisinei konsultacijai, kurią suteikė profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos. Šios išimties priežastis yra ta, kad tokia konsultacija nėra teikiama komerciniais tikslais ir paprastai yra laikoma papildoma paslauga, o ne įprasta paslauga, kurią profesinė sąjunga teikia savo nariams siekdama pagrindinių savo tikslų.
Todėl teisinei konsultacijai, kurią pavieniam vartotojui teikia profesinės sąjungos darbuotojas (kuris turi advokato praktikos licenciją), taikomos tik bendrosios civilinės teisės pažeidimų, deliktų arba kvazideliktų taisyklės, o profesinės etikos kodeksas taikomas tik netiesiogiai. Šiame kodekse nustatyta, kad pagal Teisingumo vykdymo įstatymo 126 straipsnio 4 dalį advokatas negali (neprofesinėje apimtyje) elgtis advokatui nederamu būdu tvarkydamas verslo arba finansinio pobūdžio reikalus.
Teisinės konsultacijos įstatymas
Nuo 2006 m. liepos mėn. vartotojams komerciniais tikslais teikiamą teisinę konsultaciją reglamentuoja atskiras įstatymas, kuris taikomas nepriklausomai nuo teisinę konsultaciją teikiančio asmens išsilavinimo. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad jis nėra taikomas teisinei konsultacijai, kurią advokatai teikia kaip nepriklausomi advokatai. Jis taip pat nėra taikomas teisinei konsultacijai, kurią teikia profesinės sąjungos arba nevyriausybinės organizacijos, nes nėra laikoma, kad tokia konsultacija teikiama komercinio pobūdžio tikslais (žr. pirmiau). Be to, šis įstatymas neapima finansų įmonių teikiamos teisinės konsultacijos, kurią apima Finansinio verslo įstatymas, jeigu ekonomikos ir verslo reikalų ministras priėmė šios srities gerosios praktikos taisykles.
Tačiau, kaip jau minėta, tai nereiškia, kad įstatymai nereglamentuoja praktikos licenciją turinčio asmens teikiamos teisinės konsultacijos. Jeigu praktikos licenciją turintis įmonės advokatas suteikia teisinę konsultaciją vartotojui (t. y. kažkam kitam nei savo darbdaviui) ir šis įmonės advokatas papildomai neužsiima privačia teisine praktika, šią paslaugą apims Teisinės konsultacijos įstatymas, jeigu laikoma, kad konsultacija suteikta komerciniais tikslais.
Pagrindiniai Teisinės konsultacijos įstatymo ypatumai:
Teisinių duomenų bazės
Šią informaciją galima rasti Danijos teisės ir advokatūros draugijos interneto svetainėje.
Šioje interneto svetainėje pateikiama informacija apie advokato profesiją Danijoje ir praktikuojančių advokatų sąrašas.
Teisinę pagalbą teikiančios institucijos veikia visoje Danijoje. Visi, kas nori gauti teisinę pagalbą, gali kreiptis į Civilinių reikalų departamentą (Civilstyrelsen), kuris juos nukreips į artimiausią instituciją. Departamento adresas:
Civilinių reikalų departamentas
Toldboden 2, 2. floor.
8800 Viborg.
Telefonas: +45 33 92 33 34
El. paštas: civilstyrelsen@civilstyrelsen.dk
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie Vokietijos teisininkų profesijas.
Prokuratūra yra nepriklausomas baudžiamosios jurisdikcijos organas, institucijų hierarchijoje esantis viename lygmenyje su teismais. Prokuratūra atsakinga už ikiteisminio tyrimo vykdymą ir yra valstybės kaltintojas ir atstovas nagrinėjant bylą ir vykdant nuosprendžius. Jei įstatymais nenustatyta kitaip, baudžiamajame procese prokurorai taip pat patraukia atsakomybėn už administracinius pažeidimus.
Kai už teisės pažeidimą yra numatytas baudžiamasis persekiojimas, prokuratūra privalo įsikišti, jei tam yra pakankamas pagrindas (teisėtumo principas). Tai reiškia, kad prieš nuspręsdama, ar pareikšti kaltinimus, prokuratūra privalo ištirti visus jai žinomus faktus ir atlikti jų teisinę analizę. Prokuratūra turi laikytis objektyvumo ir nešališkumo prievolės. Ji privalo išaiškinti ir sunkinančias, ir lengvinančias bylos aplinkybes. Jeigu įvykdytos įstatymais nustatytos sąlygos, ji turi pareikšti kaltinimus. Jeigu proceso dalykas yra nusikalstama veika, prokuratūra gali netraukti baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nusikaltimo vykdytojo kaltė būtų vertinama kaip nedidelė ir kai nėra viešojo intereso vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tam tikromis įstatymo nustatytomis sąlygomis tokiam sprendimui turi pritarti teismas, turintis jurisdikciją pagrindinėje byloje. Kaltinamasis taip pat gali būti įpareigotas laikytis pareigų ir nurodymų, kurių laikantis byla gali būti nutraukta.
Vykdydama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, prokuratūra gali pasinaudoti tam tikromis pagalbinių pareigūnų paslaugomis, pavyzdžiui, policijos pareigūnų, mokesčių inspektorių ir muitininkų. Šie privalo laikytis prokuratūros nurodymų.
Tam, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama teisme, įtariamajam turi būti pareikštas kaltinimas. Prokuratūra privalo pareikšti kaltinimus visais atvejais, išskyrus kelias išimtis, susijusias su smulkiais teisės pažeidimais. Pagrindinės bylos nagrinėjime prokuroras paprastai dalyvauja kaip prokuratūros atstovas.
Prokuratūra dalyvauja ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos (apeliacinio ir kasacinio skundo) procese.
Nagrinėjant pagrindinę bylą teisme prokuroras perskaito kaltinamąjį aktą. Jis turi teisę apklausti kaltinamąjį ir liudytojus. Taip pat jis gali pats prašyti pateikti įrodymus. Bylos nagrinėjimo pabaigoje prokuroras pateikia savo išvadą, kurioje įvertinamos bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai aspektai. Paprastai jame prašoma kaltinamajam skirti konkrečią bausmę arba jį išteisinti.
Prokuratūrai, teismui ir kaltinamajam sutikus, baudžiamasis procesas šiuo proceso etapu dar gali būti nutrauktas, pavyzdžiui, jei kaltinamojo kaltė nagrinėjant bylą įvertinama kaip nedidelė.
Jeigu prokuroras yra įsitikinęs, kad dėl faktinių ar teisinių priežasčių teismo nuosprendis privalo būti peržiūrėtas, jis turi teisę jį apskųsti – net jeigu tai būtų naudinga kaltinamajam.
Prokuratūros būstinė yra apygardos teismuose, aukštesniuosiuose žemių teismuose ir Federaliniame Teisingumo Teisme, jos struktūra yra hierarchinė.
Kadangi Vokietijos valstybės sistema yra federacinė, yra būtina atskirti federacijos ir atskirų žemių kompetenciją.
Išskyrus nusikaltimus, kurie priklauso Federaliniame Teisingumo Teisme veikiančio Generalinio prokuroro (Generalbundesanwalt) kompetencijai, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą priklauso žemių prokuratūrų kompetencijai. Federaliniame Teisingumo Teisme veikiantis Generalinis prokuroras federacijos lygmeniu ir prokurorai žemių lygmeniu yra skirtingos ir atskirtos organizacijos. Federacijos lygmens ir žemių lygmens prokuratūrų nesaisto hierarchiniai ryšiai. Tačiau išimtiniais atvejais Federaliniame Teisingumo Teisme veikiantis Generalinis prokuroras gali perduoti bylą žemių prokuratūroms arba perimti tirti jų kompetencijai priklausančią bylą.
Visos 16 žemių yra atsakingos už savo valstybės kaltinimo veiklą, kuri yra organizuota taip:
Prie kiekvieno žemės teismo yra prokuratūra, kuri taip pat yra kompetentinga tirti bylas, teismingas apylinkės teismams, priklausantiems atitinkamo žemės teismo jurisdikcijai.
Tokias prokuratūras prižiūri ir joms vadovauja atitinkamo aukštesniojo žemės teismo generalinės prokuratūros, kurias prižiūri ir kurioms vadovauja atitinkamos žemės teisingumo ministerijos.
Generalinė prokuratūra (Generalstaatsanwaltschaft) dalyvauja apeliacijos ir kasacijos procese aukštesniuosiuose žemių teismuose. Jeigu tokia procedūra priklauso Federalinio Teisingumo Teismo kompetencijai, federalinis generalinis prokuroras atlieka valstybės kaltintojo funkcijas.
Išsamesnę informaciją apie prokuratūras galite rasti Vokietijos Federalinės teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerijos interneto svetainėje, teismų ir prokuratūrų skyrelyje. Daugelis prokuratūrų turi savo interneto svetaines, kurias galima rasti atitinkamų žemių teisingumo sistemai skirtose interneto svetainėse.
Teisingumas Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš esmės priklauso federalinių žemių kompetencijai (Konstitucijos 30, 92 ir 96 straipsniai). Generalinis prokuroras prie Federalinio Teisingumo Teismo (Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof) yra vienintelė federalinio lygmens prokuratūros instancija. Dar ji vadinama Federaline prokuratūra (Bundesanwaltschaft). Be Generalinio prokuroro, ją sudaro ir kiti federaliniai prokurorai, vyriausieji prokurorai, prokurorai bei kiti darbuotojai. Generalinis prokuroras vadovauja federalinei prokuratūrai Federaliniame Teisingumo Teisme.
Generalinis prokuroras prie Federalinio Teisingumo Teismo vykdo prokuratūros funkcijas nagrinėjant bylas dėl sunkių nusikaltimų prieš valstybę, kurios turi didelę reikšmę vidaus saugumui (visų pirma dėl teroristinių išpuolių) arba išorės saugumui (dėl valstybės paslapčių atskleidimo ir šnipinėjimo). Kitas bylas dėl nusikaltimų prieš valstybę Generalinis prokuroras prie Federalinio Teisingumo Teismo imasi tirti tam tikromis Teismų sistemos įstatymo §120 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis (vadinamoji bylos išsireikalavimo teisė). Generalinis prokuroras taip pat yra atsakingas už nusikaltimų tyrimą pagal tarptautinį baudžiamąjį kodeksą ir turi pateikti nuomonę dėl visų apeliacinių skundų dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimą Federaliniame Teisingumo Teisme.
Generalinį prokurorą Federalinio teisingumo ir vartotojų apsaugos ministro siūlymu skiria valstybės Prezidentas. Pasiūlymą turi patvirtinti Bundesratas. Generalinio prokuroro veiklos administracinę priežiūrą vykdo Federalinis teisingumo ir vartotojų apsaugos ministras. Tačiau ministras neturi įgaliojimų vykdyti žemių prokurorų veiklos priežiūrą ar kontrolę.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis teisėjų veiklą tiek federacijos, tiek žemių lygmeniu, yra Vokietijos teisėjų įstatymas (Deutsche Richtergesetz, DRiG). Įvairios nuostatos taip pat gali būti įtvirtintos atitinkamų žemių teisės aktuose.
Žemių teisėjus prižiūri atitinkamų žemių teisingumo ministerijos. Federalinių teismų teisėjų, išskyrus Federalinio Konstitucinio Teismo teisėjų, veiklą prižiūri kompetentingos federalinės ministerijos.
Profesionalūs teisėjai pirmininkauja nagrinėjant bylas federaliniuose ir žemių teismuose. Žemių teisėjai pirmininkauja įvairiuose žemių teismuose (pavyzdžiui, apylinkių teismuose, žemių teismuose, aukštesniuosiuose žemių teismuose). Dauguma teisėjų yra žemių teisėjai.
Federalinio Teisingumo Teismo teisėjai nagrinėja bylas Federaliniame Konstituciniame Teisme, Federaliniame Teisingumo Teisme, Federaliniame darbo ginčų teisme, Federaliniame finansinių bylų teisme, Federaliniame socialinių bylų teisme, Federaliniame administraciniame teisme ir Federaliniame patentų teisme.
Be profesionalių teisėjų, baudžiamąsias bylas gali nagrinėti ir neprofesionalūs, teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai (Schöffen). Tai yra garbės postas, į kurį renkami piliečiai. Teoriškai tai gali įvykti be išrinkto piliečio sutikimo, tačiau tik išimtiniais atvejais asmuo gali atsisakyti eiti pareigas. Neprofesionalūs teisėjai dalyvauja apylinkių teismų posėdžiuose ir žemių teismų baudžiamųjų bei nepilnamečių bylų kolegijose.
Iš esmės neprofesionalūs teisėjai turi tokias pačias balsavimo teises kaip ir profesionalūs teisėjai. Tai reiškia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs teisėjai kartu sprendžia kaltinamojo kaltės klausimą ir priima nuosprendį.
Pagal Teismų sistemos įstatymo (GVG) §36 straipsnį, neprofesionalūs teisėjai turi būti renkami kas penkerius metus. Neprofesionalių teisėjų pareigas (GVG §31 straipsnis) gali eiti tik Vokietijos piliečiai. Be to, šių pareigų negali eiti (GVG §33 straipsnis) asmenys, kurie:
neturi gebėjimų eiti šias pareigas,
Neprofesionaliems teisėjams mokama kompensacija – kompensacijos dydis nustatytas teisėjų atlygio ir kompensacijų įstatyme (GVG §55 straipsnis). Žemėse parengiami informaciniai leidiniai, kuriuose neprofesionaliems teisėjams pateikiama informacija apie jų pareigas. Šie leidiniai skelbiami ir internete. Žemės taip pat rengia neprofesionalių teisėjų mokymus.
Teismo pareigūnai yra teismų sistemos darbuotojai. Svarbiausios jų, vadinamojo antrojo trečiosios valdžios ramsčio, funkcijos susijusios su ypatingąja teisena nagrinėjamomis bylomis (be kita ko, paveldėjimo, globos, tėvystės nustatymo ir įvaikinimo, žemės kadastro, prekybos, asociacijų ir bendrovių registrų, asociacijų, sutuoktinių turto registro, laivų registro bylose), be to, jie atlieka daug kitų teisminių funkcijų, pavyzdžiui, dalyvauja vykdant teisminę mokėjimo įsakymo procedūrą, teikiant teisinę pagalbą, užtikrinant priverstinį vykdymą, rengiant varžytines ir vykdant priverstinį turto administravimą, nagrinėjant bankroto bylas, taip pat nustatant bylinėjimosi išlaidas, vykdant apkaltinamąjį nuosprendį, nagrinėjant bylas Federaliniame patentų teisme ir bylas, susijusias su tarptautine teise.
Apylinkės teismuose teismo pareigūnų skaičius jau viršija teisėjų skaičių. Teismo pareigūnų veikla reglamentuojame teismo pareigūnų įstatymu (Rechtspflegergesetz, RPflG). Kaip ir teisėjai, teismo pareigūnai vykdo savo veiklą nepriklausomai ir vadovaujasi tik įstatymais ir teise. Jų sprendimai gali būti skundžiami pagal bendrąsias procesinės teisės nuostatas.
Viešos interneto svetainės, skirtos teismų sistemai:
Informacijos galima rasti ir Vokietijos teisėjų sąjungos arba Vokietijos teismo pareigūnų sąjungos interneto svetainėse.
Vokietijoje dirba apie 166 000 advokatų. Jie privalo turėti tokį patį kaip teisėjų išsilavinimą ir yra įgalioti konsultuoti ir atstovauti savo klientams visais teisiniais klausimais. Jie turi teisę verstis savo veikla ir teisme, ir ne. Advokatų, kurie turėtų išskirtinę teisę atstovauti teismo procese, pagal Vokietijos teisę nėra. Teisė atstovauti teisme iš esmės galioja visuose Vokietijos teismuose. Vienintelė išimtis – atstovavimas civilinėse bylose, kurios nagrinėjamos Federaliniame Teisingumo Teisme. Šiuo atveju advokatams taikomi specialieji atitikties reikalavimai. Dar viena išimtis taikoma įmonių teisininkams (tai advokatai, kuriuos įdarbina ne advokatų kontora, kad jie konsultuotų darbdavį teisiniais klausimais ir jam atstovautų). Kai kuriuose teismuose jiems neleidžiama atstovauti darbdaviui.
Advokatų veikla reglamentuojama Vokietijos federalinio advokatūros įstatymo (Bundesrechtsanwaltsordnung, BRAO) nuostatomis. Be to, savireguliavimo pagrindu advokatūra taiko ir kitų profesinės veiklos taisyklių, kaip antai Advokatų profesinės veiklos kodeksą (Berufsordnung für Rechtsanwälte, BORA) ir Specialiųjų sričių advokatų veiklos kodeksą (Fachanwaltsordnung, FAO). Advokatų užmokestis reglamentuojamas Advokatų užmokesčio įstatymu (Rechtsanwaltsvergütungsgesetz, RVG).
Advokatai susiskirstę į 27 regionines advokatų asociacijas ir Federalinio Teisingumo Teismo advokatų asociaciją. Asociacijos atsakingos už priėmimą į advokatūrą. Be to, jos privalo užtikrinti, kad advokatai gerai vykdytų savo profesines pareigas.
Išsamios informacijos apie advokatūrą galima rasti Federalinės advokatūros (Bundesrechtsanwaltskammer, BRAK) interneto svetainėje. Be to, Vokietijos advokatų asociacija (Deutsche Anwaltverein, DAV) – didžiausia Vokietijos advokatų asociacija – teikia plataus pobūdžio informaciją apie advokato profesiją, įskaitant taip pat anglų ir prancūzų kalbomis.
Ieškant advokato gali praversti oficialus federalinis advokatų registras, kuriame pateikiama informacija apie visus advokatus (dirbančius vokiečių ir anglų kalbomis) bei Vokietijos advokatų informacijos tarnyba.
Vokietijoje yra apie 3 500 patentų konsultantų. Jie yra baigę gamtos arba techninius mokslus ir turi papildomą teisinį išsilavinimą. Jie įgalioti teikti konsultacijas ir atstovauti klientams pramoninės nuosavybės teisių apsaugos srityje (pirmiausia patentų, naudingųjų modelių, prekių ženklų, dizaino klausimais), ypač taikant paraiškų ir priežiūros procedūras. Jie gali atstovauti savo klientams Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyboje, Federaliniame patentų teisme ir, tam tikrais ypatingais atvejais, Federaliniame Teisingumo Teisme. Apygardos ir apygardos apeliaciniuose teismuose patentų konsultantai turi teisę tik pateikti nuomonę kliento byloje – pareikšto ieškinio jie negali.
Patentų konsultantų veikla reglamentuojama Patentų konsultantų įstatymo (Patentanwaltsordnung, PAO) nuostatomis. Jie priklauso Patentų konsultantų rūmams (Patentanwaltskammer).
Informacijos apie patentų konsultanto profesiją galima rasti Patentų konsultantų rūmų interneto svetainėje. Joje taip pat galima rasti oficialų Federalinį patentų konsultantų registrą.
Vokietijoje yra beveik 7 000 notarų, kurių išsilavinimas iš esmės turi būti toks pat kaip teisėjų. Jie teikia nepriklausomas, nešališkas ir objektyvias konsultacijas dėl svarbių teisinių sandorių, prižiūri jų sudarymą ir atlieka prevencinį administravimą. Svarbiausia jų funkcija – tvirtinti sandorius.
Dėl Vokietijos federacinės valstybės sistemos išskiriamos įvairios notarų kategorijos. Daugumoje Vokietijos žemių notarai dirba visą darbo dieną (Nurnotariat), tačiau kai kuriose žemėse notarines paslaugas kaip antrines teikia advokatai (Anwaltsnotariat). Bet kuriuo atveju notarų paskyrimą ir jų priežiūrą atlieka atitinkamos žemės teisingumo administracija.
Notarų profesinė veikla reglamentuojama Federaliniu notariato įstatymu (Bundesnotarordnung, BNotO). Notarų užmokestis reglamentuojamas Užmokesčio įstatymu (Kostenordnung, KostO).
Notarai yra atitinkamų regioninių notarų rūmų nariai.
Išsamios informacijos įvairiais notarų veiklos klausimais galima rasti Federalinių notarų rūmų interneto svetainėje. Be to, ieškant notaro gali praversti šioje svetainėje skelbiamas notarų sąrašas. Informacija teikiama vokiečių, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.
Pagal Teisinių paslaugų įstatymą (Rechtsdienstleistungsgesetz, RDG) skolų išieškotojai, pensijų konsultantai ir teisinių paslaugų teikėjai, gerai išmanantys užsienio teisę, gali teikti teisines paslaugas neteisminiais klausimais. Skolų išieškotojai ir pensijų konsultantai tam tikrais atvejais taip pat gali atstovauti savo klientams teisme. Jie gali verstis šia veikla tik užsiregistravę ir gavę teismo patvirtinimą. Įregistruoti asmenys paskelbiami teisinių paslaugų registre.
Šie teisinių paslaugų teikėjai neprivalo priklausyti rūmams ar kitai profesinei asociacijai. Kai kurie skolų išieškotojai ir pensijų konsultantai yra susibūrę į profesines sąjungas. Didžiausios jų yra Federalinė Vokietijos skolų išieškotojų sąjunga, Federalinė Vokietijos teisinių patikėtinių ir konsultantų sąjunga ir Federalinė pensijų konsultantų sąjunga.
Teisinį paslaugų registrą, kuriame skelbiamas teisinių paslaugų teikėjų ir už jų registravimą atsakingų teismų sąrašas, galima rasti Vokietijos teisingumo portale. Daug išsamios informacijos galima rasti Federalinės Vokietijos skolų išieškotojų sąjungos, Federalinės Vokietijos teisinių patikėtinių ir konsultantų sąjungos ir Federalinės pensijų konsultantų sąjungos interneto svetainėse.
Vokietijoje nemokamas teisines konsultacijas (pagal Teisinių paslaugų įstatymo §6 ir §8 straipsnius) teikia įvairios labdaros organizacijos. Svarbiausios profesinės asociacijos:
Federacijos ir žemių teisingumo portalas
Informacija apie teismus ir prokuratūras, Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija
Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija
Hamburgo teisingumo ministerija
Berlyno teisingumo ministerija
Bavarijos teisingumo ministerija
Oficialus federalinis advokatų registras
Federalinė advokatų informacinė tarnyba
Darbuotojų gerovės federalinė asociacija
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiama Estijos teisininkų profesijų sandara.
Prokuratūra yra Teisingumo ministerijai pavaldi valstybės įstaiga. Ji yra dviejų pakopų: Generalinė prokuratūra (aukščiausioji prokuratūros įstaiga) ir keturios apygardų prokuratūros.
Generalinės prokuratūros veiklos sritis apima visą Estijos teritoriją, o apygardų prokuratūrų veiklos sritys sutampa su policijos prefektūrų veiklos sritimis. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, penkerių metų kadencijai teisingumo ministro teikimu skiriamas Estijos Vyriausybės, kuri į šias pareigas skiria išklausiusi Estijos Parlamento Teisės reikalų komiteto nuomonę.
Kasmet per Parlamento pavasario sesiją generalinis prokuroras pateikia Parlamento Konstituciniam komitetui praėjusių kalendorinių metų apžvalgą, kurioje įvertinamas Generalinei prokuratūrai įstatymais paskirtų įgaliojimų vykdymas.
Apygardos prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras, jį generalinio prokuroro teikimu taip pat penkerių metų kadencijai skiria teisingumo ministras.
Estijoje iš viso yra aštuonių kategorijų prokurorai: generalinis prokuroras, Generalinės prokuratūros vyriausieji valstybės prokurorai, valstybės prokurorai ir prokurorų pavaduotojai; apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai, vyresnieji prokurorai, specialieji prokurorai, apygardos prokurorai ir prokurorų pavaduotojai.
Taip pat žr. Prokuratūros įstatymą.
Remiantis Prokuratūros įstatymu prokuratūra:
Prokuratūra veikia nepriklausomai, vadovaudamasi prokuratūros įstatymu.
Kaip baudžiamojo proceso vadovas, prokuroras vadovauja ikiteisminio tyrimo tyrėjui renkant įrodymus ir sprendžia, ar pareikšti asmeniui kaltinimus remiantis nustatytais faktais.
Kaip nustatyta prokuratūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose,
Generalinė prokuratūra:
Teisėjas turi būti Estijos pilietis, įgijęs šalyje pripažįstamą teisės magistro laipsnį, atitinkamą išsilavinimą, kaip apibrėžta Estijos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 22 dalyje, arba atitinkamą išsilavinimą užsienyje, labai gerai mokantis estų kalbą, nepriekaištingos reputacijos ir turintis teisėjo darbui reikiamų gebėjimų ir asmeninių savybių. Teisėjai į pareigas skiriami visam gyvenimui. Teisingumo ministras neturi teisės nurodinėti teisėjams ar juos drausminti. Teisėjas gali būti pašalintas iš pareigų tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisėjai gali dirbti iki 67 m. amžiaus, tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas.
Teisėjais negali būti skiriami:
Visi asmenys, įgiję bent 5 metų teisinę patirtį po reikiamos kvalifikacijos įgijimo, arba asmenys, kurie bent trejus metus dirbo teismo tarnautojais ir išlaikė teisėjų egzaminą (arba yra nuo jo atleisti), gali būti paskirti apylinkės arba administracinio teismo teisėjais.
Bet kuris patyręs ir pripažintas teisininkas, išlaikęs teisėjų egzaminą, gali būti paskirtas apygardos teismo teisėju. Iki paskyrimo teisėjais dirbę asmenys neturi laikyti teisėjo egzamino.
Patyrę ir pripažinti teisininkai gali būti skiriami į Aukščiausiojo Teismo teisės tarnybą.
Teisėjai į pareigas skiriami atviro konkurso tvarka.
Teisėjas negali dirbti kito darbo, išskyrus dėstymo ir mokslinių tyrimų veiklą. Teisėjas turi pranešti teismo pirmininkui apie papildomą profesinę veiklą. Papildoma dirbančio teisėjo profesinė veikla turi nekenkti jo tarnybinių pareigų vykdymui ir nepaveikti jo nešališkumo vykdant teisingumą. Teisėjas negali būti Parlamento (est. Riigikogu) narys, savivaldybės ar miesto tarybos narys, politinės partijos narys, steigėjas, įmonės vykdomosios valdybos partneris ar narys bei stebėtojų tarybos narys, užsienio bendrovės padalinio direktorius, bankroto administratorius, bankroto komiteto narys, paskirtasis nekilnojamojo turto administratorius arba vienos ginčo šalies pasirinktas arbitras.
Teisėjas gali būti nušalintas tik teismo sprendimu. Patraukti pirmosios ar antrosios instancijos teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn per jo kadenciją galima tik Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (lot. en banc) priimtu siūlymu ir pritarus Respublikos Prezidentui. Patraukti Aukščiausiojo Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn per jo kadenciją galima tik teisingumo ministro siūlymu ir pritarus Estijos Parlamento daugumai.
Teisėjams, jų parengiamajai tarnybai taikomi reikalavimai ir pareigos nustatyti Teismų įstatyme.
Teisėjų profesija reglamentuojama įstatymu. Plenariniame Estijos teismų visų teisėjų posėdyje buvo patvirtintas etikos kodeksas. Daugiau informacijos galima rasti Estijos teismų interneto svetainėje ir Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
Teisėjo funkcija yra vykdyti teisingumą vadovaujantis Konstitucija ir teisės aktais. Jais remdamasis teisėjas priima bylos šalims teisingą sprendimą. Teisėjas plėtoja teisę aiškindamas teisės aktus ir atlikdamas tyrimus.
Teisėjas tarnybines pareigas vykdo nešališkai, be savanaudiškų interesų ir paiso tarnybos interesų net už profesinės veiklos ribų. Teisėjas privalo elgtis nepriekaištingai ir savo profesinėje veikloje, ir už jos ribų, susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali sugadinti teismo reputaciją. Teisėjas negali atskleisti informacijos, kuri jam tampa žinoma uždarame teismo posėdyje ar per derybas, rengiamas siekiant išspręsti ginčą. Konfidencialumo reikalavimas taikomas visada, net teisėjui išėjus į pensiją. Pirmosios instancijos teisėjus, turinčius mažiau nei trejų metų patirtį, asmenis, dirbančius parengiamojoje tarnyboje prieš tampant teisėjo padėjėjais, ir besistažuojančius studentus turi prižiūrėti teisėjas. Teisėjas vienu metu gali prižiūrėti ne daugiau kaip du asmenis. Teisėjas privalo nuolat gilinti profesines žinias ir įgūdžius, dalyvauti mokymuose.
Teisės aktais teisėjams suteikta įvairių socialinių garantijų, kaip antai darbo užmokestis, darbo užmokesčio priedai, teisėjo pensija, atostogos, tarnybinė apranga ir pan.
Oficialūs teisėjų atlyginimai nustatyti Aukštesniųjų valstybės tarnautojų atlyginimų įstatyme
Teisėjo pensijos nustatymo principai išdėstyti Teismų įstatyme.
Teisėjo pensiją sudaro jo tarnybinė pensija, senatvės pensija, invalidumo pensija ir našlių pensija, skiriama teisėjo šeimos nariams. Teisėjo pensija nemokama, kol teisėjas eina savo pareigas. Jei į pensiją išėjęs teisėjas įsidarbina kitur, teisėjo pensija jam mokama visa, neatsižvelgiant į jo gaunamą darbo užmokestį. Teisėjo pensija nemokama asmenims, kurie dėl drausminių nusižengimų yra nušalinti nuo pareigų arba pripažinti kaltais dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Teisėjo pensija atimama iš asmenų, kurie pripažinti padarę nusikalstamą veiką teisingumo sistemos atžvilgiu.
Teisėjas turi teisę į kasmetines atostogas. Kasmetinių atostogų trukmė yra 35 kalendorinės dienos, o už teisėjo darbo stažą suteikiamos papildomos iki 7 kalendorinių dienų atostogos, taikant Teismų įstatyme nustatytas sąlygas.
Teismo tarėjai dalyvauja vykdant teisingumą apylinkių teismuose, tačiau tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl pirmo laipsnio nusikaltimų. Vykdydamas teisingumą, teismo tarėjas turi tokį pat statusą ir tokias pat teises bei pareigas, kaip ir teisėjas. Teismo tarėjas skiriamas daugiausia ketverių metų kadencijai. Jis turi būti veiksnus 25–70 metų Estijos pilietis, nuolat gyvenantis Estijoje, labai gerai (C1 ar lygiaverčiu lygiu, kaip nustatyta Kalbos įstatyme) mokantis estų kalbą ir pasižymintis reikiamomis moralinėmis savybėmis, kad galėtų atlikti teismo tarėjo pareigas. Teismo tarėjai negali būti skiriami daugiau kaip dviem viena po kitos einančioms kadencijoms.
Teismo tarėjais negali būti skiriami: baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, bankrutavę asmenys, dėl sveikatos būklės netinkami asmenys, asmenys, kurie mažiau kaip vienus metus nuolatos gyvena (t. y. yra deklaravę savo adresą gyventojų registre) administracinėje vietovėje, pasiūliusioje jų kandidatūrą į teismo tarėjus, asmenys, dirbantys teismuose, prokuratūroje arba Vidaus saugumo tarnyboje, asmenys, atliekantys karo tarnybą, advokatai, notarai ar antstoliai, Estijos Vyriausybės nariai, savivaldybės ar miesto tarybos nariai, Respublikos Prezidentas ar Riigikogu nariai. Asmenys, kuriems pateikti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negali būti skiriami teismo tarėjais.
Iš esmės teismo tarėjo funkcija yra vykdant teisingumą perteikti paprasto žmogaus, kuris žvelgia į teismo procesą daugiau iš žmogiškos nei iš teisinės pozicijos, požiūrį. Už kandidatų į teismo tarėjus atranką atsako vietos valdžios tarybos.
Teisėjo padėjėjas yra teismo pareigūnas, atliekantis įstatymu nustatytas pareigas. Teisėjo padėjėjas yra nešališkas, tačiau privalo paklusti teisėjo nurodymams tiek, kiek numatyta įstatymuose. Teisėjo padėjėjas turi įgaliojimus daryti įrašus registruose (pvz. žemės kadastre, komercinės veiklos registre) ir duoti nurodymus dėl registrų tvarkymo, taip pat skirti baudas. Teisėjo padėjėjai gali vykdyti supaprastintą mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą. Apribojimai, taikomi kandidatams į teisėjus, taikomi ir kandidatams į teisėjo padėjėjus.
Bet kuris asmuo gali būti paskirtas teisėjo padėjėju, jei jis yra įgijęs nacionaliniu lygiu pripažintą teisės magistro laipsnį, lygiavertę kvalifikaciją, kaip apibrėžta Estijos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 22) dalyje, arba lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją, yra įgijęs estų kalbos C1 lygio, kaip nustatyta Kalbų įstatyme, arba lygiaverčio lygio kvalifikaciją, yra nepriekaištingos reputacijos ir yra baigęs parengiamąją tarnybą, kad taptų teisėjo padėjėju, išskyrus atvejus, kai atrankos komisija atleido juos nuo minėtos parengiamosios tarnybos. Teisėjo egzaminą išlaikęs asmuo taip pat gali būti paskirtas teisėjo padėjėju.
Teisėjo padėjėju negali būti skiriami: už nusikalstamą veiką nuteisti asmenys, nuo teisėjo, notaro ar antstolio pareigų nušalinti asmenys, asmenys, kurių narystė Estijos advokatūroje panaikinta, asmenys, atleisti iš valstybės tarnybos dėl drausminių nusižengimų, bankrutavę asmenys, asmenys, kurių profesinė auditoriaus veikla sustabdyta, išskyrus atvejus, kai tai buvo padaryta auditoriaus prašymu, asmenys, iš kurių atimta teisė dirbti patentų advokatais, išskyrus atvejus, kai tai buvo padaryta patentų advokato prašymu, asmenys, iš kurių atimta teisė dirbti prisiekusiuoju vertėju pagal Prisiekusiųjų vertėjų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punktą, asmenys, atleisti iš teisėjo pareigų dėl netinkamumo šiai tarnybai per trejus metus nuo tarnybos pradžios.
Teisėjų padėjėjai į pareigas skiriami atviro konkurso tvarka.
Teisėjų padėjėjams taikomi reikalavimai nustatyti Teismų įstatyme.
Teismo tarnautojas – tai teismo darbuotojas, kuris savarankiškai arba vadovaujamas teisėjo dalyvauja rengiant ir tvarkant bylos medžiagą. Jo funkcijos apibrėžtos Teismo proceso įstatyme. Pagal Teismo proceso įstatymą teismo tarnautojas yra įgaliotas atlikti tuos pačius veiksmus ir priimti tuos pačius sprendimus kaip ir teisėjo padėjėjas ar kitas teismo pareigūnas. Teismo tarnautojas savo pareigas atlieka nepriklausomai, tačiau įstatymų nustatyta apimtimi turi vykdyti teisėjo nurodymus.
Teismo tarnautojams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir teisėjo padėjėjams. Į laisvą teismo tarnautojo vietą skelbiamas viešas konkursas.
Teismo tarnautoju negali būti skiriamas: asmuo, baustas už tyčinį nusikaltimą; asmuo, baustas už tyčinį nusikaltimą prieš valstybę, nesvarbu, ar teistumas išnykęs; asmuo, iš kurio teisė dirbti teismo tarnautoju atimta galiojančiu teismo sprendimu; asmuo, kuris yra teismo tarnautoją prižiūrinčio darbuotojo artimas giminaitis ar partneris.
Be teismo tarnautojų (521 Kb) ir teisėjo padėjėjų (373 Kb), teismo darbuotojais taip pat laikomi teismų direktoriai (367 Kb) ir teismo posėdžių sekretoriai (364 Kb).
Advokatai – tai advokatai ir advokatų padėjėjai.
Advokatai yra Estijos advokatūros nariai, jų veikla reglamentuojama Estijos advokatūros įstatymu. Visi, atitinkantys Advokatūros įstatyme nustatytus reikalavimus ir išlaikę advokato egzaminą, gali tapti Estijos advokatūros nariais.
Estijos advokatūra yra nepriklausoma profesinė asociacija, įsteigta siekiant teikti teisines paslaugas privačiais ir viešaisiais interesais ir ginti profesines advokatų teises. Estijos advokatūra prižiūri advokatūros narių profesinę veiklą ir profesinės etikos reikalavimų laikymąsi. Estijos advokatūra taip pat atsako už advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir valstybės teisinės pagalbos teikimą. Per savo narius advokatūra užtikrina valstybės teisinės pagalbos teikimą.
Estijos advokatūra veikia per savo organus. Tai visuotinis susirinkimas, valdyba, pirmininkas, audito komitetas, garbės teismas ir profesinio tinkamumo vertinimo komitetas.
Advokatai turi šiuos įgaliojimus:
Advokatų padėjėjai turi įstatymų apibrėžtus advokato įgaliojimus.
Advokatų padėjėjai negali būti arbitrais ar taikintojais vykdant Taikinimo įstatyme nustatytą procedūrą. Jie neturi įgaliojimų atstovauti klientams ar juos ginti Aukščiausiajame Teisme, nebent įstatymuose būtų numatyta kitaip. Advokatų padėjėjai negali būti bankroto administratoriai.
Advokatų padėjėjai gali teikti teisines paslaugas tik prižiūrimi vadovaujančio advokato.
Teikdamas teisines paslaugas, advokatas veikia nepriklausomai, vadovaudamasis įstatymais, Estijos advokatūros organų priimtais teisiniais aktais ir nutarimais, advokatų profesinės etikos reikalavimais, gerąja praktika ir savo sąžine.
Advokatui atskleidžiama informacija yra konfidenciali. Advokatas, Estijos advokatūros ar advokatų kontoros darbuotojas, kuris yra apklausiamas kaip liudytojas, negali būti tardomas ar prašomas pateikti paaiškinimus dėl informacijos, apie kurią sužinojo teikdamas teisines paslaugas.
Duomenų priemonės, susijusios su advokato teisinių paslaugų teikimu, yra neliečiamos.
Advokato atliekamos profesinės pareigos negali sudaryti prielaidų, kad jis būtų tapatinamas su klientu arba kliento byla teisme.
Advokatas negali būti sulaikomas, apieškomas ar areštuojamas dėl su profesine veikla susijusių priežasčių, nebent pagal apylinkės teismo nutartį. Advokatų kontora, per kurią advokatas teikia teisines paslaugas, negali būti apieškoma dėl su profesine veikla susijusių priežasčių.
Advokatų ir teisines paslaugas teikiančių kontorų sąrašą, taip pat kitos naudingos informacijos galima rasti Estijos advokatūros interneto svetainėje. Tačiau funkcija „Susirasti advokatą“ leidžia ieškoti advokato visoje Europos Sąjungoje.
Kitų, pirmiau nenurodytų, duomenų bazių nėra.
Estijoje nėra įstatymų, kuriais būtų reglamentuojama patarėjų teisės klausimais profesinė veikla.
Visi Estijos notarai turi vienodus įgaliojimus. Notarų profesinė veikla reglamentuojama Notariato įstatymu. Teisingumo ministerija ir Notarų rūmai kartu atsako už notarų profesinės veiklos reglamentavimą ir valdymą. Notarų rūmai yra viešosios teisės juridinis subjektas, kuriam priklauso visi eiti notaro pareigų paskirti notarai. Notarų rūmams tenka atsakomybė už notarų profesinės veiklos sąžiningumo ir tinkamumo priežiūrą, notarų profesinės veiklos derinimą, notarų mokymo organizavimą, kandidatų tarnybos organizavimą, notarų elektroninės informacijos sistemos administravimą ir plėtojimą, pagalbą Teisingumo ministerijai vykdant priežiūros veiklą ir kt. Informacijos apie notarus ir jų pareigas galima rasti Notarų rūmų interneto svetainėje.
Notaras yra viešosios teisės subjektas. Notaras yra valstybės įgaliotas asmenų prašymu patvirtinti teisinę reikšmę turinčius faktus ir įvykius, taip pat atlikti kitus notarinius veiksmus, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą.
Vykdydami savo veiklą, notarai privalo būti nešališki, patikimi ir nepriklausomi. Jie yra įpareigoti išsiaiškinti tikruosius sandorio šalių ketinimus ir aplinkybes, būtinas sandoriui tinkamai sudaryti, ir paaiškinti šalims įvairius sandorio įvykdymo būdus ir jo pasekmes.
Asmenų prašymu notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
Klientas privalo sumokėti notarui įstatyme numatytą mokestį už šiuos sandorius.
Notarai gali siūlyti šias oficialias paslaugas:
Informaciją apie oficialias notarų siūlomas paslaugas galima rasti Notarų rūmų interneto svetainėje. Mokestis už notarų paslaugas tarp kliento ir notaro sulygstamas prieš teikiant paslaugą.
Estijoje tai laisva teisinė profesija: antstoliai dirba savo vardu ir patys atsako už savo veiksmus. Antstolis turi būti nešališkas ir atsakyti už savo pareigas. Oficiali antstolių veikla reglamentuojama Antstolių įstatymu.
Nuo 2010 m. sausio mėn. veikia jungtinė antstolių ir bankroto administratorių organizacija – Antstolių ir bankroto administratorių rūmai (toliau – Rūmai). Antstolių profesinė veikla, priežiūra, drausminė atsakomybė ir profesinės asociacijos veikla reglamentuojama Antstolių įstatymu. Rūmų funkcija yra plėtoti ir skatinti laisvąsias teisininko profesijas, įskaitant atitikties gerajai oficialiajai ir profesinei praktikai plėtrą ir stebėseną, nustatyti rekomendacijas dėl profesinės veiklos vienodinimo, organizuoti profesinės kvalifikacijos kėlimą, plėtoti informacines sistemas ir t. t. Rūmai taip pat turi savo garbės teismą. Daugiau informacijos apie Rūmus galima rasti jų interneto svetainėje.
Profesinės antstolio pareigos yra šios:
Mokestis už antstolio teikiamas oficialias paslaugas nustatytas Antstolių įstatyme.
Asmens prašymu antstolis gali teikti šias profesines paslaugas:
Antstoliai turi teisę atsisakyti teikti profesines paslaugas.
Dėl profesinių paslaugų teikimo sąlygų ir atlyginimo tvarkos prieš teikiant paslaugą su paslaugos prašančiu asmeniu susitariama raštu. Sutartos sąlygos ir atlyginimas turi atitikti gerąją patirtį šios profesijos srityje.
Teikdami profesines paslaugas antstoliai negali naudotis tomis teisėmis, kurios jiems pagal įstatymą suteiktos, kad jie galėtų vykdyti savo profesines pareigas, arba kurios kyla iš jų pareigų.
Informacijos apie antstolių teikiamas paslaugas galima rasti Rūmų interneto svetainėje.
Valstybinę oficialiai atliekamų antstolio pareigų priežiūrą vykdo Teisingumo ministerija ir Rūmai.
Antstoliai atsako už žalą, neteisėtai padarytą vykdant jų profesinę veiklą, įskaitant tuos atvejus, kai žalą sukėlė jų kontoros darbuotojas. Jeigu reikalavimai atlyginti vykdant antstolio profesinę veiklą padarytą žalą negali būti patenkinti iš antstolio ar kito už žalą atsakingo asmens turto arba jeigu reikalavimų neįmanoma patenkinti visiškai, už padarytą žalą atsako Rūmai. Galutinė atsakomybė už antstolių veiksmus tenka valstybei. Ir Rūmai, ir valstybė turi teisę paduoti už žalą atsakingą asmenį į teismą; valstybė taip pat turi regresinio ieškinio teisę Rūmų atžvilgiu.
Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas asmuo, kuris, vykdamas savo pareigas, sudaro sandorius ir atlieka kitus su bankrutuojančio asmens turtu susijusius veiksmus ir atstovauja skolininkui teisme su bankrutuojančio skolininko turtu susijusiuose ginčuose. Bankroto administratoriaus pagrindinė prievolė – ginti visų kreditorių ir skolininko teises bei interesus ir užtikrinti teisėtą, skubų ir finansiškai pagrįstą bankroto administravimo procesą. Bankroto administratorius atlieka pareigas asmeniškai. Bankroto administratoriais gali būti: fiziniai asmenys, kuriems Rūmai suteikė įgaliojimus veikti kaip bankroto administratoriai, advokatai, teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir antstoliai. Rūmai tvarko bankroto administratorių sąrašą. Sąraše pateikti duomenys apie visus asmenis, turinčius teisę atlikti bankroto administratoriaus funkcijas. Sąrašas yra viešai prieinamas Rūmų interneto svetainėje. Į sąrašą įrašytas administratorius turi užtikrinti, kad pateikti duomenys būtų tikslūs.
Pagrindinės bankroto administratoriaus pareigos:
Bankroto administratorių veiklos administracinę priežiūrą atlieka Teisingumo ministerija, remdamasi skundais ar kitais jai atsiųstais duomenimis apie administratorių, suteikiančiais pagrindą manyti, kad administratoriui nepavyko įvykdyti įsipareigojimų. Teisingumo ministerija turi teisę kontroliuodama administratoriaus veiklą patikrinti administratoriaus profesinės veiklos tinkamumą ir teisėtumą. Teisingumo ministras gali imtis drausminių veiksmų prieš administratorių, kuris nesilaiko įsipareigojimų, kylančių iš teisės aktų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus profesinę veiklą. Teisingumo ministras negali imtis drausminių veiksmų prieš advokatus, veikiančius kaip bankroto administratoriai. Tačiau ministras turi teisę advokatūroje inicijuoti garbės teismo procesą.
Be administracinės priežiūros, bankroto administratorių veiklą pagal savo kompetenciją stebi bankroto komitetas, visuotinis kreditorių susirinkimas, teismas ir Rūmai.
Ne pelno organizacija „Advokatų asociacija“
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos Airijos teisininkų profesijos.
Valstybės teisminės valdžios funkciją teismai vykdo pagal Konstitucijos 34 straipsnį ir atitinkamus teisės aktus: visų pirma 1961 m. Teismų (steigimo ir struktūros) aktą ir 1961 m. Teismų (papildomų nuostatų) aktą su pakeitimais. Teisėjai skiriami iš paraiškas pateikusių teisininko kvalifikaciją turinčių kandidatų. Atlikdami savo funkcijas teisėjai yra visiškai nepriklausomi. Šis nepriklausomumo principas įtvirtintas Konstitucijoje. Advokato profesija skirstoma į solisitoriaus (daugiausia dirba tiesiogiai su klientais) ir baristerio (atstovauja teisme kaip gynėjas, taip pat bylinėjantis) specializacijas.
Patariamoji teisėjų paskyrimų taryba atrenka asmenis, tinkamus eiti teisėjo pareigas, ir teikia kandidatūras Vyriausybei. Patariamoji teisėjų paskyrimų taryba (JAAB) įkurta pagal 1995 m. Teismo ir teismo pareigūnų aktą. Tarybą sudaro Vyriausiasis teisėjas, Apeliacinio teismo, Aukštojo teismo, apygardos ir apylinkės teismų pirmininkai, generalinis prokuroras, paskirtieji Advokatūros tarybos ir Teisės draugijos nariai bei trys asmenys, kuriuos skiria teisingumo ir teisės reformos ministras. Teisėjus Vyriausybės teikimu skiria Prezidentas. Teismai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais. Pagal Konstituciją teisėjų skaičius reguliariai įtvirtinamas teisės aktais.
Aukščiausiąjį Teismą sudaro teismui pirmininkaujantis Vyriausiasis teisėjas ir septyni paprasti teisėjai, vadinami Aukščiausiojo teismo teisėjais. Aukštojo teismo pirmininkas ex officio taip pat yra Aukštojo teismo teisėjas. Aukštąjį teismą sudaro Aukštojo teismo pirmininkas, atsakantis už bendrą šio teismo darbo organizavimą, ir paprasti teisėjai, vadinami Aukštojo teismo teisėjais. Vyriausiasis teisėjas ir Apygardos teismo pirmininkas ex officio taip pat yra Aukštojo teismo teisėjai. Auštąjį teismą sudaro pirmininkas ir 35 teisėjai. Apygardos teismą sudaro Apygardos teismo pirmininkas ir 37 paprasti teisėjai, vadinami apygardos teismo teisėjais. Apylinkės teismo pirmininkas ex officio taip pat yra Apygardos teismo teisėjas. Apylinkės teismą sudaro Apylinkės teismo pirmininkas ir 63 kiti teisėjai, vadinami apylinkės teismo teisėjais. Teisėjų darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, kurie reguliariai atnaujinami.
Teisėjais skiriami solisitoriaus arba baristerio profesija besiverčiantys teisininkai, turintys nustatytos trukmės praktinio (ne mokslinio) darbo patirties. 1961 m. Teismų įstatymo papildomų nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkės teisėju gali būti skiriamas asmuo, baristerio ar solisitoriaus profesija besiverčiantis ne trumpiau kaip dešimt metų. Pagal 1995 m. Teismų ir teismo pareigūnų įstatymo 30 straipsnį dešimt metų solisitoriumi ar baristeriu išdirbęs asmuo gali būti skiriamas Apygardos teismo teisėju. 2002 m. Teismų ir teismo pareigūnų įstatyme nustatyta, kad asmuo, baristerio ar solisitoriaus profesija besiverčiantis ne mažiau kaip 12 metų, gali būti skiriamas Aukštojo teismo, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėju. Kaip jau minėta, teismai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais, todėl pagal Konstitucijos 34.5.1 straipsnį į pareigas paskirti teisėjai daro tokį pareiškimą:
„Visagalio Dievo akivaizdoje iškilmingai ir nuoširdžiai pažadu ir pareiškiu, kad deramai ir uoliai, kiek leidžia mano žinios ir įgaliojimai, vykdysiu Vyriausiojo teisėjo (ar kito teisėjo) pareigas be išankstinių teigiamų ar neigiamų nuostatų bet kurio asmens atžvilgiu ir vadovausiuosi Konstitucija bei įstatymais. Tesaugo mane ir tepadeda man Dievas.“
Pagal Konstituciją Aukštojo teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali būti atleisti iš pareigų tik dėl įrodyto pažeidimo ar netinkamumo eiti pareigas, atitinkamą rezoliuciją priėmus abejiems Airijos Parlamento (Oireachtas) rūmams. 1924 m. Teismų įstatyme ir 1946 m. Teismų įstatyme (Apylinkės teismas) įtvirtintos panašios nuostatos dėl apygardos ir apylinkės teismų teisėjų.
Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad Generalinis prokuroras yra „Vyriausybės patarėjas teisės klausimais“. Generalinį prokurorą skiria Prezidentas Ministro Pirmininko (Taoiseach) teikimu. Jis nustoja eiti šias pareigas pasibaigus Ministro Pirmininko kadencijai. Paprastai Generalinis prokuroras yra praktikuojantis baristeris ir vyresnysis konsultantas. Reikalavimo, kad Generalinis prokuroras turi nutraukti savo privačią praktiką, nėra, tačiau pastaraisiais metais taip daroma.
Kaip teisinis Vyriausybės patarėjas Generalinis prokuroras vertina visus teisės aktų projektus, kuriuos Vyriausybė ketina teikti abejiems Parlamento rūmams įstatymo priėmimo procedūrai. Generalinis prokuroras taip pat pataria Vyriausybei tarptautinės teisės klausimais, pavyzdžiui, dėl tarptautinių susitarimų ratifikavimo. Dar viena Generalinio prokuroro funkcija – atstovauti visuomenei ginant viešąjį interesą. Tam jis gali pareikšti ieškinį teisme arba užginčyti pareikštą ieškinį. Nors skiriamas parlamento, Generalinis prokuroras veikia nepriklausomai nuo Vyriausybės. Pagal Konstituciją Generalinis prokuroras visada yra pagrindinis atsakovas bylose dėl teisės aktų neatitikimo Konstitucijai.
Iki 1976 m. visos bylos dėl sunkių nusikaltimų buvo keliamos Generalinio prokuroro vardu. Konstitucijoje nustatyta, kad šią funkciją gali atlikti ir kitas įstatymais įgaliotas asmuo. Todėl 1974 m. Įstatymu dėl nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo (įsigaliojusio 1976 m.) 2 straipsniu buvo įsteigta Vyriausiojo prokuroro tarnyba – atsirado politiškai nepriklausomas pareigūnas, galintis atlikti šias funkcijas. Vyriausiąjį prokurorą skiria Vyriausybė, tačiau jis yra valstybės tarnautojas, todėl neturi atsistatydinti pasikeitus vyriausybei, kitaip nei Generalinis prokuroras. Tai užtikrina baudžiamojo persekiojimo nuoseklumą. 1974 m. įstatymu taip pat nustatyta, kad Vyriausiasis prokuroras savo pareigas turi vykdyti nepriklausomai. Atleisti Vyriausiąjį prokurorą iš pareigų gali Vyriausybė, tačiau tik pateikus jo sveikatos ir elgesio ataskaitą, parengtą komiteto, kurį sudaro Vyriausiasis teisėjas, Aukštojo teismo teisėjas ir Generalinis prokuroras.
Taigi, Vyriausiasis prokuroras priima sprendimą, ar asmuo turi būti apkaltintas padaręs sunkų nusikaltimą ir kokį kaltinimą jam pateikti. Kaltinimai pateikiami Vyriausiojo prokuroro vardu, tačiau daugeliu nesunkių nusikaltimų atvejų baudžiamąjį persekiojimą gali vykdyti Gardaí (Airijos policija), neperduodama bylos Vyriausiajam prokurorui. Tokiais atvejais Vyriausiasis prokuroras gali padėti policijai nagrinėti bylą. Nors Vyriausiasis prokuroras perėmė iš Generalinio prokuroro baudžiamojo persekiojimo funkciją, Generalinis prokuroras ją tebevykdo tarpvalstybinio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, dėl ekstradicijos.
Teismo kanclerius ir teismo tarnautojus įdarbina Teismų tarnyba.
Teismo tarnautojai yra atsakingi už bendrą teismų administravimą. Pagrindinė teismo kanclerio pareiga – padėti teisėjui per teismo posėdį ir užtikrinti, kad sklandžiai teismo darbui svarbūs administraciniai klausimai būtų veiksmingai sprendžiami.
Teismų tarnyba yra nepriklausoma institucija, pradėjusi veikti 1999 m. lapkričio mėn. ir Vyriausybės įsteigta 1998 m. Teismų tarnybos įstatymu. Teismų tarnyba atskaitinga Teisingumo ir lygybės ministrui, o per jį ir Vyriausybei.
Teismų tarnyba turi penkis įgaliojimus:
Kiekvienoje Airijos apskrityje veikia šerifas, kuris yra valstybės tarnautojas, o viena iš jo pareigų – konfiskuoti ir parduoti prekes, siekiant padengti skolą po teismo sprendimo priėmimo. Šerifai skiriami pagal 1945 m. Teismų pareigūnų įstatymą, kurio 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į šias pareigas gali būti skiriami tik baristeriai ar solisitoriai, besiverčiantys šia profesija penkerius metus arba asmenys, ne mažiau kaip penkerius metus dirbę šerifo arba šerifo pavaduotojo tarnybos vadovaujančiuoju tarnautoju arba atsakinguoju padėjėju. Šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalies g punkte nurodyta, kad kiekvieno šerifo įdarbinimo sąlygos nustatomos specialiais šio įstatymo skyriais, kuriuos reguliariai atnaujina finansų ministras, pasikonsultavęs su teisingumo ir lygybės ministru.
Airijos teisės draugija prižiūri, kaip rengiami studentai, ketinantys tapti solisitoriais, taip pat vykdo drausminę dirbančių solisitorių kontrolę. Kad taptų solisitoriumi, asmuo turi išlaikyti baigiamuosius egzaminus (FE-1), kurie rengiami du kartus per metus, paprastai pavasarį ir rudenį. FE-1 egzaminą sudaro aštuonios dalys: bendrovių teisė, konstitucinė teisė, sutarčių teisė, baudžiamoji teisė, nuosavybės teisė, Europos Sąjungos teisė, nekilnojamojo turto teisė ir deliktų teisė. Po to asmuo turi rasti tinkamą (praktikuojantį) solisitorių, kad galėtų pradėti I profesinės praktikos kursą (PPC I). PPC I vyksta rugsėjo–kovo mėn. ir per visą kursą apima šiuos dalykus: taikomąją žemės teisę, testamento vykdymo ir mokesčių teisę, verslo teisę, fondų kursą, teismo procesus (civilinius ir baudžiamuosius), Airijos teisės praktiką (LPI); kursas taip pat apima Civilinės teisės ir advokatūros, pokalbių ir konsultacijų, teisinių tyrimų, teisės pristatymo, teisinių tekstų stiliaus ir rengimo, derybų ir profesinio tobulėjimo įgūdžius. Tada po 14 dienų nuo galutinio PPC I egzamino pradedama vykdyti kandidatų mokymo sutartis. Prieš priėmimą į PPC II kursą Švietimo komitetas turi būti deklaravęs, kad asmuo išlaikė PPC I egzaminą. Praėjus 11 mėnesių (iš 24 mėnesių mokymo laikotarpio), stažuotojas grįžta į teisės mokyklą dalyvauti PPC II. Į PPC II įtrauktos temos – profesinė praktika, elgesys ir valdymas (privaloma) ir įvairios pasirinkimo galimybės pagal tris kategorijas, t. y. „Verslas“, „Praktika ir procedūros“ ir „Privatus klientas“. Paprastai jis prasideda kiekvienų metų balandžio mėn. ir trunka 11 savaičių, įskaitant egzaminus. Baigęs PPC II, asmuo turi grįžti į mokomajai praktikai vadovaujančio solisitoriaus biurą ir užbaigti likusį laikotarpį – dešimt mėnesių, jei stažuotojas negavo kreditų už darbą, atliktą iki PPC I, arba šešis mėnesius, jei buvo gautas kreditas.
Stažuotojai gali prašyti, kad jų vardai ir pavardės būtų įrašyti į solisitorių sąrašą, kai:
Galiausiai, asmens vardą ir pavardę įtraukus į solisitorių sąrašą, gali būti prašoma išduoti veiklos pažymėjimą.
Visiems dirbantiems solisitoriams gali būti taikomos Teisės draugijos drausminės priemonės. Pagal 1954–1994 m. solisitorių įstatymus Teisės draugijos drausminis teismas įgaliotas tirti įtarimus dėl profesinių nusižengimų, pvz., lėšų pasisavinimo.Jeigu nustatomas profesinis nusižengimas, teismas gali solisitoriui pats skirti sankciją (tai, be kita ko, gali būti nurodymas sumokėti nukentėjusiajai šaliai 15 000 EUR sumos neviršijančią restitucijos išmoką, arba teismas gali savo nustatytus faktus ir rekomendaciją perduoti Aukštojo teismo pirmininkui, o pastarasis galiausiai sprendžia dėl solisitoriui skirtinos sankcijos pobūdžio. Pirmininkas gali sustabdyti solisitoriaus profesinę veiklą, taip pat panaikinti tokį sustabdymą. Drausmės teismas gali reikalauti solisitoriaus grąžinti pinigus klientams, jei nustatoma, kad jo paimtas mokestis per didelis.
Pagal 2003 m. teisės aktą Nr. 732, kuriuo įgyvendinami 2003 m. Europos Bendrijų teisės aktai dėl teisininkų įsisteigimo, valstybių narių teisininkai, norintys verstis profesine baristerio ar solisitoriaus veikla, turi pateikti Advokatų tarybai ar Teisės draugijai prašymą užsiregistruoti. Jei išnagrinėjus prašymą jis patenkinamas, išduodamas registracijos pažymėjimas. Apskųsti neigiamą Advokatų tarybos ar Teisės draugijos sprendimą galima Aukštajame teisme.
Mokymo įstaiga „Honorable Society of King’s Inns“ teikia aukštesnės studijų pakopos teisinį išsilavinimą, kurį įgijus suteikiamas baristerio mokslinis laipsnis – jį turintis asmuo gali tapti advokatūros nariu ir verstis šia profesija. „Honorable Society of King’s Inns“ veikia kaip savanoriška bendrija, kontroliuojama savo atstovų (vadinamųjų Benchers) – teisėjų ir vyresniųjų baristerių. Stodami į tolesnės pakopos teisės studijas „Honorable Society of King’s Inns“ teisės studijų absolventai ar kitą teisės diplomą turintys asmenys turi laikyti stojimo egzaminą. Teisės studijų diplomas įgyjamas po dvejų metų studijų (ne visos dienos studijos), o baristerių kursas yra visos dienos vienų metų arba modulinis dvejų metų kursas. Sėkmingai baigę kursą ir įgiję diplomą studentai Vyriausiojo teisėjo (Aukščiausiojo teismo pirmininko) „pakviečiami į advokatūrą“, o po šios ceremonijos baristeriai pasirašo advokatūros narių sąraše. Tačiau tam, kad jie galėtų pradėti verstis praktika ir imti už tai mokestį, turi būti tenkinami tolesni reikalavimai.
Prieš pradėdami savo praktiką, baristeriai turi tapti Teisės bibliotekos (Law Library) nariais. Teisės biblioteka – tai vieta, kurioje už metinį mokestį galima gauti darbo vietą ir prieigą prie teisinės literatūros ir medžiagos. Prieš tapdamas Teisės bibliotekos nariu baristeris turi pasirinkti mentorių – praktikuojantį baristerį, turintį ne mažiau kaip penkerius metus profesinės patirties. Kol naujasis baristeris dirba vadovaujamas mentoriaus (paprastai tai trunka vienus metus), baristeris vadinamas naujoku (devil). Mentorius supažindina naujoką su praktiniu baristerio darbu – paprastai prašo jo padėti rengti procesinius dokumentus, atlikti teisinę analizę ir siunčia naujoką mentoriaus vardu atstovauti klientams teisme.
Jungtinė Airijos advokatų taryba, nestatutinė organizacija, prižiūri baristerių veiklą. Tarybą kasmet išrenka advokatūros nariai. Ji skelbia Profesinio elgesio kodeksą, kuris advokatūros narių reguliariai atnaujinamas. Šiame Elgesio kodekse nustatomi reikalavimai baristeriams.
Elgesio kodekso pažeidimus tiria Advokatų tarybos Profesinės praktikos komitetas, kuriam priklauso ne tik advokatūros nariai. Komitetas gali skirti baudas ir įspėjimus, taip pat sustabdyti ar panaikinti baristerio narystę Teisės bibliotekoje. Jo sprendimus galima apskųsti Apeliacinei komisijai, kuriai, be kita ko, priklauso apygardos teismo teisėjas ir neprofesionalus teisėjas.
Tradiciškai į baristerį buvo galima kreiptis tik solisitoriaus nurodymu – susisiekti su baristeriu tiesiogiai buvo draudžiama. Šią praktiką peržiūrėjusi Sąžiningos prekybos komisija savo 1990 m. ataskaitoje padarė išvadą, kad toks apribojimas yra varžanti priemonė ir todėl turėtų būti išbrauktas iš Elgesio kodekso. Komisija pripažino, kad tam tikrais atvejais nuoseklus solisitoriaus dalyvavimas yra reikalingas. Komisija rekomendavo panaikinti bet kokias teisines ar kitokias taisykles, kuriomis reikalaujama, kad teismo posėdyje fiziškai dalyvautų baristerį konsultuojantis solisitorius. Šios rekomendacijos nebuvo visiškai įgyvendintos, tačiau priimtos kelios Elgesio kodekso pataisos, kuriomis sudaryta galimybė susisiekti su tam tikrų patvirtintų profesinių organizacijų atstovais tiesiogiai.
Baristeriai gali būti jaunesnieji ir vyresnieji konsultantai. Tradiciškai susiklostė, kad advokatūros nariai pirmuosius kelerius karjeros metus dirba kaip jaunesnieji konsultantai, o vėliau apsvarsto, ar tapti vyresniaisiais konsultantais. Šis paaukštinimas nevyksta automatiškai, o kai kurie jaunesnieji konsultantai niekada nepateikia prašymo tapti vyresniaisiais. Paprastai dauguma baristerių svarsto galimybę tapti vyresniaisiais konsultantais po 15 darbo metų. Asmuo, norintis tapti vyresniuoju konsultantu, teikia prašymą Generaliniam prokurorui, tačiau skyrimo procedūrą atlieka Vyriausybė, konsultuodamasi su Generaliniu prokuroru, o šis taip pat tariasi su Vyriausiuoju teisėju, Aukštojo teismo pirmininku ir Advokatų tarybos pirmininku.
Jaunesnieji konsultantai paprastai rengia ir surašo procesinius dokumentus ir koordinuoja tam tikras bylas – paprastai jos nagrinėjamos žemesnės instancijos teismuose, nors nebūtinai. Vyresniųjų konsultantų funkcijos – tikrinti jaunesniųjų konsultantų parengtus procesinių dokumentų projektus ir koordinuoti sudėtingesnes bylas, kurios nagrinėjamos Aukštajame teisme ar Aukščiausiajame Teisme.
Apygardos teismo kancleriai yra kvalifikuoti solisitoriai, kuriuos skiria Vyriausybė. Apygardos teisme jie atlieka kvaziteismines funkcijas ir atsako už apygardos teismo darbo vietų administravimą.
Jie taip pat vykdo apygardos šerifo funkcijas (išskyrus Dubliną ir Korką).
Valstybinius notarus viešame posėdyje skiria Vyriausiasis teisėjas. Valstybinis notaras vykdo tokias pagrindines funkcijas:
Asmuo, norintis tapti notaru, teikia paraišką, kurioje nurodoma jo gyvenamoji vieta ir užimamos pareigos, valstybinių notarų, dirbančių toje apylinkėje, skaičius, apylinkės gyventojų skaičius ir aplinkybės, pagrindžiančios valstybinio notaro poreikį ir (arba) įrodančios, kad atsilaisvino notaro vieta. Prašymas turi būti patvirtintas pareiškėjo priesaika. Prie jo pridedama tinkamumo eiti pareigas pažyma, paprastai pasirašyta šešių vietos solisitorių ir šešių įtakingų vietos verslo bendruomenės atstovų. Paraiška pateikiama Vyriausiajam teisėjui įteikiant Teikimo pranešimą Aukščiausiojo teismo raštinei, kuri perduoda paraišką Airijos valstybinių notarų kolegijos kancleriui, Teisės draugijos sekretoriatui ir visiems valstybiniams notarams pareiškėjo apskrityje ir kaimyninėse apskrityse.
Nusistovėjo praktika valstybiniais notarais skirti tik solisitorius. Kai asmuo, kuris nėra solisitorius, pareiškia norintis tapti valstybiniu notaru, Teisės draugija reikalauja, kad jis pateiktų Vyriausiajam teisėjui pasižadėjimą nesiimti tvirtinti nuosavybės perdavimo sandorių ar teisinio darbo, kurį paprastai atlieka tik solisitoriai. Visi kandidatai į valstybinius notarus turi pirmiausia išlaikyti Airijos valstybinių notarų kolegijos egzaminą.
Klausimus apie Generalinio prokuroro, Vyriausiojo prokuroro, teismų tarnautojų ir šerifų darbo užmokestį galima pateikti
Baristeriai yra savarankiškai dirbantys asmenys ir jų darbo užmokestis labai skirtingas.
Solisitoriai gali dirbti savarankiškai (turėti savo praktiką) arba būti samdomi darbuotojai, jų darbo užmokestis taip pat labai skiriasi.
Notarai ima mokestį už kiekvieną notaro tvirtinamą dokumentą. Nėra teisės aktų, reglamentuojančių notarinius mokesčius, bet paprastai notarai skaičiuoja mokestį atsižvelgdami į sugaištą laiką, kelionę ir sumą, kurią už atitinkamą paslaugą turėtų gauti profesionalus specialistas.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama Graikijos teisininkų profesijų apžvalga.
Prokuratūros (eisangelíes) kaip teisminės institucijos priklauso teismų valdžiai ir dalyvauja vykdant teisingumą. Prokurorams (eisangeleís) garantuojamas veiklos ir asmeninis nepriklausomumas.
Visuose teismuose, išskyrus baudžiamųjų nusižengimų teismus, yra prokuratūra, atliekanti nepriklausomos teisminės institucijos funkcijas. Jos įgaliojimai iš esmės susiję su pasirengimu baudžiamajam procesui. Pagrindinė prokuratūros pareiga – inicijuoti baudžiamąjį procesą, vykdyti tyrimų priežiūrą ir teikti apeliacinius skundus.
Graikijoje prokurorai nesispecializuoja kurioje nors konkrečioje srityje.
Už prokurorų tarnybos bendrąsias sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Konkrečiai prokurorų veiklai skirtos interneto svetainės nėra. Informaciją apie jų tarnybos sąlygas tvarko Teisingumo ministerija.
Prokurorų kompetencija:
Prokurorų veiklą pagal įstatymus prižiūri Aukščiausiojo Teismo nariai ir aukštesnio rango prokurorai.
Teisingumas vykdomas teismuose, kuriuose dirba bendrosios kompetencijos teismo teisėjai (taktikoí dikastés), kuriems garantuojamas veiklos ir asmeninis nepriklausomumas.
Vykdydami pareigas, teisėjai (dikastés) laikosi tik Konstitucijos ir įstatymų ir jokiu būdu negali vadovautis nuostatomis, kuriomis pažeidžiama Konstitucija.
Bendrosios kompetencijos teismo teisėjų veiklą pagal įstatymus prižiūri aukštesnio rango teisėjai, taip pat Aukščiausiojo Teismo (Áreios Págos) prokuroras ir prokuroro pavaduotojai (antieisangeleís).
Už teisėjų tarnybos sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Konkrečiai teisėjų veiklai skirtos interneto svetainės nėra. Informaciją apie jų tarnybos sąlygas tvarko Teisingumo ministerija.
Graikijoje advokatai (dikigóroi) yra atlygio negaunantys valstybės tarnautojai, neprivalantys specializuotis kurioje nors konkrečioje srityje.
Už advokatų tarnybos sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Graikijoje yra 63 advokatų asociacijos (dikigorikoí sýllogoi), po vieną kiekvieno pirmosios instancijos teismo (protodikeío) buveinėje.
Visų Graikijos advokatų asociacijų veiklą prižiūri teisingumo ministras.
Teisinės duomenų bazės
Informacija teikiama advokatų asociacijų plenarinio susirinkimo interneto svetainėje, tačiau ja gali naudotis visų asociacijų nariai.
Graikijoje advokatai atlieka ir patarėjų teisės klausimais (nomikoí sýmvouloi) pareigas.
Teisinės duomenų bazės
Informacija teikiama advokatų asociacijų plenarinio susirinkimo interneto svetainėje, tačiau ja gali naudotis visų asociacijų nariai.
Notarai (symvolaiográfoi) yra atlygio negaunantys valstybės tarnautojai, kurių pagrindinė pareiga – rengti ir saugoti dokumentus, kurie pripažįstami arba naudojami kaip suinteresuotųjų asmenų teisinių veiksmų ir pareiškimų įrodymai, kai parengti tokius dokumentus reikalaujama pagal įstatymus arba jei suinteresuotieji asmenys pageidauja, kad dokumentai būtų oficialūs.
Graikijoje notarai nesispecializuoja kurioje nors konkrečioje srityje.
Prezidento dekretu kiekvieno apylinkės civilinio teismo (eirinodikeío) buveinėje sukuriamas bent vienas notaro postas.
Už notarų tarnybos sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Graikijoje apeliacinių teismų buveinėse (efeteía) veikia devynios notarų asociacijos (symvolaiografikoí sýllogoi).
Šalies notarų asociacijų veiklą prižiūri Teisingumo ministerija.
Informacija apie notarų profesiją pateikiama Atėnų, Pirėjo, Egėjo ir Dodekaneso apeliacinių teismų notarų asociacijos interneto svetainėje, taip pat Europos notarų registro interneto svetainėje, kurią prižiūri Europos Sąjungos notariatų taryba (CNUE).
Antstoliai (dikastikoí epimelités) yra valstybės tarnautojai, kuriems atlyginimas nėra mokamas.
Antstolių funkcijos:
Už teismo antstolių tarnybos sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Graikijoje veikia aštuonios teismo antstolių asociacijos (sýllogoi dikastikón epimelitón).
Už Graikijos teismų darbuotojų tarnybos sąlygas atsakinga Teisingumo ministerija.
Graikijos advokatų asociacijų plenarinis susirinkimas
Atėnų, Pirėjo, Egėjo ir Dodekaneso notarų asociacija
Salonikų apeliacinio teismo notarų asociacija
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Ispanijoje teisininko profesijos atstovai dalyvauja taikant teisę, todėl teisininkais gali dirbti tik specialų teisinį išsilavinimą turintys asmenys.
Ispanijoje teisininko profesijos atstovai dalyvauja taikant teisę, todėl teisininkais gali dirbti tik specialų teisinį išsilavinimą turintys asmenys.
Pagrindinės teisininko profesijos Ispanijoje yra prokurorai (fiscales), teisėjai (jueces), vyresnieji teisėjai (magistrados), advokatai (abogados), notarai (notarios), teismo registratoriai (letrados de la administración de justicia), žemės ir įmonių registratoriai ir teisiniai atstovai (procuradores).
Teisingumas kyla iš tautos, jį karaliaus vardu vykdo teisminių institucijų teisėjai ir vyresnieji teisėjai. Tik teisėjai gali vykdyti teisingumą, t. y. tik jie gali priimti teismo sprendimus ir užtikrinti jų vykdymą.
Teisėjai yra nepriklausomi nuo kitų valstybės institucijų ir vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais.
Dirbti teisėju priimama pagal nuopelnus ir gebėjimus. Atrankos procesas yra objektyvus ir skaidrus, juo garantuojamos vienodos galimybės visiems kriterijus atitinkantiems, reikalingų įgūdžių, profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją dirbti teisėju turintiems asmenims.
Konstituciniame teisminių institucijų įstatyme išskirtos trys teisėjų kategorijos:
Daugiausia kandidatų yra į teisėjo vietą. Pagal konstitucinį teisminių institucijų įstatymą asmuo, norintis tapti teisėju, privalo išlaikyti konkursinį teisės absolventams skirtą egzaminą ir baigti teisės mokslus teisės mokykloje (Escuela Judicial).
Teisėjais taip pat galima tapti kandidatuojant į vyresniųjų teisėjų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas, tačiau šių kategorijų kandidatų būna mažiau.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Generalinė teisminių institucijų taryba (Consejo General del Poder Judicial) – šias pareigas gali užimti vyresnieji teisėjai, turintys ne mažiau kaip 15 metų darbo patirtį (iš jų 10 metų kaip vyresniojo teisėjo). Penktadalis Aukščiausiojo teismo teisėjų skiriama iš pripažintą kompetenciją turinčių teisininkų, kurių darbo patirtis – ne mažiau kaip 15 metų.
Teismai ir tribunolai nagrinėja tik tas bylas, kurios jų jurisdikcijai priskirtos pagal Konstitucinį teisminių institucijų įstatymą arba kuriais nors kitais teisės aktais.
Informacija apie įvairias jurisdikcijas pateikta skyriuje „Ispanijos teismai“.
Vykdydami teisminę valdžią teisėjai ir vyresnieji teisėjai veikia nepriklausomai nuo visų kitų teisminių institucijų ir jų valdymo organų.
Teisėjai ir vyresnieji teisėjai gali būti traukiami baudžiamojon arba civilinėn atsakomybėn įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka, pagal Konstitucinį teisminių institucijų įstatymą jiems keliamos drausminės bylos.
Daugiau informacijos pateikiama Generalinės teisminių institucijų tarybos interneto svetainėje.
Prokuratūra (Ministerio Fiscal) yra konstitucinės svarbos institucija, turinti juridinio asmens statusą. Funkciniu požiūriu teisminių institucijų sistemoje ji veikia savarankiškai. Prokuratūra vykdo funkcijas per savo struktūras pagal veiklos bendrumo, hierarchinio pavaldumo ir – visais atvejais – teisėtumo ir nešališkumo principus.
Generalinis prokuroras (Fiscal General del Estado) yra Prokuratūros vadovas ir atstovauja Prokuratūrai visoje Ispanijoje. Jis duoda reikalingus nurodymus ir instrukcijas dėl institucijos veiklos bei vidaus darbo tvarkos ir apskritai vadovauja prokuratūrai ir ją prižiūri.
Prokurorai yra valstybės tarnautojai. Jie turi turėti teisės magistro arba daktaro laipsnį ir išlaikyti konkursinį egzaminą. Organizaciniu požiūriu jie yra pavaldūs Generalinei prokuratūrai ir atitinkamoms autonominių sričių Prokuratūroms.
1978 m. Ispanijos Konstitucijos 124 straipsnyje nustatyta, kad „prokuratūros užduotis, nepažeidžiant kitiems organams pavestų funkcijų, – ex officio arba suinteresuotiesiems asmenims paprašius, skatinti teisingumo vykdymą ginant teisės normas, įstatymuose įtvirtintas piliečių teises ir viešuosius interesus, taip pat saugoti teismų nepriklausomumą ir siekti, kad juose būtų ginami socialiniai interesai“.
Be kita ko, prokurorai vykdo šias funkcijas:
Daugiau informacijos pateikiama Prokuratūros interneto svetainėje.
Teismo registratoriai sudaro aukštesniąją administracinės teisingumo sistemos struktūrą. Jie yra Teisingumo ministerijai pavaldūs valstybės tarnautojai ir veikia pagal jiems suteiktus įgaliojimus.
Teismo registratoriai privalo turėti teisinį išsilavinimą, išlaikyti konkursinį egzaminą, po kurio privalo baigti Teisės studijų centro (Centro de Estudios Jurídicos) rengiamus kursus, į kuriuos taip pat priimama konkursinio egzamino tvarka.
Teismo registratoriai hierarchiniu požiūriu yra atskira Teisingumo ministerijai ir kiekvieno aukštesniojo teismo administratoriams (Secretarios de Gobierno) pavaldi struktūra. Teismo registratoriams iš esmės taikomos tokios pačios taisyklės dėl pareigų nesuderinamumo ir draudimų kaip ir teisėjams.
Į teismo registratorių funkcijas įeina pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi visų teisėjų arba teismų, už kuriuos jie yra atsakingi, sprendimų. Tvirtindami teismo dokumentų autentiškumą jie privalo visą laiką laikytis teisėtumo, nešališkumo, savarankiškumo ir nepriklausomumo principų, o vykdydami visas kitas savo funkcijas – veiklos bendrumo ir hierarchinio pavaldumo principų.
Teismo registratoriai atsakingi už dokumentų tvarkymą ir saugojimą. Jie privalo registruoti teismo sprendimus, taip pat atsako už teismo proceso inicijavimą, tinkamą eigą ir teismo darbuotojų valdymą. Į jų pareigas taip pat įeina bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei viešojo administravimo įstaigomis, taip pat teismo statistinės informacijos rengimas.
Daugiau informacijos apie Ispanijos teismų darbuotojus pateikta:
Advokatai yra nepriklausomi laisvosios profesijos atstovai, teikiantys paslaugas visuomenei. Jie nėra valstybės tarnautojai ir advokato praktika verčiasi laisvos ir sąžiningos konkurencijos pagrindu (Bendrojo Ispanijos advokatų statuto (Estatuto General de la Abogacía Española) 1 straipsnis).
Pagrindinė advokatų funkcija yra konsultuoti ir ginti šalis visų rūšių teismo procesuose, konsultuoti teisiniais klausimais, atstovauti savo klientams, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą šią funkciją pavedama vykdyti kitų profesijų atstovams.
Norėdamas dirbti advokatu asmuo privalo:
Už suteiktas paslaugas advokatams mokamas atlyginimas (fiksuotas atlyginimas, valandinis atlyginimas arba periodinės išmokos). Dėl atlyginimo dydžio klientas ir advokatas gali susitarti laisvai, jei tai neprieštarauja profesinės etikos kodeksui arba sąžiningos konkurencijos taisyklėms.
Daugiau informacijos pateikiama Ispanijos generalinės advokatų tarybos interneto svetainėje.
Teisinių duomenų bazės
Taip, jomis galima naudotis nemokamai.
Žr. skyrių „Advokatai“.
Notarai vykdo dvi viena nuo kitos neatskiriamas funkcijas: jie yra valstybės pareigūnai ir teisės specialistai, kurių pagrindinė viešoji funkcija – tvirtinti teisinius dokumentus ir kitus neteisminius dokumentus; šiuos dokumentus jie privalo parengti pagal šalių pageidavimus ir teisės aktų nuostatas – šias nuostatas notarai aiškina ir informuoja šalis apie jų pasekmes.
Tai, kad notaras yra valstybės pareigūnas, reiškia, kad notaro patvirtinti arba sertifikuoti dokumentai, priklausomai nuo dokumento pobūdžio, (notariniai aktai – escrituras publicas; komerciniai susitarimai – pólizas mercantiles; arba nuorašai, kurių autentiškumas patvirtintas, – testimonios) turi specialų teisminį arba neteisminį poveikį.
Visi Ispanijos notarų funkcijų aspektai yra griežtai reglamentuojami (notarus skiria Teisingumo ministerija; notarai skiriami konkursinių egzaminų tvarka; vietų skaičius yra ribotas; atlyginimą honorarų forma nustato vyriausybė; reglamentuojamas išėjimas į pensiją, drausminės priemonės). Notarai pareigose paaukštinami remiantis darbo stažu arba konkurso tvarka; konkursą organizuoja Teisingumo ministerija.
Konkurse notaro vietai užimti gali dalyvauti tik teisinį išsilavinimą turintys arba teisines podiplomines studijas baigę asmenys.
Notarai vienijasi į notarų asociacijas (Colegios Notariales). Po vieną asociaciją veikia kiekvienoje autonominėje srityje, o asociacijų veiklą koordinuoja Generalinė notarų taryba (Consejo General del Notariado); jai tam tikrus priežiūros įgaliojimus yra suteikusi valstybė.
Notarai yra tiesiogiai pavaldūs Teisingumo ministerijos Registrų ir notarų generaliniam direktoratui (Dirección General de los Registros y del Notariado), kuris yra atsakingas už notarų paslaugų tikrinimą ir stebėseną.
Daugiau informacijos pateikiama Generalinės notarų tarybos interneto svetainėje (www.notariado.org).
Žemės, įmonių ir kilnojamojo turto registruose viešai registruojamos tam tikros juridinės teisės, svarbų poveikį erga omnes turintys dokumentai arba aktai. Tai leidžia užtikrinti dokumentų teisėtumą, teisingumą, išsamumą ir tikslumą. Vadinasi, turimoms teisėms įrodyti nebereikalingos jokios kitos garantijos (nuosavybės teisių aktai, garantijos ir pan.); taigi, tokia sistema yra saugesnė ir ekonomiškai efektyvesnė, nes pagal ją sumokamas tik vienkartinis registracijos mokestis, registracija įsigalioja iš karto ir galioja visą laiką.
Žemės, įmonių ir kilnojamojo turto registratoriai yra valstybės pareigūnai, atsakingi už Ispanijos žemės, įmonių ir turto registrų tvarkymą. Registratoriai yra ir valstybės pareigūnai, ir teisės specialistai: už savo veiklą atsako patys, vykdo tam tikras įstatymais, pirmiausia hipotekos, įmonių ir administracinės teisės aktais, pavestas viešąsias funkcijas; pagal savo kaip valstybės pareigūnų kompetenciją, vadovaudamiesi Hipotekos įstatymu (Ley Hipotecaria), vykdo administracinės teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
Vyriausybė reglamentuoja visus pareigų skyrimo, vietų skaičiaus, atlyginimo, drausminių priemonių ir išėjimo į pensiją aspektus. Norėdami tapti registratoriais teisės studijų absolventai privalo dalyvauti valstybės organizuojamuose konkursuose.
Registratoriaus atlyginimą honoraro forma nustato vyriausybė.
Žemės, įmonių arba kilnojamojo turto registratoriai yra Ispanijos nacionalinės registratorių asociacijos nariai (Colegio Nacional de Registradores de España); šiai asociacijai tam tikrus priežiūros įgaliojimus yra suteikusi valstybė.
Registratoriai yra tiesiogiai pavaldūs Teisingumo ministerijos Registrų ir notarų generaliniam direktoratui (Dirección General de los Registros y del Notariado), kuris yra atsakingas už registrų tikrinimą ir stebėseną.
Registratoriai vykdo šias funkcijas: klasifikuoja registrui, už kurį yra atsakingi, pateiktus dokumentus, konsultuoja visuomenę su registrais susijusiais klausimais ir suteikia galimybę susipažinti su vieša į registrus įtraukta informacija, prireikus tikrina, ar asmenys, prašantys leisti susipažinti su duomenimis, turi teisėtą interesą, ir deramai saugo neskelbtinus duomenis.
Daugiau informacijos pateikiama Ispanijos nacionalinės registratorių asociacijos interneto svetainėje.
Teisiniai atstovai (procuradores) pagal jiems šiuo tikslu suteiktą įgaliojimą atstovauja šalims ir gina jų teises bei interesus teismuose, taip pat užtikrina, kad teismų ir šalių bendravimas būtų tinkamai patvirtinamas, ir atlieka visas kitas įstatymuose nustatytas pareigas.
Norint vykdyti teisinio atstovo veiklą reikia įgyti teisinio atstovo arba teismo teisinio atstovo kvalifikaciją (ši kvalifikacija reglamentuojama 2006 m. spalio 30 d. įstatymu Nr. 34/2006 dėl advokato arba teisinio atstovo profesijos įgijimo), tapti Teisinių atstovų asociacijos (Colegio de Procuradores) nariu, pateikti užstatą, duoti priesaiką arba patvirtinimą.
Teisiniai atstovai pavaldūs Teisinių atstovų asociacijai; Asociacijos valdymo organas užtikrina, kad nariai tinkamai vykdytų savo pareigas.
Atlyginimą honoraro forma iš anksto nustato Teisingumo ministerija.
Daugiau informacijos pateikiama Ispanijos generalinės teisinių atstovų tarybos interneto svetainėje.
Konsultantai darbo teisės ir socialinės apsaugos klausimais (graduados sociales) – tai specialistai, galintys dalyvauti teismuose, kai nagrinėjami darbo ir socialinės apsaugos klausimai.
Jie gali dalyvauti žemesnės ir aukštesnės instancijos teismų procesuose ir teikti apeliacinius skundus. Tačiau norint pateikti apeliaciją Aukščiausiajam teismui, reikalingas advokatas.
Ispanijoje šioje srityje dirba daugiau kaip 25 000 konsultantų. Jie talkina tiek įmonėms, tiek darbuotojams.
ISPANIJOS TEISINGUMO MINISTERIJA
ISPANIJOS GENERALINĖ TEISMINIŲ INSTITUCIJŲ TARYBA
ISPANIJOS NACIONALINĖ REGISTRATORIŲ ASOCIACIJA
ISPANIJOS GENERALINĖ ADVOKATŲ TARYBA
ISPANIJOS GENERALINĖ TEISINIŲ ATSTOVŲ TARYBA
ISPANIJOS GENERALINĖ NOTARŲ TARYBA
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Prancūzijoje profesionalūs teisėjai (pranc. magistrats) yra karjeros teisėjai, kurie skirstomi į teismo teisėjus, kurie teisme nagrinėja bylas, ir teismo pareigūnus, kurie dirba prokuratūroje (pranc. (ministère public arba parquet). Teisėjai dažnai vadinami teismo teisėjais (pranc. magistrats du siège), o prokuratūroje dirbantys teisės pareigūnai – prokuratūros teisėjais (pranc. magistrats du parquet).
Pirmieji sprendžia jų kompetencijai priskirtus ginčus, o antrieji gina viešąjį interesą ir užtikrina tinkamą įstatymų taikymą. Teisėjų statusas reglamentuojamas 1958 m. gruodžio 22 d. nutarimu (pranc. ordonnance) Nr. 58-1270 dėl teisėjų statuso konstitucinio įstatymo (pranc. loi organique). Pagal šio potvarkio 1 straipsnį skirtingais savo karjeros etapais teisėjai gali būti paskirti dirbti ir teisme, ir prokuratūroje. Taip nustatytas teismo pareigūnų vieningumo principas, dar kartą įtvirtintas Konstitucinės Tarybos, be kita ko, 1993 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu. Visi teisėjai priklauso teismo pareigūnų korpusui, kuris pagal Konstitucijos 66 straipsnį saugo asmens laisves. Vis dėlto yra įvairių teisėjo statuso skirtumų: teisėjams netaikoma aukštesnės pagal rangą institucijos hierarchinė valdžia ir suteikiama neatšaukiamumo garantija, t. y. jie negali be sutikimo būti paskirti į naują vietą. Taip pat skiriasi jų paskyrimo tvarka: teisėjai skiriami Aukščiausiajai teisėjų tarybai pritarus (pranc. Conseil supérieur de la magistrature) arba – Kasacinio Teismo teisėjai, apeliacinių teismų pirmieji pirmininkai ir teismų pirmininkai – jos siūlymu. Galiausiai, Aukščiausioji teisėjų taryba turi įgaliojimus visiems teisėjams taikyti drausmines priemones. Kita vertus, prokurorai skiriami pasitarus su Aukščiausiąja teisėjų taryba, o Teisingumo ministras siūlo kandidatūras ir įgyvendina drausmines priemones.
Dauguma teisėjų į darbą priimami konkurso tvarka (pranc. concours). Norėdami dalyvauti pirmame konkurse, kuriame gali dalyvauti studentai, kandidatai turi būti įgiję laipsnį, patvirtinantį bent keturių metų trukmės aukštojo mokslo studijų baigimą iki magistro kvalifikacijos. Konkursą laimėję kandidatai skiriami teisėjais stažuotojais (pranc. auditeurs de justice) ir visi jie išklauso tuos pačius mokymus Nacionalinėje teisėjų mokykloje (pranc. École nationale de la magistrature, ENM). Yra ir tiesioginio įdarbinimo galimybių. Baigę mokslus ENM, teisėjai stažuotojai dekretu paskiriami dirbti tam tikrame teisme arba prokuratūroje (pranc. décret).
Teismų vadovai (pirmininkas ir prokuroras arba pirmasis pirmininkas ir generalinis prokuroras, priklausomai nuo teismo) be savo teisminių pareigų teisme, atlieka ir administracines funkcijas (pvz., nustato posėdžių tvarkaraštį).
2018 m. sausio 1 d. Prancūzijoje buvo 8 412 dirbančių teisėjų, iš kurių 7 881 dirbo teismuose arba prokuratūroje.
Aukščiausioji teisėjų taryba (pranc. Conseil supérieur de la magistrature, ATT) numatyta Konstitucijos 65 straipsnyje. 2008 m. liepos 23 d. konstituciniu įstatymu buvo iš dalies pakeista ATT sudėtis ir įgaliojimai (skyrimo srityje) bei numatyta galimybė bylos šalims kreiptis į ATT. Respublikos Prezidentas nuo šios datos nebėra ATT narys.
Tarybai, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl teisėjų, pirmininkauja Kasacinio teismo pirmasis pirmininkas. Jai dar priklauso penki teisėjai, vienas prokuroras, vienas Valstybės Tarybos (pranc. Conseil d’État) narys, paskirtas Valstybės Tarybos, vienas advokatas (pranc. avocat) ir šeši kvalifikuoti asmenys, nepriklausantys nei teisės aktų leidėjui, nei bendrosios kompetencijos, nei administraciniams teismams. Respublikos Prezidentas, Žemesniųjų Parlamento rūmų (pranc. Assemblée nationale) Pirmininkas ir Senato Pirmininkas paskiria po du kvalifikuotus asmenis.
Tarybai, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl prokurorų, pirmininkauja generalinis prokuroras (pranc. procureur général) prie Kasacinio teismo. Jai taip pat priklauso penki prokurorai ir vienas teisėjas, vienas Valstybės Tarybos narys, vienas advokatas ir šeši pirmiau nurodyti kvalifikuoti asmenys.
Aukščiausioji teismų taryba, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl teisėjų, teikia pasiūlymus dėl Kasacinio teismo teisėjų, apeliacinių teismų (pranc. cours d’appel) pirmųjų pirmininkų ir apygardos teismų (pranc. tribunaux de grande instance) pirmininkų skyrimo. Kiti teisėjai gali būti skiriami tik gavus jos pritarimą.
Šios sudėties ATT priima sprendimus kaip teisėjų drausmės komisija. Tokiu atveju joje taip pat dalyvauja teisėjas, kuris yra Tarybos sudėtyje, galinčioje priimti sprendimus dėl prokurorų.
Taryba, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl prokurorų, pareiškia savo nuomonę dėl prokurorų skyrimo. Tokios sudėties ATT pareiškia nuomonę dėl prokurorams taikomų drausminių priemonių. Tokiu atveju ją sudaro ne tik 65 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyti nariai, bet ir prokuroras, priklausantis ATT sudėčiai, priimančiai sprendimus dėl teisėjų.
Prokuratūrai atstovauja prokurorai, kurie privalo veikti atstovaujamos visuomenės interesų labui, reikalaudami taikyti įstatymus.
Išskyrus generalinę prokuratūrą (pranc. parquet général) prie Kasacinio teismo, kuri yra atskirta, prokuratūra Prancūzijoje sudaro hierarchinę piramidę, kuriai vadovauja Teisingumo ministras. Baudžiamojo proceso kodekso 30 straipsnyje nustatyta, kad Teisingumo ministras įgyvendina vyriausybės nustatytą baudžiamąją politiką. Jis turi užtikrinti, kad ši politika būtų nuosekliai taikoma visoje šalyje. Šiuo tikslu jis gali duoti prokurorams bendruosius nurodymus dėl baudžiamosios politikos.
Kiekviename apygardos teisme (pranc. tribunal de grande instance) veikia prokuratūra, kuriai vadovauja prokuroras (pranc. procureur de la République) ir kurią sudaro keli jam pavaldūs prokurorai. Prokuroras organizuoja prokuratūros darbą, paskirstydamas užduotis ir darbus savo padėjėjams (pranc. procureurs adjoints), pavaduotojams (pranc. vice-procureurs) ir pakaitiniams prokurorams (pranc. substituts). Pats prokuroras dirba kontroliuojamas ir vadovaujamas generalinio prokuroro (pranc. procureur général).
Be šios hierarchinės struktūros, prokuratūra laikoma vientisa: pakaitinis prokuroras neprivalo gauti savo viršininko įgaliojimo veikti, o už kiekvieną jo veiksmą atsako visa prokuratūra.
Prokuratūra daugiausia dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Ji vadovauja tyrimams ir pati atlieka arba nurodo atlikti visus veiksmus, reikalingus baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Ji savo nuožiūra sprendžia, kokių veiksmų imtis baudžiamosiose bylose (pvz., pradėti teisminį tyrimą (pranc. ouverture d’une information judiciaire), perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (pranc. renvoi devant une juridiction de jugement) arba nutraukti bylą (pranc. classement sans suite)). Ji privalo dalyvauti teismo posėdyje ir jame dalyvaujantis prokuroras gali savo nuožiūra teikti žodines pastabas (dėl faktinių aplinkybių, kaltinamojo asmenybės ir bausmės), kurios, jo manymu, yra tinkamos, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą. Prokuratūra taip pat užtikrina bausmių vykdymą.
Ji taip pat įgaliota saugoti nepilnamečius, kuriems gresia pavojus, ir atlikti tam tikras civilines funkcijas (pvz., dėl asmens būklės gyventojų registre, susijusios su gimimu, santuoka ir mirtimi), administracines funkcijas (pvz., susijusias su prekyba alkoholiniais gėrimais, periodine spauda ar tiesiogine rinkodara) ir komercines funkcijas (pvz., dėl tam tikrų bankroto bylų).
Teisėjų funkcija ir pareigos paaiškintos puslapyje, skirtame bendrosios kompetencijos teismams.
Siekiant teisingumo vykdymą priartinti prie bendruomenės, pilietinės visuomenės atstovas gali būti įdarbintas laikinai skiriamu teisinio išsilavinimo neturinčiu teisėju (pranc. magistrat exerçant à titre temporaire, Laikinas teisėjas), kad laikinai teiktų pagalbą teisingumo sistemai pagal iš dalies pakeisto 1958 m. gruodžio 22 d. nutarimo (pranc. ordonnance) Nr. 58-1270 dėl konstitucinio įstatymo (pranc. loi organique) dėl teisėjų statuso 41-10 ir paskesnius straipsnius.
Tokia funkcija pasižymi būtent tuo, kad laikinai skiriami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai gali per kadenciją, kuriai jie paskirti, eiti apylinkės teismo teisėjo, policijos teismo teisėjo ir (arba) tarėjo pareigas bylose, kurias apygardos teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija, kartu vykdydami profesinę veiklą, kuri suderinama su jų pareigomis teisme.
Tai, kad pastaruoju metu padaugėjo laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų, yra tiesioginė vietos teismų (pranc. juges de proximité), įsteigtų 2002 m. rugsėjo 9 d. Įstatymu pagal 2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. 2016-1547 dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo 15 straipsnį ir 2017 m. balandžio 28 d. Dekretą Nr. 2017-683, išnykimo pasekmė.
2016 m. rugpjūčio 8 d. konstituciniu įstatymu (pranc. loi organique) Nr. 2016-1090, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., sujungtos vietos teisėjo ir laikinai skiriamo teisinio išsilavinimo neturinčio teisėjo (Laikinas teisėjas) funkcijos.
Laikinai skiriami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai paprastai įdarbinami remiantis pateikta kandidato paraiška (o ne konkurso tvarka).
Sąlygos laikinai skiriamo teisinio išsilavinimo neturinčio teisėjo pareigoms eiti
35–75 metų amžiaus Prancūzijos pilietis, turintis visas piliečio teises, geros reputacijos, įvykdęs visas nacionalinės karo tarnybos prievoles ir tinkamos fizinės būklės, kad galėtų vykdyti savo pareigas, atsižvelgiant į pritaikymo priemones, kurios gali būti taikomos dėl negalios.
Kandidatai taip pat turi atitikti vieną iš šių sąlygų:
Laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų statusas
Aukščiausiosios teisėjų tarybos sudėtis, priimanti sprendimus dėl teisėjų, teikia nuomonę dėl Teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų.
Laikinai skiriamiems teisinio išsilavinimo neturintiems teisėjams, paskirtiems Respublikos Prezidento dekretu (pranc. décret), taikomos karjeros teisėjams taikomos taisyklės.
Jie skiriami penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, ir negali eiti šių pareigų būdami vyresni kaip 75 metų amžiaus.
Vykdydami teismines funkcijas jie gali vykdyti ir profesinę veiklą, jeigu ji nėra įtraukta į kandidato paraiškoje nurodytą nesuderinamų veiklų sąrašą.
Laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų pareigos
Laikinai skiriami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai vykdo šias pareigas:
Laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų mokymas
Laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai išklauso dešimties dienų teorinius mokymus Nacionalinėje teisėjų mokykloje (ENM).
Aukščiausiosios teisėjų tarybos sprendimu jiems taikomas 40–80 dienų per šešis mėnesius bandomasis laikotarpis arba teisme mokosi 40 dienų ir šis laikotarpis gali būti išimtiniais atvejais sutrumpintas, atsižvelgiant į kandidato profesinę patirtį.
Laikinai skiriamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų užmokestis
Laikinai skiriami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjams už suteiktas paslaugas mokamas atlyginimas pagal tarnybos laikotarpius.
Vienetinis tarifas už tarnybos laikotarpį yra 106,28 EUR neatskaičius mokesčių (vadovaujantis 2017 m. vasario 1 d. viešojo sektoriaus darbo užmokesčio indekso rodikliu), o per metus gali būti ne daugiau kaip 300 tarnybos laikotarpių.
Laikinai skiriami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai negauna kelionpinigių už kelionę iš namų į teismą, į kur į jie paskirti.
1806 m. įsteigti darbo santykių teismai yra pirmosios instancijos teismai, kurių specializacija – spręsti individualius tarp darbuotojų arba pameistrių ir darbdavių kylančius ginčus, susijusius su jų tarpusavio sutartimis. Darbo santykių teismų teisėjai (nariai) yra pramonės ir prekybos sektorių atstovai.
Darbo santykių teismų sistema grindžiama tuo, kad darbo santykius, kurie yra pagal savo pobūdį specifiniai ir sudėtingi, turi nagrinėti teisėjas, tokių santykių srityje patirtį sukaupęs kaip darbuotojas arba kaip darbdavys.
Todėl darbo santykių teismuose būtinas vienodas skaičius darbuotojų ir darbdavių atstovų (jungtinės kolegijos). Teismo nariai suskirstyti į dvi kolegijas (darbuotojų ir darbdavių) ir penkias specializuotas sekcijas (pramonė, prekyba, žemės ūkis, įvairios veiklos ir vadovavimo).
14 512 narių dirba 210 darbo santykių teismų žemyninėje Prancūzijos dalyje ir užjūrio teritorijose ir išnagrinėja apie 142 500 bylų per metus.
Pagrindinė užduotis – šalių taikinimas, o jei to padaryti nepavyksta – išspręsti jų tarpusavio ginčą.
Skyrimo tvarka
Nuo 1979 m. darbo santykių teismų nariai kas penkerius metus renkami jų kolegų visuotiniuose rinkimuose tiesioginiu visuotiniu balsavimu. Atsižvelgiant į mažėjantį rinkėjų skaičių ir dėl to mažėjantį darbo santykių teismų sistemos legitimumą, išnagrinėti nauji teismo narių skyrimo būdai.
Todėl nors 2016 m. kovo 31 d. nutarimu (pranc. ordonnance) Nr. 2016-388 patvirtintas specifinis darbo santykių teismų sistemos pobūdis, juo tiesioginiai rinkimai pakeisti narių paskyrimu remiantis profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų pasiūlymu prieš tai pagal profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų reprezentatyvumui vertinti nustatytą procedūrą įvertinus jų reprezentatyvumą.
Dabar kas ketverius metus pagal bendrą procedūrą skiriami darbo santykių teismų nariai. Nariai skiriami bendru Teisingumo ir Užimtumo ministrų potvarkiu (pranc. arrêté). Per kadenciją atsilaisvinusios pozicijos paskelbiamos vykdant papildomą skyrimo procedūrą ir į jas nariai paskiriami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir bendros procedūros atveju.
Mokymas
2015 m. rugpjūčio 6 d. Augimo, veiklos ir lygių ekonominių galimybių įstatymu Nr. 2015-990 siekta sustiprinti darbo santykių teismų narių profesinį statusą visų pirma įvedant privalomą pirminį ir tęstinį mokymą.
Taigi darbo santykių teismų nariai yra privalomai apmokomi prieš pradedant vykdyti teismines funkcijas ir mokosi nuolat.
Vienodas pirminis apmokymas teikiamas tiek nariams, atstovaujantiems darbdavius, tiek ir darbuotojus atstovaujantiems nariams. Jį organizuoja ir vykdo Nacionalinė teisėjų mokykla (ENM) ir jį sudaro keli teoriniai ir praktiniai moduliai, kurių bendra trukmė – penkios dienos. Darbo santykių teismų nariai, kurie nebaigia pirminių mokymų per 15 mėnesių nuo pirmos antrojo mėnesio dienos po jų paskyrimo laikomi atsistatydinusiais.
Darbo santykių teismų nariai per savo ketverių metų kadenciją taip pat dalyvauja šešių savaičių tęstiniuose mokymuose. Už šių mokymų vykdymą atsakinga Užimtumo ministerija.
Elgesio taisyklės
Darbo santykių teismų nariai duoda priesaiką. Jiems taikomos teisėjams galiojančios elgesio taisyklės: nepriklausomumas, nešališkumas, orumas ir dorumas, jie turi elgtis taip, kad dingtų bet kokios pagrįstos abejonės šiuo požiūriu. Priimdami sprendimus jie taip pat turi laikytis konfidencialumo.
2016 m. gruodžio 28 d. dekretu Nr. 2016-1948 dėl darbo santykių teismų narių profesinės etikos ir drausminių priemonių, priimtu įgyvendinant 2015 m. rugpjūčio 6 d. Augimo, veiklos ir lygių ekonominių galimybių įstatymą Nr. 2015-990, į Darbo kodeksą įtrauktas R. 1431-3-1 straipsnis, kuriuo Aukščiausioji darbo santykių teismų narių taryba (pranc. Conseil supérieur de la prud’homie) įpareigota parengti teismo narių elgesio kodeksą, kuris turi būti paskelbtas.
2018 m. sausio 26 d. Aukščiausioji darbo santykių teismų narių taryba patvirtino elgesio kodeksą.
Statusas
Pareigas einantys darbo santykių teismų nariams suteikiamas apsaugoto darbuotojo statusas, kuris reiškia, kad jie negali būti atleisti iš darbo be išankstinio darbo inspekcijos leidimo, ir teisė nebūti darbe savo darbo valandomis.
Tokie nebuvimo darbo vietoje laikotarpiai laikomi faktiniu darbo laiku ir už jį darbdavys moka darbo užmokestį ir jis kompensuojamas pagal socialinio draudimo sistemą. Atitinkamai dėl laiko, kuris darbo valandomis praleidžiamas dirbant darbo santykių teisme, neprarandama jokia atlyginimo ar garantijų dalis. Valstybė darbdavio kompensuoja darbo užmokestį.
Teisme dirbantiems darbdavių atstovams ir darbuotojams, kurie nepatenka į pirmiau nurodytas kategorijas (darbo ieškantys asmenys, pensininkai, nariai, teisme dirbantys ne savo darbo valandomis), atlyginimas mokamas už tarnybos laikotarpius taikant įstatyminiu dekretu (pranc. décret) nustatytą tarifą.
Taip pat gali būti kompensuojamos jų kelionės išlaidos.
Žemyninėje Prancūzijoje, išskyrus Elzasą ir Mozelį (kuriuose apygardos teismo skyrius nagrinėja komercinius ginčus pagal vietos teisės aktuose numatytą išimtį), veikia 134 pirmosios instancijos komercinių bylų teismai ir devyni mišrūs komercinių bylų teismai užjūrio teritorijose.
Komercinių bylų teismai nagrinėja verslininkų tarpusavio ginčus arba verslininkų ir komercinių bendrovių ginčus bei ginčus dėl prekybos sandorių.
Komercinių bylų teismų teisėjai (pranc. juges consulaires) yra verslininkai arba įmonių vadovai. Taigi jie turi profesinės patirties versle.
Šiuo metu yra daugiau kaip 3 400 komercinių bylų teismų teisėjų.
Jų kolegos juos renka per kasmetinius dviejų etapų rinkimus.
Jie renkami dviejų metų pirmajai kadencijai. Jie gali būti perrinkti ketverių metų kadencijai tame pačiame teisme ar bet kuriame kitame komercinių bylų teisme, tačiau ne daugiau kaip keturioms kadencijoms, išskyrus kadenciją baigiantį pirmininką, kuris penktajai kadencijai gali būti perrinktas tik kaip kolegijos narys.
Jie duoda priesaiką ir jiems taikomas tas pats elgesio kodeksas kaip profesionaliems teisėjams.
Jie dirba savanoriškumo pagrindais. Kad galėtų dirbti jie turi turėti laiko ir būti pasirengę asmeniškai įsipareigoti, visų pirma dalyvaudami būtinuose pirminiuose ir tęstiniuose apmokymuose.
2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymu Nr. 2016-1547 dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo įvykdyta svarbi komercinių bylų teismų teisėjų statuso reforma. Visų pirma juo peržiūrėtos jų elgesio kodekso ir drausminių priemonių nuostatos bei sustiprintas jų profesinis statusas nustatant privalomą pirminį ir tęstinį mokymą, kurį vykdo Nacionalinė teisėjų mokykla.
Socialinių reikalų teismų (pranc. tribunaux des affaires de la sécurité sociale) tarėjai trejiems metams skiriami Apeliacinio teismo pirmojo pirmininko iš sąrašo, kurį kiekvieno teismo jurisdikcijoje pateikia jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius, kandidatus pasiūlius didžiausioms profesinėms organizacijoms.
2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymu dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo panaikinti socialinių reikalų teismai ir jų bylos nuo 2019 m. sausio 1 d. perduotos tam tikriems apygardos teismams. Tarėjai bylas nagrinės juose.
Negalios bylų teismų (tribunaux du contentieux de l’incapacité) tarėjai trejiems metams skiriami Apeliacinio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso atitinkamas teismas, ir jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius, iš sąrašų, kurie sudaromi atsižvelgiant į reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų iškeltus kandidatus.
2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymu dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo panaikinti negalios bylų teismai ir jų bylos nuo 2019 m. sausio 1 d. perduotos tam tikriems apygardos teismams. Tarėjai bylas nagrinės juose.
Tarėjai apygardos teismų kolegijose, nagrinėjančiose socialinės apsaugos bylas
Nuo 2019 m. sausio 1 d. šie tarėjai bylas nagrinėja apygardos teismų kolegijose, specialiai skirtose nagrinėti ginčus socialinės apsaugos ir socialinės paramos srityse.
Juos trijų metų kadencijai skiria pirmasis apeliacinio teismo pirmininkas, pasitaręs su apygardos teismo pirmininku, iš sąrašų, kuriuos prefektas konkrečiam teismui sudaro atsižvelgdamas į reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų iškeltus kandidatus.
Kandidatai turi būti Prancūzijos piliečiai, ne jaunesni kaip 23 metų, turi atitikti prisiekusiesiems keliamus reikalavimus, turi nebūti buvę pripažinti kaltais pažeidus Kaimo ir jūrų žvejybos kodeksą arba Socialinės apsaugos kodeksą, ir turi nebūti socialinės apsaugos organizacijos arba savidraudos draugijos valdybos nariais. Jų pareigos suderinamos su darbo santykių teismo narių pareigomis.
Nepilnamečių bylų teismų (pranc. tribunaux pour enfants) tarėjus ketveriems metams skiria Teisingumo ministras iš apeliacinio teismo, kurio jurisdikcijai priskirtas nepilnamečių bylų teismas, pirmojo pirmininko pateikto kandidatų sąrašo.
Kandidatai turi būti Prancūzijos piliečiai, ne jaunesni kaip 30 metų ir turi būti ypatingai suinteresuoti, neatsižvelgiant į suinteresuotumo formą, su jaunimu susijusiais klausimais.
Paritetinių žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismų (pranc. tribunaux paritaires des baux ruraux) tarėjus šešerių metų kadencijai skiria pirmasis apeliacinio teismo pirmininkas iš sąrašų, kuriuos prefektas konkrečiam teismui sudaro atsižvelgdamas į reprezentatyviausių profesinių ar žemės savininkų organizacijų iškeltus kandidatus.
Tarėjais yra nuomotojai, kurie tuo pačiu metu nėra nuomininkai, ir nuomininkai, kurie tuo pačiu metu nėra nuomotojai, pagal poreikį suskirstyti į dvi bendro teismo sekcijas, kurių vienoje dirba nuomotojai ir nuomininkai, sudarę nuomos sutartis, o kitoje – nuomotojai ir nuomininkai, sudarę pusininkavimo sutartis.
Kandidatai turi būti Prancūzijos piliečiai, ne jaunesni kaip 26 metų, turi būti nepraradę civilinių, pilietinių ar profesinių teisių ir bent penkerius metus turi būti buvę nuomotojais ar nuomininkais pagal nuomos ar pusininkavimo sutartis.
Teismo tarnautojai (pranc. greffiers)) yra proceso teisės specialistai, kurie padeda teisėjams rengti teismo dokumentus ir, įstatymo nustatytais atvejais, tvirtina teismo dokumentus.
Teismo tarnautojai glaudžiai dirba su teisėju, padeda rengti ir nagrinėti bylas ir vykdyti teisinius tyrimus. Teisėjų nurodymu jie rengia sprendimų ir kaltinamųjų aktų projektus. Teikiant informaciją ir pagalbą visuomenei tarnautojai gali būti atsakingi už informacijos teikimą vartotojams, jų orientavimą ir pagalbos jiems teikimą vykdant teisminius formalumus ar procedūras. Jiems taip pat gali būti priskirtos profesinio mokymo funkcijos.
Teismo tarnautojo funkcijos paprastai atliekamos įvairiuose teismų padaliniuose. Atsižvelgiant į teismo ir jo struktūros svarbą, teismo tarnautojai gali eiti vadovaujamas teismo kanceliarijos vadovo ar vadovo pavaduotojo arba tarnybos vadovo pareigas.
2018 m. sausio 1 d. Teisingumo ministerijos Teismų kanceliarijų žmogiškųjų išteklių departamentas valdė 10 931 darbuotojų, iš kurių 9 368 buvo priskirti dirbti teismuose.
Advokatai (pranc. avocats)yra teisine praktika besiverčiantys asmenys, o advokato profesija yra laisva ir nepriklausoma profesija. Advokatų statusas iš esmės įtvirtintas 1971 m. gruodžio 31 d. įstatyme Nr. 71-1130, kuriuo reformuojamos tam tikros teisėjų ir teisininkų profesijos, ir 1991 m. lapkričio 27 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 91-1197, kuriuo nustatoma advokatų veiklos struktūra. 1990 m. gruodžio 31 d. įstatymas Nr. 90-1259, kuriuo iš dalies keičiamas 1971 m. įstatymas, ir jo įgyvendinimo dekretai sukūrė naują advokato (pranc. avocat)) profesiją, sujungdami advokato (pranc. avocat) ir teisės konsultanto (pranc. conseil juridique) profesijas. 2011 m. sausio 25 d. įstatymu, kuriuo pertvarkytas teisinis atstovavimas apeliaciniuose teismuose, sujungė advokato ir teisinio atstovo funkcijas apeliaciniame teisme (pranc. avoué près les cours d’appel).
Kasdienėje savo veikloje advokatas atlieka dvi misijas: viena – padėti ir atstovauti klientams teisme (teisminė funkcija), ir kita – teikti teisines konsultacijas ir rengti teisinius dokumentus (teisinė funkcija).
Remiantis 1971 m. gruodžio 31 d. įstatymo 4 straipsnio 1 pastraipos nuostatomis, advokatams suteikta beveik monopolinė teisė teikti pagalbą ir atstovauti bylos šalims, jų vardu atlikti procesinius veiksmus bei jas ginti teisme ir bet kokiose teismo ar drausminėse organizacijose.
Advokatų asociacijos nėra, nes advokatai nori išsaugoti tinkamą atstovavimą visoms advokatūroms. Advokatai yra susibūrę į 16 advokatūrų (pranc. barreaux), įsisteigusių žemyninėje dalyje ir užjūrio teritorijose prie apygardos teismų (pranc. tribunal de grande instance). Kiekvienai advokatūrai „pirmininkauja“ seniūnas (pranc. bâtonnier), o ją valdo taryba (pranc. conseil de l’ordre), kompetentinga spręsti visus su darbu pagal šią profesiją susijusius klausimus, prižiūrėti, kaip advokatai atlieka savo pareigas ir ginti jų teises.
Nacionalinė advokatūrų taryba (Conseil National des Barreaux, CNB), įsteigta 1990 m. gruodžio 31 d. įstatymu (15 straipsnis), yra visuomenei naudinga įstaiga (pranc. établissement d’utilité publique), turinti juridinio asmens statusą, įgaliota atstovauti advokato profesijos atstovams viešosiose įstaigose ir prižiūrėti, kad profesijos taisyklės ir papročiai būtų suderinti.
Nacionalinė advokatūrų taryba turi interneto svetainę, kurioje pateikiama nemokama ir atvira prieiga prie informacijos apie profesijos struktūrą, su ja susijusius aktualius klausimus bei visų Prancūzijos advokatūroms priklausančių advokatų sąrašas. Dauguma didesnių advokatūrų turi savas laisvai ir nemokamai prieinamas interneto svetaines, kurių adresai pateikiami Nacionalinės advokatūrų tarybos tinklalapyje skelbiamame sąraše.
Nacionalinė advokatūrų taryba administraciniais sprendimais, skelbiamais oficialiajame leidinyje nustato nacionalines elgesio taisykles, tiesiogiai taikomas advokatams.
Valstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatai sudaro atskirą profesiją: jie yra ministerijų pareigūnai, paskirti Teisingumo ministro nutarimu, kurie turi išimtinę teisę atstovauti aukščiausiuosiuose teismuose, kai toks atstovavimas privalomas. Jų statusas iš esmės įtvirtintas 1817 m. rugsėjo 10 d. nutarime (pranc. ordonnance), kuriuo įsteigtas Valstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatų luomas, 1991 m. spalio 28 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 91-1125 dėl reikalavimų norintiems verstis šia profesiją bei 2002 m. sausio 11 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 2002-76 dėl šiai profesijai taikomų drausmės taisyklių.
Aukščiausiųjų teismų advokatai sudaro savarankišką struktūrą, kuriai vadovauja pirmininkas, padedamas Tarybos, susidedančios iš 11 narių. Ši institucija atlieka drausmines funkcijas bei atstovauja profesijai.
Ši informacija pateikiama Valstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatūros interneto svetainėje.
Yra duomenų bankas, kurį pildo Nacionalinė advokatūrų taryba, remdamasi advokatų, priklausančių visų Prancūzijoje įsisteigusių advokatų organizacijoms, sąrašu.
Prieiga prie Nacionalinės advokatūrų tarybos interneto svetainėje esančios duomenų bazės yra nemokama.
Notarai (pranc. notaire) yra valstybės ir ministerijų pareigūnai, skiriami Teisingumo ministro potvarkiu (pranc. arrêté). Tačiau jie savo profesija verčiasi kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Jų statusas iš esmės įtvirtintas XI metų vantozo mėnesio 25 d., įstatyme (data nurodyta pagal Prancūzų revoliucinį kalendorių), 1945 m. lapkričio 2 d. nutarime (pranc. ordonnance) Nr. 45-2590 ir 1945 m. gruodžio 19 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 45-0117 dėl notariato struktūros, 1973 m. liepos 5 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 73-609 dėl profesinio rengimo ir dėl priėmimo į notariatą sąlygų ir 1978 m. kovo 8 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 78-262, kuriame nustatytas notarų paslaugų tarifas.
Šios profesijos atstovai priklauso notarų rūmams departamentų ir regionų tarybų regionų lygmeniu – šios organizacijos atsakingos už jų jurisdikcijai priklausančių notarų veiklos priežiūrą ir drausmės palaikymą. Valstybės institucijose valstybės mastu šiai profesijai atstovauja Aukščiausioji notarų taryba (pranc. Conseil supérieur du notariat).
Be atstovavimo valstybės institucijose, Aukščiausioji notarų taryba atlieka profesinių ginčų prevencijos ir tai pačiai regiono tarybai nepriklausančių notarų taikinimo misiją. Aukščiausioji notarų taryba turi nemokamą interneto svetainę, kurioje nurodomos pagrindinės notaro profesijos charakteristikos ir pateikiamas notarų ir departamentų bei regionų notarų rūmų sąrašas.
Notarams suteiktas įgaliojimas išduoti oficialiai patvirtintus aktus, turinčius vykdomąją galią be teismo sprendimo.
Jie taip pat atlieka ir privačių asmenų bei įmonių patarėjų vaidmenį, susijusį arba nesusijusį su aktų rengimu, ir, atlikdami papildomą vaidmenį, gali kištis į turto valdymą bei derybas dėl nekilnojamojo turto.
Antstoliai (pranc. huissiers de justice) yra valstybės ir ministerijų pareigūnai, skiriami Teisingumo ministro potvarkiu (pranc. arrêté). Tačiau jie savo profesija verčiasi kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Jų statusas konkrečiai nustatytas 1923 m. gruodžio 27 d. įstatyme, 1945 m. lapkričio 2 d. nutarime (pranc. ordonnance) Nr. 45-2592, 1956 m. vasario 29 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 56-222 ir 1975 m. rugpjūčio 14 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 75-770.
Jie vieninteliai turi teisę įteikti rašytinius pareiškimus ir dokumentus bei vykdyti teismo sprendimus, vykdomuosius aktus arba priemones. Be to, teismų pavedimu arba privačių asmenų prašymu jie gali išduoti oficialias pažymas. Taip pat jie gali vykdyti papildomas funkcijas – taikomojo tarpininko, nekilnojamojo turto administratoriaus ir draudimo agento. Apie tai jie turi iš anksto pranešti savo regioniniams antstolių rūmams ir teritorijos, kurioje yra jų biuras, apeliacinio teismo generaliniam prokurorui (pranc. procureur général).
Už veiksmus, įvykdomus atliekant savo pareigas civilinėse ir komercinėse bylose, antstoliai gauna fiksuotą atlyginimą, numatytą 1996 m. gruodžio 12 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 96-1080.
Antstoliams atstovauja departamentų ir regionų antstolių rūmai, kurių veikimo sritis sutampa su atitinkamo apeliacinio teismo jurisdikcija. Nacionaliniai antstolių rūmai gina visų antstolių interesus viešosiose institucijose ir sprendžia ginčus tarp atskirų rūmų ir antstolių, priklausančių skirtingiems regionų rūmams. Nacionaliniai antstolių rūmai turi nemokamą interneto svetainę, kurioje nurodomos pagrindinės šios profesijos ypatybės ir pateikiamas antstolių sąrašas.
2016 m. birželio 2 d. nutarimu (pranc. ordonnance) sukurta nauja teismo antstolio profesija (pranc. commissaire de justice), kuri nuo 2022 m. liepos 1 d. pakeis antstolio ir teismo paskirto aukcionų organizatoriaus (pranc. commissaire-priseur judiciaire) profesijas.
Nutarime nustatytos teismo antstolio veiklą reglamentuojančios taisyklės ir numatyta, kad nauja profesija pagal pereinamojo laikotarpio sistemą bus įgyvendinama palaipsniui iki 2022 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio ir teismo paskirto aukcionų organizatoriaus funkcijos iš dalies panašios ir viena kitą papildo, nuspręsta optimizuoti esamą profesijų organizavimą ir sujungti jas į vieną teismo antstolio profesiją.
Teismo antstolių veiklą reglamentuojančios normos visapusiškai bus taikomos nuo 2022 m. liepos 1 d. Nuo 2026 m. liepos 1 d. ji visiškai pakeis ankstesnes profesijas: antstoliai ir teismo paskirti aukcionų organizatoriai, kurie nebus išklausę tam tikrų mokymų, kad įgytų teismo antstolio kvalifikaciją, nutrauks veiklą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Nacionaliniai teismo antstolių rūmai (pranc. Chambre nationale des commissaires de justice) pakeis atitinkamai Nacionalinius antstolių rūmus ir Nacionalinius teismo paskirtų aukcionų organizatorių rūmus, kad būtų pasirengta laipsniškam suderinimui ir dviejų profesijų sujungimui.
Komercinių bylų teismuose dirba komercinių bylų teismų tarnautojai (pranc. greffiers de tribunaux de commerce), kurie yra valstybės ir ministerijų pareigūnai ir kurių pagrindinės pareigos – padėti komercinių bylų teismo nariams posėdžiuose ir padėti tokio teismo pirmininkui atlikti visas jam iškylančias administracines užduotis. Jie vadovauja teismo kanceliarijai ir užtikrina Prekybos ir įmonių registro (pranc. registre du commerce et sociétés, RCS) ir teismo registrų bei bylų tvarkymą. Jie išduoda nuorašus ir kopijas, saugo antspaudus ir kanceliarijai sumokėtas sumas, rengia kanceliarijos aktus ir atlieka jų kompetencijai priskirtus formalumus.
Ši profesija reglamentuojama Prekybos kodekso straipsnyje L.741-1–R.741-1 ir paskesniuose straipsniuose.
Profesijos atstovams valstybės institucijose atstovauja Nacionalinė komercinių bylų teismų kanclerių taryba (pranc. Conseil national des greffiers des tribunaux de commerce, CNGTC). Tai visuomenei naudinga įstaiga (pranc. établissement d’utilité publique), turinti juridinio asmens statusą, atsakinga už jų kolektyvinių interesų gynimo užtikrinimą. Ji organizuoja pirminį ir nuolatinį teismo tarnautojų ir kanceliarijos darbuotojų profesinį rengimą, rengia profesijos egzaminus, sudaro galimybę atlikti praktiką ir vykdo jos stebėseną. Daugiau informacijos šiais klausimais pateikiama Nacionalinės komercinių bylų teismų tarnautojų tarybos svetainėje.
Komercinių bylų teismų tarnautojai (366 Kb)
Pagal darbo sutartį dirbantys komercinių bylų teismų tarnautojai (366 Kb)
1990 m. gruodžio 31 d. įstatymu Nr. 90-1259 teisės patarėjo (pranc. conseil juridique) profesija sujungta su advokato (pranc. avocat) profesija.
Įmonėse dirbantiems teisininkams (juristes), kurie nedirba kaip nepriklausomi advokatai (pranc. avocats) specialios profesinės taisyklės netaikomos.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Teisminių institucijų darbuotojai yra teismo pareigūnai, valstybės tarnautojai ir pagalbinis personalas.
Teisėjai yra nuolatines pareigas einantys teismų pareigūnai. Teisėjais gali būti skiriami Kroatijos piliečiai.
Asmuo, baigęs Valstybinę teismų sistemos pareigūnų mokyklą (Državna škola za pravosudne dužnosnike), arba asmuo, kuris jau užima teisėjo pareigas, gali būti paskirtas savivaldybės teismo (općinski sud), komercinio teismo (trgovački sud) arba administracinio teismo (upravni sud) teisėju.
Asmuo, kuris dirba teismų pareigūnu mažiausiai 10 metų, gali būti paskirtas apygardos teismo teisėju (županijski sud).
Asmuo, kuris dirba teismo pareigūnu mažiausiai 12 metų, gali būti paskirtas Kroatijos Respublikos aukštojo baudžiamųjų nusižengimų teismo (Visoki prekršajni sud Republike Hrvatske) teisėju, Kroatijos Respublikos komercinio teismo (Visoki trgovački sud Republike Hrvatske) teisėju ir Kroatijos Respublikos aukštojo administracinio teismo (Visoki upravni sud Republike Hrvatske) teisėju.
Kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju (Vrhovni sud Republike Hrvatske), asmuo turi būti mažiausiai 15 metų išdirbęs teismo pareigūnu, advokatu, notaru arba universiteto teisės profesoriumi (pastaruoju atveju darbo patirtis skaičiuojama nuo advokatūros egzamino išlaikymo) arba asmuo turi būti žinomas teisininkas, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, turintis mažiausiai 20 metų darbo patirties ir savo darbu bei profesine ir akademine veikla įrodęs, kad yra konkrečios teisės srities specialistas.
Teismų įstatymas (Zakon o sudovima)
Valstybinės teisėjų tarybos aktas (Zakon o Državnom sudbenom vijeću)
Įstatymas dėl teisėjų ir kitų teismo pareigūnų atlyginimo (Zakon o plaćama sudaca i drugih pravosudnih dužnosnika)
Teismo valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo darbuotojų skaičių, kurio reikia profesinėms, kanceliarinėms ir techninėms užduotims atlikti, nustato Teisingumo ministerija.
Valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo įdarbinimas teismuose, praktika, specialistų valstybinio egzamino procedūra, metodas ir programa, jų atlyginimas ir kitos su darbu susijusios teisės, įsipareigojimai ir funkcijos bei atsakomybė už profesinius nusižengimus yra reglamentuojami teisės aktais dėl valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo darbo bei bendraisiais darbo teisės aktais.
Laisvos teisminės darbo vietos gali būti užpildytos tik gavus Teisingumo ministerijos sutikimą.
Priimant į darbą teismo valstybės tarnautojus ir pagalbinį personalą, reikia atsižvelgti į atstovavimą tautinėms mažumoms.
Nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų teismo valstybės tarnautojams ir pagalbiniam personalui priima Teisingumo ministerija.
Patarėjai (sudski savjetnici; vns. sudski savjetnik), vyresnieji teismo patarėjai (viši sudski savjetnici; vns. viši sudski savjetnik) ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai (viši sudski savjetnici - specijalisti; vns. viši sudski savjetnik - specijalist)
Teismo patarėju gali dirbti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą.
Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai dvejus metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai penkerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju arba teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.
Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai ketverius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai aštuonerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas specializuotu vyresniuoju teismo patarėju.
Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, mažiausiai ketverius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai aštuonerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.
Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą aukštąjį bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai šešerius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai 10 metų dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas specializuotu vyresniuoju teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.
Teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai dalyvauja teismo procese ir yra įgalioti nepriklausomai atlikti tam tikras teismo procedūras, vertinti įrodymus ir nustatyti faktus. Po bylos nagrinėjimo jie pateikia teisėjui projektą, kuris yra jo (jos) sprendimo pagrindas, ir teisėjo leidimu paskelbia priimtą sprendimą.
Pagal galiojančias Teismų įstatymo nuostatas teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti atlikti procedūras ir siūlyti sprendimų projektus:
Teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti veikti ir priimti sprendimus tam tikrose specialiuose teisės aktuose nustatytų tipų bylose.
Antrosios instancijos bylose ir bylose, kuriose taikomos ypatingosios teisės gynimo priemonės, teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai praneša apie bylos eigą ir rengia sprendimo projektus.
Kiekvienais metais Teisingumo ministerija nusprendžia dėl teismų stažuotojų vietų skaičiaus pagal turimą finansavimą, numatytą nacionaliniame biudžete.
Teisėjų stažuotojų įdarbinimo teismuose sąlygos, įdarbinimo tvarka ir stažuotės trukmė reglamentuojami atskiru teisės aktu.
Teismuose taip pat gali būti darbuotojų, baigusių susijusias profesines studijas arba baigusių bakalauro arba magistro universitetinę studijų programą ir turinčių reikiamos darbo patirties defektologijos, sociologijos, švietimo, ekonomikos, apskaitos ir finansų arba kitose susijusiose srityse.
Jaunesnieji ekspertai ir ekspertai padėjėjai (stručni pomoćnici; vns.stručni pomoćnik) padeda teisėjams dirbti su bylomis, kurioms reikia ekspertinių žinių.
Teisėjai neprofesionalai yra Kroatijos piliečiai, kurie dalyvauja teismo procese, konkrečių bylų nagrinėjime, ir kuriems teisėjo pareigos nėra jų nuolatinis darbas. Tačiau kaip teismo kolegijos nariai jie prilygsta teisėjams, kai sprendžia klausimus, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.
Kad asmuo būtų paskirtas teisėju neprofesionalu, jis turi būti pilnametis Kroatijos pilietis, galintis užimti tokias pareigas.
Teisėjai neprofesionalai paskiriami ketveriems metams ir gali būti pakartotinai paskiriami šioms pareigoms pasibaigus minėtam terminui.
Savivaldybių ir apygardų teismų teisėjai neprofesionalai skiriami apygardos susirinkimų (županijska skupština), Zagrebe – Zagrebo miesto susirinkimo (Gradska skupština Grada Zagreba) po savivaldybių arba miesto tarybos, profesinių sąjungų, darbuotojų asociacijų ir Ekonomikos rūmų pasiūlymų pateikimo.
Prieš paskiriant teisėjus neprofesionalus būtina gauti suinteresuotojo teismo pirmininko sutikimą dėl siūlomų kandidatų.
Teismas, kuriame yra daugiau negu 15 teisėjų, turi teismo administracijos direktorių.
Teismo administracijos direktorius padeda teismo pirmininkui atlikti teismo administracijos užduotis:
Teismo administracijos direktorius už savo darbą atskaitingas teismo pirmininkui.
Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, arba specialųjį aukštąjį profesinį ekonominį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų susijusio darbo patirtį gali būti paskirtas teismo administracijos direktoriumi.
Teismas turi atstovą.
Teismo atstovas yra teisėjas, teismo patarėjas arba asmuo, paskirtas teismo pirmininko sudarant metinį darbo grafiką.
Apygardos teismo pirmininkas gali paskirti vieną teisėją iš teismo atstovu tam teismui ir savivaldybių teismams, esantiems jo jurisdikcijoje. Gali būti paskirtas atstovo pavaduotojas.
Teismo atstovas teikia informaciją apie teismo darbą pagal Teismų įstatymą, Teismo darbo tvarkos taisykles (Sudski poslovnik) ir Informacijos laisvės įstatymą (Zakon o pravu na pristup informacijama).
Asmuo, atitinkantis bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju (zamjenik Glavnog državnog odvjetnika Republike Hrvatske), gali būti paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiuoju prokuroru (Glavni državni odvjetnik Republike Hrvatske).
Prokurorai, vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, specializuotos prokuratūros prokuroro pavaduotojai ir apygardos prokurorų pavaduotojai, kurie ne mažiau kaip dvejus metus ėjo apygardos prokuroro pavaduotojo pareigas, skiriami apygardos prokurorais (županijski državni odvjetnici).
Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro siūlymu apygardos prokurorus ketveriems metams skiria Prokuratūros taryba (Državnoodvjetničko vijeće) po to, kai Kroatijos Respublikos prokuratūros kolegiali institucija (Kolegij Državnog odvjetništva Republike Hrvatske) pateikia nuomonę.
Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai skiriami savivaldybių prokurorais (općinski državni odvjetnici).
Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro siūlymu savivaldybių prokurorus ketveriems metams skiria Taryba po to, kai apygardos prokuratūros kolegiali institucija ir apygardos prokuroras pateikia nuomonę.
Prokuroro pavaduotojai skiriami tokiu būdu, sąlygomis ir taikant tokią tvarką, kad būtų užtikrinta jų kompetencija, nepriklausomumas ir tinkamumas eiti prokuroro pareigas.
Kroatijos pilietis, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir atitinkantis Prokuratūros tarybos įstatyme (Zakon o državnoodvjetničkom vijeću) numatytus specialiuosius reikalavimus, gali būti paskirtas prokuroro pavaduotoju.
Asmuo, baigęs Valstybinę teismų sistemos pareigūnų mokyklą, gali būti paskirtas savivaldybės prokuroro pavaduotoju.
Asmuo, kuris eina teisėjo pareigas mažiausiai 10 metų, gali būti paskirtas apygardos prokuroro pavaduotoju.
Kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, asmuo turi būti mažiausiai 15 metų išdirbęs teismo pareigūnu teisminėje institucijoje, arba tiek laiko dirbęs advokatu, notaru arba universiteto teisės profesoriumi, išlaikiusiu nacionalinį advokatūros egzaminą (pastaruoju atveju darbo patirtis skaičiuojama nuo advokatūros egzamino išlaikymo), arba asmuo turi būti žinomas teisininkas, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, turintis mažiausiai 20 metų darbo patirties ir savo darbu bei profesine ir akademine veikla įrodęs, kad yra konkrečios teisės srities specialistas.
Kad būtų paskirtas aukštesniosios prokuratūros prokuroro pavaduotoju, be to, kad atitinkamas asmuo turi atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, paskutinio vertinimo metu turi būti pripažinta, kad jis (ji) bent jau » sėkmingai atlieka savo pareigas«.
Prokuratūroje skiriamas vienas ar keli prokuroro pavaduotojai, kurie eina nuolatines pareigas.
Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai turi elgtis taip, kad nepakenktų savo reputacijai, nepakenktų prokuratūros reputacijai ir nesukeltų abejonių dėl savo nešališkumo ar prokuratūros savarankiškumo ir nepriklausomumo.
Atlikdami atstovavimo pareigas ir palaikydami santykius su valstybės institucijomis ir juridiniais asmenimis, prokurorai ir prokurorų pavaduotojai privalo laikytis teisėtumo, profesionalumo ir nešališkumo principų, laikydamiesi konkrečių bylų nagrinėjimo terminų ir bylų nagrinėjimo eiliškumo taisyklių.
Kai prokurorai ir prokurorų pavaduotojai dalyvauja teismo ar administracinės institucijos bylos nagrinėjime, jie privalo gerbti ir saugoti atitinkamo teismo ar institucijos orumą, savo asmeninį orumą ir prokuratūros orumą.
Prokurorai ir prokurorų pavaduotojai privalo laikyti paslaptyje visus duomenis ir kitą informaciją, susijusią su šalių ir kitų asmenų privačiu ir šeimos gyvenimu, kurią jie gauna eidami savo pareigas ir kurios teisės aktuose nepriskirtos prie tarnybinių paslapčių, jei tai nelaikoma nusikalstama veika, taip pat privalo laikyti paslaptyje visus duomenis, kurie nėra vieši.
Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai negali priklausyti jokiai politinei partijai ar dalyvauti politikoje.
Kroatijos Respublikos vyriausiasis prokuroras, Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, prokurorai ir prokuroro pavaduotojai negali būti laikomi atsakingais už teisinę nuomonę, pareikštą jiems priskirtoje byloje, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas įstatymas ir padaryta nusikalstama veika.
Prokuroro patarėjai, vyresnieji prokuroro patarėjai (viši državnoodvjetnički savjetnici) ir specializuoti vyresnieji prokuroro patarėjai (viši državnoodvjetnički savjetnici – specijalisti) padeda prokurorui ir jo (jos) pavaduotojui jų darbe, rengia sprendimų projektus, į protokolą įtraukia pranešimus, pateiktą informaciją ir asmenų pareiškimus, savarankiškai arba prižiūrint prokurorui ir jo (jos) pavaduotojui bei pagal jų nurodymus atlieka kitas įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas specializuotas užduotis.
Prokuratūrų nusikaltimų tyrimo skyriuose jie gali pateikti kaltinimus baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Prokuratūros civilinių ir administracinių bylų skyriuose jie gali atvykti į teismus, administracines ir kitas institucijas pagal specialų įgaliojimą, kurį išduoda kompetentingas prokuroras:
Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras yra specializuota prokuratūra, kurios kompetencija apima visą Kroatiją ir kuri tiria nusikaltimus, susijusius su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras
Gajeva 30a
10 000 Zagreb
tel. +385 4591 874
faks. + 385 1 4591 878
e paštas: tajnistvo@uskok.dorh.hr
Įstatymas dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuro (Zakon o Uredu za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta)
USKOK darbui vadovauja direktorius, kurį skiria vyriausiasis prokuroras, gavęs teisingumo ministro ir Kroatijos Respublikos prokuratūros kolegialios institucijos nuomonę. Direktorius skiriamas ketveriems metams ir gali būti pakartotinai paskirtas į šias pareigas.
Teisininko profesinė veikla yra savarankiška ir nepriklausoma, ja suteikiama teisinė pagalba fiziniams ir juridiniams asmenims, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis, įgyvendinti teisėtus interesus ir juos ginti.
Advokatai gali siūlyti bet kokią teisinę pagalbą,
kaip antai teikti teisines konsultacijas, sudaryti dokumentus (sutartis, testamentus, pareiškimus ir pan.) ir rengti ieškinius, skundus, pasiūlymus, prašymus, paraiškas, ypatingąsias teisines priemones ir kitus procesinius dokumentus bei atstovauti klientams.
Jie gali verstis teisine praktika savarankiškai, jungtiniame biure arba advokatų kontoroje ir privalo susilaikyti nuo veiklos, nesuderinamos su advokato reputacija ir nepriklausomumu.
Advokatai privalo saugoti visos savo klientų pateiktos informacijos ir visko, ką sužino kitu būdu jiems atstovaudami, konfidencialumą. Visi advokatų kontoroje dirbantys ar dirbę asmenys privalo saugoti šį konfidencialumą.
Advokatas turi teisę į užmokestį už juridines paslaugas ir bet kokių su atliktu darbu susijusių išlaidų atlyginimą pagal Kroatijos advokatūros (Hrvatska odvjetnička komora) nustatytą ir Teisingumo ministerijos patvirtintą tarifą.
Kai advokatas teikia gynybą ex officio, užmokesčio už tokį darbą dydį nustato Teisingumo ministerija.
Atsakovui apylinkės teisme (županijski sud) gali atstovauti tik advokatas, o tai reiškia, kad tik advokatas, turintis ne mažesnę kaip aštuonerių metų advokato arba teisminės institucijos pareigūno darbo patirtį, gali teikti gynybą ex officio arba valstybės apmokamą gynybą baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme.
Atlikę paslaugą advokatai privalo savo klientams išrašyti sąskaitą faktūrą. Įgaliojimo panaikinimo ar atšaukimo atveju advokatas išrašo sąskaitą faktūrą per 30 dienų nuo įgaliojimo panaikinimo ar atšaukimo dienos.
Advokatai turi prisijungti prie Kroatijos advokatūros, kuri yra savarankiška ir nepriklausoma organizacija, turinti juridinio asmens charakteristikų. Kroatijos advokatūra atstovauja Kroatijos Respublikos kaip visumos teisininko profesijai.
Asmuo įgyja teisę dirbti advokatu Kroatijos Respublikoje, kai jis įtraukiamas į advokatų sąrašą.
Kroatijos advokatūra
Koturaška 53/II
10 000 Zagreb
tel. +385 1 6165 200
faks. +385 1 6170 686
hok-cba@hok-cba.hr
http://www.hok-cba.hr/
Teisinės profesijos įstatymas
Notarai yra asmenys, kuriems suteiktas visuomenės pasitikėjimas ir kuriuos Kroatijos notarų rūmams (Hrvatska javnobilježnička komora) surengus konkursą skiria Teisingumo ministerija.
Jie yra kvalifikuoti teisininkai, išlaikę nacionalinį advokatūros egzaminą ir nacionalinį advokatūros egzaminą notaro pareigoms eiti, turintys reikiamos patirties, kurie yra savarankiški ir nepriklausomi viešųjų paslaugų teikėjai bei nešališki klientų užsakyti ekspertai.
Jie yra įgalioti:
Tai, kad šalys negali pakeisti teismo jurisdikcijos paveldėjimo bylose, reiškia, kad jos negali pasirinkti notaro kaip teismo paskirto patikėtinio.
Kai notaras atstovauja šaliai teisme ar kitoje valstybinėje institucijoje, jis (ji) įgyja advokato teises ir pareigas.
Notarai negali atsisakyti atlikti tarnybines pareigas, išskyrus atvejus, kai turi pagrįstą priežastį, ir privalo viską, ką sužino atlikdami savo darbą, laikyti konfidencialia informacija.
Notarai turi teisę į notarų atlygį ir bet kokių su savo kompetencijos srityje atliktu darbu susijusių išlaidų atlyginimą pagal Notarų laikinojo tarifo taisykles (Pravilnik o privremenoj javnobilježničkoj tarifi), notarų, veikiančių kaip teismo paskirti patikėtiniai paveldėjimo bylose, atlygio ir išlaidų atlyginimo taisykles (Pravilnik o visini nagrade i naknade troškova javnog bilježnika kao povjerenika suda u ostavinskom postupku) ir Notarų atlygio ir išlaidų atlyginimo vykdymo proceso bylose taisykles (Pravilnik o nagradama i naknadi troškova javnih bilježnika u ovršnom postupku).
Kroatijos Respublikoje notarai turi būti Kroatijos notarų rūmų nariais.
Notarų darbą pagal savo kompetenciją prižiūri Kroatijos notarų rūmai ir Teisingumo ministerija.
Notaro, kaip teismo paskirto patikėtinio paveldėjimo bylose, darbą prižiūri jį (ją) paskyręs teismas.
Kroatijos notarų rūmai
Koturaška 34/II
10 000 Zagreb
tel. +385 1 4556 566
faks. +385 1 4551 544
e paštas hjk@hjk.hr
http://www.hjk.hr/Uredi
Notarų įstatymas (Zakon o javnom bilježništvu)
Įstatymas dėl notarų atlygio (Zakon o javnobilježničkim pristojbama)
Teisėjų akademija yra nepriklausoma viešoji institucija, teikianti pirminį išsilavinimą ir rengianti mokymus kandidatams apie tai, kaip savarankiškai, atsakingai ir nepriklausomai atlikti teisėjo pareigas, profesinius mokymus stažuotojams, teisminių institucijų patarėjams ir kitiems teismų darbuotojams, taip pat rengianti teismų pareigūnų kvalifikacijos kėlimą. Akademijai vadovauja direktorius ir devynių narių iniciatyvinė taryba. Akademijos dėstytojai yra kvalifikuoti teisėjai, prokurorai ir prokurorų pavaduotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, o prireikus – ir kitų profesijų atstovai.
Akademija aktyviai skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir dalyvauja Europos Sąjungos projektuose kaip paramos gavėja arba dalyvė. Šiais projektais siekiama stiprinti Akademiją kaip instituciją ir užtikrinti jos tikslinių grupių profesinį tobulėjimą.
Teisėjų akademijos įstatymas (Zakon o Pravosudnoj akademiji)
Nacionalinė teismų taryba yra savarankiška ir nepriklausoma institucija, užtikrinanti Kroatijos Respublikos teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Laikydamasi Konstitucijos ir teisės aktų, ji savarankiškai nusprendžia dėl teisėjų ir teismų pirmininkų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš darbo ir drausminės atsakomybės, išskyrus Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Nacionalinę teismų tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra teisėjai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi būti iš opozicijos gretų.
Prokurorų taryba yra savarankiška ir nepriklausoma institucija, užtikrinanti Kroatijos Respublikos prokurorų savarankiškumą ir nepriklausomumą.
Ji atsakinga už prokurorų pavaduotojų, apygardų ir savivaldybių prokurorų skyrimą ir atleidimą iš pareigų, prokurorų pavaduotojų drausminės atsakomybės bylų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, prokurorų pavaduotojų perkėlimą, prokurorų ir prokurorų pavaduotojų turto deklaracijų tvarkymą ir tikrinimą bei kitų užduočių atlikimą pagal įstatymus.
Prokurorų tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra prokurorai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi atstovauti opozicijai.
Prokurorų tarybos nariai renkami ketveriems metams ir negali būti renkami dvi kadencijas iš eilės.
Prokurorų tarybos įstatymas (Zakon o Državnoodvjetničkom vijeću)
Konstitucinio Teismo įsteigimas, struktūra ir jurisdikcija nustatyti Kroatijos Respublikos Konstitucijoje (Ustava Republike Hrvatske) ir Konstituciniame įstatyme dėl Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo (Ustavni zakon o Ustavnom sudu Republike Hrvatske).
Kroatijos Respublikos Konstitucinį Teismą sudaro 13 teisėjų, kuriuos Konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka renka Kroatijos parlamentas dviejų trečdalių visų parlamento narių balsų dauguma iš žymių teisės ekspertų, kaip antai teisėjų, prokurorų, advokatų ir universiteto teisės profesorių. Konstitucinio Teismo teisėjo kadencija trunka aštuonerius metus ir išimtiniais atvejais pratęsiama iki šešių mėnesių trukmės laikotarpiu, jei ji baigiasi prieš paskiriant naują teisėją ar kol jis (ji) pradeda eiti pareigas. Būsimų Konstitucinio Teismo teisėjų paraiškų paieškos ir kandidatų siūlymo Kroatijos parlamentui procedūrą vykdo už konstitucinius klausimus atsakingas parlamento komitetas. Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas ketverių metų kadencijai renka Teismo pirmininką.
Kroatijos Respublikos Konstitucinio teismo konstituciniame įstatyme nustatytos Konstitucinio teismo teisėjų rinkimo ir jų kadencijos pabaigos sąlygos ir tvarka, įstatymo atitikties Konstitucijai ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams nagrinėjimo procedūros pradžios sąlygos ir terminai, Konstitucinio teismo sprendimų priėmimo tvarka ir teisinės pasekmės, Konstitucijos garantuojamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir kiti Konstitucinio teismo pareigų vykdymui ir darbui svarbūs klausimai.
Konstitucinis Teismas užtikrina, kad būtų gerbiama ir taikoma Kroatijos Respublikos Konstitucija, ir savo veiklą grindžia Konstitucijos ir Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinio įstatymo nuostatomis.
Konstitucinis Teismas yra nepriklausomas nuo visų valstybės valdžios institucijų ir savarankiškai sprendžia, kaip panaudoti nacionaliniame biudžete jam numatytas lėšas, laikantis metinio biudžeto ir įstatymų, kad būtų užtikrintas jo veikimas. Konstitucinio Teismo vidaus struktūra reglamentuojama Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo darbo tvarkos taisyklėmis. Konstitucinio Teismo darbas yra viešas, o jo teisėjai, kaip ir Kroatijos parlamento nariai, turi imunitetą.
Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas
Trg Svetoga Marka 4
10000 Zagreb
Tel. +385 1 640 02 50
Faks. +385 1 455 10 55
e paštas: Ustavni_sud@usud.hr
https://www.usud.hr/
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos Italijos teisininkų profesijos.
Pagrindinės teisininkų profesijos Italijoje yra profesionalūs teisėjai (magistrati), įskaitant žemesniosios instancijos teisėjus (giudici), ir prokuratūroje dirbantys teisės pareigūnai (pubblici ministeri), advokatai ir notarai.
Teisėjų ir prokuratūros teisės pareigūnų teisminių funkcijų vykdymo sistema yra nustatyta Konstitucijoje.
Teisingumas vykdomas tautos vardu. Teisėjai paklūsta tik įstatymams (Konstitucijos 101 straipsnis).
Teisėjų teisminių funkcijų vykdymo sistema yra nustatyta ir reglamentuojama teisminės sistemos įstatymais.
Negali būti skiriami nepaprastieji ar specialieji teisėjai, gali būti steigiamos tik specialios kolegijos prie paprastų teismų. Įstatymais nustatyta, kaip ir kada visuomenė gali tiesiogiai dalyvauti vykdant teisingumą.
Teisėjais tampama viešo konkurso tvarka. Tačiau gali būti paskiriami garbės teisėjai, kurie atlieka visas paprasto teisėjo funkcijas.
Teismai yra savarankiška institucija, nepriklausoma nuo jokios kitos valdžios (Konstitucijos 104 straipsnis).
Šį nepriklausomumą užtikrina Aukštoji teismų taryba (Consiglio Superiore della Magistratura), nepriklausoma institucija, kuriai pavesta skirti teisėjus, pavesti jiems pareigas, tvarkyti jų perkėlimus, paaukštinimą ir skirti drausmines priemones (Konstitucijos 105 straipsnis).
Teisėjai skiriasi tik savo darbo pobūdžiu.
Teisėjai skiriami neribotam laikui ir negali būti atleidžiami arba jų pareigos laikinai sustabdomos be atitinkamo Aukštosios teismų tarybos sprendimo pagal teismus reglamentuojančius įstatymus, suteikiant juose numatytas garantijas, arba be paties teisėjo sutikimo.
Konstitucijoje taip pat įtvirtinti prokuratūros nepriklausomumo ir savarankiškumo principai (107 straipsnis).
112 straipsnyje nustatytas privalomo baudžiamojo persekiojimo principas: kompetentingas prokuroras, kai jam pranešama apie nusikalstamą veiką, privalo atlikti tyrimą ir šio tyrimo rezultatus kartu su atitinkamais prašymais pateikti įvertinti teisėjui. Pareiga kelti baudžiamąją bylą padeda užtikrinti prokuratūros nepriklausomumą atliekant savo funkcijas ir visų asmenų lygybę prieš įstatymą.
Prokuratūros įstaigos veikia prie Kasacinio teismo, apeliacinių teismų, įprastų teismų ir nepilnamečių bylų teismų.
Prokuratūra dalyvauja visose baudžiamosiose bylose ir veikia valstybės vardu. Prokuratūros pareigūnai dalyvauja civilinėse bylose, kai tai numatyta įstatymu (pvz., tam tikruose šeimų ginčuose, bylose, kuriose dalyvauja asmenys, neturintys teisinio veiksnumo ir kt.).
Teismų kanceliarijoje ir prokuratūros sekretoriatuose dirba įvairių kategorijų administracijos darbuotojai (skyrių vadovai, pareigūnai, teismo sekretoriai, apskaitininkai, pavaduotojai ir kt.), įdarbinti vykdant egzaminais grindžiamus viešuosius konkursus ir pripažinti valstybės tarnautojais, kuriems taikomos nacionalinės kolektyvinės ministerijoms skirtos sutartys.
Juos įdarbina Teisingumo ministerijos Teismų struktūros, darbuotojų ir paslaugų departamentas
(Dipartimento dell’organizzazione giudiziaria, del personale e dei servizi) ir jie vykdo administracines užduotis, susijusias su registrų ir bylų administravimu, taip pat padeda teismams ir prokuratūroms visų rūšių bylose.
Teisingumo ministerijos Darbuotojų ir mokymo generalinis direktoratas (Direzione Generale del Personale e della Formazione) yra atsakingas už jų mokymą.
Advokatas yra laisvosios profesijos darbuotojas, atstovaujantis savo klientams – pavieniams asmenims, bendrovėms ar valdžios įstaigoms – civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame teisme ir jiems padedantis.
Advokatas gina klientus remiantis susitarimu jiems atstovauti už atlygį.
Prie kiekvieno teismo veikia iš vietos advokatų sudaryta taryba (Consiglio dell'ordine).
Nacionaliniu lygmeniu veikia Nacionalinė advokatų taryba (Consiglio Nazionale Forense).
2012 m. gruodžio 31 d. Įstatymu Nr. 247 priimta naujų nuostatų dėl advokatų profesinės praktikos.
Notaras yra laisvosios profesijos darbuotojas, vykdantis viešąsias funkcijas: jis tvirtina jo akivaizdoje pasirašytų dokumentų autentiškumą.
Notaro profesija reglamentuojama 1913 m. vasario 16 d. Įstatymu Nr. 89 dėl notarų profesiją ir notarų archyvus reglamentuojančių taisyklių.
Nacionalinė įstaiga – Nacionalinė notarų taryba (Consiglio Nazionale del Notariato).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Kipre nėra susijusių profesijų, pvz., notaro profesijos. Visi teisiniai reikalai yra teisės objektas, ir tik Kipro advokatūros (graik. Pankýprios Dikigorikós Sýllogos) nariams pagal taikomus įstatymus leidžiama verstis šia praktika. Žinoma, į pensiją išėję advokatai gali toliau dirbti kaip vidiniai patarėjai teisės klausimais advokatų kontorose ir kitose organizacijose.
Viena profesija, kurią galima vadinti susijusia, yra advokatų padėjėjai (graik. dikigorikoí ypálliloi), jiems taikomi atskiri teisės aktai. Asmenys, norintys dirbti advokatų padėjėjais, privalo turėti vidurinį išsilavinimą, bent 6 mėnesius nepertraukiamai būti dirbę advokatų kontoroje ir turėti nepriekaištingą reputaciją; jie privalo kreiptis į apylinkės teismo (graik. Eparchiakó Dikastírio), kurio apylinkėje yra advokatų kontora, kurioje dirba kandidatas, kanclerį (graik. Protokollitís).
Bendroji informacija
Respublikos generalinis prokuroras (graik. Genikós Eisangeléas) yra ne tik valstybės patarėjas teisės klausimais, bet ir vadovauja Teisės tarnybai (graik. Nomikí Ypiresía), taip pat eina Prokuratūros vadovo (graik. Ypéfthynos tis Ypiresías Diacheírisis Poinikón Ypothéseon) pareigas.
Valstybės teisės tarnyboje, kuriai vadovauja generalinis prokuroras, dirba advokatai; kai kurie iš jų specializuojasi baudžiamojoje teisėje ir dirba su bylomis, nagrinėjamomis baudžiamųjų bylų teismuose (graik. Kakourgiodikeía). Generalinis prokuroras informuojamas visais atvejais ir teikia reikiamas rekomendacijas.
Be Valstybės teisės tarnybos narių, prokurorų pareigas gali vykdyti ir Kipro policijos (graik. Astynomikí Dýnami Kýprou) darbuotojai, turintys teisinį išsilavinimą ir advokatui būtiną kvalifikaciją. Nors ir būdami policijos pareigūnai, šie asmenys atsiskaito generaliniam prokurorui, kai veikia kaip prokurorai. Šių asmenų atliekamo darbo atžvilgiu generalinis prokuroras turi tokias pat galias kaip ir Teisės tarnybos pareigūnų atliekamo darbo atžvilgiu.
Išimtiniais atvejais generalinis prokuroras gali nurodyti iškiliems praktikuojantiems advokatams dirbti su konkrečiomis bylomis.
Prokurorų funkcijos ir pareigos
Apylinkės baudžiamųjų bylų teismuose prokuratūrai (graik. Katigoroúsa Archí) vadovauja teisininkai (advokatai), dirbantys policijos prokuratūros skyriuose, bet, žinoma, tam tikrais atvejais atlikti šį darbą gali būti nurodoma Teisės tarnybos nariams. Baudžiamųjų bylų teismuose prokuratūrai vadovauja Teisės tarnybos advokatai. Kad ir kas vadovautų prokuratūrai, jos visos priklauso generalinio prokuroro jurisdikcijai, ir šis gali bet kada įsikišti ir netgi sustabdyti baudžiamąjį procesą.
Teisės tarnybai vadovauja generalinis prokuroras, padedamas generalinio prokuroro pavaduotojo (graik. Voithós Genikós Eisangeléas). Kiti jos nariai yra Respublikos prokurorai (graik. Eisangeleís tis Dimokratías), Respublikos vyresnieji advokatai (graik. Anóteroi Dikigóroi tis Dimokratías) ir Respublikos advokatai (graik. Dikigóroi tis Dimokratías). Vienas iš Respublikos prokurorų vadovauja Baudžiamosios teisės skyriui (graik. Poinikó Tmíma); jis atsiskaito generaliniam prokurorui.
Bylų nagrinėjimo sistema grindžiama rungimosi principu. Prokuratūra pateikia turimus įrodymus, prokuratūros iškviestiems liudytojams taikoma apklausa, kryžminė apklausa ir pakartotinė apklausa. Prokuratūrai iškvietus visus liudytojus, teismas privalo nuspręsti, ar prokuratūra parengė prima facie bylą. Jei sprendimas teigiamas, kaltinamasis kviečiamas pateikti savo pareiškimą ir teismas jį informuoja, kad jis gali kviesti savo liudytojus ir liudyti prisiekęs; pastaruoju atveju prokuratūra vykdo kaltinamojo liudytojų ir kaltinamojo kryžminę apklausą. Jis taip pat gali teikti parodymus neprisiekęs iš teisiamųjų suolo, ir tada kryžminė apklausa nevykdoma.
Posėdžio pabaigoje teismas paskelbia nuosprendį. Jei priimamas išteisinamasis nuosprendis, kaltinamasis išteisinamas ir paleidžiamas. Jei kaltinamasis pripažįstamas kaltu, gynybai suteikiama galimybė prašyti sumažinti bausmę, o kai procesas baigiamas, teismas paskiria atitinkamą bausmę.
Kipro teismų sistema yra labai paprasta.
Aukščiausiasis Teismas buvo įkurtas remiantis 1964 m. Teisingumo vykdymo (įvairių nuostatų) įstatymo (graik. O perí Aponomís tis Dikaiosínis (Poikílai Diatáxeis) Nómos tou 1964) (Įstatymas Nr. 33/1964) nuostatomis, kai atsistatydino ir Aukščiausiojo Teismo, ir Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo (Anótato Syntagmatikó Dikastírio) pirmininkai, taip iš esmės likviduodami abu minėtus teismus, nes turkų bendruomenės atstovai įvairių valstybės įstaigų veikloje nedalyvavo ir reikalingiems sprendimams nepritarė.
Aukščiausiojo Teismo narius skiria Kipro Respublikos Prezidentas. Šiuo metu yra 13 narių, vienas iš jų paskirtas pirmininku. Aukščiausiojo Teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie bent 12 metų sėkmingai dirbo teisininkais.
Baudžiamųjų bylų teismas – tai aukštesnysis pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų teismas Respublikoje. Jį sudaro trys teisėjai (pirmininkas (graik. Próedros), vyresnysis apylinkės teismo teisėjas (graik. Anóteros Eparchiakós Dikastís) ir apylinkės teismo teisėjas (graik. Eparchiakós Dikastís). Baudžiamųjų bylų teismo narius dvejų metų kadencijai skiria Aukščiausiasis Teismas atitinkamai iš apylinkės teismo pirmininkų, vyresniųjų apylinkės teismo teisėjų ir apylinkės teismo teisėjų).
Apylinkės teismas yra kiekvienoje Kipro Respublikos apylinkėje; jo jurisdikcija neribojama, išskyrus, žinoma, klausimus, priklausančius Aukščiausiojo Teismo ir toliau nurodytų specializuotų teismų jurisdikcijai. Apylinkės teismo teisėjai skirstomi į apylinkės teismo pirmininkus, vyresniuosius apylinkės teismo teisėjus ir apylinkės teismo teisėjus. Apylinkės teismo teisėjus skiria, perkelia ir paaukština Aukščiausiasis Teismas.
Šeimos bylų teismus, įsteigtus remiantis Šeimos bylų teismų įstatymu (graik. O perí Oikogeneiakón Dikastiríon Nómos) (Įstatymas Nr. 23/90), sudaro trys nariai (pirmininkas ir du asocijuoti teisėjai), kurie visi privalo turėti teisininko išsilavinimą ir būti sėkmingai dirbę teisės srityje iki paskyrimo.
Šį specializuotą teismą sudaro trys nariai – pirmininkas ir du asocijuoti teisėjai. Teismo pirmininkas turi būti teisininkas, sėkmingai dirbęs teisės srityje ne trumpiau, nei reikalaujama skiriant apylinkės teismo teisėju.
Kaip ir nuomos kontrolės tribunolą, darbo ginčų tribunolą sudaro trys nariai – pirmininkas ir du asocijuoti teisėjai. Pirmininkas turi būti teisininkas, prieš paskyrimą teismo teisėju teisės srityje dirbęs 5 metus.
Paskutinis specializuotas teismas yra karo teismas; jam pirmininkauja geros reputacijos teisininkas, kurio kvalifikacija jį paskiriant atitinka reikalavimus skiriant apylinkės teismo teisėju. Karo teismo pirmininkas turi būti ne žemesnio kaip pulkininko laipsnio kariuomenės pareigūnas. Asocijuoti karo teismo teisėjai turi būti kariuomenėje tarnaujantys profesionalūs kariškiai.
Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje yra žinynas, kuriame pateikiama bendra informacija apie Kipro teismus.
Aukščiausiasis Teismas (graik. Anótato Dikastírio)
Aukščiausiasis Teismas veikia kaip apeliacinis teismas, kai skundžiami visų žemesnių Kipro Respublikos teismų sprendimai, ir kaip pirmosios instancijos teismas įvairiais klausimais, pvz., administracinės teisės ir admiraliteto. Jis taip pat priima certiorari (bylos išreikalavimas iš žemesnės instancijos teismo ir perdavimas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui), mandamus (aukštesnės instancijos teismo nurodymas žemesnės instancijos teismui) ir kitus nurodymus, taip pat prižiūri visus kitus Kipro Respublikos teismus siekdamas užtikrinti, kad jie veiktų sklandžiai, ir vykdo drausminę teismų narių kontrolę.
Baudžiamųjų bylų teismai (graik. Kakourgiodikeía)
Kiekvieno baudžiamųjų bylų teismo jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti visus nusikaltimus (išskyrus tam tikrus labai sunkius nusikaltimus), už kuriuos baudžiama pagal Baudžiamąjį kodeksą (graik. Poinikós Kódikas) arba bet kurį kitą įstatymą, padarytus Respublikos teritorijoje arba suvereniose bazių teritorijose, kai nusikaltėlis arba nukentėjusysis yra Kipro pilietis, arba bet kurioje kitoje valstybėje, kai kaltinamasis dirbo Respublikoje, arba laive ar lėktuve Respublikos teritorijoje, arba kitose tokiose vietose ir tokiomis aplinkybėmis, kurios gali būti numatytos įstatymuose.
Apylinkės teismai (graik. Eparchiaká Dikastíria)
Apylinkės teismų, kuriuos sudaro pirmininkas, jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti bet kokius ieškinius, priklausančius jų vietinei jurisdikcijai, ir priimti sprendimus.
Kiekvieno vyresniojo apylinkės teismo teisėjo arba apylinkės teismo teisėjo jurisdikcijai (taikant tam tikras išimtis) priklauso priimti sprendimą bet kokioje byloje, kurioje ginčijama suma arba nagrinėjamo ginčo vertė neviršija 500 000,00 EUR, jei bylą nagrinėja vyresnysis apylinkės teismo teisėjas, arba 100 000,00 EUR, jei bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas.
Baudžiamoji apylinkės teismų jurisdikcija apima visus nusikaltimus, padarytus to teismo apylinkėje, už kuriuos įstatymuose numatyta ne didesnė kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmė arba 50 000,00 EUR bauda, arba abi bausmės, ir už kuriuos teismas gali priteisti nukentėjusiajam ne didesnę kaip 6 000,00 EUR kompensaciją.
Visus apylinkės teismų priimtus sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose galima skųsti Aukščiausiajam Teismui be jokių apribojimų.
Specializuoti teismai
Šeimos bylų teismų jurisdikcijai priklauso beveik visi santuokiniai ginčai. Nuomos kontrolės tribunolo jurisdikcijai priklauso tik ginčai dėl pastatų, kuriems taikoma nuomos kontrolė. Darbo ginčų tribunolo jurisdikcijai priklauso tik darbdavio ir darbuotojo santykiai, ypač įtariamo neteisingo atleidimo iš darbo atvejais. Karo teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti baudžiamąsias bylas, iškeltas Nacionalinės gvardijos (graik. Ethnikí Frourá) nariams, arba kai pažeidžiami Nacionalinės gvardijos nuostatai.
Visų pirmiau minėtų teismų priimtus sprendimus galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.
Kipro Respublikoje taikoma standartinė teisinių paslaugų teikimo sistema, ir visi tokias paslaugas teikiantys asmenys vadinami advokatais, nepaisant mokymosi valstybės ir universitetinio laipsnio, įgyto per teisės studijas.
Internete yra advokatų katalogas, kuriuo advokatai ir teisėjai gali naudotis nemokamai, o visuomenei jis prieinamas už prenumeratos mokestį.
Oficialios interneto svetainės, kurioje būtų skelbiami teismų sprendimai, nėra. Kai kurie atrinkti pastarojo meto teismų sprendimai skelbiami Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
Yra kelios privačios interneto svetainės, teikiančios tiek mokamą, tiek nemokamą prieigą prie teismų praktikos. Leginetcy interneto svetainėje pateikiami teisės aktai, teismų praktika ir norminiai administraciniai aktai, ji nemokama advokatams, teisėjams ir vyriausybės departamentams. Visi kiti, norėdami naudotis šia interneto svetaine, turi mokėti prenumeratos mokestį. Interneto svetainėje cylaw pateikiami teismų sprendimai, ji nemokama visiems vartotojams.
Kaip minėta, Kipre veikia standartinė sistema, pagal kurią dirba advokatai ir patarėjai teisės klausimais.
Notaro profesijos Kipre nėra. Notarams paprastai priskiriamą darbą atlieka advokatai.
Su teisininkų profesijomis Kipro Respublikoje susijusios toliau nurodytos profesijos.
Kanclerius skiria Aukščiausiasis Teismas. Tai yra teismo pareigūnai, paprastai advokatai, turintys gerų teisės žinių. Kancleriai atlieka specialias pareigas, numatytas atitinkamuose įstatymuose. Vyriausiasis kancleris vadovauja teismo darbuotojams ir yra atsakingas už bendrą jų darbo priežiūrą. Kanclerį šiuo tikslu taip pat gali skirti Aukščiausiasis Teismas.
Antstoliai yra dviejų tipų: privačiojo sektoriaus antstoliai, kurių veikla – tik įteikti įvairius teismo dokumentus, ir teisme dirbantys antstoliai, kurių pagrindinė veikla – vykdyti teismo sprendimus.
Advokato padėjėjo vardas (graik. dikigorikós ypállilos) įgyjamas 6 mėnesius išdirbus advokatų kontoroje ir pateikus prašymą apylinkės, kurioje yra ta advokatų kontora, teismo kancleriui.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Latvijos Respublikos prokuratūra (Prokuratūra) yra vieninga, centralizuota, trijų pakopų teisminė institucija. Prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras (ģenerālprokurors). Jos tikslas – reaguoti į įstatymo pažeidimus ir užtikrinti, kad su tokiais pažeidimais susijusios bylos būtų išsprendžiamos įstatymo nustatyta tvarka. Prokuratūrą sudaro šių lygmenų institucijos:
Prireikus generalinis prokuroras gali įsteigti specializuotą prokuratūrą konkrečios srities nusikaltimams tirti, turinčią tokį patį statusą kaip rajono arba apygardos prokuratūra. Šiuo metu Latvijoje yra penkios specializuotos prokuratūros:
Generalinė prokuratūra taip pat gali prižiūrėti viešųjų įstaigų, kurios, nors ir neatlieka prokuratūros funkcijų, bet padeda vykdyti tam tikras į jų kompetencijos sritį patenkančias užduotis baudžiamosiose bylose, darbą. Šias įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja generalinis prokuroras. Generalinis prokuroras taip pat priima sprendimus dėl šių įstaigų struktūros ir darbuotojų pagal iš valstybės biudžeto skirtus išteklius. Iki šiol įsteigta tik viena tokia įstaiga – Kovos su pajamų iš nusikalstamos veiklos plovimu tarnyba.
Prokuratūros yra teismų sistemos dalis – tai reiškia, kad jos veikia nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Saeima (Latvijos parlamentas), Ministrų kabinetas ir Prezidentas gali nurodyti prokuratūrai patikrinti faktus, susijusius su pažeidimais, ir prašyti generalinės prokuratūros paaiškinimų. Tačiau jie negali kištis į atitinkamos prokuratūros darbą, net jei ji tiria didelės nacionalinės svarbos pažeidimus.
Prokurorai gali užginčyti Ministrų kabineto ir valstybės institucijų priimtus teisės aktus, kurie neatitinka įstatymų. Generalinis prokuroras ir generalinės prokuratūros departamentų vyriausieji prokurorai gali dalyvauti Ministrų kabineto posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę aptariamais klausimais.
Prokuratūros užduotys ikiteisminiame tyrime nustatytos Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje.
Prokuratūra:
Pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 36 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje prokuroras atlieka funkcijas, susijusias su tyrimo priežiūra, tyrimo vykdymu, baudžiamuoju persekiojimu, valstybės vykdomo baudžiamojo persekiojimo palaikymu ir kitomis funkcijomis.
Prižiūrintis prokuroras prižiūri konkrečios baudžiamosios bylos tyrimą ir gali:
Prižiūrintis prokuroras (arba kitas prokuroras vyresniojo prokuroro nurodymu) gali tapti bylą tiriančiu pareigūnu (procesa virzītājs). Tai reiškia, kad jis perima baudžiamosios bylos vykdymą ir priima sprendimą, ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Išimtinėmis aplinkybėmis generalinis prokuroras, generalinės prokuratūros baudžiamosios teisės departamentas arba apygardos teismo vyriausiasis prokuroras gali paskirti prokurorą pareigūnu, tiriančiu bylą ikiteisminio tyrimo etape.
Eidamas bylą tiriančio pareigūno pareigas prokuroras gali:
Bylą tiriantis pareigūnas gali priimti bet kokį procesinį sprendimą ir imtis bet kokių procesinių veiksmų arba perduoti šią pareigą tyrimo grupės nariui arba procesines užduotis atliekančiam asmeniui.
Įstatymų nustatyta tvarka vyresnysis prokuroras tikrina, ar prokuroras atlieka jam patikėtas funkcijas, ir priima sprendimus dėl skundų ir papeikimų, susijusių su prižiūrinčio prokuroro arba bylą tiriančio pareigūno sprendimų ir veiksmų. Pavyzdžiui, vyresnysis prokuroras gali priimti sprendimą dėl prižiūrinčio prokuroro pasiūlymo pakeisti tyrėjo tiesioginį viršininką arba tyrimo įstaigą, arba dėl to, ar kaltinimo atmetimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Vyresnysis prokuroras gali:
Vyresniojo prokuroro sprendimu prokuroras gali būti įtrauktas į tyrimo grupę; bylą tiriantis pareigūnas gali prašyti prokuroro atlikti vieną ar daugiau procesinių užduočių.
Konstitucinis teisminės valdžios pagrindas yra Latvijos Respublikos Konstitucijos (Latvijas konstitūcija) 82–86 straipsniai, pagal kuriuos teisingumą vykdo tik teismai. Teisėjai yra nepriklausomi ir atsako tik prieš įstatymą. Teismai reglamentuojami Teisminės valdžios įstatymu. Pagal Latvijos teisės aktus teisėjai yra valstybės tarnautojai.
Valdžios institucijos, socialinės ir politinės organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo gerbti teismų nepriklausomumą ir teisėjų imunitetą bei jų laikytis. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas praneštų arba paaiškintų, kaip buvo nagrinėjama konkreti byla, arba kištis į teisingumo vykdymą, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu tai daroma. Savo pareigas, susijusias su teisingumo vykdymu, vykdantys teisėjai yra saugomi teisminio imuniteto. Teisėjo pareigos nesuderinamos su naryste politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje.
Teisėjų darbas – vykdyti teisingumą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose laikantis įstatymų.
Civilinėse bylose teisėjai nagrinėja ir sprendžia ginčus, susijusius su fizinių ir juridinių asmenų teisių (civilinių, darbo, šeimos ir kt.) ir teisėtų interesų apsauga.
Baudžiamosiose bylose teisėjai nagrinėja asmenims pateiktus kaltinimus ir sprendžia dėl jų pagrįstumo. Teisėjai gali išteisinti nekaltus asmenis arba pripažinti asmenis kaltais dėl nusikalstamos veikos ir skirti jiems bausmę.
Administracinėse bylose teisėjai atlieka teisminę vykdomosios valdžios veiksmų (administracinių aktų, kuriuos priima institucijos, arba konkrečių jų veiksmų) teisėtumo kontrolę ir nagrinėja ginčus, kylančius dėl bet kokių viešosios teisės reglamentuojamų santykių. Teisėjai taip pat išaiškina privačių asmenų juridines teises ir pareigas pagal viešąją teisę. Administracinių teisės pažeidimų bylose teisėjai nagrinėja ir išsprendžia bylas, susijusias su administracinių teisės pažeidimų padarymu.
Teisėjų profesinės pareigos apima visas teisėjų ir teismų pareigas pagal procesinę teisę.
Teisminės valdžios institucija turi savo portalą – Latvijos nacionalinį teismų portalą, – kuris šiuo metu prieinamas tik latvių kalba. Jame pateikiama išsami informacija apie Latvijos teismų sistemą, Latvijos teismų ir teisėjų sąrašas, teismų statistika ir trumpas įvairiose teismų bylose taikomų procedūrų aprašymas, pabrėžiant jų pagrindinius bruožus ir skirtumus, taip pat informacija apie tai, kaip kreiptis į teismines institucijas.
Latvijos teismų elektroninių paslaugų portale pateikiama prieiga prie teismų sprendimų nuasmeninta forma, teismų praktikos, teismų posėdžių tvarkaraščio ir kitos informacijos. Skiltyje „Tiesvedības gaita“ (bylų būsena) įrašius bylos ar teismo šaukimo numerį pateikiama informacija apie tikslią bylos būseną ir parodoma, kuris teismas ir kokiu lygmeniu nagrinėja bylą, būsimų teismo posėdžių tvarkaraštis, priimti sprendimai, pateikti prieštaravimai ir bylos rezultatas.
Teismų ataskaitos taip pat skelbiamos Teismų administracijos interneto svetainėje.
Informacija apie aktualius politikos klausimus, susijusius su teismų sistema, skelbiama ir Latvijos teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Šis portalas prieinamas ir anglų kalba.
Elektroninę informaciją apie Aukščiausiąjį Teismą ir jo veiklą galima rasti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Šis portalas prieinamas ir anglų kalba.
Advokatai yra nepriklausomi teisės specialistai, teikiantys teisinę pagalbą, ginantys teisėtus fizinių asmenų interesus bei šiems asmenims atstovaujantys teisme ir ikiteisminiuose tyrimuose, teikiantys teisines konsultacijas, rengiantys teisinius dokumentus ir atliekantys kitas teisines užduotis.
Advokatai yra teismų sistemos nariai, dalyvaujantys bylose bet kuriame Latvijos Respublikos teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje po to, kai juos pasirenka ir pasamdo ginčo šalys, kaltinamieji ir kitos suinteresuotosios šalys (klientai), taip pat įstatymo numatytais atvejais jie gali atstovauti vyriausiajam teismo teisėjui, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui arba Latvijos prisiekusiųjų advokatų tarybai. Advokatai įstatymų numatyta tvarka teikia ir kitokią teisinę pagalbąhttp://www.likumi.lv/doc.php?id=59283.
Latvijoje advokato praktika gali užsiimti šie asmenys:
Visi prisiekusieji advokatai yra nepriklausomi teisininkų profesijos nariai, kuriuos vienija Latvijos prisiekusių advokatų kolegija (Latvijas Zvērinātu advokātu kolēģija) – nepriklausoma nacionalinė prisiekusiųjų advokatų profesinė organizacija. Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegiją sudaro visuotinė prisiekusių advokatų asamblėja, Latvijos prisiekusiųjų advokatų taryba, Audito komitetas ir Drausmės komitetas.
Informacijos apie Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegijos ir Latvijos prisiekusiųjų advokatų tarybos veiklą, įstatymus ir kitus teisės aktus, advokatus ir teismus, kuriuose jie dirba (su kontaktiniais duomenimis), taip pat informacijos apie kitus klausimus, susijusius su Latvijos teisininkų profesija, galima rasti Latvijos prisiekusiųjų advokatų tarybos interneto svetainėje.
Notariniai klausimai patikėti spręsti prisiekusiesiems notarams Notarų įstatymo numatyta tvarka, prižiūrint teisminėms institucijoms. Prisiekusieji notarai yra teismų sistemos nariai, priskirti apygardų teismams ir atliekantys jiems įstatymais nustatytas pareigas. Vykdydami savo pareigas prisiekusieji notarai prilygsta valstybės pareigūnams. Vykdydami savo profesiją prisiekusieji notarai turi finansinę autonomiją, jų taikomus mokesčius nustato Ministrų kabinetas.
Pagal Notarų įstatymą prisiekusieji notarai yra įgalioti:
Pagal Notarų įstatymą prisiekusieji notarai taip pat gali:
Visus prisiekusiuosius Latvijos notarus vienija Latvijos prisiekusiųjų notarų kolegija (Latvijas Zvērinātu notāru kolēģija) – nepriklausoma nacionalinė prisiekusiųjų notarų organizacija. Latvijos prisiekusiųjų notarų taryba (Latvijas Zvērinātu notāru padome) yra prisiekusiųjų notarų atstovaujamoji ir priežiūros institucija bei Latvijos prisiekusiųjų notarų kolegijos administracinė ir vykdomoji institucija. Jos užduotys nustatytos Notarų įstatymo 230 straipsnyje.
Informacijos apie prisiekusiųjų notarų veiklą ir skaičių, jų praktikos vietą ir kitus su Latvijos notarų sistema susijusius klausimus galima rasti oficialioje Latvijos notarų interneto svetainėje.
Prisiekusieji antstoliai (Zvērināti tiesu izpildītāji) yra teismų sistemos nariai. Prisiekusieji antstoliai yra priskirti apygardų teismams, jie užtikrina teismų ir kitų įstaigų sprendimų vykdymą, vykdo kitą įstatymuose numatytą veiklą.
Prisiekusieji antstoliai yra nepriklausomi teisininkų profesijos nariai, tačiau pagal savo pareigas jie prilyginami valstybės pareigūnams. Vykdydami savo pareigas prisiekusieji antstoliai yra nepriklausomi ir atsako tik prieš įstatymą. Prisiekusiųjų antstolių reikalavimai ir nurodymai, kuriuos jie paskelbia vykdydami savo profesines pareigas, yra privalomi visoms nacionalinėje teritorijoje esančioms šalims.
Prisiekusieji antstoliai atlieka savo pareigas apygardos teismo, kuriam jie yra priskirti, teritorinėje jurisdikcijoje. Prisiekusiųjų antstolių skaičių, jų pareigas, jurisdikcijas ir jurisdikcijų ribas nustato Ministrų kabinetas.
Vykdydami savo pareigas prisiekusieji antstoliai taiko Civilinio proceso įstatymą ir kitus teisės aktus bei laikosi Latvijos prisiekusiųjų antstolių tarybos (kuri yra prisiekusiesiems antstoliams atstovaujanti ir juos prižiūrinti institucija Latvijoje) patvirtintos metodikos bei atsižvelgia į patirtį, įgytą vykdant teismų praktiką.
Informacijos apie prisiekusiųjų antstolių praktikos vykdymo vietas, prisiekusiųjų antstolių profesiją reglamentuojančius teisės aktus ir Latvijos prisiekusiųjų antstolių tarybos veiklą galima rasti Latvijos prisiekusiųjų antstolių tarybos interneto svetainėje. Šis portalas šiuo metu prieinamas tik latvių kalba.
Latvijoje nėra tokio pobūdžio organizacijų sąrašo.
Kovos su pajamų iš nusikalstamos veiklos plovimu tarnyba
Latvijos nacionalinis teismų portalas
Latvijos prisiekusiųjų advokatų taryba
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Lietuvoje.
Teisininkų profesijos Lietuvoje:
Lietuvoje yra 56 teritorinės prokuratūros:
Generalinė prokuratūra atsakinga už teritorines prokuratūras. Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Generalinis prokuroras atskaitingas Seimui ir Prezidentui. Egzistuoja šios prokurorų pareigybės:
Prokuratūros ir Teisingumo ministerijos nesieja pavaldumo, bendros kompetencijos ar kokie nors kiti specifiniai santykiai.
Funkcijos ir pareigos
Prokuratūrų funkcijos:
Prokurorai dalyvauja visose baudžiamosiose bylose, taip pat civilinėse ar administracinėse bylose pagal prokuroro ieškinį.
Lietuvoje nėra skirtingų rūšių teisėjų – visi yra profesionalūs teisėjai.
Bendrieji teismų sistemos principai įtvirtinti Konstitucijoje ir Teismų įstatyme. Teismai yra nepriklausomi, jie turi tokias savivaldos institucijas:
Teismams vykdyti veiklą padeda Nacionalinė teismų administracija.
Lietuvoje yra advokatai ir advokatų padėjėjai. Advokatų padėjėjai gali vadovaujančio advokato leidimu ir įstatymo nustatytais atvejais atstovauti klientams civilinėse bylose ir ginti juos baudžiamosiose bylose.
Advokatai ir advokatų padėjėjai neskirstomi pagal kategoriją. Advokatai gali laisvai pasirinkti teisės sritį, kurioje pageidauja specializuotis (advokato specializacija).
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos advokatūros interneto svetainėje.
Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?
Taip, Lietuvos advokatūros interneto svetaine galima naudotis nemokamai.
Lietuvoje nėra solisiterių ar patarėjų teisės klausimais.
Lietuvoje yra tik viena notarų kategorija. Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras.
Visi notarai priklauso Notarų rūmams. Kiekvienas metais Notarų rūmai pateikia Teisingumo ministerijai išsamią savo veiklos metinę ataskaitą ir pristato einamųjų metų notarų veiklos perspektyvas ir kryptis.
Notarų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus tvirtina teisingumo ministras, atsižvelgęs į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.
Jei teisingumo ministras mano, kad Notarų rūmų nutarimas ar sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl šių nutarimų ar sprendimų panaikinimo.
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje.
Pagrindinės Notarų rūmų pareigos:
Lietuvoje yra tik viena antstolių kategorija.
Informaciją apie antstolius galima rasti antstolių interneto svetainėje ir Antstolių rūmų interneto svetainėje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame skyriuje apžvelgiamos įvairios teisininkų profesijos.
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie teisininkų profesijas (profesijos apibūdinimas, sąlygos ją įgyti ir pan.).
Liuksemburge teismai skirstomi į dvi šakas: bendrosios kompetencijos ir administracinius. Tai, kurios šakos teismas nagrinės bylą, lemia ginčo pobūdis.
Bendrosios kompetencijos teismai (pranc. l'ordre judiciaire) – tai trys taikos teismai (pranc. Justices de Paix), du apygardos teismai (pranc. Tribunaux d’arrondissement), vienas apeliacinis teismas (pranc. Cour d’Appel) ir vienas kasacinis teismas (pranc. Cour de Cassation). Šių teismų jurisdikcijai daugiausia priskiriamos bylos, susijusios su civiline, komercine, baudžiamąja ir darbo teise. Šiai šakai priklauso tiek teisėjai (pranc. magistrats du siège), tiek prokurorai ar prokurorų pavaduotojai (pranc. magistrature debout).
Administraciniai teismai – tai vienas pirmosios instancijos administracinis teismas (pranc. Tribunal administratif) ir vienas administracinis teismas (pranc. Cour administratif). Šie teismai nagrinėja administracines ir mokestines bylas (pranc. impôts directs).
Konstitucinį Teismą (pranc. Cour constitutionnelle) sudaro bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjai. Šis teismas tikrina, ar įstatymai atitinka Konstituciją – aukščiausią teisinę galią turintį šalies teisės aktą.
Tapti teisėju galima dviem būdais:
Būsimi teisėjai, tai yra teisininkai praktikantai (pranc. attachés de justice), turi laikyti konkursinį egzaminą. Šį egzaminą laikyti leidžiama tik tiems kandidatams, kurie atitinka šias sąlygas:
Teisėjų konkursinių egzaminų laikymą organizuoja teisininkų praktikantų įdarbinimo ir mokymo komisija (toliau – komisija). Ją sudaro tik teisėjai. Šį konkursinį egzaminą, kuris laikomas raštu, sudaro trys civilinės teisės ir civilinio proceso, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei administracinės teisės ir administracinių ginčų testai. Iš esmės laikant testus reikia parengti teismo sprendimą arba nutartį. Egzaminą išlaiko tie kandidatai, kurie iš viso surenka ne mažiau kaip tris penktadalius taškų, kuriuos galima gauti už visus tris testus, ir ne mažiau kaip pusę taškų, kuriuos galima gauti už kiekvieną testą. Kandidatų reitingą pagal galutinį įvertinimą sudaro komisija. Kandidatai į pareigas priimami pagal reitingą.
Tai alternatyvi įdarbinimo procedūra, kuri taikoma tik tada, kai konkursinį egzaminą išlaiko mažiau teisininkų praktikantų nei kiekvienais metais nustato teisingumo ministras.
Kandidatams keliami šie reikalavimai:
Komisija kandidatus kviečia asmeninio pokalbio. Šiame pokalbyje dalyvauja psichologijos specialistas, kuris pateikia pagrįstą išvadą dėl kiekvieno kandidato. Kandidatai atrenkami pagal papildomų Liuksemburgo teisės kursų baigiamųjų egzaminų ir teisminės praktikos baigiamųjų egzaminų rezultatus, profesinę patirtį, papildomas kvalifikacijas ir publikacijas. Kandidatų atranką vykdo komisija.
Konstitucija užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas nuo politinės valdžios, todėl jie neatšaukiami. Bet koks teisėjas iš pareigų gali būti atleistas arba jo įgaliojimai gali būti sustabdyti tik teismo sprendimu. Be to, teisėją į kitas pareigas galima perkelti tik jam sutikus ir paskyrus naują teisėją. Tačiau įstatymo nustatytomis sąlygomis teisėjų įgaliojimai gali būti sustabdyti, jie gali būti atleisti arba perkelti į kitas pareigas dėl ligos ar netinkamo elgesio.
Teisėjo pareigos nesuderinamos su vyriausybės nario, parlamento nario, mero, mero pavaduotojo arba savivaldybės tarybos nario, valstybės tarnautojo, privačiojo sektoriaus darbuotojo, notaro, antstolio, kariškio, dvasininko ir advokato pareigomis. Teisėjai yra nešališki ir privalo laikytis profesinės paslapties. Jų darbo užmokestis nustatytas įstatymu.
Daugiau informacijos pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainės teisėjo profesijos puslapyje.
Advokato (pranc. avocat) profesija reglamentuojama iš dalies pakeistu 1991 m. rugpjūčio 10 d. Advokatūros įstatymu.
Advokato profesija – tai nepriklausoma laisvoji profesija. Advokatai savo profesija gali verstis individualiai. Jie taip pat gali sudaryti advokatų kontoras, turinčias juridinio asmens statusą. Advokatai vieninteliai gali padėti ar atstovauti šalims, teikti jų reikalavimus bet kokiems teismams ir juos ginti, priimti šalių dokumentus, kad pateiktų juos teisme, rengti ir pasirašyti reikiamus procesinius dokumentus, ir parengti bylą jos nagrinėjimui teisme.
Paprastai tik advokatai gali nuolat teikti teisines konsultacijas už užmokestį arba kitiems asmenims rengti rašytinius aktus. Be to, advokatai atstovauja savo klientams arba jiems padeda tarptautiniuose teismuose, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Europos Žmogaus Teisių Teisme. Advokatai privalo laikytis profesinės paslapties – ši nuostata susijusi su viešąja tvarka ir už jos pažeidimą taikomos baudžiamosios sankcijos.
Kad advokatas galėtų dirbti Liuksemburge, jis privalo būti įtrauktas į Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtos advokatūros sąrašus. Ši nuostata taip pat taikoma Europos šalies advokatui, norinčiam dirbti Liuksemburge pagal kilmės šalyje įgytą profesinį vardą.
Advokatūros (pranc. ordre des avocats) registras apima šešis sąrašus:
1 sąrašas: teismo advokatai (pranc. avocats à la Cour)
2 sąrašas: advokatai
3 sąrašas: garbės advokatai (pranc. avocats honoraires)
4 sąrašas: Europos Sąjungos advokatai, dirbantys pagal kilmės šalyje įgytą profesinį vardą
5 sąrašas: advokatų kontoros, dirbančios kaip teismo advokatai
6 sąrašas: kitos advokatų kontoros.
Siekiant būti įtrauktam į Liuksemburgo advokatūros sąrašus reikia atitikti šias sąlygas:
Papildomi patikslinimai dėl kalbų mokėjimo reikalavimų
Individualiai užsiregistravę advokatai privalo gerai mokėti teisės aktų kalbą pagal 1984 m. vasario 24 d. Kalbų vartojimo tvarkos įstatymą, taip pat visas kalbas, reikalingas vykdant profesinę veiklą, nepažeidžiant pirmiau nurodytų nuostatų.
Į 2 sąrašą įrašyti advokatai, be kita ko, privalo mokėti Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės administracines ir teismuose vartojamas kalbas, reikalingas vykdyti jų pareigas teisminės praktikos metu.
Advokatas, kuris imasi bylos, privalo turėti reikalingą profesinę ir kalbinę kompetenciją; priešingu atveju jam gali būti taikomos drausminės sankcijos.
Advokatūros taryba, atsiklaususi teisingumo ministro nuomonės, gali atleisti nuo pilietybės sąlygos, jei patvirtinama, kad tokios sąlygos nekelia Europos Sąjungai nepriklausanti valstybė, kurios pilietis yra kandidatas. Ta pati nuostata taikoma kandidatams, turintiems politinio pabėgėlio statusą ir teisę į prieglobstį Liuksemburge.
Tik advokatai, įtraukti į 1 sąrašą, turi teisę dirbti advokatais teisme (pranc. avocat de la Cour). Kad advokatai būtų įtraukti į 1 sąrašą, jie turi:
Tik teismo advokatai turi teisę atlikti veiksmus, kuriems pagal įstatymus ir kitus teisės aktus reikalingas teisinis atstovas, t. y. atstovauti šalims Konstituciniame Teisme, administraciniuose teismuose, Aukščiausiajame Teisingumo Teisme ir apygardos teismuose, nagrinėjančiuose civilines bylas, pateikti šalių reikalavimus, priimti jų dokumentus bei įrodymus ir juos pateikti teisme, pasirūpinti, kad būtų tinkamai pasirašyti dokumentai, ir parengti bylą nagrinėjimui teisme.
Į 2 sąrašą įtraukti advokatai ir į 4 sąrašą įtraukti Europos šalių advokatai, kuriems suteikta teisė verstis advokato praktika pagal kilmės šalyje naudotą profesinį vardą, tuos pačius veiksmus gali atlikti tik tuomet, jeigu jiems padeda teismo advokatas, įtrauktas į 1 sąrašą. Kadangi nėra apribojimų dėl atstovavimo šalims teismuose, kuriuose teismo advokatas dalyvauti neprivalo, į 2 arba 4 sąrašus įtraukti advokatai juose šalims gali atstovauti be teismo advokato pagalbos.
Mokantis advokato profesijos, reglamentuojamos 2009 m. birželio 10 d. Didžiojo hercogo potvarkiu dėl teisminės praktikos organizavimo ir teisės tapti notaru reglamentavimo, atliekama profesinė praktika, kurią sudaro papildomas Liuksemburgo teisės kursas, ir po jo atliekama praktinė stažuotė.
Gavę papildomo Liuksemburgo teisės kurso baigimo pažymėjimą, praktikantai turi teisę būti įtraukti į vienos iš Liuksemburgo advokatūros 2 sąrašą.
Teisminės praktikos tikslas – išmokti advokato profesijos. Baigęs universitetines studijas, praktikantas įgyja išsamių teisės žinių, o lankydamas papildomą Liuksemburgo teisės kursą jas papildo specialiomis žiniomis apie Liuksemburgo teisę. Atliekant teisminę praktiką daugiausia dėmesio skiriama advokato praktikos mokymuisi – praktikantas dirba prižiūrimas praktikos vadovo ir lanko paskaitas, kurių konkretus tikslas yra mokytis profesijos.
Atlikus ne trumpesnę kaip dvejų metų praktiką laikomas baigiamasis praktikos egzaminas. Išlaikęs šį egzaminą, pretendentas tampa teismo advokatu ir įtraukiamas į 1 sąrašą.
Motyvuotu ir pagrįstu praktikanto prašymu vykdomasis komitetas gali leisti jam atlikti ne trumpesnę kaip trijų mėnesių ir ne ilgesnę kaip šešių mėnesių teisminę praktiką advokato kontoroje, esančioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šis praktikos laikotarpis, kuriam suteiktas tinkamas leidimas, įskaičiuojamas į teisminės praktikos laiką.
Advokatai priskiriami advokatūrai (pranc. ordre des avocats) – nuo valdžios institucijų ir teismų nepriklausomai asociacijai. Yra Liuksemburgo advokatūra ir Dykircho advokatūra. Kiekviena advokatūra turi juridinio asmens statusą. Advokatūrą sudaro šie organai: asamblėja, taryba, pirmininkas, drausmės ir administracijos taryba, prižiūrinti visų advokatų darbą.
Daugiau informacijos pateikiama Teisingumo ministerijos svetainės advokato profesijos puslapyje.
Notarų skaičius nustatomas didžiojo hercogo potvarkiu pagal iš dalies pakeisto 1976 m. gruodžio 9 d. Notariato (pranc. notaire) organizavimo įstatymo 13 straipsnį. Šiuo metu visoje šalyje yra 36 notarai.
Notarai – tai valstybės pareigūnai, kurių pareigos – registruoti visus dokumentus ir sutartis, kuriuos šalys turi ar nori patvirtinti kaip autentiškus, turinčius tokią pat galią kaip valdžios institucijų dokumentai, užtikrinti, kad juose būtų nurodyta data, saugoti juos ir išduoti kopijas bei nuorašus.
Notarams draudžiama patiems arba per tarpininką tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti verslą, būti komercinės bendrovės arba pramonės ar prekybos įmonės vadovais, tikraisiais nariais, generaliniais direktoriais arba likvidatoriais; dalyvauti administruojant ir prižiūrint bendroves, įmones ar agentūras, kurių veiklos tikslas – pirkti, parduoti, padalyti ar statyti nekilnojamąjį turtą, arba turėti šioje srityje kokių nors interesų; palaikyti su minėtomis bendrovėmis, įmonėmis ar agentūromis nuolatinius santykius, kurie trukdytų šalims laisvai pasirinkti notarą; kaip įprastą veiklą vykdyti banko, diskonto ir tarpininkavimo operacijas arba biržos spekuliacijas, išskyrus diskonto operacijas, atliekamas vykdant su jų pareigomis susijusią veiklą; priimti indėlius, išskyrus indėlius, pateikiamus siekiant atlikti arba atliekant su jų pareigomis susijusią veiklą, arba išmokamą paveldėjimą; teikti savo paslaugas bet kokioje byloje, kurioje jie yra suinteresuotoji šalis; naudotis tarpininkų paslaugomis, kad šie atliktų veiksmus, kurių tiesiogiai negali atlikti notarai; bet kokiu pagrindu naudotis verslo paslaugų agentų ar nekilnojamojo turto agentų paslaugomis.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas notaro patvirtinti dokumentai yra autentiški; jie vykdytini, jeigu juose pateikiamas nurodymas apie prievolę juos vykdyti. Notarai dokumentus privalo rengti prancūzų arba vokiečių kalba pagal kliento pasirinkimą.
Notarai savo pareigas vykdo visoje šalies teritorijoje. Vykdydami savo pareigas jie prisideda prie valdžios įgaliojimų įgyvendinimo.
Notarų rūmus (pranc. Chambre des Notaires) sudaro septyni nariai, kuriuos notarų generalinė asamblėja renka iš šalies notarų.
Be įgaliojimų, kurie Notarų rūmams suteikiami įstatymais ir kitais teisės aktais, jie, be kita ko, vykdo šias funkcijas:
Drausmės tarybą sudaro Liuksemburgo apygardos teismo pirmininkas arba jį, kaip pirmininką, pavaduojantis teisėjas ir keturi Notarų rūmų nariai, skiriami pagal jų darbo stažą.
Drausmės taryba visų notarų atžvilgiu vykdo su drausme susijusius įgaliojimus, taikomus pažeidus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų notaro pareigų vykdymo reikalavimus, profesinių nusižengimų ir aplaidumo atvejais, įvykdžius profesiniam diskretiškumui, orumui, garbingumui ir sąžiningumui prieštaraujančius veiksmus – šių įgaliojimų vykdymas nepanaikina galimybės dėl tų pačių veiksmų pareikšti ieškinį teisme. Drausmės tarybos sprendimus apeliacine tvarka gali apskųsti tiek kaltu pripažintas notaras, tiek valstybės generalinis prokuroras. Apeliacinis skundas teikiamas Aukščiausiojo Teisingumo Teismo civilinių bylų skyriui, priimančiam galutinį sprendimą.
Kad būtų galima eiti notaro pareigas, reikia:
Daugiau informacijos pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainės notaro profesijos puslapyje.
Teismo antstoliai (pranc. huissiers de justice) – tai valstybės pareigūnai, kurie vieninteliai turi teisę:
Teismo antstoliai gali:
Teismas gali paskirti teismo antstolį, kad šis sudarytų:
Teismo antstolių įkainiai nustatomi didžiojo hercogo potvarkiu.
Teismo antstolių rūmai (pranc. Chambre des huissiers de justice) atstovauja antstoliams nacionaliniu lygmeniu. Juos administruoja trijų narių taryba, kurią sudaro pirmininkas, sekretorius ir iždininkas. Pirmininkas Teismo antstolių rūmams atstovauja teisminiu ir neteisminiu būdu.
Daugiau informacijos pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainės teismo antstolio profesijos puslapyje.
Vyriausiasis teismo kancleris (pranc. greffier en chef) vadovauja teismo kanceliarijai ir darbuotojams. Vyriausiojo teismo kanclerio administracinėms funkcijoms priskiriamas advokatams ir fiziniams asmenims skirtų kopijų (pvz., santuokos nutraukimo liudijimų, skirtų nuorašams užsienyje) išdavimas, procesinių dokumentų kopijų išdavimas, ranka rašytų testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimų priėmimas saugoti, teismo kanclerių prisaikdinimas, visuotinių susirinkimų ir statistinių duomenų rengimas bei archyvų priežiūra. Teismo kancleris taip pat priima skundus dėl teisėjų nešališkumo.
Teismo kancleriai padeda teisėjams rengti atitinkamus aktus ir dokumentus, visų pirma vykstant teismo posėdžiams, išklausyti šalis, atlikti tyrimus, patikrinimus vietoje, skrodimą, sudaryti bankrutuojančio asmens turto aprašą, rengti teismo sprendimus ir vykdyti asmenų, kuriems taikoma globa, apklausas. Teisėjas negali dirbti be teismo kanclerio.
Teismo kanclerių pareigos nustatytos iš dalies pakeisto 1980 m. kovo 7 d. Teismų sistemos įstatymo 78 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose.
Profesijos įgijimo tvarka reglamentuojama 1979 m. balandžio 16 d. įstatymu, nustatančiu bendrąjį valstybės tarnautojų darbo reglamentą (su pakeitimais).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Vengrijoje.
Teisininkų profesijos. Įžanga
Prokurorai
Teisėjai
Teisininkai
Notarai
Kitos teisininkų profesijos
Šiame skyriuje apžvelgiamos teisininkų – prokurorų, teisėjų, advokatų, teisininkų, notarų ir antstolių – profesijos Vengrijoje.
Vengrijoje teisininkų profesijų atstovai (advokatai, notarai, antstoliai) veikia nepriklausomai, tačiau yra pavaldūs profesinei savivaldai, pagrįstai rūmų sistema. Kad galėtų vykdyti veiklą, teisininkai privalo būti rūmų nariai. Rūmai turi teisę vykdyti savo narių profesinę priežiūrą ir siekia užtikrinti, kad jų profesijos atstovai teiktų tinkamo lygio paslaugas.
Vengrijos konstitucinėse nuostatose nustatyta, kad Prokuratūra (Ügyészség), naudodamasi įstatyme nustatytomis teisėmis, atlieka tyrimus, palaiko kaltinimus teismuose ir yra atsakinga už baudžiamųjų priemonių teisėtumo tikrinimą.
Įstatyme numatytais atvejais ir būdais Prokuratūra padeda užtikrinti, kad visi laikytųsi įstatymų, ir imasi veiksmų įstatymo viršenybės principui apsaugoti, kai įstatymai pažeidžiami.
Prokuratūra (Ügyészség) yra centralizuota organizacija, kuriai vadovauja generalinis prokuroras (legfőbb ügyész). Generalinis prokuroras atskaitingas parlamentui. Prokurorus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras.
Prokurorai iš pradžių skiriami trejiems metams, o paskui – neterminuotam laikui.
Su Prokuratūra susijusios taisyklės nustatomos įstatymu.
Prokurorų funkcijas, atsakomybę ir teisinį statusą reglamentuoja įstatymas. Prokuratūra yra homogeniška institucija ir visų prokurorų teisinis statusas yra toks pats.
Prokuratūra (ügyészség):
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos rasite Vengrijos Respublikos prokuratūros (Magyar Köztársaság Ügyészsége) interneto svetainėje.
Sprendimus jie priima vadovaudamiesi įstatymu ir savo įsitikinimu. Teisėjams priimant sprendimus jiems negali būti daroma įtaka arba nurodoma, kaip tai daryti.
Teisę skirti teisėjus turi Vengrijos Prezidentas (köztársasági elnök).
Asmuo, norintis būti paskirtas teisėju, turi atitikti šiuos kriterijus:
Pagal Konstituciją teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai / asesoriai (nem hivatásos bíró/ülnök) taip pat gali dalyvauti teismo procese.
Kandidatai turi būti neteisti, turėti balsavimo teisę, būti Vengrijos piliečiai ir būti vyresni nei 30 metų amžiaus. Karo bylų tarėjai (katonai ülnök) turi atitikti ne tik šiuos reikalavimus, bet taip pat būti dirbę Vengrijos ginkluotose pajėgose (Magyar Honvédség) arba teisėsaugos institucijose.
Tarėjai renkami ketverių metų laikotarpiui.
Tais atvejais, kai už nagrinėjamą nusikaltimą skiriama aštuonerių metų arba didesnė laisvės atėmimo bausmė, baudžiamąsias bylas vietiniuose teismuose nagrinėja vienas profesionalus teisėjas (hivatásos bíró) ir du tarėjai. Apygardos teisme (megyei bíróság), priimančiame sprendimą pirmąja instancija, bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją (tanács) gali sudaryti vienas profesionalus teisėjas ir du asesoriai.
Įstatyme nustatytais atvejais civilinėse bylose teisėjų kolegiją gali sudaryti vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai.
Teisės mokyklų absolventai teismuose įdarbinami teisėjo padėjėjais arba teismo tarnautojais, kad įgytų žinių ir patirties, reikalingų būsimam teisėjo darbui. Jie gali atlikti teisėjų funkcijas tik įstatymuose nustatytose procedūrose ir įstatymuose nustatytomis sąlygomis.
Su informacija apie teismų darbuotojus galima susipažinti paspaudus vieną iš šių nuorodų:
Vykdydami savo profesinę veiklą advokatai (ügyvéd) padeda savo klientams ginti šių teises ir įvykdyti priklausančias pareigas. Advokatai (ügyvéd) gali atstovauti nagrinėjant visas bylas ir tai daryti jie gali visose institucijose. Atlikdami savo profesines pareigas advokatai yra nepriklausomi – tai reiškia, kad jiems negali būti daroma įtaka ir jie negali prisiimti tokių įsipareigojimų, kurie keltų pavojų jų nepriklausomumui.
Veiksmai, kuriuos už tam tikrą užmokestį gali atlikti tik advokatai:
Atsižvelgiant į šių dienų ekonominio gyvenimo aplinkybes, advokatai taip pat gali konsultuoti mokesčių, nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir neteisminio ginčų sprendimo (peren kívüli közvetítés) klausimais
Advokato veikla gali užsiimti visi asmenys, kurie yra priimti į advokatūrą (kamara) ir yra davę advokato priesaiką (ügyvédi eskü).
Tam, kad asmuo būtų priimtas į advokatūrą, jis turi:
Europos Sąjungos valstybių narių advokatai Vengrijoje advokato veikla gali užsiimti trimis pagrindinėmis formomis: kaip ad hoc teisinių paslaugų teikėjai, užsiimti įprasta veikla ir veikti kaip advokatų asociacijos nariai. Ad hoc teisines paslaugas teikiantys advokatai privalo užsiregistruoti advokatų asociacijoje (ügyvédi kamara) pagal paslaugų teikimo vietą. Advokatai, norintys užsiimti įprasta advokatų veikla, turi užsiregistruoti kompetentingoje advokatų asociacijoje.
Į registrą įrašyti Europos Sąjungos advokatai (európai közösségi ügyvéd) gali pateikti prašymą priimti į advokatų asociaciją, jeigu jie atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (pvz., turi įstatymo nustatytą veiklos stažą, jie taip pat turi įrodyti, kad išmano Vengrijos teisę (taip pat Europos Sąjungos teisę), pakankamai gerai moka vengrų kalbą, kad galėtų užsiimti advokato profesine veikla ir t. t.).
Europos Sąjungos advokatas, priimtas į advokatų asociaciją, turi teisę naudoti profesinį advokato vardą (ügyvédi cím) ir jam yra taikomos tos pačios teisės normos kaip ir Vengrijos advokatams.
Advokatai turi pareigą išsaugoti paslaptį, susijusią su visais faktais ir informacija, jiems perduotais užsiimant profesine veikla.
Paprastai advokato užmokestis nustatomas laisvu advokato ir jo klientų susitarimu. Advokatų užmokestis teisės normomis nustatomas tik tuomet, kai jie teismo procese paskiriami visuomeniniais gynėjais (kirendelt védő).
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos rasite Vengrijos advokatų asociacijos (Magyar Ügyvédi Kamara) interneto svetainėje.
Pagrindinė juriskonsultų funkcija – padėti vykdyti organizacijos, kuri juos įdarbino, veiklą. Juriskonsultai atstovauja juos įdarbinusiai organizacijai, teikia teisines konsultacijas ir informaciją, rengia pareiškimus, sutartis ir kitus dokumentus, dalyvauja organizuojant teisinį darbą. Paprastai juriskonsultai – priešingai nei advokatai – pareigas, kurios nėra tokios plačios kaip advokatų, vykdo būdami samdomais darbuotojais. Juriskonsultų užmokestį reglamentuoja su darbo teisiniais santykiais susijusios normos.
Juriskonsultu gali tapti kiekvienas asmuo, įrašytas į apygardos teismo tvarkomą registrą – Budapešte tai yra Budapešto sostinės teismas (Fővárosi Bíróság). Kandidatas turi:
Tam tikrais atvejais teisingumo ministras (az igazságügyért felelős miniszter) gali atleisti asmenį nuo reikalavimo turėti tam tikrą pilietybę.
Veikdami įstatymu nustatytų įgaliojimų ribose valstybės notarai (közjegyző) oficialiai atlieka teisėsaugos funkcijas, susijusias su valstybės teisės sistema.
Notarų veiklos tikslas – neleisti kilti teisiniams ginčams. Jie turi teisę užsiimti šia veikla, jeigu jie yra Notarų asociacijos (Közjegyzői Kamara) nariai. Notarus remdamasis įstatymu skiria teisingumo ministras. Notarai skiriami į konkretų notarų biurą neterminuotam laikui.
Notarai turi visam savo profesinės veiklos laikotarpiui apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
Išimtinė notarų veikla – tai teisinių sandorių, pareiškimų ir faktų viešuose dokumentuose (közokirat) registravimas. Viena iš tradicinių notarų pareigų – oficialiai tvirtinti testamentus ir kitus veiksmus, dėl kurių nėra ginčo. Kita svarbi notarų vykdoma funkcija – tvarkyti įrašus apie įkeistą kilnojamąjį turtą, taip pat atlygintinai saugoti užstatus, kitus vertingus daiktus ir vertybinius popierius. Visa tai atliekama gavus šalių įgaliojimą, siekiant vėliau perduoti daiktą šaliai, kuriai bus suteikta tokia teisė.
Atsižvelgiant į tai, kas gali būti laikoma dirbto laiko vidurkiu, teisine reputacija ir atsakomybe, einant notaro pareigas, notarai turi teisę į įstatymo nustatytą užmokestį. Išimtiniais atvejais (pvz., sudėtingais atvejais, kai reikalinga aukštesnė kvalifikacija) užmokestis gali skirtis nuo įprastos sumos. Jeigu galima nustatyti notaro atliekamo veiksmo vertę, notaro užmokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę. Jeigu notaro atliekamo veiksmo vertė negali būti tiksliai nustatyta, notaro užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laiką, sugaištą profesiniam veiksmui atlikti. Dokumentų kopijų patvirtinimo notarine tvarka kaina yra tiksliai nustatyta.
Pagrindinis reikalavimas teisėjams, prokurorams, teismo sekretoriams, antstoliams ir notarams yra Vengrijos pilietybės turėjimas, todėl užsienio piliečiai Vengrijoje negali būti paskirti eiti šių pareigų.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos rasite Vengrijos nacionalinių notarų rūmų (Magyar Országos Közjegyzői Kamara) interneto svetainėje.
Vykdymo priemones vykdo antstoliai (nepriklausomi teismo antstoliai (önálló bírósági végrehajtó) ir apygardos teismo antstoliai (megyei bírósági végrehajtó)).
Paprastai teismo sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą, nurodytus reikalavimus (bírósági határozat) įvykdo nepriklausomi teismo antstoliai. Nepriklausomus teismo antstolius atitinkamo vietos teismo (helyi bíróság) veiklos teritorijoje, kurioje teismas turi jurisdikciją, paskiria teisingumo ministras.
Nepriklausomų teismo antstolių valstybė neįdarbina; užmokestį už atliktą darbą jiems moka klientai.
Jų profesinė veikla apima:
Apygardos teismo antstoliai dirba apygardos teismuose ir Budapešto sostinės apygardos teisme (Fővárosi Bíróság). Apygardos teismo antstolį pareigoms į konkretų apygardos teismą neapibrėžtam laikotarpiui skiria apygardos teismo pirmininkas. Apygardos teismo pirmininkas skelbia konkursą apygardos teismo antstolio pareigoms užimti. Apygardos teismo antstolis yra apygardos teismo įdarbintas teismo pareigūnas, kuriam, remiantis šiais darbo santykiais, mokamas užmokestis.
Apygardos teismo antstoliai išieško bylinėjimosi išlaidas, kai reikalavimo teisę turi valstybė. Teisminiai reikalavimai – tai valstybės iš anksto apmokėtos civilinių arba baudžiamųjų bylų išlaidos. Apygardos teismo antstolių užduotis – bylinėjimosi išlaidų baudžiamosiose bylose išieškojimas, turto konfiskavimas ir kitų piniginių baudų išieškojimas. Be to, jų kompetencijai priklauso vaiko išlaikymo išmokų išieškojimas, kai reikalavimo teisė priklauso valstybei. Apygardos teismo antstoliai taip pat užtikrina teismo, Nacionalinės teismų tarybos, Nacionalinio teismų biuro, Teisingumo ministerijos, teismo ekspertų instituto arba valstybės išduotų dokumentų vykdymą.
Antstolių profesinės veiklos teritorija sutampa su teismo jurisdikcijai priklausančia teritorija.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos rasite Vengrijos teismo antstolių rūmų (Magyar Bírósági Végrehajtói Kamara) interneto svetainėje.
Teisės klinikos veikia universitetuose ir keliose Vengrijos ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose šioje srityje.
Vengrijos nacionalinių notarų rūmų interneto svetainė (A Magyar Országos Közjegyzői Kamara honlapja)
Vengrijos teismo antstolių rūmų interneto svetainė (A Magyar Bírósági Végrehajtói Kamara honlapja)
Vengrijos Respublikos prokuratūros interneto svetainė (A Magyar Köztársaság Ügyészségének honlapja)
Vengrijos advokatų asociacijos interneto svetainė (A Magyar Ügyvédi Kamara honlapja)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Maltoje.
Teisininkų profesijos. Įvadas
Maltoje teisininkų profesijos yra advokatas, notaras ir teisės prokuristas.
Teisininko profesijos Maltoje organizuojamos pagal unitarinę sistemą, o prokurorai skiriami iš praktikuojančių advokatų tarpo.
Sistema
Generaliniam prokurorui patikėtos konstitucinės funkcijos pagal Konstitucijos 91 straipsnį, o Generalinė prokuratūra – tai valstybinė institucija, įsteigta Potvarkiu dėl generalinio prokuroro pagal Maltos įstatymų rinkinio 90 skyrių, ir valstybės gynėja.
Pagal Maltos Konstitucijos nuostatas generalinis prokuroras turi teisines garantijas ir priima nepriklausomus sprendimus, susijusius su baudžiamuoju persekiojimu, taip pat atlieka Baudžiamajame kodekse numatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu.
Generaliniam prokurorui padeda jo pavaduotojas ir kiti teisininkai.
Funkcijos ir pareigos
Generalinis prokuroras yra valstybinis kaltintojas baudžiamųjų bylų teismuose. Remiantis 2020 m. Baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas (Pereinamosios nuostatos) reglamentais (2020 m. Teisinis pranešimas Nr. 378), įsigaliojusiais 2020 m. spalio 1 d., generaliniam prokurorui suteikti įgaliojimai nuspręsti, ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą taikos teisėjų teisme, kuris vykdo tam tikros kategorijos toliau nurodytų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimą:
Generalinis prokuroras, naudodamasis jam pagal atitinkamą įstatymą suteiktais įgaliojimais pradėti, vesti ar nutraukti baudžiamąją bylą, nėra pavaldus jokio kito asmens arba institucijos nurodymams ar kontrolei, išskyrus atvejus, kai konkrečiu įstatymu gali būti numatyta:
Sistema
Valstybės advokatūra buvo įsteigta 2019 m. gruodžio 18 d. kaip atskiras juridinis asmuo, ji atlieka tam tikras funkcijas ir pareigas, kurios anksčiau teko Generalinės prokuratūros atsakomybei. Remiantis Konstitucijos 91A straipsniu, valstybės advokatas atlieka konstitucines funkcijas. Valstybės advokatūra įsteigta kaip vyriausybinė įstaiga pagal Maltos teisyno 603 skyriaus Valstybės advokato įstatymą.
Kaip nurodyta Maltos Konstitucijoje, valstybės advokatas turi tokias pačias saugumo garantijas kaip ir generalinis prokuroras; vykdydamas savo funkcijas, valstybės advokatas turi priimti savarankiškus sprendimus, neturi vadovautis jokio kito asmens ar valdžios institucijos nurodymais ir neturi būti jų kontroliuojamas.
Valstybės advokatui padeda jo pavaduotojas ir kiti teisės srities pareigūnai.
Funkcijos ir pareigos
Valstybės advokatas yra vyriausiasis teisinis Vyriausybės patarėjas, o Valstybės advokatūros teisės srities pareigūnai atstovauja Vyriausybei teismuose, civilinėse ir konstitucinėse bylose.
Valstybės advokatūra atstovauja Maltos Respublikai tarptautiniuose teismuose, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, Valstybės advokatūros pareigūnai atstovauja Vyriausybei tarptautiniuose susitikimuose teisės ir teisminio bendradarbiavimo klausimais.
Be to, Valstybės advokatūra padeda rengti teisės aktus ir teikia pagalbą Parlamentui juos ratifikuojant.
Sistema
Teisėjus ir taikos teisėjus skiria Respublikos Prezidentas, rekomendavus pagal Konstitucijos 96A straipsnį sudarytam Teismo darbuotojų skyrimo komitetui. Konstitucinio Teismo pirmininką skiria Respublikos Prezidentas pagal Atstovų Rūmų rezoliuciją, kuriai balsuodami turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.
Visi teisėjai ir taikos teisėjai yra nepriklausomi nuo vykdomosios valdžios ir jiems suteikiamos saugumo garantijos. Taikos teisėju skiriamas asmuo turi būti ne mažiau kaip septynerius metus išdirbęs advokatu Maltoje, o teisėjo atveju reikalingas dvylikos metų advokato darbo stažas. Teismų darbuotojams taikomos drausminės priemonės, pagal kurias teismo darbuotojas negali būti šalinamas iš pareigų, yra Teisingumo vykdymo komisijos prerogatyva. Su jomis susijusius sprendimus galima skųsti Konstituciniam Teismui. Vykdydama savo funkcijas, Komisija turi visus civilinės jurisdikcijos teismų įgaliojimus. Kai Komisija nustato, kad dėl tiriamo elgesio teismo darbuotojas gali būti šalinamas iš pareigų, ji turėtų patarti Respublikos Prezidentui pašalinti teismo darbuotoją iš pareigų dėl įrodyto netinkamo elgesio arba įrodyto nesugebėjimo atlikti savo pareigų. Teismo darbuotojas gali šią rekomendaciją apskųsti Konstituciniam Teismui.
Funkcijos ir pareigos
Advokatai – tai profesionalai, turintys teisę teikti teisinius patarimus ir nuomones, taip pat atstovauti savo klientams teismuose, specializuotuose teismuose ir kituose teisiniuose forumuose.
Norintis būti Maltoje praktikuojančiu advokatu asmuo turi turėti Respublikos Prezidento suteiktą Maltos viešuoju antspaudu pažymėtą leidimą. Tokio leidimo turėtojai prieš pradėdami praktikuoti turi viešame Apeliacinio teismo posėdyje duoti ištikimybės ir tarnybos priesaiką.
Sistema
Maltos advokatūra atstovauja į Maltos advokatūrą priimtų advokatų korpusui. Tai savanoriška nepolitinė ir nevyriausybinė organizacija, finansuojama iš nario mokesčio ir iš jos organizuojamos veiklos gaunamų lėšų, ji yra teisiškai pripažinta advokatų patariamąja ir dalyvavimo organizacija su teisingumo organizavimu ir vykdymu susijusiais klausimais.
Maltoje yra tik vienos rūšies advokatai, o terminai „teisininkas“ ir „advokatas“ vartojami kaip sinonimai. Šią profesiją reguliuoja Teisingumo vykdymo komisija, kurią sudaro Maltos prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, du teisėjai, du taikos teisėjai, Advokatūros pirmininkas ir du teisininkai. Visus prieš advokatus pateiktus skundus nagrinėja penkių advokatų komitetas, tuomet šis komitetas pateikia rekomendacijas Teisingumo vykdymo komisijai dėl taikytinų drausminių priemonių. Tris iš penkių advokatų skiria Advokatūra, taip Advokatūrai suteikiami veiksmingi profesijos reguliavimo įgaliojimai.
Advokatūra turi informatyvią advokato profesijai skirtą svetainę, joje taip pat yra katalogas. Katalogas suskirstytas į dvi dalis: viena dalis prieinama plačiajai visuomenei, joje yra informacijos apie visus advokatus, kurie yra Advokatūros nariai, o tik nariams skirtoje dalyje pateikiama informacija apie visus Advokatūrai žinomus advokatus.
Per pastaruosius keletą metų Advokatūra surengė nemažai mokslinių konferencijų ir seminarų, taip pat mėnesinių paskaitų, siekdama skatinti nuolatinį teisinį visų advokatų tobulėjimą.
Vyriausybės interneto svetainėje lawyersregister.gov.mt pateikiamas oficialus advokatų sąrašas, kuriame nurodomas leidimą turinčių advokatų, kurie davė sutikimą, kad jų profesiniai duomenys būtų paskelbti šiame registre, vardas ir pavardė. Registras yra prieinamas visuomenei.
Funkcijos ir pareigos
Notarai yra valstybės pareigūnai, kuriems suteikta teisė priimti bet kurio asmens jam gyvam esant surašytus aktus ir testamentus ir oficialiai juos patvirtinti. Dėl šios pareigos jie taip pat atsako už šių dokumentų saugojimą ir gali išduoti jų nuorašus. Maltos teisyno 55 skyriuje (Notaro profesijos ir notariato archyvų įstatymas) nustatyta, kokias kitas teises ir pareigas turi notaras.
Prieš pradėdami eiti pareigas, notarai Apeliaciniam teismui duoda ištikimybės ir tarnybos priesaikas.
Visų notarų, notarų archyvų ir viešojo registro priežiūrą vykdo specialus teismas, kuris vadinasi Notarinių aktų peržiūros teismas. Ši teismą sudaro už notarų klausimus atsakingo ministro iš į pensiją išėjusių teisėjų ir taikos teisėjų bei advokatų ir notarų tarpo paskirti nariai.
Jei teismas mano, kad tai tikslinga, jis gali neįspėjęs apsilankyti ir patikrinti archyvus, viešąjį registrą ar bet kurio notaro biurą.
Kiekvienų metų sausio mėn. Maltos oficialiajame leidinyje skelbiami visų Maltoje veikiančių notarų duomenys.
Sistema
Notarų taryba yra bendra institucija, vykdanti notaro profesijos priežiūrą, ji turi teisę savo iniciatyva arba gavusi skundą tirti bet kurio notaro elgesį, jei jis laikomas žeminančiu notaro vardą. Taryba taip pat gali tirti bet kokį notarui pateiktą kaltinimą aplaidumu ar piktnaudžiavimu, susijusiu su jo profesiniu elgesiu arba profesine veikla, nebent tokią teisę pagal Maltos teisyno 55 skyriaus „Notaro profesijos ir notariato archyvų įstatymas“, 85 ir 94 straipsnius arba bet kurį kitą įstatymą turi kita institucija.
Teisinių duomenų bazės
Oficialioje Maltos notarų tarybos interneto svetainėje pateikiama informacijos apie Notarų tarybą, bendros visuomenei ir notarams naudingos informacijos bei Maltoje praktikuojančių notarų duomenų katalogas. Su duomenų bazių turiniu visuomenė gali susipažinti nemokamai.
Norintis būti Maltoje praktikuojančiu teisės prokuristu asmuo turi turėti Respublikos Prezidento suteiktą Maltos viešuoju antspaudu pažymėtą leidimą. Tokio leidimo turėtojai prieš pradėdami praktikuoti turi viešame Apeliacinio teismo posėdyje duoti ištikimybės ir tarnybos priesaiką.
Pagrindinė teisės prokuristo funkcija – padėti advokatui, kuris jį pasamdė, teismo procese. Taigi prokuristas dalyvauja paduodant procesinius dokumentus teismų kanceliarijoms klientų vardu ir apskritai atlieka kitas funkcijas, susijusias su advokatų rengiamomis bylomis.
Teisės prokuristai turi teisę būti išklausyti taikos teisėjų teismuose ir specializuotuose teismuose bei komisijose. Jie taip pat gali teikti konsultacijas.
Už šios profesijos reguliavimą Maltoje atsakinga institucija yra Teisingumo vykdymo komisija.
Teismo paslaugų agentūra yra už Maltos teismų administravimą atsakinga įstaiga. Agentūra yra atsakinga už kanceliarijas ir jų pareigūnus, teismo dokumentų registravimą ir įteikimą, vykdomųjų dokumentų, kaip antai teismų sprendimų ir orderių, vykdymą per teismo antstolius, priverstinį pardavimą aukcionuose, prisiekusiųjų teismo procesą ir kitas baudžiamųjų bylų teismo procedūras.
Teismo kanclerio pavaduotojas (489 Kb)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Prokuratūra (Openbaar Ministerie, arba OM) yra nacionalinė organizacija, turinti padalinius visuose Nyderlandų regionuose. Taip pat yra Nacionalinė prokuratūra, kurios pagrindinė veiklos sritis yra kova su (tarptautiniu) organizuotu nusikalstamumu, ir Specialioji prokuratūra, kurios paskirtis yra kovoti su nusikaltimais aplinkai, finansiniais nusikaltimais ir sukčiavimu.
Yra 10 apygardų prokuratūrų, kuriose prokurorai, padedami administracinių darbuotojų ir teisės ekspertų, per metus sutvarko kelis šimtus tūkstančių bylų. Jeigu pateikiamas apeliacinis skundas, byla perduodama vienai iš keturių regioninių prokuratūrų. Šiose prokuratūrose OM atstovas vadinamas generaliniu advokatu (Advocaat-Generaal). Šioms prokuratūroms vadovauja vyriausieji prokurorai ir vyriausieji generaliniai advokatai. Nacionaliniu lygmeniu OM vadovauja Hagoje įkurta Generalinių prokurorų taryba (College van Procureurs-generaal). Politinė atsakomybė už OM tenka teisingumo ministrui. Kartu su generalinių prokurorų taryba jis priima sprendimą dėl tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų.
Visiems asmenims, įtariamiems padarius nusikalstamą veiką, tenka susidurti su OM. OM yra vienintelė Nyderlandų institucija, galinti perduoti įtariamuosius teismui. Ji užtikrina, kad nusikaltimai būtų ištirti ir būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Šiuo tikslu ji bendradarbiauja su policija ir kitomis tyrimo tarnybomis. Prokuroras yra atsakingas už tyrimus. OM taip pat prižiūri, kad teismų sprendimai būtų tinkamai vykdomi: baudos privalo būti sumokėtos, o skirtos laisvės atėmimo bausmės ir viešieji darbai privalo būti atlikti. OM ir teisėjai priklauso teisminių institucijų sistemai. Nors pavadinimas nyderlandų kalba reiškia „valstybinė ministerija“, tačiau OM nėra ministerija įprasta šio žodžio prasme.
Teisėju norintis tapti asmuo privalo turėti bent kelerių metų profesinę patirtį. Daugiau informacijos apie reikalavimus galima rasti čia. Šią patirtį asmuo gali įgyti dalyvaudamas teisminių institucijų mokymo kursuose arba kitose teisminių institucijų sistemos srityse. Teisminių institucijų sistemoje rengiami reikiami mokymai.
Teisėjus teisingumo ir saugumo ministro teikimu skiria Karalius. Eiti teisėjų pareigas gali būti skiriami tik Nyderlandų piliečiai. Kandidatai privalo turėtų Nyderlandų universitete įgytą teisinio išsilavinimo laipsnį.
Asmenis galima siūlyti skirti į teismines institucijas tik nacionaliniam atrankos komitetui rekomendavus. Šį komitetą sudaro įvairių teismų, prokuratūros nariai ir visuomenės veikėjai.
Teisėjas skiriamas vykdyti teisingumą į konkretų teismą. Toks paskyrimas gali įsigalioti tik tada, jeigu būsimą teisėją paskiria atitinkamas teismas. Šiomis sąlygomis stengiamasi, kad paskyrimo sistema būtų kuo objektyvesnė.
Teisėjas yra specialų statusą turintis vyriausybės pareigūnas. Paskirtas teisėjas nebegali priimti paskyrimo į kitą vietą. Teisėjai gali dirbti iki 70 metų amžiaus. Šio amžiaus nesukakusius teisėjus prieš jų valią iš pareigų gali atleisti tik aukščiausias Nyderlandų teismas, Nyderlandų aukščiausiasis teismas (Hoge Raad der Nederlanden), šio teismo generalinio prokuroro (procureur-general) teikimu.
Teisėjo užduotis – priimti nešališką sprendimą išsprendus teisinius ginčus, taip pat ir tais atvejais, kai viena iš bylos šalių yra vyriausybė. Siekiant užtikrinti nešališkumą vyriausybės atžvilgiu, sukurta speciali atrankos ir skyrimo sistema. Būtent todėl teisėjų teisinis statusas skiriasi nuo kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
Nyderlandų Konstitucijoje nustatyta teisėjų pareiga priimti sprendimus dėl ginčų, joje išdėstytos nuostatos dėl teismų sistemos narių teisinio statuso.
Vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais teisėjai gali nagrinėti bylas savo nuožiūra. Jie taip pat didele dalimi nustato praktinius proceso eigos aspektus (pvz., tam tikrų proceso etapų trukmę).
Teisėjų elgesys reglamentuojamas keleto teisės aktų nuostatomis. Jų paskirtis yra užtikrinti, kad teisėjai būtų nešališki. Jeigu proceso šaliai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, įstatyme tam asmeniui numatyta galimybė pateikti prieštaravimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo. Kartais kuri nors bylos šalis būna nepatenkinta teisėjo darbu. Teismo priimtas sprendimas ir teisėjo elgesys yra skirtingi dalykai.
Teisėjai privalo išmanyti bent dvi teisės sritis. Taigi paprastai reikalaujama, kad išnagrinėję vieną tam tikros srities bylą jie nagrinėtų kitos srities bylą. Šia taisykle siekiama neleisti, kad teisėjai per ilgai ir per daug dirbtų vienoje teisės srityje.
Teisėjai dirba apygardų teismuose (rechtbanken). Juos sudaro ne mažiau kaip keturi skyriai: civilinės teisės, baudžiamosios teisės, administracinės teisės ir apygardos. Pastarajame sektoriuje dirbantys teisėjai vadinami kantonrechters, o kiti – rechters. Apeliaciniuose teismuose (gerechtshoven) ir Aukščiausiajame Teisme dirbantys teisėjai vadinami raadsheren.
Teismų sudėtis nagrinėjant bylas paaiškinta toliau.
Nyderlandų teismų taryba (Raad voor de rechtspraak) yra atsakinga už šios profesijos reglamentavimą.
Daugiau informacijos rasite viešai prieinamoje interneto svetainėje, skirtoje Nyderlandų teismų sistemai.
Teisininko profesijų organizavimas
Nyderlandų advokatų asociacija (Nederlandse Orde van Advocaten) yra viešąja teise reglamentuojama visus Nyderlandų advokatus vienijanti profesinė organizacija. Pagrindinė teisės aktuose nustatyta advokatų asociacijos veiklos sritis – prižiūrėti advokatų paslaugų kokybę. Advokatų paslaugų kokybė, be kita ko, užtikrinama:
Pagal Advokatų įstatymą (Advocatenwet) visi advokatai privalo tapti Nyderlandų advokatų asociacijos nariais. Dabar yra daugiau nei 18 000 įregistruotų advokatų.
Šios profesijos atstovų veiklą reguliuojančios centralizuotos institucijos nėra.
Nyderlandų Karališkoji civilinės teisės notarų asociacija (Koninklijke Notariële Beroepsorganisatie) gina notarų interesus Nyderlanduose ir užtikrina, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo darbą.
Funkcijos ir pareigos
Pagal įstatymus daugelio sutarčių ar teisinių sandorių sudarymas turi būti įformintas notariniu aktu. Svarbiausieji jų yra šie:
Dėl praktinių priežasčių notarai dažnai įformina kitų rūšių teisinius sandorius ir gali rengti kitų rūšių sutartis. Tai gali būti, pavyzdžiui, partnerystės susitarimai (komercinės, civilinės ar ribotos partnerystės), sutartys tarp sugyventinių ir sutartys dėl ribotos atsakomybės bendrovių apsaugos nuo trečiųjų šalių.
Nyderlandų Karališkoji teisminių institucijų pareigūnų profesinė organizacija (Koninklijke Beroepsorganisatie van Gerechtsdeurwaarders, KBvG) reglamentuojama pagal Teismo pareigūnų įstatymą (Gerechtsdeurwaarderswet). Pagal įstatymą KBvG (į ją privalo įstoti visi Nyderlandų teisminių institucijų pareigūnai) pavesta užduotis skatinti gerąją šios profesijos atstovų praktiką.
Nyderlandų teisminių institucijų pareigūnai yra atsakingi už dokumentų priėmimą ir siuntimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Dokumentus, kurie turi būti įteikiami Nyderlanduose, privaloma nusiųsti tiesiogiai vienam iš teisminių institucijų pareigūnų. Įteikimo prašymas turi būti parengtas nyderlandų arba anglų kalba. Prašymų negalima siųsti Nyderlandų centrinei institucijai, Nyderlandų Karališkajai teisminių institucijų pareigūnų profesinei organizacijai. Į ją pagalbos galima kreiptis tik pirmiau nurodyto ES reglamento 3 straipsnio c punkte nustatyta išimties tvarka.
Dėl pirminės teisinės konsultacijos galima kreiptis į vieną iš teisinės pagalbos tarnybų (Het Juridisch Loket). Ten galima prašyti išaiškinti teisinius klausimus, pateikti informaciją ar suteikti konsultaciją. Tai pirminė teisinės pagalbos teikimo pakopa.
Prireikus būsite nukreiptas pas privatų advokatą ar tarpininką – tai yra antroji teisinės pagalbos pakopa.
Teisinės pagalbos tarnybos visas informacines paslaugas teikia nemokamai vietoje arba per konsultacijas. Į šias tarnybas galima kreiptis civilinės, administracinės, baudžiamosios bei imigracijos teisės klausimais.
Iš viso įsteigtos 44 teisinės pagalbos tarnybos. Jie yra tolygiai geografiškai išsidėstę, kad kiekvienam Nyderlandų piliečiui būtų patogu gauti teisines paslaugas.
Daugiau informacijos žr. teisinės pagalbos tarnybų svetainę.
Nyderlandų teismų sistema ir Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas
Nyderlandų advokatų asociacija
Nyderlandų Karališkoji civilinės teisės notarų asociacija
Nyderlandų Karališkoji teisminių institucijų pareigūnų profesinė organizacija
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama teisininkų profesijų Austrijoje apžvalga.
Šiuo metu (2023 m. duomenimis) bendrosios kompetencijos teismų srityje, t. y. civilinių, baudžiamųjų, darbo ir socialinės teisės bylų srityje, dirba apie 1 850 profesionalių teisėjų (aktyviais visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą). Apie 700 teismų specialistų yra atsakingi už didelę teismų sistemos dalį. Dar apie 600 profesionalių teisėjų dirba administraciniuose teismuose.
Be to, kai kuriose teisminėse procedūrose pasitelkiami nespecialistai, kurie dirba savanoriškai. Jie, be kita ko, gali būti tarėjai arba prisiekusieji baudžiamosiose bylose ir specialieji teisėjų padėjėjai, dirbantys su komercinėmis, darbo ir socialinėmis bylomis, taip pat tam tikromis administracinėmis bylomis.
Yra apie 480 prokurorų (2023 m. aktyviais visos darbo dienos ekvivalentais, be kita ko, Generalinėje prokuratūroje, bet neįskaitant centrinės institucijos).
3 799 asmenys dirba kalėjimų sistemoje (remiantis 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, aktyviais visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant Kalėjimų departamento narius);. šis skaičius apima iš viso 3 214 kalėjimo prižiūrėtojų (įskaitant besistažuojančius prižiūrėtojus).
Norint būti paskirtam bendrosios kompetencijos teismų teisėju, būtina turėti bent ketverių metų teisinio darbo patirtį ir baigus teisės studijas būti sėkmingai išlaikius teisėjo pareigų egzaminą.
Dalį profesinės patirties sudaro bent 7 mėnesių stažuotė teisme (teismo praktika, anksčiau vadinta „teismo metais“), į kurią turi teisę absolventės ir kuri taip pat yra būtina sąlyga norintiems tapti advokatu arba notaru. Likusi privaloma profesinė praktika paprastai įgyjama praėjus specialų teisėjo kaip stažuotojo parengimą teisme, tačiau ji taip pat gali būti įgyjama vykdant kitą teisinę veiklą, pavyzdžiui, atliekant advokato stažuotę.
Kasmet į parengiamąjį mokymą priimama apie 100 advokatų stažuotojų. Teisėjų rengimo programa (įskaitant stažuotę teisme) iš esmės trunka ketverius metus ir ji atliekama apylinkių teismuose, apygardos teismuose, prokuratūrose, kalėjimuose, aukų apsaugos arba pagalbos aukoms centruose arba advokato kontoroje, notaro biure ar Finansų prokuratūroje. Dalis šio mokymo gali būti rengiama ir Aukštesniajame apygardos teisme, Aukščiausiajame Teisme, Federalinėje teisingumo ministerijoje, Įkalinimo įstaigų departamente, probacijos tarnybos centruose, teisės patikėtinių asociacijose ar jaunimo reikalų tarnybose, teisinės apsaugos komisaro tarnyboje arba finansų sektoriuje (pvz., tinkamose įmonėse). Teisėjų rengimo programa baigiama laikant teisėjų tarnybos egzaminą. Asmenims, keičiantiems karjeros kelią po to, kai įgijo profesinės patirties kitose teisinėse profesijose, atitinkamai sutrumpinamas mokymosi laikotarpis. Asmuo, kuris jau išlaikė advokato arba notaro egzaminą, turi laikyti tik papildomą, o ne teisėjo egzaminą.
Sėkmingai išlaikius teisėjo egzaminą, turi būti pateiktas prašymas užimti laisvą teisėjo ar prokuroro pareigybę.
Teisėjų rengimo programos administraciniuose teismuose nėra; tačiau administracinių teismų teisėjai privalo turėti bent 5 metų profesinę patirtį (pvz., eidami pareigas administracinėje institucijoje) ir nelaiko egzamino.
Bendrosios kompetencijos teismų teisėjai gali pereiti dirbti į administracinius teismus. Administracinio teismo teisėjai taip pat gali būti paskirti bendrosios kompetencijos teismo teisėjais po penkerių metų tarnybos administraciniuose teismuose.
Teisėją arba prokurorą paprastai skiria federalinis teisingumo ministras. Teisė skirti į pareigas (tik į tam tikras) suteikiama federaliniam prezidentui. Tuo tarpu apygardos administracinio teismo teisėjus skiria atitinkamos provincijos vyriausybė. Teisėjais arba prokurorais gali būti skiriami tik Austrijos piliečiai.
Į federalinius bendrosios kompetencijos ir administracinius teismus paskirti teisėjai yra federaliniai valstybės tarnautojai. Be Federalinio konstitucinio įstatymo (vok. Bundes-Verfassungsgesetz, B-VG), pagrindinis teisės šaltinis, susijęs su teisėjų mokymu ir profesiniu statusu, yra Teisėjų ir prokurorų tarnybos įstatymas (vok. Richter- und Staatsanwaltschaftsdienstgesetz, RStDG). Įstatyme įtvirtinta daugybė nuostatų (įskaitant, pvz., drausminės atsakomybės teisę ir tarnybinius nuostatus), taikomų tiek teisėjams, tiek prokurorams.
Į apygardos administracinius teismus (vok. Landesverwaltungsgerichte) paskirti teisėjai yra atitinkamos provincijos valstybės tarnautojai. Jų profesinis statusas reglamentuojamas Federaliniame konstituciniame įstatyme ir konkrečiuose provincijos teisės aktuose.
Visi profesionalūs teisėjai skiriami neribotam terminui ir išeina į pensiją to mėnesio, kurį jiems sueina 65 metai, pabaigoje.
Pagal Federalinio konstitucinio įstatymo 87 ir 88 straipsnius teisėjai, kaip nepriklausomi valstybės pareigūnai, aiškina teisę ir nagrinėja bylas. Šis nepriklausomumas reiškia teisėjų teisę nesivadovauti jokiais nurodymais (dalykinis nepriklausomumas) ir tai, kad jie negali būti atleisti iš pareigų ar perkelti į kitas pareigas (asmeninis nepriklausomumas). Teisėjai vadovaujasi tik įstatymais ir sprendimus priima pagal savo teisinius įsitikinimus. Jie taip pat nėra įpareigoti vadovautis anksčiau priimtais kitų teismų sprendimais panašiais teisės klausimais (precedentais).
Išskyrus atvejus, kai teisėjai išeina į pensiją pasiekę įstatymo nustatytą amžių, jie gali būti prieš savo valią atleisti iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ar išleisti į pensiją tik įstatymų nustatytomis aplinkybėmis ir būdais, remiantis atitinkamu teismo sprendimu (Austrijos Federalinio konstitucinio įstatymo 88 straipsnis).
Teisėjai turi specialų konstitucinį statusą tik vykdydami savo teismines funkcijas (kai vykdo visą įstatymu pavestą teisminę veiklą ir paskirsto bylas), o ne teismų administravimo, kurį taip pat vykdo teisėjai, srityje. Išimtis taikoma teismo administracinėms byloms, kurios turi būti nagrinėjamos kolegijose arba komisijose (pvz., bylų paskirstymas, pasiūlymai dėl skyrimo). Kitais atvejais teisėjai privalo laikytis aukštesniųjų teisėjų nurodymų. Veiklos paskirstymu teisėjams užtikrinama Konstitucijoje garantuota teisė, kad bylą išnagrinės teisėjas.
Teisėjai yra atsakingi už civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Administracinės ir konstitucinės teisės bylose jie vykdo administracinės teisės priežiūros ir konstitucinės apsaugos funkcijas.
Drausminių bylų teismas: teisėjai, kurie dėl savo kaltės pažeidžia savo profesines ir etines pareigas, turi atsakyti prieš drausminių bylų teismą. Bendrosios kompetencijos teisėjų drausminių bylų teismas yra įkurtas prie aukštesniojo apygardos teismo arba prie Aukščiausiojo Teismo, jį sudaro tik teisėjai. Drausminių bylų teismas taip pat nagrinėja prokurorų drausminius pažeidimus. Tos pačios drausmės taisyklės, išskyrus kelias išimtis, taikomos federalinių administracinių teismų teisėjams. Priešingai, apygardos administracinio teismo teisėjų drausmės taisyklės nustatytos atitinkamuose provincijos teisės aktuose.
Baudžiamųjų bylų teismas: jeigu dėl savo kaltės pažeidžiant profesines pareigas kartu yra padaroma nusikalstama veika (pvz., piktnaudžiavimas pareigomis), teisėjai (ir prokurorai) turi atsakyti baudžiamųjų bylų teisme.
Civilinių bylų teismas: šalys, kurios dėl neteisėto teisėjo (arba prokuroro) elgesio esant jo kaltei patyrė žalą, gali reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Jeigu teisėjas (arba prokuroras) tai padarė tyčiniais veiksmais ar dėl didelio aplaidumo, valstybė gali pareikalauti atlyginti jos kompensuotą žalą regreso tvarka.
Iš esmės prokuratūros įstaigų hierarchinė organizacinė struktūra atitinka teismų organizacinę struktūrą.
Kiekviename iš 16 pirmosios instancijos teismų, kurie turi jurisdikciją nagrinėti baudžiamąsias bylas, veikia prokuratūra. Be to, veikia Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra (vok. Wirtschafts- und Korruptionsstaatsanwaltschaft), kuri turi kompetenciją visoje Austrijoje. Kiekviename aukštesniajame apygardos teisme yra aukštesnioji prokuratūra, o Aukščiausiajame Teisme veikia Generalinė prokuratūra. Aukštesniosios prokuratūros ir Generalinė prokuratūra yra tiesiogiai pavaldžios federaliniam teisingumo ministrui.
Prokurorų mokymo sistema panaši į bendrosios kompetencijos teisėjų mokymą.
Prokuroru gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis paskyrimui teisėju keliamus reikalavimus.
Į laisvas nuolatines prokurorų – kaip ir teisėjų – darbo vietas skelbiamas viešas konkursas. Teisę skirti prokurorus turi federalinis prezidentas, tačiau lygiai taip, kaip ir pagal teisėjų skyrimo tvarką, teisė skirti prokurorus į daugumą nuolatinių prokuroro pareigybių yra deleguota federaliniam teisingumo ministrui.
Prokuratūros yra atskiros teisminės institucijos, tačiau jos neturi nepriklausomumo. Prokuratūros įstaigų struktūra yra hierarchinė – jos privalo laikytis aukštesniųjų prokuratūrų nurodymų ir galiausiai federalinio teisingumo ministro nurodymų.
Teisė duoti tokius nurodymus išsamiai reglamentuojama įstatymais. Aukštesnioji prokuratūra arba federalinis teisingumo ministras nurodymus gali duoti tik raštu ir turi būti pridedami nurodymo motyvai. Be to, gauti nurodymai įtraukiami į baudžiamosios bylos medžiagą. Prieš duodamas nurodymą, federalinis ministras privalo konsultuotis su patariamąja taryba nurodymų klausimais (vok. Weisungsrat). Federalinis teisingumo ministras yra atsakingas ministerijos lygmeniu ir privalo atsiskaityti ir teikti informaciją parlamentui.
Atskirų prokuratūrų darbuotojai privalo laikytis įstaigos vadovo duotų nurodymų. Tačiau jeigu darbuotojai mano, kad nurodymas neteisėtas, jie gali reikalauti raštiško nurodymo ir netgi prašyti atleisti juos nuo atitinkamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo.
Prokuratūros yra specialios nuo teismų atskirtos įstaigos. Jų funkcija – užtikrinti viešojo intereso apsaugą vykdant baudžiamąjį teisingumą. Tai reiškia atsakomybę už nusikalstamos veikos tyrimo procedūrą. Prokuratūros taip pat atsako už kaltinimų pateikimą ir kaltinimo palaikymą baudžiamosiose bylose. Dėl to jos dar vadinamos kaltinimo įstaigomis.
Prokurorai yra atsakingi už kaltinamųjų aktų perdavimą teismui ir kaltinimo palaikymą apygardos teisme ir apylinkės teismuose, esančiuose atitinkamo apygardos teismo jurisdikcijoje. Paprastai apylinkės prokurorai perduoda kaltinamąjį aktą apylinkės teismams. Tai yra specialiųjų žinių turintys pareigūnai, tačiau mokslinis laipsnis jiems nėra būtinas.
Ypatingą statusą turi Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra, kurios jurisdikcijai visoje šalyje visų pirma priklauso piktnaudžiavimo tarnyba ir ekonominiai nusikaltimai dėl didesnės kaip 5 000 000 EUR sumos. Be to, į šios prokuratūros kompetenciją patenka finansiniai nusikaltimai, susiję su didesne nei 5 000 000 EUR suma, socialinio sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bylos, apgaulingo bankroto sunkinančiomis aplinkybėmis bylos (vok. kridaträchtiges Verhalten), taip pat, be kita ko, nusikalstamos veikos pagal Atvirųjų akcinių bendrovių įstatymą arba Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą, padarytos atitinkamai didelėse įmonėse (kurių akcinis kapitalas ne mažesnis kaip 5 000 000 EUR arba kuriose dirba daugiau kaip 2 000 darbuotojų).
Aukštesniosios prokuratūros užima aukštesnę hierarchinę padėtį nei prokuratūros ir veikia prie Vienos, Graco, Linco ir Insbruko aukštesniųjų apygardos teismų. Aukštesniosios prokuratūros ne tik pateikia kaltinimus aukštesniajame apygardos teisme, bet ir atsako už visų jos jurisdikcijoje esančių prokuratūrų priežiūrą ir yra tiesiogiai pavaldžios federaliniam teisingumo ministrui.
Generalinė prokuratūra, veikianti prie Aukščiausiojo Teismo, turi specialų statusą. Ji tiesiogiai atskaitinga federaliniam teisingumo ministrui ir neturi teisės savarankiškai duoti nurodymų prokuratūroms arba aukštesniosioms prokuratūroms. Ji taip pat neteikia jokių kaltinimų; vietoje to jai pavesta teikti pagalbą Aukščiausiajam Teismui. Visų pirma ji įgaliota baudžiamosiose bylose, kuriose šalys negali (arba nebegali) pateikti apeliacijos, pareikšti vadinamąjį skundą dėl negaliojimo, kuriuo siekiama užtikrinti įstatymų laikymąsi. Taip Generalinė prokuratūra vykdo svarbią funkciją užtikrinant vienodą teisės taikymą ir teisinio tikrumo principo laikymąsi baudžiamosiose bylose.
Prokurorų drausminė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė reglamentuojama taip pat kaip ir atitinkama bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atsakomybė.
Vyresnieji teismo specialistai (vok. Diplomrechtspfleger*innen) yra labai svarbus Austrijos teismų sistemos ramstis. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. visų teismo sprendimų civilinėse bylose pirmąja instancija priima vyresnieji teismo specialistai, kurių šiuo metu yra daugiau kaip 700.
Į mokymus vyresniojo teismo specialisto pareigoms eiti priimami tik tie asmenys, kurie išlaikė mokyklos baigimo egzaminą arba įgijo profesinę kvalifikaciją. Mokymai trunka trejus metus ir juos sudaro darbas teisme, įskaitant potvarkių rengimą atitinkamoje darbo srityje, dalyvavimas bendruose ir su darbo sritimi susijusiuose mokymo kursuose ir atitinkamų egzaminų išlaikymas. Išlaikius vyresniojo teismo specialisto egzaminą ir jeigu įvykdomi kiti Vyresniųjų teismo specialistų įstatymo (vok. Rechtspflegergesetz) 3 straipsnyje išvardyti reikalavimai, federalinis teisingumo ministras kandidatui į vyresniuosius teismo specialistus įteikia diplomą. Diplome turi būti nurodyta darbo sritis. Gavęs šį diplomą, kandidatas į vyresniuosius teismo specialistus turi įgaliojimus federalinėje teritorijoje vykdyti teisminę veiklą, susijusią su jo darbo sritimi, todėl gali dirbti vyresniuoju teismo specialistu.
Vėliau aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas privalo nustatyti, į kurį teismą ir, jei tinkama, kuriam laikui paskirti konkretų vyresnįjį teismo specialistą. Teisme, kurį nustato pirmininkas, vyresnįjį teismo specialistą teismo vadovybė (teismo pirmininkas arba vadovas) paskiria dirbti į konkretų skyrių, kuriam vadovauja teisėjas, o kartais į kelis skyrius.
Vyresnieji teismo specialistai yra specialų mokymą praėję teismo pareigūnai, kuriems pagal Austrijos Federalinio konstitucinio įstatymo 87a straipsnį ir Vyresniųjų teismo specialistų įstatymą pavesta atlikti visus tiksliai aprašytus darbus pirmosios instancijos teismuose nagrinėjant civilines bylas. Atlikdami šias pareigas, jie privalo laikytis teisėjo, paskirto atsakingu už bylą pagal darbo paskirstymą teisme, duodamų nurodymų. Teisėjai gali bet kada pasilikti bylą nagrinėti patys arba perimti bylą nagrinėti patys. Vyresniųjų teismo specialistų priimtus sprendimus galima ginčyti tokia pat tvarka kaip ir teisėjų sprendimus.
Paprastai vyresnieji teismo specialistai dažniausiai dirba savarankiškai. Teisėjai nurodymų paprastai neduoda, nurodymai duodami labai retai.
Vyresnieji teismo specialistai skiriami dirbti šiose srityse:
Kiekvienai iš šių sričių yra reikalingas specialus dalykinis pasirengimas ir specialus paskyrimas dirbti vyresniuoju teismo specialistu toje srityje.
Vyresniojo teismo specialisto veikla apima ne visus minėtų darbų srityse atliekamus darbus ir priimamus sprendimus. Vyresniajam teismo specialistui tenkantys darbai yra tiksliai išvardyti Vyresniųjų teismo specialistų įstatyme, o veiklos aprėptis įvairiose darbo srityse yra skirtinga.
Vyresniųjų teismo specialistų įstatyme nustatytos veiklos sritys, kuriose vyresnieji teismo specialistai dirba individualiai. Šiose veiklos srityse vyresniesiems teismo specialistams priskiriamos konkrečios pareigos (pvz., veiklos sritis nemokumo bylose apima apylinkių teismuose nagrinėjamas bankroto bylas). Žinoma, tam tikros pareigos paliekamos teisėjams.
Be to, kiekvieną veiklos sritį, be kita ko, sudaro „mokėjimo nurodymo“ procedūrų vykdymas, teismo sprendimų atitinkamoje darbo srityje teisinio poveikio ir galimybės juos įvykdyti patvirtinimas, sprendimai dėl prašymų suteikti teisinę pagalbą bylose, kurias nagrinėja vyresnieji teismo specialistai, ir oficialių funkcijų vykdymas, remiantis teisminės pagalbos prašymu, kurį pateikia nacionalinis teismas arba nacionalinė institucija.
Advokatai yra kvalifikuoti ir įgaliojimus turintys asmenys, kurie atstovauja šalims įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose, viešais ir privačiais klausimais visuose Austrijos teismuose ir valdžios institucijose.
Norint verstis advokato profesija Austrijoje, nereikia oficialaus paskyrimo, tačiau tam reikia atitikti toliau išvardytas sąlygas.
Svarbiausi teisiniai pagrindai yra Advokatų kodeksas (vok. Rechtsanwaltsordnung, RAO), Oficialusis teisės leidinys (RGBl.) Nr. 96/1896; Advokatų ir advokatų stažuotojų drausmės statutas (vok. Disziplinarstatut für Rechtsanwälte und Rechtsanwaltsanwärter, DSt), Federalinis teisės leidinys (BGBl.) Nr. 474/1990; Federalinis advokatų tarifų įstatymas (vok. Bundesgesetz über den Rechtsanwaltstarif, RATG), BGBl. Nr. 189/1969; Advokatų egzaminavimo įstatymas (vok. Rechtsanwaltsprüfungsgesetz, RAPG), BGBl. Nr. 556/1985, ir Federalinis įstatymas dėl Europos advokatų laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo ir tarptautiniu mastu veikiančių advokatų teisinių paslaugų teikimo Austrijoje (vok. Bundesgesetz über den freien Dienstleistungsverkehr und die Niederlassung von europäischen Rechtsanwältinnen und Rechtsanwälten sowie die Erbringung von Rechtsdienstleistungen durch international tätige Rechtsanwältinnen und Rechtsanwälte in Österreich, EIRAG), BGBl. I Nr. 27/2000.
Asmuo, norintis verstis advokato profesija, pirmiausia turi baigti Austrijos teisės studijas, tada turi įrodyti, kad yra bent penkerius metus dirbęs teisinį darbą, iš jų ne mažiau kaip septynis mėnesius – teisme ar prokuratūroje, ir atlikti trejus metus trunkančią advokato-stažuotojo praktiką pas Austrijos advokatą.
Advokato egzaminą, kurį kandidatai privalo išlaikyti, kad galėtų verstis praktika, galima laikyti trejus metus išdirbus praktinį darbą, iš kurių ne mažiau kaip septynis mėnesius – teisme, ir atlikus ne mažiau kaip dvejų metų advokato-stažuotojo praktiką pas advokatą. Be to, kandidatai, norintys laikyti egzaminą, taip pat turi būti dalyvavę advokatams-stažuotojams rengiamuose mokymo kursuose, kurie pagal advokatų rūmų nuostatas yra privalomi.
Pretendentai, atitinkantys tokius reikalavimus, gali būti įrašyti į advokatų sąrašą tuose advokatų rūmuose, kurių kuruojamoje teisminėje jurisdikcijoje jie norėtų verstis praktika.
Užsienio advokatai, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai arba kurios nors kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės ar Šveicarijos piliečiai, tam tikromis sąlygomis taip pat gali:
Tam tikras tiksliai apibrėžtas advokato paslaugas tam tikromis aplinkybėmis Austrijoje laikinai gali teikti ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) valstybės advokatūros narys.
Advokatai, pažeidę savo profesines pareigas arba pakenkę profesijos reputacijai, turi atsakyti prieš vietos advokatų rūmų išrinktą drausmės tarybą. Drausmės tarybos skiriamos sankcijos gali apimti atitinkamo asmens išbraukimą iš advokatų sąrašo. Sprendimus antrąja instancija priima Aukščiausiojo Teismo ketverto senatas, kurį sudaro du Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir du advokatai.
Be to, advokatai, žinoma, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon ir civilinėn atsakomybėn.
Visi į konkrečios provincijos advokatų sąrašą įtraukti advokatai sudaro advokatų rūmus (vok. Rechtsanwaltskammer). Advokatų rūmai yra viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos ir vykdo veiklą nepriklausomai.
Federaliniu lygmeniu Austrijos advokatų interesus apskritai gina Austrijos nacionalinė advokatų asociacija (vok. Österreichischer Rechtsanwaltskammertag). Austrijos nacionalinę advokatų asociaciją sudaro devyneri Austrijos advokatų rūmai, o jų atstovų susirinkimą sudaro advokatų rūmų delegatai (http://www.rechtsanwaelte.at/).
Notarais kaip nepriklausoma ir nešališka prevencinio pobūdžio teisingumo institucija teisės paslaugų naudotojai gali naudotis privatiems teisiniams santykiams reguliuoti.
Pagrindinė notarų pareiga – dalyvauti teisiniuose procesuose ir teikti teisinę pagalbą gyventojams. Notarai sudaro viešuosius aktus, saugo tretiesiems asmenims priklausantį turtą patikėjimo teise, surašo privačius aktus ir atstovauja šalims, dažniausiai ne ginčo tvarka. Be to, notarai veikia kaip teismo patikėtiniai ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose. Konkrečiai jie pasitelkiami paveldėjimo procese kaip vadinamieji teismo komisarai.
Notarai užtikrina mirusio asmens turto apsaugą ir perdavimą asmenims, kurie turi teisę jį gauti. Šiam darbui reikalingos specialiosios paveldėjimo teisės ir ne ginčo tvarka vykdomo proceso žinios, o tai taip pat reiškia, kad gyventojai nuolat kreipiasi į notarus pagalbos surašant testamentą ir apskritai patarimo bei atstovavimo paveldėjimo klausimais.
Notarai yra viešieji pareigūnai, tačiau ne valstybės tarnautojai. Jie prisiima komercinę riziką, susijusią su notaro praktika, tačiau tai nėra verslas. Jie panašūs į laisvųjų profesijų atstovus, tačiau būdami teismo komisarais jie yra teismo pareigūnai. Notaro darbas yra pagrindinis užsiėmimas ir negali būti derinamas su advokato veikla.
Notarų skaičių ir jų biurų vietą keičia federalinis teisingumo ministras savo įsakymu. Šiuo metu Austrijoje yra 536 notarų pareigybės (2023 m. balandžio mėn. duomenimis).
Svarbiausi šios veiklos teisiniai pagrindai nustatyti Notariato kodekse (vok. Notariatsordnung, NO), RGBI. Nr. 75/1871; Notarinių aktų įstatyme (vok. Notariatsaktsgesetz), RGBI. Nr. 76/1871; Notaro tarifų įstatyme (vok. Notariatstarifgesetz, NTG), BGBI. Nr. 576/1973; Notarų egzaminavimo įstatyme (vok. Notariatsprüfungsgesetz, NPG), BGBI. Nr. 522/1987; Teismo komisarų įstatyme (vok. Gerichtskommissärsgesetz, GKG), BGBI. Nr. 343/1970, ir Teismo komisarų tarifų įstatyme (vok. Gerichtskommissionstarifgesetz, GKTG), BGBI. Nr. 108/1971.
Bet kuris asmuo, užbaigęs teisės (Austrijos teisės) studijas ir besidomintis notaro profesija, turi susirasti notarą, kuris jį priimtų savo darbuotoju ir įrašytų į kandidatų į notarus sąrašą.
Įrašyti asmenį į kandidatų į notarus sąrašą, kurį tvarko atitinkami notarų rūmai, galima tik tuo atveju, jei tas asmuo turi septynių mėnesių praktinio darbo teisme arba prokuratūroje patirtį ir pirmo įrašymo į kandidatų sąrašą metu jam nebuvo suėję 35 metai.
Kad kandidatui į notarus būtų leista laikyti notaro egzaminą, jis turi dalyvauti privalomuose mokymuose, kuriuos nustato notarų rūmai.
Notaro egzaminas laikomas per du kartus.
Apie atsilaisvinusias arba naujai įsteigtas notarų pareigybes turi būti skelbiama viešai. Pagal įstatymą (Notariato kodekso 6 straipsnis), be kita ko, reikalaujama, kad pareiškėjai užimti notaro pareigas atitiktų šias sąlygas:
Tačiau šie būtinieji reikalavimai nesuteikia teisės būti paskirtam notaru. Įdarbinimo procedūros metu pareiškėjus įvertina ir jų eilės sąrašą sudaro notarų rūmai, kuriems priskirta teritorinė jurisdikcija, o po to – atsakingo apygardos teismo ir aukštesniojo apygardos teismo personalo skyriai ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi faktinis darbo stažas. Notarų rūmai ir abu personalo skyriai federaliniam teisingumo ministrui teikia po tris asmenis. Nors ministro šis teikimas nesaisto, paprastai jis paskiria tik sąraše esančius pareiškėjus.
Asmuo gali užsiimti notaro praktika iki kalendorinių metų, einančių po metų, kai asmeniui suėjo 70 metų, sausio 31 d. Oficialiai perkelti notarą į kitą notaro pareigybę negalima.
Dėl notarų atliekamų pareigų sudarant viešus aktus ir teismo komisarų vaidmens jiems taikoma ypatinga priežiūra. Notarų priežiūrą vykdo federalinis teisingumo ministras, Teisingumo administravimo departamentas ir tiesiogiai notarų rūmai.
Notarams galioja atskira drausminė teisė. Atsakomybę už drausmės pažeidimus pirmąja instancija taiko aukštesnysis apygardos teismas kaip notarų drausmės teismas, antrąja instancija – Aukščiausiasis Teismas kaip notarų drausmės teismas. Nagrinėjančių bylą komisijų sudėtyje kiekvienu atveju turi būti notarų. Sankcijos, kurias gali skirti drausmės teismas, apima pašalinimą iš pareigų. Sankcijas už administracinės teisės pažeidimus taiko notarų rūmai.
Be drausminės atsakomybės, notarai, žinoma, atsako ir pagal baudžiamąją bei civilinę teisę.
Veikdami kaip teismo komisarai, notarai baudžiamojoje teisėje laikomi valstybės tarnautojais ir todėl atsako už profesinį aplaidumą, įskaitant visų pirma piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais. Jų atsakomybė pagal civilinę teisę reglamentuojama kitaip. Jei notarai veikia kaip teismo komisarai, jiems taikomos tos pačios atsakomybės sąlygos kaip ir teisėjams bei prokurorams. Todėl šalys negali tiesiogiai pareikšti ieškinio notarams ir atsakovu ieškinyje dėl žalos atlyginimo privalo nurodyti valstybę. Tyčios ar didelio aplaidumo atveju valstybė gali pareikšti atgręžtinį reikalavimą. Išskyrus tuos atvejus, kai veikia kaip teismo komisarai, notarai tiesiogiai atsako prieš šalis pagal civilinę teisę.
Federalinėje provincijoje praktikuojantys notarai arba tos provincijos kandidatų į notarus sąraše esantys asmenys sudaro notarų kolegiją. Vienos, Žemutinės Austrijos ir Burgenlando federalinės provincijos turi savo bendrą kolegiją; bendrą kolegiją turi ir Tirolio bei Forarlbergo federalinės provincijos.
Kolegija atsako už profesijos garbės ir orumo išsaugojimą ir atstovavimą profesijos narių interesams.
Kiekviena notarų kolegija turi iš savo narių tarpo išsirinkti notarų rūmų narius. Notarų rūmus sudaro vienas notaras, einantis pirmininko pareigas, ir šeši notarai (Vienoje – dvylika) bei trys kandidatai į notarus (Vienoje – šeši), einantys narių pareigas.
Austrijos nacionalinius notarų rūmus (vok. Österreichische Notariatskammer) sudaro provincijų notarų rūmai. Austrijos nacionaliniai notarų rūmai atstovauja notarams ir gina jų teises bei interesus klausimais, susijusiais su Austrijos notarais apskritai, arba atskirų notarų rūmų kompetencijos ribas viršijančiais klausimais.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Toliau pateikiama valstybinės prokuratūros ir kitų susijusių įstaigų struktūra pagal 2009 m. spalio 9 d. įstatymą.
Lenkijos prokuratūrą sudaro:
Generalinis prokuroras užima aukščiausias pareigas prokuratūroje, jį skiria Lenkijos Prezidentas iš kandidatų sąrašo, kurį teikia Nacionalinė teisėjų taryba ir Nacionalinė prokurorų taryba. Generalinis prokuroras teikia ministrui pirmininkui metines prokuratūros veiklos ataskaitas. Generalinis prokuroras skiria bendrųjų ir karinių prokuratūros organizacinių skyrių prokurorus iš kandidatų sąrašo, kurį teikia Nacionalinė prokurorų taryba.
Bendrieji prokuratūros skyriai yra keturių lygmenų:
Kariniai prokuratūros skyriai yra trijų lygmenų:
Tautos atminimo instituto ir Nusikaltimų lenkų tautai baudžiamojo persekiojimo komisijos prokurorai dirba šiuose organizaciniuose padaliniuose:
Lenkijos teisėje atskirti valstybės prokurorai, kuriuos skiria generalinis prokuroras, ir privatūs prokurorai, kurie veikia kaip baudžiamosios bylos šalys ir kurie, vadovaudamiesi darbo reglamentu, gali talkinti valstybės prokurorams.
Lenkijos teisėje numatytos įvairios profesinės asociacijos – Generalinės prokuratūros Prokurorų taryba, prokurorų asamblėjos ir apeliacinės kolegijos ir pan. Tačiau šios institucijos yra tik vidinio ir organizacinio pobūdžio; jos neturi savo interneto svetainių ir neteikia elektroninių paslaugų.
Daugiau informacijos apie Lenkijos prokuratūrą galite rasti Lenkijos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Pagrindinės prokuratūros pareigos yra užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir prižiūrėti baudžiamąjį persekiojimą.
Prokurorai visų pirma vykdo šias užduotis:
Prokurorų teisės ir pareigos:
Prokurorai turi veikti pagal teisę, vadovaudamiesi nešališkumo ir visų piliečių lygybės principais. Neatsižvelgiant į prokuratūros hierarchinę struktūrą, prokuroras oficialias pareigas vykdo nepriklausomai. Prokurorai negali dalyvauti politikoje ar turėti papildomą darbą ir turi nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją.
Prokurorai daugiausia nagrinėja baudžiamąsias bylas. Tačiau kartais jie dalyvauja civilinėse bylose, visų pirma susijusiose su tėvystės nustatymu, tėvų teisių atėmimu ar neveiksnumo nustatymu, taip pat administracinėse bylose, kurios paprastai būna susijusios su nekilnojamojo turto ir statybos teise. Kiekvienoje apygardos prokuratūroje dirba prokuroras, kuris specializuojasi tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.
Lenkijos bendrosios kompetencijos teismai yra:
Bendrosios kompetencijos teismai vykdo teisingumą (administracinių teismų, karo teismų ir Aukščiausiojo Teismo kompetencijai nepriskiriamose bylose) ir kitas įstatymuose numatytas su teisingumu susijusias pareigas. Teismų sprendimų priežiūrą pagal teisės normas vykdo Aukščiausiasis Teismas.
Apylinkės teismų jurisdikcijai priskiriama viena arba kelios savivaldybės (pagrįstais atvejais vienoje savivaldybėje, pvz., didmiesčio, gali veikti daugiau nei vienas apylinkės teismas).
Apygardos teismas yra apylinkės teismų apeliacinė instancija ir pirmosios instancijos teismas tam tikrose bylose. Jam yra pavaldūs ne mažiau kaip du apylinkės teismai (teismo administracinė sritis).
Jeigu byla pirmąja instancija nagrinėjama apygardos teisme, apeliacinius skundus nagrinėja apeliacinis teismas. Apeliaciniam teismui yra pavaldūs ne mažiau kaip du apygardos teismai (jo apeliacinė sritis).
Teismui pirmininkauja pirmininkaujantis teisėjas, kuris skiriamas nustatytos trukmės kadencijai (ketveriems metams apylinkės teismuose ir šešeriems metams apygardos ir apeliaciniuose teismuose).
Lenkijoje bendrosios kompetencijos teismai vykdo teisingumą (administracinių teismų, karo teismų ir Aukščiausiojo Teismo kompetencijai nepriskiriamose bylose) ir kitas įstatymuose numatytas su teisingumu susijusias pareigas. Teisingumo vykdymas yra teisėjų prerogatyva. Su teisingumu susijusias pareigas, išskyrus teisingumo vykdymą, vykdo teismo kanceliarijos darbuotojai ir vyresnieji teismo kanceliarijos darbuotojai (jeigu teismo kanceliarijos darbuotojai negali, jas vykdyti gali ir teisėjai).
Lenkijos teisėje atskirti profesionalūs ir neprofesionalūs teisėjai.
Teisėjai atlieka su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas. Juos neribotam laikui skiria Respublikos Prezidentas Nacionalinės teisėjų tarybos teikimu.
Teisėjai yra nepriklausomi ir jiems taikomos tik Konstitucijos bei įstatymų normos.
Teismų ir teisėjų nepriklausomumą užtikrina Nacionalinė teisėjų taryba, kuri yra konstitucinė institucija.
Teisėjų nepriklausomumas užtikrinamas teisiniu imunitetu ir kadencijos saugumu, kaip įtvirtinta Konstitucijoje.
Teisėjams, pažeidusiems savo profesines pareigas, gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Teisėjų drausminę priežiūrą pirmojoje instancijoje atlieka apeliaciniai teismai, o antrojoje instancijoje – Aukščiausiasis Teismas.
Neprofesionalių teisėjų funkcijos vykdant teisingumą įtvirtintos Lenkijos Konstitucijoje. Neprofesionalūs teisėjai yra nepriklausomi; kaip ir profesionaliems teisėjams, jiems taikomos tik Konstitucijos bei įstatymų normos. Spręsdami bylas neprofesionalūs teisėjai turi tokias pat teises kaip teisėjai. Tačiau, kitaip nei teisėjai, neprofesionalūs teisėjai negali pirmininkauti teismo procesui ar posėdžiui arba (iš esmės) atlikti funkcijas už teismo ribų.
Paprastai civilines ir baudžiamąsias bylas posėdyje nagrinėja vienas teisėjas, t. y. nedalyvaujant neprofesionaliems teisėjams. Tačiau abiejų rūšių procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytos bylų kategorijos, kai bylos, atsižvelgiant į jų socialinę svarbą, nagrinėjamos dalyvaujant neprofesionaliems teisėjams.
Neprofesionalius teisėjus skiria savivaldybių, patenkančių į šių teismų jurisdikciją, tarybos. Jie skiriami ketverių metų kadencijai.
Teismo kanceliarijos darbuotojai dirba apylinkės ir apygardos teismuose, kur atlieka įstatymuose numatytas su teisingumu susijusias pareigas. Teismo kanceliarijos darbuotojai pareigas eiti skiriami nuo jų paskyrimo dokumente nurodytos dienos. Juos skiria pirmininkaujantis apeliacinio teismo teisėjas.
Civilinėse bylose teismo kanceliarijos darbuotojai jiems priskirtų pareigų ribose naudojasi teismo galiomis, nebent kitaip numatyta teisės aktuose. Tačiau vykstant procesams, susijusiems su baudžiamosiomis bylomis, smulkiais pažeidimais ir mokesčių teisės pažeidimais, teismo kanceliarijos darbuotojai turi teisę teikti rekomendacijas ir, teisės aktuose numatytais atvejais, priimti sprendimus ir nutartis.
Teismo kanceliarijos darbuotojai yra teismo darbuotojai, įgalioti vykdyti su teisingumu susijusias pareigas, kurie veikia teismų vardu jiems suteiktos kompetencijos ribose. Savo kompetencijos ribose teismo kanceliarijos darbuotojai yra nepriklausomi teismų sprendimų ir nutarčių esmės atžvilgiu, kaip įtvirtinta teisės aktuose. Toks nepriklausomumas reiškia, kad jų teisminė veikla organizaciniu ir funkciniu požiūriu yra atskirta nuo kitų organų veiklos siekiant užtikrinti, kad jie nepriklausomai vykdytų teisės aktuose numatytą veiklą.
Informacija apie teismo kanceliarijos darbuotojus.(374 Kb)
Teisėjų padėjėjai dirba teismuose padėdami pasirengti posėdžiams ir užtikrindami sklandų teismo darbą (įskaitant teisingumo vykdymą ir kitas su teisingumu susijusias pareigas). Kandidatai atrenkami rengiant konkursą.
Informacija apie teisėjų padėjėjus.(374 Kb)
Teismo sekretoriai dirba visuose bendrosios kompetencijos teismuose ir vykdo pareigas, susijusias su administracine pagalba teismams, jeigu jų neteikia kiti specialistai, pvz., rašo posėdžių protokolus, administruoja teisėjų ir teismo sekretoriato darbą. Jų teises ir pareigas bei darbo sąlygas nustato Teismo darbuotojų įstatymas ir prokuroras. Kandidatai atrenkami rengiant konkursą.
Informacija apie teismo darbuotojus.(379 Kb)
Lenkijoje advokatai teikia teisines paslaugas, susijusias su piliečių teisių ir laisvių apsauga. Jie teikia teisinę pagalbą ir rengia teisines išvadas. Jie taip pat užtikrina šalių atstovavimą baudžiamosiose, civilinėse, šeimos ir nepilnamečių bylose, su darbo ir socialinės apsaugos teise susijusiose bylose, taip pat bylose, nagrinėjamose Aukščiausiajame administraciniame teisme.
Lenkijoje nėra oficialių profesinių specializacijų; kiekvienas teisininkas gali pats pasirinkti jam įdomią sritį. Tačiau, kadangi Lenkijos įstatymais neturtingiems asmenims užtikrinama teisė į valstybės paskirtą advokatą, advokatai privalo sugebėti teikti teisines paslaugas įvairaus pobūdžio bylose.
Šalyje yra 24 advokatų regioninės tarybos ir Centrinė advokatų taryba, kuri veikia nacionaliniu lygmeniu. Šios profesinės asociacijos atsako už atstovavimą advokatams ir jų profesinių teisių gynybą, už teisininkų profesinių įgūdžių tobulinimą, advokatų stažuotojų profesinį mokymą, tai pat už profesinio elgesio taisyklių nustatymą, jų taikymo skatinimą ir jų laikymosi užtikrinimą.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Centrinės advokatų tarybos interneto svetainėje.
Patarėjai teisės klausimais teikia teisines paslaugas bendrovėms, kitoms verslo įmonėms, organizaciniams padaliniams ir fiziniams asmenims. Jie teikia teisinę pagalbą ir rengia teisines išvadas. Kitaip nei advokatai, jie negali būti kitų šalių darbuotojai. Nuo 2015 m. liepos 1 d. advokatai ir patarėjai teisės klausimais gali naudotis tokiomis pat procesinėmis teisėmis – patarėjai teisės klausimais gali atstovauti šalims baudžiamosiose bylose, nebent jie yra kitų šalių darbuotojai. Be to, jie gali dalyvauti bylose dėl smulkių pažeidimų ir būti atsakovo gynėjais bylose dėl drausminių nuobaudų skyrimo.
Patarėjų teisės klausimais profesinę asociaciją sudaro 19 regioninių patarėjų teisės klausimais tarybų ir Nacionalinė patarėjų teisės klausimais taryba, kuri veikia nacionaliniu lygmeniu. Šios profesinės asociacijos atsako už atstovavimą patarėjams teisės klausimais ir jų profesinių teisių gynybą, už teisininkų profesinių įgūdžių tobulinimą, advokatų stažuotojų profesinį mokymą, tai pat už profesinio elgesio taisyklių nustatymą, jų taikymo skatinimą ir jų laikymosi užtikrinimą.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Nacionalinės patarėjų teisės klausimais tarybos interneto svetainėje.
Notarus skiria teisingumo ministras, kuris, gavęs suinteresuotų asmenų prašymą ir pasikonsultavęs su atitinkamų notarų rūmų taryba, nurodo, kuriame biure turi dirbti notaras. Ministras taip pat turi teisę atleisti notarus.
Teisingumo ministras tvarko notarų biurų registrą ir nustato didžiausią atlygį už notarines paslaugas.
Notarai yra susibūrę į profesinę asociaciją, kurią sudaro 11 notarų rūmų ir Nacionaliniai notarų rūmai.
Notarai tvirtina sandorius, kurie turi būti įforminti notariniu aktu (pvz., perleidžiant turto nuosavybės teises), arba jeigu to pageidauja sandorio šalys.
Notaro profesija yra grindžiama visuomenės pasitikėjimu. Kaip visuomenės interesams atstovaujantys pareigūnai, notarai turi užtikrinti nekilnojamojo turto sandorių saugumą.
Notarai atlieka šias notarines funkcijas: rengia notarinius dokumentus, paveldėjimo liudijimus ir kitas pažymas, teikia pareiškimus, rašo protokolus, užprotestuoja vekselius ir čekius, saugo grynuosius pinigus, vertybinius popierius, dokumentus ir duomenis duomenų laikmenose, šalių prašymu daro įrašus dokumentuose, rengia jų nuorašus ir išrašus, rengia aktus, pareiškimus ir kitus dokumentus, taip pat vykdo kitą atskiromis nuostatomis reglamentuojamą veiklą.
Notaro patvirtinti sandoriai, kuriuos notaras patvirtino pagal teisės aktų reikalavimus, yra laikomi oficialiais dokumentais.
Notarai dirba privačiuose notarų biuruose. Notaras gali dirbti tik viename biure, o keli notarai gali susiburti į vieną biurą pagal civilinės teisės partnerystėms taikomas taisykles. Tačiau tokiu atveju kiekvienas notaras savo pareigas atlieka savo vardu ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Nacionalinių notarų rūmų interneto svetainėje (lietuvių kalba nėra).
Lenkijos teisėje numatytos šios teisininkų profesijos: antstoliai.
Lenkijos teisėje numatyta, kad antstoliai yra teismo sprendimų vykdymo pareigūnai. Be to, jie turi valstybės tarnautojo statusą, nes vien šis statusas jų vykdomai veiklai, kuri gerokai pažeidžia pilietines teises ir laisves, suteikia pakankamai teisėtumo. Tokiai veiklai visų pirma priskiriamos prievartos priemonės, kurios būtinos teismų sprendimams vykdyti ir konstitucinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinti.
Antstoliams suteikti įgaliojimai vykdyti civilinėse bylose teismų priimtus sprendimus.
Teisingumo ministras antstolius skiria iš kandidatų, kurie turi atitikti Antstolių ir teismų sprendimų vykdymo įstatyme nustatytus reikalavimus, sąrašo. Reikalaujama, kad antstoliai turėtų teisinį išsilavinimą, būtų atlikę praktiką, išlaikę antstolio egzaminą ir ne mažiau kaip dvejų metų bandomąjį laikotarpį dirbę antstoliu stažuotoju.
Antstolių veiklos priežiūrą vykdo teisingumo ministras ir teismams, kuriuose dirba antstoliai, pirmininkaujantys teisėjai bei antstolių asociacijos Nacionalinė antstolių taryba ir antstolių rūmų tarybos.
Žr. Teisingumo ministerijos ir Nacionalinės antstolių tarybos interneto svetaines.
Nemokamą teisinę pagalbą Lenkijoje teikia daugelis organizacijų. Prie jų priskiriama:
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame tinklalapyje pateikiama teisininkų profesijų Portugalijoje apžvalga.
Pagal Portugalijos konstituciją teisėjai priklauso savarankiškai institucijai – teismams.
Vadovaudamiesi tik teisės nuostatomis, teisėjai vykdo teisingumą žmonių labui.
Bendrųjų teismų teisėjų veikla reglamentuojama Konstitucija ir Bendrųjų teismų teisėjų statutu (port. Estatuto dos Magistrados Judiciais). Atsižvelgiant į atitinkamų teismų hierarchiją, skiriami trijų tipų bendrųjų teismų teisėjai:
Administracinių ir mokesčių teismų teisėjų veikla reglamentuojama Konstitucija, Administracinių ir mokesčių teismų statutu (port. Estatuto dos Tribunais Administrativos e Fiscais) ir, papildomai, Bendrųjų teismų teisėjų statutu. Atsižvelgiant į atitinkamų teismų hierarchiją, skiriami trijų tipų administracinių ir mokesčių teismų teisėjai:
Teisėju tampama praėjus trijų etapų procesą, kurį sudaro viešas konkursas, teorinis ir praktinis profesinio rengimo kursas, kurį vykdo Teisės studijų centras (port. Centro de Estudos Judiciários), ir pameistrystė. Asmenys, sėkmingai įveikę visus tris etapus, skiriami Juízes de Direito.
Teisėjai kvalifikaciją tobulina per visą savo profesinę karjerą.
Vyriausioji teismų taryba (port. Conselho Superior da Magistratura) reguliariai tikrina pirmosios instancijos teismus, o Vyriausioji administracinių ir mokesčių teismų taryba (Conselho Superior dos Tribunais Administrativos e Fiscais) reguliariai tikrina atitinkamų teismų teisėjus. Po kiekvieno patikrinimo teisėjai reitinguojami pagal darbo rezultatus, taikant šias vertinimo kategorijas: puikiai, labai gerai, gerai, pakankamai gerai, prastai. „Prastai“ įvertintas teisėjas yra laikinai nušalinamas nuo pareigų, ir inicijuojamas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar asmuo yra tinkamas eiti šias pareigas.
Bendrųjų teismų ir administracinių bei mokesčių teismų teisėjus skiria, perkelia, paaukština ir drausmina Vyriausioji teismų taryba ir Vyriausioji administracinių ir mokesčių teismų taryba.
Siekiant užtikrinti, kad teisėjai būtų nepriklausomi ir nešališki, Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kuria praktikuojantiems teisėjams draudžiama eiti bet kokias kitas visuomeninio ar privataus pobūdžio pareigas – papildomai jiems leidžiama vykdyti tik neatlygintiną mokymo arba mokslinių tyrimų veiklą teisės srityje. Teisėjas gali būti perkeltas, laikinai nušalintas nuo pareigų ar išleistas į pensiją tik įstatymais numatytais atvejais; jis negali būti laikomas atskaitingu už savo sprendimus, išskyrus atvejus, kai įstatymais yra numatytos išimtys.
Daugiau informacijos galima rasti adresu https://www.csm.org.pt/ ir https://www.cstaf.pt/.
Valstybės prokuratūros tarnybos prokurorai atstovauja valstybei, vykdo baudžiamąjį persekiojimą ir gina demokratinės teisinės valstybės principus bei įstatymais nustatytus interesus. Prokurorams pagal įstatymus taikomas atskiras statutas, jie veikia nepriklausomai.
Prokuroru tampama praėjus viešą konkursą, kurį sudaro žinių patikrinimas, gyvenimo aprašymo vertinimas ir psichologinis atrankos testas – jį vykdo Teisės studijų centras (port. Centro de Estudos Judiciários).
Konkursą praėję kandidatai skiriami praktikantais (port. auditores de justiça). Sėkmingai baigę Teisės studijų centro teorinį ir praktinį kursą, jie skiriami prokurorų pavaduotojais praktikantais.
Prokurorų karjera skirstoma į penkias pakopas, išdėstytas pagal hierarchiją:
Generalinė prokuratūra (port. Procuradoria-Geral da República) yra aukščiausia Valstybės prokuratūros tarnybos institucija, kuriai vadovauja Generalinis prokuroras. Jai taip pat priklauso Vyriausioji valstybės prokuratūros tarnybos taryba (port. Conselho Superior do Ministério Público), Patariamoji taryba, oficialūs teisės patarėjai ir pagalbos tarnybos.
Vyriausioji valstybės prokuratūros tarnybos taryba skiria, perkelia, paaukština ir drausmina prokurorus.
Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.ministeriopublico.pt/.
Advokatai – profesionalūs teisininkai, kurie, užsiregistravę advokatūroje, veikia kaip teisiniai atstovai ir trečiojo asmens prašymu teikia teisines konsultacijas dėl teisės aiškinimo ir taikymo.
Norint verstis advokato praktika Portugalijoje, būtina tapti registruotu advokatūros (port. Ordem dos Advogados) nariu.
Advokatais gali tapti asmenys, kurie:
Užsieniečiai, teisininko išsilavinimą įgiję Portugalijoje, gali registruotis Portugalijos advokatūroje lygiai taip pat, kaip ir Portugalijos piliečiai, jei jų pilietybės šalis suteikia identišką teisę Portugalijos piliečiams.
Advokatai iš kitų ES valstybių narių, kurie nori visam laikui įsisteigti Portugalijoje ir čia verstis advokato praktika, naudodamiesi savo kilmės valstybėje įgytu profesiniu vardu, turi registruotis advokatūroje. Tokiais atvejais jie gali atstovauti klientams teisme tik vadovaujami advokatūroje registruoto advokato. Jei jie nori verstis advokato praktika, turėdami tokias pat teises ir pareigas kaip Portugalijos advokatai, jie privalo registruotis advokatūroje ir išlaikyti egzaminus raštu bei žodžiu portugalų kalba.
Advokatūra yra vieša teisininkų profesionalų, kurie verčiasi advokato profesija vadovaudamiesi advokatūros statutu, asociacija. Ji užtikrina galimybę kreiptis į teismą, reguliuoja advokatų profesinę veiklą ir taiko drausmines priemones advokatams ir advokatams praktikantams (tai vienintelė tuo užsiimanti įstaiga), gina advokatų socialinį statusą, garbę ir profesinį prestižą, taip pat sudaro sąlygas kuo geriau perprasti ir taikyti teisę.
Daugiau informacijos galima rasti adresu https://portal.oa.pt/.
Portugalijos teisės sistemoje advokatai ir teisės patarėjai neskiriami kaip atskiros pareigybės.
Patikėtiniai yra nepriklausomi profesionalai, kurie savo klientams teikia teisines konsultacijas ir atstovauja jiems teisme pagal savo statuto ir procesinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jie gali atstovauti šalims teisme, kai teisinis advokato (port. advogado) atstovavimas nėra privalomas.
Patikėtiniai taip pat gali savo klientams – piliečiams ir verslo subjektams – teisiškai atstovauti ne teisme, pavyzdžiui, mokesčius administruojančiose institucijose, notarų biuruose, registrų biuruose ir vietos administracijos įstaigose.
Advokatais gali tapti asmenys, kurie:
Specialistai iš kitų ES valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės šalių gali užsiregistruoti į Patikėtinių kolegiją (port. Colégio dos Solicitadores) pagal 2009 m. kovo 4 d. įstatymą Nr. 9/2009 su pakeitimais.
Patikėtinių ir vykdančiųjų įgaliotinių rūmai (port. Ordem dos Solicitadores e dos Agentes de Execução, OSAE) yra viešoji šios srities teisės profesionalų asociacija. Be kita ko, šie rūmai atsako už savo narių drausminę priežiūrą ir teikia nuomones apie teisės aktų projektus, susijusius su jų įgaliojimais.
Daugiau informacijos pateikta adresu http://www.osae.pt/.
Vykdantieji įgaliotiniai – tai profesionalūs teisininkai, kuriems suteikti nacionalinio lygmens įgaliojimai užtikrinti civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymą. Jie yra nepriklausomi ir nešališki profesionalai ir neatstovauja jokiai šaliai, o atsako už visus sprendimų vykdymo formalumus, įskaitant turto areštą, dokumentų ir pranešimų įteikimą ir areštuoto turto pardavimą. Tam tikrais atvejais jų funkcijas gali atlikti teismo pareigūnas.
Vykdančiuosius įgaliotinius skiria sprendimų vykdymo siekiančioji šalis arba teismas.
Vykdantieji įgaliotiniai turi būti baigę patikėtinių arba teisės studijas, taip pat:
Patikėtinių ir vykdančiųjų įgaliotinių rūmai ir Specializuota vykdančiųjų įgaliotinių kolegija (port. Colégio de Especialidade dos Agentes de Execução) yra profesinę veiklą reguliuojančios įstaigos.
Teisės asistentų komisija (CAAJ), kuri yra nepriklausoma nuo Patikėtinių ir vykdančiųjų įgaliotinių rūmų, yra vykdančiųjų įgaliotinių drausmę prižiūrinti ir užtikrinanti įstaiga.
Daugiau informacijos pateikta adresais http://www.osae.pt/ ir https://caaj.justica.gov.pt/.
Notarai – teisės specialistai, kuriems suteikti įgaliojimai tam tikromis teisinėmis aplinkybėmis atlikti tam tikras funkcijas. Notarai atlieka labai svarbų vaidmenį tiek vidaus, tiek tarptautinės prekybos srityje.
Notarai turi įgaliojimus:
Notaro profesijos reforma ir po jos sekęs sektoriaus privatizavimas reiškia, kad notarų vaidmuo dvejopas: jie yra valstybės pareigūnai ir laisvosios profesijos atstovai, tačiau nuo šiol nėra valstybės tarnautojai.
Kaip valstybės pareigūnai, notarai yra prižiūrimi Teisingumo ministerijos, kuri turi ne tik reguliavimo įgaliojimus, bet ir teisę notarams taikyti drausmines priemones. Šiai profesijai suteikus laisvosios profesijos statusą, nuo 2006 m. notarų veiklą reguliuoja Notarų rūmai kartu su Teisingumo ministerija; jos privalo užtikrinti, kad notarai laikytųsi jiems skirto etikos kodekso, ir rūpintis, kad, kaip ir priklauso notarams, būtų ginamas viešasis interesas; tai neturi įtakos ministerijos galioms įsikišti, kurios, atsižvelgiant į profesijos pobūdį, jai yra suteiktos įstatymais.
Daugiau informacijos pateikta adresu http://www.notarios.pt/OrdemNotarios/pt.
Registratoriai yra valstybės pareigūnai, atsakingi už teisinių veiksmų ir faktų, susijusių su privalomu registruoti nekilnojamuoju turtu, kilnojamuoju turtu, verslo veikla ir žmonių gyvenimo įvykiais, registravimą ir viešinimą. Registratoriaus funkcijos yra šios: atlikti teisines minėtų veiksmų ir faktų, taip pat susijusių dokumentų patikras ir užtikrinti, kad iš atitinkamų dokumentų išplaukiančios teisės, susijusios su registruotinais faktais, būtų tinkamai apibrėžiamos ir atitiktų teisiškai nustatytą registravimo tvarką; registratoriai taip pat atsako už šios informacijos viešinimą ir gali spręsti, ar konkretų teisinį veiksmą arba faktą reikia įtraukti į registrą, ar nereikia.
Atsižvelgiant į dalykines registratorių darbo sritis, skiriami šių tipų registratoriai:
Asmenys, norintys dirbti registratoriais, turi būti įgiję teisininko išsilavinimą Portugalijos universitete arba lygiavertę akademinę kvalifikaciją. Taip pat kandidatai turi atlikti profesinio tinkamumo testus ir išeiti šešių mėnesių trukmės pouniversitetinį kursą, kurio pagrindinė sritis – teisės ir registravimo klausimai, kuriuos privalo išmanyti registruotojai. Vėliau turi būti atliekama vienų metų trukmės profesinė praktika, po kurios reikia praeiti viešą konkursą. Kandidatai vertinami kiekvienu šio proceso etapu; jie gali būti pašalinti nesėkmės bet kuriame iš priėmimo procedūros etapų atveju. Galutinis etapas – viešas konkursas, kurį rengia Registrų ir notarų institutas (port. Instituto dos Registos e do Notariado).
Už vadovavimą registrų biurams, jų veiklos koordinavimą, pagalbą, veiklos vertinimą ir priežiūrą atsakingas Registrų ir notarų institutas.
Daugiau informacijos pateikta adresu https://irn.justica.gov.pt/.
Teismo pareigūnai – tai teisingumo sistemos pareigūnai (port. funcionário de justiça), kurie teikia procesinę pagalbą teisme arba valstybės prokuratūros tarnyboje. Tačiau IT specialistai, administraciniai, techniniai ir pagalbiniai darbuotojai bei prižiūrėtojai taip pat yra teisingumo sistemos pareigūnai.
Teismo pareigūnu tampama pradedant karjerą nuo pradinių teismų tarnybos pareigybių, kaip antai pagalbinio tarnautojo (port. escrivão auxiliar), ir pradinių valstybės prokuratūros tarnybos pareigybių, kaip antai pagalbinio teisinio tarnautojo (port técnico de justiça auxiliar). Be to, reikia baigti profesinio rengimo kursą ir gauti priėmimo komisijos patvirtinimą.
Teisingumo sistemos pareigūnų veikla reglamentuojama specialiu statutu (port. Estatuto dos Funcionários de Justiça), kaip nustatyta 1999 m. rugpjūčio 26 d. įstatyminiu dekretu Nr. 343/1999 su pakeitimais. Jie atlieka svarbų vaidmenį tarptautinio teisminio bendradarbiavimo srityje, visų pirma įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus.
Teisingumo administravimo generalinis direktoratas (port. Direcção-Geral da Administração da Justiça) – tai Teisingumo ministerijos įsteigta įstaiga, atsakinga už teisingumo sistemos pareigūnų samdymą, vadovavimą jiems ir jų veiklos administravimą.
Teismo pareigūnų taryba (port. Conselho de Oficiais de Justiça) – tai įstaiga, atsakinga už teismo pareigūnų profesinių nuopelnų įvertinimą ir jų drausminę priežiūrą.
Daugiau informacijos galima rasti adresu https://dgaj.justica.gov.pt/.
2013 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. 29/2013 2 straipsnio b punkte taikinimo tarpininkas apibrėžiamas kaip „[...] nešališka ir nepriklausoma trečioji šalis, neturinti įgaliojimų nei vienai iš šalių, kurioms yra tarpininkaujama, nurodyti, kokia turi būti veiksmų eiga; taikinimo tarpininko paskirtis – padėti šalims pasiekti galutinį sutarimą ginčijamu klausimu“. Šiuo įstatymu taip pat apibrėžiamas Portugalijoje dirbančių taikinimo tarpininkų statusas ir nustatomos jų įtraukimo į kiekvienos viešosios tarpininkavimo tarnybos sąrašus sąlygos; tai atliekama vykdant 2010 m. gegužės 25 d. įgyvendinimo aktu (port. Portaria) Nr. 282/2010) reglamentuojamą atrankos procedūrą.
Taikinimo tarpininkų darbas labai svarbus, nes jie padeda šalims pasiekti susitarimą, o tai savo ruožtu padeda išlaikyti, o kartais ir atkurti socialinę darną. Portugalijoje veikia kelių specializacijų taikinimo tarpininkai: šeimos, darbo ir baudžiamųjų bylų. Tarpininkavimo srityje veikiančių NVO nėra, tačiau tarpininkavimo ir tarpininkų rengimo paslaugas teikia privačios asociacijos.
Visoje šalyje taikytino taikinimo tarpininkų etikos kodekso nėra, tačiau minėtame Tarpininkavimo įstatyme vienas skyrius skirtas būtent tarpininkų teisėms ir pareigoms, ir jame numatyta, kad tarpininkai privalo veikti vadovaudamiesi Europos tarpininkų elgesio kodekse nustatytais principais, kurie yra viena iš tarpininkų rengimo temų.
Taikinimo tarpininkų elgesys yra vertinamas viešojoje tarpininkavimo tarnyboje, kuri pagal pobūdį padalyta į tris dalis: civilinių, darbo ir baudžiamųjų bylų. Kiekvieną viešosios tarpininkavimo sistemos dalį administruoja valstybės institucija – tai nurodyta valstybės institucijų įstatuose.
Portugalijoje taikinimo tarpininkai nėra rengiami valstybinėse įstaigose; jie rengiami Teisingumo politikos generalinio direktorato (port. Direção Geral da Política de Justiça, DGPJ) sertifikuotose privačiose įstaigose, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 27 d. įgyvendinimo aktu Nr. 345/2013, ypatingą dėmesį skiriant kokybės reikalavimų atitikčiai.
Viešojo tarpininkavimo tarnybas per savo Alternatyvaus ginčų sprendimo biurą (GRAL) administruoja Teisingumo politikos generalinis direktoratas (DGPJ). Nors ši įstaiga neteikia informacijos apie tai, kaip galima susirasti taikinimo tarpininką, ji tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus, į kuriuos taikinimo tarpininkai gali patekti praėję 2010 m. gegužės 25 d. įgyvendinimo aktu Nr. 282/2010 patvirtintomis taisyklėmis nustatytą atrankos procedūrą.
Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.dgpj.mj.pt/.
Teisės administratoriai yra atsakingi už veiksmų, kurie yra specialios lėšų susigrąžinimo procedūros (port. processo especial de revitalização) dalis, priežiūrą ir koordinavimą; jie taip pat rūpinasi nemokaus skolininko turto tvarkymu arba likvidavimu nemokumo bylose ir atlieka visas funkcijas, kurios jiems pavestos įstatymais ir kitomis teisės nuostatomis. Atsižvelgiant į užduotis, kurias teks vykdyti, kol bus nagrinėjama byla, skiriamas laikinas teismo administratorius, bankroto administratorius arba patikėtinis.
Teismo administratoriaus vaidmuo apibrėžtas 2013 m. vasario 26 d. įstatymu Nr. 22/2013.
Teismo administratorius privalo:
Teismo administratorių priėmimo procedūrą vykdo ir jų darbą stebi Teisės asistentų komisija (port. Comissão para o Acompanhamento dos Auxiliares da Justiça, CAAJ).
Daugiau informacijos pateikta adresu https://caaj.justica.gov.pt/.
Pramoninės nuosavybės pareigūnai – tai pramoninės nuosavybės teisės srities specialistai, į kuriuos, siekdami apginti savo teises ir interesus, gali kreiptis įmonės ir fiziniai asmenys.
Pramoninės nuosavybės pareigūnai Nacionalinio pramoninės nuosavybės instituto (port. Instituto Nacional da Propriedade Industrial) yra įgalioti be atskiro įgaliojimo savo klientų vardu sudaryti pramoninės nuosavybės aktus.
Galimybė verstis šia veikla Portugalijoje reglamentuojama 1995 m. sausio 24 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 15/95 (su pakeitimais) ir 2013 m. liepos 25 d. Įgyvendinimo aktu Nr. 239/2013.
Daugiau informacijos galima rasti adresu https://inpi.justica.gov.pt/.
Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su advokatūra ir vietos valdžios institucijomis, užtikrina, kad Portugalijos teritorijoje veiktų teisinių konsultacijų biurai (port. Gabinetes de Consulta Jurídica), kuriuose piliečiai galėtų gauti teisininkų profesionalų teikiamas nemokamas teisines konsultacijas. Šių biurų sąrašą kartu su atitinkamais kontaktiniais duomenimis galima rasti internete, taip pat ir Teisingumo politikos generalinio direktorato interneto svetainėje (pradžios tinklalapis).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Rumunijoje.
Rumunijoje verčiamasi šiomis teisininkų profesijomis:
Rumunijos prokuratūros sistemą sudaro:
Aukščiausioji magistratų taryba (CSM) – tai centrinė institucija, teismų sistemoje atsakinga už prokurorų profesinės veiklos reguliavimą. Teisėjų ir prokurorų profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Nacionalinis magistratų institutas (INM) – viešojo sektoriaus įstaiga, prižiūrima Aukščiausiosios magistratų tarybos. Prokuratūros sistema savo funkcijas atlieka per prokurorus, dirbančius prokuratūrose. Prokuratūros veikia prie visų teismų, išskyrus specializuotus profesinės etikos teismus.
Baudžiamasis procesas, vykdomas prokuratūrų prie apeliacinių teismų, apygardos teismų bei nepilnamečių ir šeimos bylų teismų.
Prokuratūrų institucinė hierarchija:
Generalinėje prokuratūroje prie Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo veikia du atskiri specializuoti padaliniai: Tai:
Baudžiamasis procesas, vykdomas prokuratūrų prie karo teismų
Baudžiamąjį procesą dėl karinio personalo padarytų nusikaltimų vykdo karo prokuratūros, turinčios karinių subjektų teisinį statusą. Jos veikia prie apygardos karo teismų, Bukarešto karo teismo ir Bukarešto apeliacinio karo teismo.
Prokurorų funkcinė hierarchija
Prokurorų veikla turi atitikti teisėtumo, nešališkumo ir hierarchinės kontrolės principus.
Vadovaudamiesi įstatymais, prokurorai užtikrina ir gina žmogaus orumą ir asmenų teises.
Kiekvienos prokuratūros prokurorai atskaitingi tos prokuratūros vadovui, kuris pats atskaitingas aukštesnės hierarchinės pakopos prokuratūros vadovui.
Generalinės prokuratūros prie Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo generalinis prokuroras, Nacionalinio kovos su korupcija departamento vyriausiasis prokuroras ir prokuratūros prie apeliacinio teismo vyresnysis prokuroras jiems pavaldžius prokurorus gali kontroliuoti tiesiogiai arba per paskirtuosius prokurorus.
Rumunijoje yra dviejų kategorijų prokurorai:
Nacionalinės prokurorų kategorijos yra šios:
Prireikus teisingumo ministras ex officio arba Aukščiausiosios magistratų tarybos prašymu gali kontroliuoti prokurorus per Rumunijos generalinio prokuroro, Nacionalinio kovos su korupcija departamento pagrindinio prokuroro arba paties teisingumo ministro paskirtus prokurorus, ir patikrinti:
Nei priemonių, kurių prokurorai gali imtis per baudžiamąjį procesą, spektras, nei atitinkami nutarimai netikrinami.
Teisingumo ministras gali prašyti Rumunijos generalinio prokuroro arba, jei taikytina, Nacionalinio kovos su korupcija departamento vyriausiojo prokuroro pateikti prokuratūrų veiklos ataskaitą ir gali duoti nurodymus dėl priemonių, kurių reikia imtis nusikalstamumo prevencijai ir veiksmingai kovai su nusikalstamumu.
Generalinė prokuratūra prie Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo teikia Aukščiausiajai magistratų tarybai ir teisingumo ministrui metinę veiklos ataskaitą, o pastarieji pateikia Rumunijos parlamentui išvadas dėl šios ataskaitos.
Aukščiausioji magistratų taryba (CSM) – tai centrinė institucija, teismų sistemoje atsakinga už prokurorų profesinės veiklos reguliavimą. Teisėjų ir prokurorų profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Nacionalinis magistratų institutas (INM) – viešojo sektoriaus įstaiga, prižiūrima Aukščiausiosios magistratų tarybos.
Rumunijoje teisėjai specializuojasi nagrinėti šių tipų bylas:
Centrinė institucija, atsakinga už advokatų profesinę veiklą, yra Rumunijos nacionalinė advokatūra (UNBR) – viešajam interesui atstovaujantis juridinis asmuo, apimantis visas Rumunijos advokatūras. Ji užtikrina kvalifikuotą teisės į gynybą įgyvendinimą, jai priklausančių advokatų profesinę kompetenciją ir drausmę, taip pat jų orumo ir garbės gynimą. Rumunijos nacionalinei advokatūrai priklauso visos Rumunijoje veikiančios advokatūros.
Informacija apie Rumunijos advokatus pateikiama Rumunijos nacionalinės advokatūros interneto svetainėje.
Taip
Teisėje numatyta, kad, vadovaudamiesi asociacijų ir fondų įstatymu, teisės patarėjai gali burtis į asociacijas pagal veiklos sritį ir profesinius interesus apylinkės lygmeniu arba, tam tikrais atvejais, į nacionalines asociacijas. Viena iš profesinių asociacijų, įsteigtų pagal asociacijų ir fondų įstatymą, yra Rumunijos teisės patarėjų sąjunga (OCJR). Jai priklauso visų apskričių teisės patarėjų asociacijos. Teisės patarėjai gali burtis ir į kitas profesines asociacijas. Teisės patarėjų sąrašai pagal apskritis skelbiami atskirų OCJR priklausančių asociacijų svetainėse. (Nuorodos skelbiamos OCJR svetainėje)
Rumunijos teisingumo ministerija pagal įstatymus teikti notarines paslaugas pavedė Nacionalinei valstybinių notarų sąjungai (UNNP). Nacionalinė valstybinių notarų sąjunga yra valstybinių notarų profesinė organizacija, atsakinga už notarų profesinės veiklos organizavimą, jos narių profesinių interesų apsaugą ir profesijos reputacijos bei autoriteto gynimą. Visi notarai yra sąjungos nariai. Notarai susibūrę į 15 valstybinių notarų rūmų prie atitinkamų apeliacinių teismų.
Rumunijos valstybiniai notarai teikia tokias teisines paslaugas:
Rumunijos nacionalinė antstolių sąjunga (UNEJ) yra juridinio asmens statusą turinti profesinė antstolių organizacija, kuriai priklauso visi antstoliai. Ji atsakinga už antstolių profesinės reputacijos bei autoriteto gynimą. Pagrindinė jos užduotis – atstovauti savo narių profesiniams interesams ir juos ginti. Antstoliai susibūrę į 15 rūmų prie atitinkamų apeliacinių teismų.
Rumunijos nacionalinės antstolių sąjungos interneto svetainėje pateikiamas antstolių sąrašas.
Aukščiausioji magistratų taryba – tai centrinė institucija, teismų sistemoje atsakinga už teismo tarnautojų veiklos reguliavimą.
Nacionalinė teismo tarnautojų mokykla (SNG) yra viešojo sektoriaus įstaiga, prižiūrima Aukščiausiosios magistratų tarybos. Ji atsakinga už teismo tarnautojų profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.
Rumunijos teismų sistemoje yra kelių kategorijų teismo tarnautojų:
Daugiau informacijos apie šią profesiją galima rasti šiame dokumente (354 Kb).
Jie priklauso teisėjų kolegijoms pirmosiose darbo ir socialinio draudimo ginčų bylose.
Jie dalyvauja svarstymuose, turi patariamąjį balsą ir pasirašo teismo sprendimus, jų nuomonė įrašoma į teismo sprendimą, jie pateikia atskirųjų nuomonių motyvus. Kai kolegijoje yra teisėjo padėjėjų, pirmininkas gali vienam iš jų pavesti suredaguoti teismo sprendimą.
Teisėjo padėjėjų kandidatūras iškelia teisingumo ministras, jas 5 metų laikotarpiui siūlo Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba; jie privalo būti tokį patį laikotarpį jau ėję teisines pareigas ir turi atitikti visas įstatyme nustatytas sąlygas.
Per savo kadenciją teisėjo padėjėjai turi stabilų statusą, vadovaujasi tik įstatymu, priima įstatymu teisėjams nustatytą priesaiką ir jiems taip pat taikomos teisėjams ir prokurorams taikytinos teisės nuostatos dėl prievolių, draudimų, nesuderinamumo, išimčių, drausminių sankcijų ir pašalinimo iš pareigų priežasčių.
Bendras teisėjo padėjėjų pareigybių skaičius ir jų priskyrimas teismams, priklausomai nuo darbo krūvio, nustatomas Teisingumo ministerijos įsakymu.
Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos taikomos kandidatų į teisėjo padėjėjus, kuriuos vėliau tvirtina Teisingumo ministerija, iškėlimo sąlygos, atrankos ir siūlymo procedūra, taip pat jų delegavimo, atšaukimo ir perkėlimo sąlygos nustatomos vyriausybės nutarimu.
Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas turi magistro padėjėjų, kurie dalyvauja posėdžiuose, grupę.
Magistrato padėjėjai atlieka šias pareigas:
Išsamus magistrato padėjėjų darbo aprašymas pateiktas šiame dokumente (126 Kb).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama teisininkų profesijų Slovėnijoje apžvalga.
Teisės mokslinį laipsnį universitete įgijęs arba teisės mokslus pagal pirmą ir antrą Bolonijos ciklą baigęs asmuo Slovėnijos Respublikos teisingumo sistemoje gali verstis įvairiomis teisininko profesijomis – teisėjo, prokuroro, valstybės advokato, advokato ir notaro.
Pagal Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį valstybės prokurorai (slovėn. k. državni tožilci) pateikia bei palaiko baudžiamąjį kaltinimą ir turi kitus įstatymais suteiktus įgaliojimus. Jų įgaliojimai ir veiklos organizavimas iš esmės nustatyti Valstybės prokuratūros įstatyme (Zakon o državnem tožilstvu) ir Baudžiamojo proceso įstatyme (Zakon o kazenskem postopku).
Slovėnijoje iš viso yra 11 apygardų valstybės prokuratūrų (okrožno državno tožilstvo) (Celėje, Koperyje, Kranyje, Krške, Liublianoje, Maribore, Murska Sobotoje, Nova Goricoje, Novo Meste, Ptujyje, Sloven Gradece), Specializuotoji valstybės prokuratūra (Specializirano državno tožilstvo), veikianti visoje šalies teritorijoje, ir Aukščiausioji valstybės prokuratūra (Vrhovno državno tožilstvo Republike Slovenije) Liublianoje.
Specializuotoji prokuratūra įgaliota patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokias nusikalstamas veikas tokiose srityse kaip organizuotas įprastas ir ekonominis nusikalstamumas, terorizmas, korupcija, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, kurių baudžiamajam persekiojimui reikalingi specialiai veikiantys ir parengti valstybės prokurorai. Ypatingųjų įgaliojimų pareigūnų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo departamentas (Odelek za preiskovanje in pregon uradnih oseb s posebnimi pooblastili) veikia kaip nepriklausomas šios prokuratūros padalinys. Šiame specialiųjų tyrimų departamente dirbantys prokurorai įgalioti patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius policijos pareigūnus, policijos įgaliojimų turinčius vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, karo policijos pareigūnus, Gynybos ministerijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnus ir Slovėnijos žvalgybos ir saugumo agentūros pareigūnus. Jie taip pat konsultuoja departamente dirbančius policijos pareigūnus.
Aukščiausioji valstybės prokuratūra yra aukščiausia šalies prokuratūrų sistemos pakopa, kurioje dirba:
Slovėnijos aukštesniųjų teismų (višja sodišča) nagrinėjamose apeliacinėse bylose vyresnieji valstybės prokurorai palaiko apeliacinius skundus. Slovėnijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme (Vrhovno sodišče Republike Slovenije) nagrinėjamos bylos dėl išimtinių teisminės gynybos priemonių baudžiamosios, civilinės ir administracinės teisės srityse patenka į vyriausiųjų valstybės prokurorų kompetenciją.
Aukščiausiąją valstybės prokuratūrą sudaro:
Pagrindinė valstybės prokurorų funkcija ir pareiga – vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės prokurorai:
Pagal taikytinus baudžiamosios teisės aktus valstybės prokurorai tam tikrais atvejais tirdami nusikalstamo susivienijimo formas gali pasirinkti kitas, ne baudžiamojo persekiojimo, priemones. Pirma, tai gali būti bylos perkvalifikavimas į susitarimo procedūrą ir laikinas baudžiamojo persekiojimo sustabdymas, su sąlyga, kad įtariamasis laikosi prokuroro nustatytų elgesio taisyklių ir vykdo jo nurodymus. Jeigu susitarimas arba laikinas baudžiamojo persekiojimo sustabdymas duoda teigiamų rezultatų, valstybės prokuroras gali nepareikšti kaltinimų, t. y. byla išsprendžiama neteisminiu susitarimu. Be to, valstybės prokuroras gali siūlyti teismui priimti nutartį dėl bausmės, kuria kaltinamajam paskiriama tam tikra siūloma bausmė ar kita priemonė be teismo posėdžio.
Aukščiausioji valstybės prokuratūra taip pat vykdo su materialine baudžiamąja teise nesusijusias funkcijas. Vieno iš trijų Aukščiausiosios valstybės prokuratūros skyrių – Civilinių ir administracinių bylų skyriaus – vyriausieji prokurorai gali teisėtumo apsaugos pagrindais (zahteva za varstvo zakonitosti) apskųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą ginčo, ne ginčo teisena ir kitose civilinėse bylose. Būtina prašymo taikyti tokią išimtinę teisių gynimo priemonę sąlyga yra viešojo intereso apsauga, o jį gali nustatyti tik vyriausiasis valstybės prokuroras. Bylos šalys skundo teisėtumo apsaugos pagrindais pateikti negali.
Teisėjų (sodniki) statusas reglamentuojamas Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 125–134 straipsniuose ir Teismų tarnybos įstatyme (Zakon o sodniški službi). Teisėjai yra pareigūnai, renkami Nacionalinio Susirinkimo (Državni zbor) Teismų tarybos (Sodni svet) teikimu. Teisėjo pareigybė yra nuolatinė, o amžiaus apribojimai ir rinkimo sąlygos nustatytos įstatymais.
Teisėju gali būti išrinktas asmuo, atitinkantis šiuos bendruosius reikalavimus:
Pasibaigus kadencijai, teisėjai, kurie priėmė sprendimą ar nuosprendį tyrimo ar teismo procesu metu, kai priimtu sprendimu buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nebeatitinka teisėjams taikomų rinkimo sąlygų.
Teisėjai turi valstybės pareigūnų statusą ir eidami savo pareigas privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisėjo pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose valstybės valdžios institucijose, savivaldos institucijose ar politinėse partijose ar kitomis įstatymuose nustatytomis pareigomis ar veiklos rūšimis. Profesinio rengimo etapu teisėjai specializacijos nesirenka. Teisės sritis, kurioje dirba teisėjas, nustatoma organizuojant konkretaus teismo veiklą – skirtingų tipų ginčams spręsti teisme įsteigiami įvairių teisės šakų skyriai, į kuriuos teisėjai skiriami vadovaujantis metine teismo veiklos programa. Dėl teisėjo skyrimo į aukštesnes pareigas ar aukštesnio rango suteikimo sprendžia Slovėnijos Respublikos Teismų taryba. Teismų taryba taip pat teikia Nacionaliniam Susirinkimui pasiūlymą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, jei vykdydamas savo pareigas jis pažeidžia Konstituciją, sunkiai pažeidžia įstatymus arba piktnaudžiaudamas teisėjo padėtimi įvykdo tyčinę nusikalstamą veiką. Teisėjų paaukštinimo tvarka nustatyta Slovėnijos teismų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Yra apylinkės teismo teisėjai (okrajni sodniki), apygardos teismo teisėjai (okrožni sodniki), aukštesniojo teismo teisėjai (višji sodniki) ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai (vrhovni sodniki).
Teisėjai susibūrę į Slovėnijos teisėjų asociaciją, kuri priklauso Tarptautinei teisėjų asociacijai. Asociacijos narystė yra savanoriška.
Teisėjų kolegijų nariai gali būti ir profesionalūs teisėjai (poklicni sodniki), ir neprofesionalūs teisėjai (sodniki porotniki). Kai pagal įstatymą nagrinėti bylą turi teisėjų kolegija, kolegiją sudaro profesionalus teisėjas, kuris yra kolegijos pirmininkas, ir du neprofesionalūs teisėjai, jeigu įstatymais nenustatyta kitaip. Kai pagal įstatymą nagrinėti bylą turi penkių teisėjų kolegija, kolegiją sudaro profesionalus teisėjas, kuris yra kolegijos pirmininkas, dar vienas profesionalus teisėjas ir trys neprofesionalūs teisėjai, kurie yra kolegijos nariai, jeigu įstatymais nenustatyta kitaip. Bet kuris ne jaunesnis kaip 30 metų Slovėnijos Respublikos pilietis, kuris nėra galutiniu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas ex officio, ir kuris yra tinkamo būdo ir geros bendros sveikatos būklės teisėjo pareigoms, be to, puikiai moka slovėnų kalbą. Neprofesionalių teisėjų kadencija yra penkeri metai, ir jie gali būti skiriami kitai kadencijai. Aukštesniojo teismo pirmininkas skiria ir atleidžia apygardos teismų, kurie priklauso to aukštesniojo teismo jurisdikcijai, neprofesionalius teisėjus.
Slovėnijos Respublikos Teismų taryba (Sodni svet RS) yra centrinė institucija, atsakinga už teisėjų profesinę veiklą.
Teismų tarybą sudaro 11 narių.
Penkis narius renka Nacionalinis Susirinkimas Slovėnijos Respublikos Prezidento teikimu iš universiteto teisės profesorių, advokatų ir teisininkų, o šeši nariai renkami iš visą darbo dieną dirbančių teisėjų pasiūlytų asmenų. Tarybos nariai iš savo narių išsirenka pirmininką.
Teismų taryba turi tokius įgaliojimus:
Teismų taryba turi tokius įgaliojimus, taikant teismų ir teismų tarnybos veiklą reglamentuojančias taisykles:
1. dėl teisėjų, teismų pirmininkų ir pirmininko pavaduotojų atrankos, skyrimo ir atleidimo:
2. dėl kitų personalo klausimų, susijusių su teisėjais, kai priimamas sprendimas dėl:
3. dėl drausminių procedūrų:
4. kitų užduočių:
Jeigu įstatymais arba darbo tvarkos taisyklėmis nenustatyta kitaip, Teismų taryba priima sprendimus viešu balsavimu ir visų savo narių balsų dauguma.
Teismų taryba sprendimus dviejų trečdalių visų savo narių balsų dauguma priima šiais atvejais:
Teismų taryba, vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, gali dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priimti sprendimus kitais klausimais.
Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad advokatūra (odvetništvo) yra savarankiška nepriklausoma teisingumo sistemos tarnyba, kurios veikla reguliuojama įstatymais. Advokatūros įstatyme (Zakon o odvetništvu) nustatyta, kad vykdydami savo pareigas advokatai teikia teisines konsultacijas, atstovauja šalims ir gina jas teismuose ir kitose valstybės institucijose, rengia dokumentus ir atstovauja šalims jų teisiniuose santykiuose. Tik advokatas gali atstovauti šaliai teisme už užmokestį. Tam tikrais atvejais tai gali būti advokato padėjėjas.
Tik advokatas gali būti kaltinamojo gynėjas baudžiamojoje byloje.
Apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose šaliai gali atstovauti bet kuris visiškai veiksnus asmuo, o apygardos, aukštesniajame teisme ir Aukščiausiajame Teisme – tik valstybinį advokatūros egzaminą išlaikęs asmuo. Tačiau jei prašoma taikyti išimtines teisminės gynybos priemones, šaliai privalo atstovauti advokatas (išskyrus bylas, kuriose šalis ar jos teisėtas atstovas yra išlaikęs valstybinį advokatūros egzaminą).
Advokato atstovavimas taip pat privalomas visose teismo bylose, kuriose taikomas Psichikos sveikatos įstatymas (Zakon o duševnem zdravju).
Užsienio advokatas, savo kilmės šalyje turintis teisę verstis advokato praktika, Slovėnijos Respublikoje advokatų įstatymu nustatytomis sąlygomis gali:
Advokato kilmės šalis yra šalis, kurioje jis įgaliotas verstis advokato praktika naudodamasis profesiniu titulu, įgytu pagal tos šalies teisės aktus.
Pagal galiojantį įstatymą advokatas iš kitos šalies, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, gali verstis advokato praktika bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamasis profesiniu titulu, įgytu pagal tos šalies teisės aktus. Advokatai iš kitos šalies, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, užregistruojami kaip užsienio advokatai, Slovėnijos Respublikoje galintys verstis advokato praktika naudodamiesi advokato profesiniu titulu ir turintys visas praktikuojančio advokato teises ir pareigas, su sąlyga, kad tas asmuo atitinka įstatymų reikalavimus ir yra išlaikęs Slovėnijos Respublikos nacionalinės teisės egzaminą. Išsamesnės informacijos apie šį egzaminą ir jo laikymo tvarką galima rasti Užsienio advokatų egzaminavimo dekrete (Uredba o preizkusnem izpitu za odvetnike iz drugih držav).
Advokatai gali reklamuoti savo paslaugas tam tikromis sąlygomis; įstatyme nustatytos galimos reklamos formos. Jis gali verstis savo praktika savarankiškai arba priklausyti advokatų kontorai. Visi advokatai priklauso Slovėnijos advokatūrai (Odvetniška zbornica Slovenije), kuri turi savo taisykles ir statutą. Teisė verstis advokato praktika įgyjama įtraukus asmenį į Slovėnijos advokatūros tvarkomą advokatų registrą. Tam tikrą profesinę specializaciją įgiję advokatai tam tikrais atvejais gali prašyti Slovėnijos advokatūros pripažinti juos specializuotais advokatais. Užmokestis už advokatų paslaugas nustatomas pagal oficialius advokatų mokesčių tarifus, kuriuos, gavusi teisingumo ministro sutikimą, tvirtina Slovėnijos advokatūra.
Pagrindines advokatų veiklos nuostatas anglų kalba galima rasti advokatūros svetainėje.
Advokatūros svetainėje yra paieškos sistema (slovėnų ir anglų kalbomis), kurioje advokatų paiešką galima atlikti pagal:
Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad notarai (notarji) teikia įstatymo reguliuojamas viešąsias paslaugas. Notariato įstatyme (Zakon o notariatu) nustatyta, kad notarai: kaip visuomenės pasitikėjimą turintys asmenys, vadovaudamiesi šiuo įstatymu rengia oficialius dokumentus dėl teisinių sandorių, testamentų ar faktų, kurių pagrindu įgyjamos teisės; priima saugoti dokumentus, pinigus ir vertybinius popierius, skirtus įteikti tretiesiems asmenims ar valdžios institucijoms; teismų pavedimu vykdo funkcijas, jiems priskirtas pagal įstatymus.
Notaru gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:
Nedarant poveikio ankstesnės pastraipos 1 punktui, šalies, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybė narė ir nėra Šveicarijos Konfederacija arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybė narė, piliečiai taip pat gali būti skiriami notarais atsižvelgiant į teisinį ir faktinį abipusiškumo principą.
Notaro pareigos nesuderinamos su advokato ar kitomis mokamomis pareigomis ar funkcijomis.
Notaras negali atlikti užduočių, kuriomis pažeidžiamas jo pareigybei taikomas sąžiningumo ir lojalumo principas arba kurios sukeltų abejonių dėl notaro nešališkumo ar jo parengtų dokumentų patikimumo.
Notarą į atsilaisvinusią darbo vietą skiria už teisingumą atsakingas ministras. Prieš paskirdamas notarą, ministras išklauso Slovėnijos notarų rūmų (Notarska zbornica Slovenije) nuomonę apie siūlomą kandidatą. Notarų skaičius yra ribotas – jis nustatomas pagal Teisingumo ministerijos patvirtintus kriterijus. Nustačius įstatymais numatytą pažeidimą, notaras atleidžiamas teisingumo ministro. Visi notarai priklauso Notarų rūmams.
Pagal įstatymus notarai privalo būti Slovėnijos notarų rūmų nariai.
Notarai teikia viešąsias paslaugas, visų pirma rengia viešuosius ir privačius dokumentus, o tai yra labai svarbu teisinių sandorių saugumui.
Viešieji notarų parengti dokumentai paprastai yra notariniai įrašai ir notariniai protokolai. Notaras gali parengti šalims bet kokią rašytinę sutartį, tačiau pagal Slovėnijos teisę tam tikros viešųjų ir privačiųjų ribotos atsakomybės bendrovių sutartys ir nuostatai galioja tik tuomet, jei yra sudaryti notariškai patvirtinta forma. Notaras taip pat gali surašyti paskutinę valią ir testamentą. Be to, kartais notaras turi patvirtinti dokumentų kopijas ir parašus, kad jie būtų pripažįstami teisme. Notarui gali būti patikima saugoti dokumentus ir vertybinius popierius.
Notarų rūmų svetainėje pateikiamas visų Slovėnijos notarų sąrašas ir jų duomenys ryšiams, taip pat joje galima atlikti paprastą paiešką.
Notarų rūmų svetainėje pateikiamos nuorodos į tris šių rūmų tvarkomus registrus:
Teisėjo padėjėjas (Sodniški pomočnik) (372 Kb)
Valstybės advokatų funkcijos apibrėžtos naujame Valstybės advokatūros įstatyme, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d. ir kuriuo valstybės advokato institucija buvo visapusiškai pakeista.
Valstybės advokatūra atlieka profesines užduotis valstybės nuosavybės ir kitų teisių bei interesų apsaugos srityje, yra valstybės teisinė atstovė Slovėnijos Respublikos teismuose ir administracinėse įstaigose, užsienio bei tarptautiniuose teismuose ir arbitražo kolegijose, teikia teisinę konsultaciją, dalyvauja taikiai sprendžiant ginčus per ikiteismines procedūras ir vykdo kitas šiuo bei kitais įstatymais nustatytas užduotis.
Valstybės advokatūros užduotis atlieka Generalinis valstybės advokatas, Generalinio valstybės advokato pavaduotojas, vyriausieji valstybės advokatai, valstybės advokatai ir kandidatai į valstybės advokato postą, kurie turi valstybės tarnautojo statusą. Siekiant užkirsti kelią politiniams paskyrimams, Generalinio valstybės advokato ir vyresniojo valstybės advokato atrankos procedūroje nustatyta, kad nepriklausomų ekspertų, kuriems patikėta įvertinti kandidatų tinkamumą, komitetas pateikia nuomonę.
Generalinį valstybės advokatą skiria Slovėnijos Respublikos vyriausybė, remdamasi pagrįstu Teisingumo ministro pasiūlymu ir gavusi ekspertų, kuriems patikėta įvertinti kandidatų tinkamumą, komiteto nuomonę. Generalinio valstybės advokato pavaduotoją skiria Slovėnijos Respublikos vyriausybė, remdamasi Generalinio valstybės advokato pasiūlymu ir pritarus Teisingumo ministrui; jis skiriamas iš vyresniųjų valstybės advokatų. Ir Generalinio valstybės advokato, ir jo pavaduotojo kadencija yra šešeri metai ir ją galima pratęsti. Kad būtų galima eiti vyresniojo valstybės advokato, valstybės advokato arba kandidato į valstybės advokato postą pareigas, turi būti sudaryti darbo santykiai, atitinkantys ne tik Valstybės advokatūros įstatyme nustatytas konkrečias sąlygas, bet ir valstybės tarnybos sistemą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas sąlygas.
Valstybės advokatas, vykdydamas teisinio atstovo pareigas, yra nepriklausomas.
Informacija apie teisininkų profesijas
Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos teismų sistemos interneto svetainėje
Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos advokatūros interneto svetainėje
Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos notarų rūmų interneto svetainėje
Informacija apie teisininkų profesijas Valstybės advokatūros svetainėje
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Slovakijoje.
Teisininkų profesijos. Įvadas
Sistema
Slovakijos Respublikos prokuratūra yra nepriklausoma valstybės institucija, kuriai vadovauja generalinis prokuroras. Veikdama pagal savo įgaliojimus, prokuratūra gina asmenų, juridinių asmenų ir valstybės teises ir teisėtus interesus.
Slovakijos Respublikos prokuratūrai valstybės biudžete skirtas atskiras biudžeto skyrius.
Prokuratūros ir generalinio prokuroro statusą ir funkcijas reglamentuoja Slovakijos Respublikos Konstitucija (149 straipsnis) ir Prokuratūros įstatymas Nr. 153/2001, kuriuo taip pat reglamentuojami generalinio prokuroro ir kitų prokurorų įgaliojimai. Be to, šiuo įstatymu reglamentuojamas prokuratūros veiklos organizavimas ir valdymas. Prokurorų statusas, teisės ir pareigos nustatyti Prokurorų ir prokurorų stažuotojų įstatyme Nr. 154/2001.
Hierarchinė struktūra
Prokuratūros, kaip teisės gynimo institucijos, organizacinė struktūra turi būti hierarchinė. Prokuratūra užtikrina vienodą įstatymų ir kitų visuotinai taikomų teisės aktų taikymą, taip pat vienodą baudžiamosios politikos taikymą.
Prokuratūros sistemoje nustatyta prokurorų hierarchija. Visi prokurorai yra pavaldūs generaliniam prokurorui.
Įgaliojimai
Prokuratūros įgaliojimai:
Pareigos
Generalinis prokuroras ir atskiri prokurorai atlieka visas pareigas, kurias apima prokuratūros įgaliojimai, ir įgyvendindami savo pareigas bei įsipareigojimus naudojasi visomis įstatymų numatytomis priemonėmis. Jie privalo:
Hierarchija
Slovakijos Respublikos prokuratūros organizacinę sistemą sudaro šios institucijos:
Generalinė prokuratūra yra aukščiausioji institucija, vadovaujanti prokuratūros sistemai. Generalinę prokuratūrą sudaro:
Generalinės prokuratūros būstinė įsikūrusi Bratislavoje.
Pavaldžių prokuratūrų būstinės ir veiklos teritorijos atitinka atitinkamų teismų būstines ir veiklos teritorijas. Tačiau būstinės ir teritorinė jurisdikcija neatitinka šalies administracinio teritorinio suskirstymo.
Prokurorai atlieka savo pareigas tarnybinių santykių pagrindu; jie nustatomi skiriant prokurorus į pareigas. Prokurorus į prokuroro pareigas neribotam laikotarpiui skiria generalinis prokuroras. Prieš pradėdami eiti pareigas prokurorai turi duoti priesaiką be išlygų.
Kvalifikacija
Prokurorai turi būti Slovakijos piliečiai ir atitikti tam tikras sąlygas. Jie turi:
Prokuroro egzaminui gali registruotis tik prokuroras stažuotojas. Kandidatai į laisvas prokurorų stažuotojų darbo vietas atrenkami vykdant atrankos egzaminą.
Teismo ekspertų egzaminai, advokatų egzaminai ir notarų egzaminai pagal įstatymus taip pat pripažįstami prokuroro egzaminais.
Paaukštinimas į vyriausiojo prokuroro pareigas arba aukštesnes pareigas įmanomas tik praėjus atrankos procedūrą ir Prokurorų tarybos konsultacijas.
Prokuroras gali būti siunčiamas laikinai eiti pareigas kitoje prokuratūroje tik jo sutikimu. Nesant tokio sutikimo, prokurorai gali būti laikinai komandiruojami eiti pareigas kitoje prokuratūroje ilgiausiai 60 darbo dienų per kalendorinius metus, jeigu tai būtina, kad atitinkama prokuratūra tinkamai atliktų savo funkcijas.
Prokurorai gali būti perkelti į kitą prokuratūrą tik jų sutikimu ar prašymu arba kai jie perkeliami dėl drausminių priežasčių.
Generalinis prokuroras gali nušalinti prokurorą, jei jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl tyčinio nusikaltimo arba dėl aplaidaus nusikaltimo vykdant prokuroro pareigas, arba jei jam iškelta drausmės byla dėl veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas atleisti jį iš prokuroro pareigų.
Prokuroro tarnybiniai santykiai gali būti nutraukti tik dėl įstatymuose nustatytų priežasčių.
Prokuroras prižiūri, kaip laikomasi teisės aktų prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą ir parengiamojo proceso metu. Įgyvendindami priežiūros funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus:
Tik prokuroras turi įgaliojimus:
Vykdydami savo priežiūros įgaliojimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad asmenų, kuriems atimta laisvė, arba asmenų, kurių laisvė apribota, kalinimo vietos atitiktų teisės aktų reikalavimus, prokurorai turi užtikrinti, kad tokie asmenys minėtose vietose būtų kalinami tik remiantis teismo sprendimu arba kitos įgaliotos valstybės įstaigos sprendimu ir kad atitinkamose vietose būtų laikomasi įstatymų ir kitų visuotinai taikomų teisės aktų.
Civilinėse bylose prokuroras turi tokius įgaliojimus:
Prižiūrėdamas, kaip viešojo administravimo institucijos laikosi įstatymų ir kitų visuotinai taikomų teisės aktų, prokuroras turi teisę patikrinti teisėtumą:
Sistema
Teismo darbuotojai
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Slovakijos advokatūros interneto svetainėje.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Slovakijos teisinės pagalbos centro interneto svetainėje.
Slovakijos Respublikos notarai privalo turėti teisinio išsilavinimo laipsnį.
Notaro funkcija – įgyvendinti prevencinį teisingumą ir išduoti patvirtintus oficialius dokumentus..
Notarų veiklą prižiūri Teisingumo ministerija.
Notarai turi būti Slovakijos Respublikos notarų rūmų nariai.
Teisinių duomenų bazės
Notarų rūmų interneto svetainėje yra tik notarams skirtas intranetas. Prieiga nemokama, tačiau galima rasti tik ribotą informaciją.
Duomenų bazėje galima susipažinti su tokia informacija:
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje pateikiama Suomijos teisininkų profesijų apžvalga.
Suomijos teisininkų profesijos – tai, be kita ko, teismuose dirbantys teisėjai, prokurorai, valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys, advokatai, licencijuoti teisiniai konsultantai, notarai ir antstoliai.
Nacionalinėje prokuratūroje dirba apie 550 žmonių. Apie 400 iš jų yra prokurorai. Be to, prokuratūroje, įvairiose pagalbinėse ir ekspertų pareigose, dirba apie 150 žmonių.
Nacionalinę prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra, veikianti kaip centrinis administracinis padalinys, ir penkios prokuratūros apygardos: Pietų Suomijos, Vakarų Suomijos, Šiaurės Suomijos, Rytų Suomijos ir Alandų. Prokuratūra visoje Suomijoje turi 34 biurus.
Nacionalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras – aukščiausio lygmens prokuroras šalyje.
Generalinė prokuratūra atsakinga už centrinę administraciją, vadovavimą Nacionalinei prokuratūrai, jos priežiūrą ir bendrą veiklą. Faktinį baudžiamojo persekiojimo darbą atlieka apygardų prokuratūros.
Nacionalinė prokuratūra priklauso administracinei Teisingumo ministerijos kompetencijai.
Nepriklausoma Nacionalinė prokuratūra yra valstybės institucija ir teisminių institucijų sistemos dalis. Jos užduotis – užtikrinti, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, t. y. kad už nusikalstamą veiką būtų baudžiama įstatymu nustatytomis bausmėmis. Prokurorai nutarimus dėl baudžiamojo persekiojimo priima nepriklausomai, jie yra nepriklausomi teisminiai organai.
Baudžiamajame procese prokuroras tarp valdžios institucijų atlieka esminį vaidmenį, kuris prasideda nuo ikiteisminio tyrimo ir baigiasi teismo procesu. Prokuroras už nedidelius nusižengimus taip pat gali skirti baudą.
Prokuroro pareigos daugiausia apima baudžiamąjį persekiojimą ir teismo procesą. Vykstant baudžiamajam persekiojimui, prokurorai, remdamiesi pateiktais kaltinimais, sprendžia, kurias bylas perduoti į teismą. Prokuroras nagrinėjant bylą teisme turi įrodyti, kad nusikalstama veika, kuria kaltinamasis yra kaltinamas, buvo padaryta.
Prokuroras taip pat užtikrina, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas pakankamai išsamiai. Prokuroras su sudėtingesnėmis baudžiamosiomis bylomis susipažįsta jau ikiteisminio tyrimo pradžioje ir tyrimo vadovo siūlymu taip pat gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dar iki kaltinimų pateikimo etapo.
Prokuroro vaidmuo ikiteisminio tyrimo metu itin svarbus tada, kai įtariama, jog policijos pareigūnas padarė nusikaltimą. Tokiu atveju ikiteisminiam tyrimui vadovauja būtent prokuroras.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos pateikiama Nacionalinės prokuratūros interneto svetainėje.
Suomijoje daugiausia teismų sprendimų priima profesionalūs teisėjai. Apylinkės teismuose taip pat dirba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai. Teisėjai yra nepriklausomų teismų sistemos nariai. Jie eina pareigas Aukščiausiajame Teisme, apeliaciniuose teismuose ir apylinkių teismuose, Aukščiausiajame administraciniame teisme ir administraciniuose teismuose, Draudimo teisme, Darbo ginčų teisme ir Komerciniame teisme. Teisėjai yra valstybės pareigūnai ir jų negalima pašalinti iš tarnybos. Teisėjo įgaliojimų negalima sustabdyti, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimą priima teismas. Be to, teisėjo neleidžiama perkelti į kitą darbo vietą, jeigu negaunamas jo sutikimas.
Centrinės valdžios valstybės tarnautojų įstatymo 12 skyriuje išdėstytos atskiros nuostatos, taikytinos teisėjams kaip valstybės tarnautojams. Įstatyme nustatyta, kad kitų valstybės tarnautojų atostogų, įspėjimo, laikino darbo ir atleidimo iš tarnybos nuostatos teisėjams netaikomos. Pagal Centrinės valdžios valstybės tarnautojų įstatymą teisėjai įpareigojami atsistatydinti iš pareigų sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (teisėjų pensinis amžius yra 68 metai) arba jeigu teisėjas visam laikui tampa neveiksnus.
Teisėjai
Asmuo, siekiantis tapti teisėju, privalo turėti aukštąjį universiteto diplomu patvirtintą teisinį išsilavinimą ir būti baigęs vienerių metų mokymą pirmosios instancijos teisme. Įprastas būdas tapti teisėju – pradėti darbą vyresniuoju sekretoriumi apeliaciniame teisme, tada būti paskirtam apylinkės teismo ar apeliacinio teismo teisėju. Vėliau kandidatai gauna papildomus mokymus. Apeliacinis teismas skelbia laisvas vietas ir Teisėjų skyrimo komisija vertina kandidatų tinkamumą. Teisėjus skiria Respublikos Prezidentas.
Teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai
Apylinkės teismuose dirba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, kurie dalyvauja priimant sprendimus tam tikrose bylose. Daugiausia teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai kviečiami nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tačiau jie taip pat gali dalyvauti civilinėse bylose ir sprendžiant ginčus, kilusius dėl nuomos. Apylinkės teisme bylą nagrinėja vienas nuolatinis teisėjas, kuris pirmininkauja posėdžiams, ir trys teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai. Teisinio išsilavinimo neturintiems teisėjams suteikiami atskiri įgaliojimai ir, jeigu reikia, sprendimas priimamas balsuojant; nuosprendį lemia daugumos balsai. Jeigu balsuojant baudžiamojoje byloje balsai pasiskirsto po lygiai, pirmenybė teikiama kaltinamajam palankiausiai nuomonei; nagrinėjant civilinę bylą, lemiamas yra posėdžio pirmininko balsas.
Savivaldybės tarybos teisinio išsilavinimo neturinčius teisėjus skiria ketveriems metams. Kiekviena savivaldybė privalo turėti ne mažiau nei du tokius teisėjus; stambios savivaldybės turi jų daug daugiau. Teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai turėtų kuo geriau atitikti savivaldybės demografinę, lyčių, kalbinę ir profesinę struktūrą.
Teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas turi būti Suomijos pilietis. Jaunesnių nei 25 metų ar vyresnių kaip 63 metų žmonių neleidžiama skirti tokiais teisėjais. Žmonių, kurie eina pareigas teismuose arba įkalinimo įstaigose arba yra prokurorai, advokatai ar policijos pareigūnai, teisinio išsilavinimo neturinčiais teisėjais skirti neleidžiama. Teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas prisiekia kaip teisėjas arba iškilmingai pasižada prieš pradėdamas eiti pareigas.
Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas kartą per mėnesį arba 12 kartų per metus turėtų dalyvauti nagrinėjant bylą. Apylinkės teismas moka teisinio išsilavinimo neturinčiam teisėjui atlygį už dalyvavimą nagrinėjant bylą ir kompensuoja jo negautas pajamas.
Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra teisininkai arba advokatai, kuriuos samdo valstybinės teisinės pagalbos įstaigos. Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra valstybės pareigūnai, kuriuos eiti pareigas skiria teisingumo ministras. Teisinės pagalbos įstaigų veiklą administruoja Teisingumo ministerija.
Dirbti į valstybinės teisinės pagalbos įstaigas priimami asmenys, turintys teisės magistro diplomą (suom. oikeustieteen kandidaatti arba oikeustieteen maisteri) ir įgiję reikiamos advokato veiklos arba bylų nagrinėjimo patirties. Daugelis valstybinę teisinę pagalbą teikiančių įgaliotųjų asmenų taip pat turi garbės vardą varatuomari (teisme patirties įgijęs teisės magistras).
Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra įpareigoti dalyvauti teismo posėdžiuose. Eidami savo pareigas jie privalo laikytis tinkamo advokatų profesinio elgesio taisyklių. Šiuo atžvilgiu valstybinę teisinę pagalbą teikiantiems įgaliotiesiems asmenims taikomi Suomijos advokatūrai suteikti įgaliojimai atlikti drausminę priežiūrą. Daugiau nei pusė Suomijos valstybinę teisinę pagalbą teikiančių įgaliotųjų asmenų yra Advokatūros nariai. Eidami savo pareigas valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra nepriklausomi nuo bet kurių kitų dalyvių.
Teisę vadintis profesiniais vardais, t. y. suom. asianajaja, šved. advokat, turi tik Suomijos advokatūros nariai. Bet kuris narystės Suomijos advokatūroje prašantis asmuo privalo:
Baudžiamosios arba deliktinės atsakomybės atžvilgiu advokato atsakomybė iš esmės nesiskiria nuo kitų piliečių atsakomybės. Tačiau kiekvienas advokatas privalo draustis civilinės atsakomybės draudimu, kad būtų atlyginta bet kokia žala, padaryta dėl kitų priežasčių negu tyčiniai veiksmai arba didelis aplaidumas. Advokatūra yra įsteigusi kompensacijos fondą, iš kurio atlyginami nuostoliai, padaryti nusikalstamu advokato elgesiu.
Be to, advokatas yra atsakingas kaip profesionalas. Advokatūros valdyba turi užtikrinti, kad advokatai savo pareigas eitų laikydamiesi profesinės etikos taisyklių. Jeigu advokatai šių taisyklių nesilaiko, Advokatūra pradeda drausmines procedūras, jos dažniausiai pradedamos rašytiniu skundu arba įspėjimu. Teisingumo kancleriui pranešama apie Advokatūros priimtus sprendimus ir jis šiuos sprendimus gali apskųsti Helsinkio apeliaciniam teismui.
Suomijos advokatūra yra viešosios teisės reglamentuojama organizacija, veikianti pagal 1958 m. Advokatūros įstatymą. Iki šios organizacijos veikė įregistruota to paties pavadinimo asociacija. Visi abiejų organizacijų nariai yra ir visada buvo advokatai.
Advokatūroje yra apie 1 850 narių, kurie vadinami advokatais (suom. asianajaja, šved. advokat). Advokatų kontorose dirba maždaug 600 asocijuotų teisininkų. Apie 120 advokatų yra valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys. Teisinės pagalbos įstaigos taip pat samdo daugiau kaip 100 valstybinę teisinę pagalbą teikiančių įgaliotųjų asmenų, kurie Advokatūrai nepriklauso.
Po drausminių procedūrų iš Advokatūros pašalinti teisininkai vis tiek gali verstis savo profesija, naudodami kitokį profesinį vardą. Tačiau tokiu atveju teisininkas savo veikla verčiasi neturėdamas advokatui taikomų įpareigojimų ir neprižiūrimas Advokatūros.
Suomijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, sulaukęs 25 metų, gali verstis advokato praktika, jeigu žinoma, kad jis yra sąžiningas ir dėl kitų savo savybių ir gyvenimo būdo yra tinkamas tapti advokatu. Jis turi atitikti akademinius reikalavimus, kurie galioja Suomijoje norint eiti teismines pareigas, būti įgijęs įgūdžių, kurie reikalingi advokato veiklai ir turėti su advokato darbu susijusios patirties. Be to, jis neturi būti bankrutavęs ir turi būti visiškai veiksnus.
Pagal tarptautinius įsipareigojimus, kurie yra įsigalioję Suomijoje, asmuo, neatitikęs Suomijoje galiojančių akademinių reikalavimų ir neturintis Suomijoje reikalaujamos darbo patirties, tačiau įgijęs profesinių advokato kvalifikacijų vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, gali verstis advokato praktika. Tokiais atvejais dalyvaudamas Advokatūros rengiamame egzamine pareiškėjas turi įrodyti, kad jis pakankamai išmano Suomijos įstatymus ir teisininko praktiką Suomijoje.
Be to, Europos Sąjungos valstybėje narėje advokato kvalifikaciją įgijęs asmuo be egzamino gali gauti leidimą verstis advokato praktika. Jeigu asmuo nelaikė egzamino, leidimas verstis advokato praktika išduodamas, kai pareiškėjas ne trumpiau kaip trejus metus savo pradiniu profesiniu vardu buvo įregistruotas Advokatūros tvarkomame advokatų registre ir turi kvalifikaciją verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje (ES registras). Taip pat asmuo turi įrodyti, kad bent minėtą laikotarpį Suomijoje jis reguliariai vertėsi advokato praktika.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos galima rasti Suomijos advokatūros interneto svetainėje.
Licencijuotas teisinis konsultantas yra teisininkas, gavęs Teisinių konsultantų tarybos licenciją verstis teisinio konsultanto veikla. Licencijuoti teisiniai konsultantai, teisme atlikdami konsultanto ar įgalioto asmens funkcijas, privalo laikytis profesinio elgesio taisyklių, lygiaverčių nurodytoms Elgesio kodekse. Šiuo požiūriu licencijuotus teisinius konsultantus prižiūri Suomijos advokatūros Priežiūros valdyba, Teisinių konsultantų taryba ir Teisingumo kancleris.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos apie teisinių konsultantų sąrašą pateikta Suomijos teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Suomijoje notarų veikla reglamentuojama įstatymu. Notarus samdo vietinės registro įstaigos ir jurisdikcinių apylinkių įstaigos. Teisę dirbti notaru turi teisės magistro laipsnį turintys asmenys (suom. oikeustieteen kandidaatti or oikeustieteen maisteri).
Nors galima įžvelgti nemažai panašumų, Suomijoje notarų pareigos gerokai skiriasi nuo jų kolegų likusioje Europos dalyje ir Jungtinėse Valstijose pareigų. Suomijoje notaras visada yra valstybės pareigūnas. Tačiau notarai nėra visą darbo dieną dirbantys darbuotojai; dauguma notarų funkcijas atliekančių pareigūnų yra apylinkės registro įstaigų darbuotojai, dirbantys vietinėse registro įstaigose. Kadangi civilinės teisės klausimais taikoma sutarčių laisvės doktrina, notaro patvirtinimas Suomijoje nėra būtina sutarčių galiojimo sąlyga. Vienintelė civilinės teisės sutartis, kuriai Suomijoje reikia notaro patvirtinimo, yra nuosavybės teisės perleidimo sutartis.
Notarai, be kitų dalykų, patvirtina parašus, pažymėjimų kopijas ir gyvenimo aprašymus. Notarai taip pat gali patvirtinti dokumentus su apostile, pažymėjimus, kurie paliudija, kad tam tikrą dokumentą pasirašęs asmuo eina dokumente nurodytas pareigas ir kad jis įgaliotas išrašyti dokumentą.
Suomijos nacionalinė vykdymo užtikrinimo institucija yra Teisingumo ministerijos tarnyba, atsakinga už nepriklausomą įstatyminio vykdymo užtikrinimo funkcijų atlikimą. Vykdymo užtikrinimas yra teisminės sistemos dalis, jis grindžiamas įstatymu. Vykdymo užtikrinimo funkcijos – tai, be kita ko, vykdyti išieškojimą pagal pateiktus reikalavimus, iškeldinimą iš būsto ir saugumo priemones. Vykdymo užtikrinimo institucija veikia nešališkai, atsižvelgia tiek į kreditoriaus, tiek į skolininko teises. Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos 64 biurų tinklas apima visą Suomiją.
Antstolis, vykdymo užtikrinimo pareigūnas, yra bendras terminas, apibūdinantis vykdymo užtikrinimo funkcijas atliekančius valdžios pareigūnus. Antstolis turi nepriklausomus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus.
Pagal teisės aktus, antstoliai yra:
Nacionalinėje vykdymo užtikrinimo institucijoje taip pat yra kitų pareigybių, pvz., patarėjas ekonomikos klausimais, specialistas, administracinis antstolis ir vyresnysis administracinis antstolis.
Dauguma vykdymo užtikrinimo reikalavimų įvykdomi elektroninėmis išieškojimo priemonėmis Nacionaliniame pagrindiniame vykdymo užtikrinimo skyriuje, todėl tiesioginio kontakto su skolininku neprireikia.
Atitinkamose savo teritorijose penki regioniniai plačiojo vykdymo užtikrinimo skyriai yra atsakingi, pavyzdžiui, už konfiskuoto turto (turto aprašymas) pardavimą ir kitas daugiau pastangų reikalaujančias vykdymo užtikrinimo funkcijas.
Nacionalinis specialiojo vykdymo užtikrinimo skyrius atlieka daug tiriamųjų, daug laiko atimančių funkcijų, dalyvauja tarpžinybiniame bendradarbiavime ir kovoje su šešėline ekonomika bei ekonominiais nusikaltimais.
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos Centrinė administracija atsako už administracinę priežiūrą, vykdymo užtikrinimo tarnybos veiklos vystymą ir kontrolę. Centrinė administracija taip pat atsako už visos institucijos veiklos rezultatus ir veiksmingumą.
Institucijos Centrinė administracija nedalyvauja atliekant konkrečias vykdymo užtikrinimo funkcijas; visi vykdymo užtikrinimo skyriai veikia nepriklausomai. Konkrečios vykdymo bylos visada priklauso už bylą atsakingo antstolio / vykdymo užtikrinimo pareigūno jurisdikcijai, Centrinė administracija negali peržiūrėti, pavyzdžiui, konkrečiose vykdymo bylose priimtų nutarimų.
Daugiau informacijos pateikiama Suomijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos interneto svetainėje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šioje dalyje apžvelgiamos teisininkų profesijos Švedijoje.
Prokurorai
Teisėjai
Advokatai
Notarai
Kitos teisininkų profesijos
Prokuratūros tarnybą sudaro Prokuratūra (Åklagarmyndigheten) ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuras (Ekobrottsmyndigheten). Abi institucijos tiesiogiai atsakingos Vyriausybei (Teisingumo ministerijai). Švedijos prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, o Ekonominių nusikaltimų tyrimo biurui – generalinis direktorius. Už prokuratūros darbą ir vadovavimą jai atsakingas generalinis prokuroras (Riksåklagare), kuris yra aukščiausiasis valstybės prokuroras.
Generalinis prokuroras yra atsakingas už teisinę plėtrą, Aukščiausiojo Teismo veiklą ir administracinių užduočių vykdymą. Už konkrečias prokuratūros sritis atsakingi vyresnieji prokurorai. Prokurorus skiria generalinis prokuroras. Jie paskiriami į apylinkes, kuriose dirba kaip apylinkės prokurorai. Kai kurie apylinkės prokurorai specializuojasi tam tikrose srityse. Apylinkių prokuratūrų yra 32. Be to, yra trys tarptautinės ir keturios nacionalinės prokuratūros, dirbančios su tam tikromis bylomis. Kiekvienos apylinkės prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras.
Priimdami sprendimus visi prokuratūros prokurorai yra nepriklausomi, o tai reiškia, kad vyresnysis prokuroras negali nuspręsti, kokius sprendimus jam pavaldus prokuroras gali priimti byloje, už kurią jis yra atsakingas. Prokurorais tapti gali tik Švedijos piliečiai. Be to, norint dirbti prokuroru, būtina turėti teisės magistro laipsnį ir teisinio darbo patirties, tai yra, būti dvejus metus dirbusiam žemesniosios instancijos teisme. Tam tikrais atvejais teisės magistro laipsniui prilyginamas kitoje Skandinavijos šalyje įgytas teisininko išsilavinimas. Prokurorai pirmiausia priimami kaip prokurorai stažuotojai devyniems mėnesiams ir jiems paskiriamas padedantis kuratorius. Po to, prieš paskiriant prokurorą eiti apylinkės prokuroro pareigas, jis atlieka dvejų metų mokomosios darbo praktikos kursą.
Stokholme, Geteborge ir Malmėje veikia specialūs prokuratūros plėtros centrai, kuriems vadovauja vyresnysis prokuroras. Šie centrai rengia metodikas ir vykdo teisinę plėtrą atitinkamose baudžiamosios teisės srityse ir veikia kaip žinių centrai pagal savo kompetencijos sritis. Jie taip pat vykdo tolesnius teisinius tyrimus ir priežiūrą, pavyzdžiui, nagrinėja skundus dėl prokurorų sprendimų.
Trys pagrindinės prokuroro pareigos yra:
Prokuroras vadovauja ikiteisminiam apysunkių ir sunkių nusikaltimų, kai asmuo pagrįstai įtariamas įvykdęs nusikaltimą, tyrimams. Jeigu yra ypatingų priežasčių, prokuroras gali vadovauti ir kitų nusikaltimų tyrimams. Prokuroras, kaip ikiteisminio tyrimo vadovas, privalo užtikrinti, kad nusikaltimas būtų tiriamas tinkamai. Nesunkius nusikaltimus nuo pradžios iki pabaigos tiria policijos pareigūnai.
Kai ikiteisminį tyrimą vykdo prokuroras, jam padeda policija. Prokuroras vykdo nuolatinę tyrimo kontrolę ir priima sprendimus dėl taikytinų tyrimo priemonių ir reikiamų sprendimų. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras nusprendžia, ar reikia kelti bylą. Tai taikoma ir ikiteisminiam tyrimui, už kurį atsakinga policija.
Kita svarbi prokuroro darbo dalis – parengti bylas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Priimdamas sprendimą pareikšti kaltinimus ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, prokuroras nustato baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas. Teisme prokurorai dažniausiai būna vieną arba dvi dienas per savaitę.
Tik generalinis prokuroras turi teisę iškelti bylą arba palaikyti kaltinimus Aukščiausiajame Teisme. Tačiau jis turi teisę paskirti pavaduojantį Generalinės prokuratūros prokurorą arba kitą prokurorą atstovauti generaliniam prokurorui Aukščiausiajame Teisme.
Daugiau informacijos apie prokurorus galima rasti viešai prieinamoje Prokuratūros interneto svetainėje.
Nuolatinius teisėjus (ordinarie domare) skiria Vyriausybė nepriklausomos valstybinės patariamosios tarnybos – Teisėjų tarybos (Domarnämnden) – rekomendacija. Nuolatinis teisėjas gali būti atleistas iš pareigų iš esmės tik Vyriausybės dokumente (regeringsformen) nustatytais atvejais.
Teisėjais tapti gali tik Švedijos piliečiai. Be to, norint dirbti teisėju, būtina turėti teisės magistro laipsnį. Tam tikrais atvejais teisės magistro laipsniui prilyginamas kitoje Skandinavijos šalyje įgytas teisininko išsilavinimas. Dauguma nuolatinių teisėjų dirba apylinkių ar administracinių teismų, apeliacinių teismų arba administracinių apeliacinių teismų teisėjais. Apeliacinio teismo ar administracinio apeliacinio teismo vadovas yra vadinamas pirmininku (president), o apylinkės teismo arba administracinio teismo – vyriausiuoju teisėju (lagman). Aukščiausiojo Teismo ir Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai vadinami aukščiausiaisiais teisėjais (justitieråd).
Daugelis nuolatiniais teisėjais skiriamų asmenų karjerą pradeda tradiciškai: dvejus metus dirba teismo referentais apylinkės teisme(329 Kb) arba administraciniame teisme(281 Kb) , o vėliau teikia savo kandidatūras tapti teisėjais asistentais arba teismo referentais (fiskal) apeliaciniame teisme arba apeliaciniame administraciniame teisme. Ne mažiau negu po vienų metų darbo tokiame teisme teisėjas stažuotojas turi bent dvejus metus dirbti teisėju asistentu apylinkės teisme arba teismo referentu administraciniame apeliaciniame teisme. Po to jis bent metus turi dirbti apeliaciniame teisme arba administraciniame apeliaciniame teisme asocijuotu teisėju. Sėkmingai užbaigęs šį bandomąjį laikotarpį, teisėjas stažuotojas yra paskiriamas apeliacinio teismo arba administracinio apeliacinio teismo asocijuotu apeliaciniu teisėju. Teismo referentai ir asocijuoti teisėjai – nenuolatinių teismuose dirbančių teisėjų pareigų pavyzdžiai. Teismuose taip pat dirba tam tikras teisininkų referentų(280 Kb) ir pranešėjų(281 Kb) skaičius.
Kiekviename apylinkės teisme, apeliaciniame teisme, administraciniame teisme ir administraciniame apeliaciniame teisme dirba tam tikras tarėjų (nämndemän) skaičius. Tarėjus ketverių metų laikotarpiui skiria:
Daugiau informacijos apie teisėjus ir tarėjus galima rasti Švedijos teismų interneto svetainėje ir Švedijos teisėjų asociacijos interneto svetainėje (informacija apie teisėjus).
Pagal Švedijos įstatymus tik Švedijos advokatų asociacijos (Sveriges Advokatsamfund) nariai gali vadintis profesiniu advokato (advokat) vardu. Kad taptų asociacijos nariu, asmuo turi atitikti, be kita ko, šiuos reikalavimus:
Daugiau informacijos galima rasti Švedijos advokatų asociacijos interneto svetainėje.
Teismo procese dalyvaujantis teisės patarėjas nebūtinai turi būti advokatas, tačiau teismas turi pripažinti teisės patarėją tinkamu šioms pareigoms. Iš esmės valstybės gynėjais gali būti skiriami tik advokatai.
Be valstybės notaro (žr. toliau pateiktą informaciją), Švedijoje nėra specialias funkcijas atliekančių notarų.
Notarą skiria Apygardos administracinė valdyba (länsstyrelsen). Notaras privalo turėti teisinį išsilavinimą, mokėti švedų kalbą ir būti tinkamas kitais atžvilgiais.
Viešo šios profesijos žinyno ir (arba) interneto svetainės nėra.
Papildomos informacijos apie notarus galima rasti kai kurių apskričių administracinių valdybų interneto svetainėse.
Notaro funkcija – padėti gyventojams tvarkyti įvairius reikalus, kaip antai:
Viešo šios profesijos žinyno ir (arba) interneto svetainės nėra.
Papildomos informacijos apie notarus galima rasti kai kurių apskričių administracinių valdybų interneto svetainėse.
Švedijos teismo sprendimų vykdymo tarnyba (Kronofogdemyndigheten) yra atsakinga už skolų išieškojimą ir kitų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą. Šioje tarnyboje dirba antstoliai (kronofogde), turintys užtikrinti, pvz., kad teismo sprendimai būtų vykdomi pagal įstatymus. Antstolio profesijos Švedijoje galima išmokti. Tam reikia būti Švedijos piliečiu, turėti teisės magistro arba lygiavertį išsilavinimą ir teisę dirbti teismo referentu (notarie). Tam tikrais atvejais pastarąją gali pakeisti speciali patvirtinta praktika arba gali būti taikoma supaprastinta procedūra.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos kai kurios svarbiausios Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso jurisdikcijos teisininkų profesijos. Pateikiama informacija apie teisėjus, prokurorus ir įvairių tipų advokatus.
Anglijos ir Velso teismų sistemoje skirtingo teisinio statuso teisėjai, dirbantys visą arba ne visą darbo dieną, teisėjauja įvairiuose Anglijos ir Velso teismuose ir specialiosios jurisdikcijos teismuose. Daugiau informacijos apie Anglijos ir Velso teisėjus galite rasti Anglijos ir Velso teisėjų svetainėje.
Ne visą darbo laiką dirbantys teisėjai, atsižvelgiant į atitinkamą viršutinę amžiaus ribą, paprastai skiriami ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pagrindiniai ne visą darbo laiką dirbantys teisėjai yra:
Specialiosios jurisdikcijos teismai išnagrinėja beveik 800 000 bylų per metus įvairiais klausimais, kaip antai mokestiniai ginčai, pensijos ar imigracija.
Specialiosios jurisdikcijos teismai paprastai posėdžiauja kolegijomis, kurios susideda iš teisininko kvalifikaciją turinčio specialiosios jurisdikcijos teismo pirmininko ar teisėjo, kuriam padeda kolegijos nariai, išmanantys atskiras sritis. Prisiekusiųjų nėra, o specialiosios jurisdikcijos teismo teisėjas neturi įgaliojimų paskirti pralaimėjusiajai šaliai laisvės atėmimo bausmę. Jų pagrindinis uždavinys yra pabandyti sėkmingai išspręsti nesutarimus, o tam tikrais atvejais – priimti sprendimą dėl laimėjusiajai šaliai priklausančios kompensacijos ar žalos atlyginimo.
Magistratai, taip pat žinomi kaip taikos teisėjai (arba TT), išnagrinėja daugiau kaip 95 % visų Anglijos ir Velso baudžiamųjų bylų. Daugiau kaip 30 000 magistratų atlieka savo pareigas įvairiose šalies vietovėse, posėdžiaudami bent 26 pusdienius per metus. Jie neprivalo turėti teisininko kvalifikacijos ir už darbą jiems nemokama.
Jie paprastai posėdžiauja kartu trijų asmenų kolegijoje. Iš jų vienas yra dalyvavęs mokymuose ir gali atlikti pirmininko pareigas, t.y. vadovauti savo pareigas atliekančiai kolegijai ir kalbėti jos vardu. Teisėjams visada padeda teisininko kvalifikaciją turintis tarnautojas, kuris pataria teisės ir procesiniais klausimais.
Magistratai nagrinėja palyginti nesunkias baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, smulkių vagysčių, dėl nusikalstamų veiksmų padarytos žalos, viešosios tvarkos pažeidimų, automobilių eismo pažeidimų. Jie taip pat nagrinėja įvairius su šeimos santykiais ir vaikais susijusius klausimus arba pareiškimus dėl licencijų išdavimo.
Karališkoji prokuratūra (Crown Prosecution Service, CPS) yra nepriklausoma institucija, atsakinga už baudžiamąjį persekiojimą bylose, kurias ištyrė Anglijos ir Velso policija. Jai vadovauja generalinis prokuroras, kuris už Karališkosios prokuratūros veiklą atsiskaito parlamentui. Angliją ir Velsą sudaro 42 prokuratūros zonos, kurių kiekvienai vadovauja vyriausiasis vietinės jurisdikcijos prokuroras. Be to, veikia keturi specializuoti nacionaliniai skyriai: organizuoto nusikalstamumo, ypatingų nusikaltimų, kovos su terorizmu skyriai ir sukčiavimo baudžiamojo persekiojimo tarnyba. Po darbo valandų telefono linija „CPS Direct“ teikiamos konsultacijos ir nurodymai policijos pareigūnams visoje Anglijoje ir Velse.
Karališkajai prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras, kuris priima sprendimus dėl sudėtingiausių bei rezonansinių bylų ir konsultuoja policiją baudžiamosios teisės klausimais. Vyriausiajam prokurorui tenka bendra atsakomybė už Karališkosios prokuratūros pateikiamus kaltinimus ir vykdomą baudžiamąjį persekiojimą; jis atsiskaito generaliniam prokurorui.
Karališkojoje prokuratūroje dirba prokurorai ir prokurorų pavaduotojai, taip pat socialiniai darbuotojai ir administratoriai. Vietinės jurisdikcijos prokurorai yra patyrę baristeriai ar advokatai, atsakingi už baudžiamąjį persekiojimą Karūnos vardu. Prokurorų pavaduotojai peržiūri ir perduoda tam tikras bylas magistratų teismams.
Karališkosios prokuratūros darbuotai:
Vietinės jurisdikcijos prokurorai yra valstybės tarnautojai, priimami į tarnybą viešojo konkurso būdu. Kandidatas į šias pareigas privalo būti:
Advokatų taryba yra visų Anglijos ir Velso baristerių vadovaujančioji institucija. Ji įsteigta baristerių interesams ginti, rengti ir įgyvendinti pagrindines politikos iniciatyvas ir užtikrinti advokatūros darbo kokybę, garbę ir nepriklausomumą. Remiantis 2007 m. aktu dėl teisinių paslaugų, užduotis reguliuoti šią profesiją perduota nepriklausomai ir autonominei organizacijai – Advokatūros standartų komisijai. Baristeriai yra individualiai dirbantys, teisiniais klausimais patariantys specialistai ir teismų posėdžių advokatai. Jie dirba savarankiškai arba grupėmis biuruose (kontorose) ir yra žinomi kaip kontorų „nuomininkai“. Baristeriai daugiausia mokomi advokatūros, kitaip tariant, jie mokomi atstovauti savo klientams aukštesniuosiuose teismuose. Jie daug laiko skiria klientams konsultuoti ir byloms nagrinėti, taip pat tyrimams savo specializacijos srityje atlikti. Apie 10 % praktikuojančių baristerių yra karališkieji advokatai (Queen’s Counsel, arba QC), kurie nagrinėja svarbiausias ir sudėtingiausias bylas.
Solisitoriaus darbas – teikti klientams (visuomenės nariams, verslo atstovams, visuomeninėms organizacijoms, labdaros įstaigoms ir kt.) kvalifikuotas teisines konsultacijas ir jiems atstovauti, įskaitant atstovavimą teisme. Jie atlieka labai įvairų darbą. Dauguma solisitorių užsiima privačia praktika, t. y. solisitoriai kaip bendrija teikia klientams paslaugas. Jų praktika gali būti bendro pobūdžio ir apimti įvairias teisės sritis arba jie gali specializuotis kurioje nors vienoje srityje. Kiti dirba kaip samdomi solisitoriai ir tarnauja centrinei bei vietos valdžiai, Karališkajai prokuratūrai, Magistratų teismų tarnybai, prekybos arba pramonės organizacijoms arba kitoms įstaigoms. Solisitoriai gali patys pasirinkti, kokia darbo aplinka jiems labiausiai priimtina.
Paprastai solisitoriai teikia teisines konsultacijas klientams. Prireikus tiems klientams atstovauti Anglijos ir Velso aukštesniuosiuose teismuose, ginti bylą teisme solisitorius paveda baristeriui. Tačiau baristerio reikia ne visada, kadangi tinkamą kvalifikaciją turintys solisitoriai turi teisę dalyvauti svarstant bylą (t. y. jie turi teisę atstovauti klientams) aukštesniuosiuose teismuose.
Teisininkų draugija atstovauja Anglijos ir Velso solisitoriams. Jos pareigos – nuo derybų bei lobistinės veiklos profesiją reguliuojančiose institucijose, vyriausybėje ir kitur iki mokymų bei konsultacijų. Teisininkų draugija siekia padėti ir teikti apsaugą bei paramą solisitoriams Anglijoje ir Velse.
Solisitorių veiklos reguliavimo institucija (Solicitors Regulation Authority, SRA) sprendžia visus reglamentavimo ir drausminimo klausimus, taip pat nustato, prižiūri ir įgyvendina solisitorių darbo standartus Anglijoje ir Velse. Ši organizacija, anksčiau vadinta Teisininkų bendruomenės reguliavimo komisija, dirba tik visuomeniniais interesais.
Teisinių skundų biure (Office for Legal Complaints) gyventojai gali pateikti skundą dėl solisitoriaus darbo. Anksčiau jis vadinosi Teisinių skundų tarnyba (Legal Complaints Service). Ši nepriklausoma ir nešališka institucija sprendžia visus klausimus greitai ir veiksmingai.
Notarai – tai trečioji ir seniausia Anglijos ir Velso teisininkų profesijų šaka. Notarus į notariatą priima ir jiems profesinę kvalifikaciją (įgaliojimus dirbti pagal profesiją) suteikia Profesijų biuras (Faculty Office) (pirmą kartą tai padarė Kenterberio arkivyskupas 1279 m.), o priežiūros funkciją atlieka Profesinis teismas. Notarai yra jungiamoji grandis tarp civilinės ir bendrosios teisės.
Visi notarai turi teisinį išsilavinimą ir, nors dauguma jų taip pat gali tapti solisitoriais, notaro kvalifikacija įgyjama išlaikant nepriklausomai vykdomus atskirus egzaminus. Kad įgytų profesinę kvalifikaciją, visi notarai privalo baigti tuos pačius pradinius mokymus – notarų praktikos studijas Londono universiteto koledže. Įgiję kvalifikaciją, notarai gali užsiimti profesine veikla bet kur Anglijoje ir Velse ir turi iš esmės vienodus įgaliojimus. Notarai ne tik rengia ir išduoda notarinius aktus ir dokumentus – jie taip pat gali konsultuoti dėl testamentų surašymo, paveldėjimo ar turto administravimo klausimų ir tvirtinti turto perdavimo sandorius.
Notarų veikla nuo seno pripažinta visame pasaulyje, tai suteikia piliečiams ir verslo įmonėms judėjimo laisvę. Tokiu būdu notarai palengvina verslo sąlygas ir eilinių piliečių gyvenimą, suteikdami jiems galimybę laisvai tvarkyti savo gyvenimą ir užsiimti verslu be didelių išlaidų ir nereikalingų atidėliojimų.
Notarai turi oficialų antspaudą, o notariniai aktai turi įrodymo galią. Notariniai aktai gali būti konfidencialūs arba vieši; pastarieji taip pat vadinami „autentiškos formos notariniais aktais“. Pasirašyti ir antspaudu pažymėti notaro aktai kaip atsakingo pareigūno teisininko patvirtinti įrodymai yra pripažįstami visose pasaulio šalyse.
Notarai privalo laikytis panašių profesinių taisyklių kaip ir solisitoriai, iš jų reikalaujama kasmet pratęsti veiklos sertifikatus, taip pat turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą bei draudimą nuo atsakomybės dėl įsipareigojimų nevykdymo. Jie pratęsiami tik su sąlyga, kad laikomasi taisyklių. Notaro paskyra yra asmeninė kiekvieno notaro paskyra. Notarų draugija – organizacija, atstovaujanti apie 800 notarų. Notarų lingvistų (Scrivener Notaries) draugija atstovauja maždaug 30 notarų lingvistų, kurių dauguma dirba centrinėje Londono dalyje, o juos skiria nuo seno veikianti gildija „Scriveners Company“.
Patentinių ir prekių ženklų patikėtinių specializacija – teikti konsultacijas intelektinės nuosavybės klausimais. Jie teikia klientams šios srities teisines konsultacijas, visų pirma dėl patentų, prekių ženklų, dizaino ir autorių teisių. Be to, jie atstovauja savo klientams specializuotuose intelektinės nuosavybės bylų teismuose (kai kurie iš jų, įgiję aukštesnę atstovavimo teisme kvalifikaciją, turi daugiau teisių). Dauguma patentinių ir prekių ženklų patikėtinių verčiasi privačia praktika. Daugelis jų dirba atitinkamos specializacijos advokatų kontorose, o kai kurie iš jų dirba su solisitoriais. Be to, nemažai šios profesijos atstovų dirba pramonės įmonėms. Nagrinėjant intelektinės nuosavybės bylą patentinis ir prekių ženklų patikėtinis gali atstovauti klientui teisme panašiai kaip solisitorius ir proceso metu konsultuoti baristerį. Patentinių patikėtinių asociacija (Chartered Institute of Patent Attorneys, CIPA) atstovauja patentinių patikėtinių interesams visoje Jungtinėje Karalystėje. Be kita ko, jos funkcijos yra tartis su vyriausybe dėl intelektinės nuosavybės teisės aktų, rengti patentinių patikėtinių ir stažuotojų mokymus ir palaikyti ryšius su šios profesijos atstovų veiklą reguliuojančiomis įstaigomis. CIPA tikslas – populiarinti šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę. Prekių ženklų patikėtinių asociacija (Institute of Trade Mark Attorneys, ITMA) visoje Jungtinėje Karalystėje atstovauja prekių ženklų patikėtiniams ir jų profesiniams interesams. Šios asociacijos funkcijos – vykdyti lobistinę veiklą ir derėtis su Vyriausybe, jos nepriklausomu teisėkūros padaliniu (IPReg) ir kitomis svarbiomis organizacijomis. Ji organizuoja prekių ženklų patikėtiniams šios srities švietimą, mokymus ir konsultacijas, taip pat populiarina šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę. Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo biuras (Intellectual Property Regulation Board, IPReg) nagrinėja reglamentavimo ir drausminimo klausimus, taip pat nustato patentinių ir prekių ženklų patikėtinių veiklos standartus ir, prižiūri, kaip jų laikomasi ir juos įgyvendina visoje Jungtinėje Karalystėje. Jis veikia gindamas viešąjį interesą bei tvarko patentinių ir prekių ženklų patikėtinių (asmenų ir įmonių) registrus.
Išskyrus magistratų teismus, daugelyje Anglijos ir Velso teismų nereikalaujama, kad tarnautojai ir kitas personalas turėtų teisininko kvalifikaciją. Jie yra valstybės tarnautojai, tvarkantys administracinius klausimus ir padedantys teisėjams. Jie negali teikti teisinių konsultacijų. Kaip valstybės tarnautojus, visus teismų darbuotojus pasamdo Jos Didenybės teismų tarnyba.
Daugiau informacijos apie teismų darbuotojų kategorijas galima rasti čia(456 Kb).
Magistratų teismuose tarnautojų vaidmuo yra kitoks. Magistratai neprofesionalai neturi teisininko kvalifikacijos ir pasikliauja teisininko kvalifikaciją turinčiais tarnautojais, kurių yra dvi rūšys: magistratų teismo justicijos patarėjai ir teisiniai patarėjai (arba teismo tarnautojai).
Magistratų teismo justicijos patarėjai yra pagrindiniai magistratų patarėjai teisės klausimais. Jie yra advokatai (baristeriai arba solisitoriai), turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų atitinkamo darbo stažą. Jie patarinėja magistratams teisiniais ir procesiniais klausimais teisme ir už jo ribų. Jie taip pat atsako už vadovavimą patarėjams teisės klausimais ir jų mokymą, teikiamų teisinių paslaugų kokybę ir nuoseklių konsultacijų jų administruojamos srities teisės klausimais teikimą.
Patarėjai teisės klausimais dirba teisme ir konsultuoja magistratus teisės, teisės praktikos ir procedūrų klausimais. Jie taip pat turi teisininko kvalifikaciją (paprastai yra solisitoriai arba baristeriai).
Aukštojo teismo raštiškus įsakymus vykdo lordo kanclerio paskirti ir apylinkėms priskirti Aukštojo teismo vykdantieji pareigūnai. Jie atsako už teismo įsakymų vykdymą išieškant skolas pagal Aukštojo teismo sprendimus arba Aukštajam teismui perduotus grafysčių teismų sprendimus. Siekdami, kad skola būtų padengta, jie gali areštuoti ir parduoti turtą. Be to, jie tvarko ir prižiūri nuosavybės valdymo ir turto grąžinimo sritis.
Grafystės teismo antstoliai – tai valstybės tarnautojai, pasamdyti Jos Didenybės teismų tarnybos, kad užsiimtų grafysčių teismuose priimtų ir įregistruotų sprendimų ir (arba) įsakymų vykdymu. Jie yra valstybės tarnautojai, kurie užtikrina turto arešto orderių vykdymą, grąžina žemės nuosavybę pagal nuosavybės grąžinimo orderius ir grąžina prekes pagal prekių grąžinimo orderius. Orderius vykdančių antstolių darbą reguliuoja 1984 m. akto dėl grafysčių teismų 85–111 skyriai. Vykdymo procedūros nustatytos Civilinio proceso taisyklėse. Be to, grafysčių teismų antstoliai atlieka kitas pareigas, pavyzdžiui, patys tvarko dokumentus ir orderius dėl perdavimo. Perdavimą reguliuoja akto dėl grafysčių teismų 118–122 skyriai.
Atestuotieji antstoliai – tai privatūs antstoliai, atestuoti pagal Arešto dėl nesumokėtų nuomos mokesčių taisykles, be to, juos patvirtina grafystės teisme dirbantis apygardos teisėjas. Turto areštas dėl nesumokėtos nuomos reiškia, kad nuomojamo turto savininkas areštuoja nuomininko turtą, kad užtikrintų skolos sumokėjimą be teismo įsikišimo. Pagal keletą kitų aktų atestuotiesiems antstoliams leidžiama išieškoti kitas specifines skolas, pavyzdžiui, komunalinius mokesčius, ne namų ūkio mokesčius ir kt.
Karališkoji prokuratūra,
Profesijų biuras,
Notarų draugija,
Anglijos ir Velso teisėjai,
Teisininkų draugija,
Solisitorių veiklos reguliavimo institucija,
Teisinių skundų biuras,
Teisinių paslaugų komisija,
Patentinių patikėtinių asociacija,
Prekių ženklų patikėtinių asociacija,
Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo biuras,
Jos Didenybės teismų tarnyba.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Teisininkų profesijos Šiaurės Airijoje:
Šiaurės Airijos jurisdikcijoje yra šios teismo pareigūnų pareigybės:
Šiaurės Airijos prokuratūra yra pagrindinė baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija Šiaurės Airijoje. Prokuratūra priima nutarimus dėl baudžiamojo persekiojimo Šiaurės Airijos policijos tiriamose bylose, taip pat nagrinėja kitų statutinių institucijų, pvz., Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcijos, tiriamas bylas.
Prokuratūrai vadovauja Šiaurės Airijos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Taip pat yra ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybė. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas turi visus vyriausiojo prokuroro įgaliojimus, tačiau jais naudotis turi šiam vadovaujant ir kontroliuojant. Į abi šias valstybines pareigas pareigūnus paskiria generalinis prokuroras.
Prokuratūra yra vyriausybinė įstaiga, tačiau ne ministerija. Vadovaujantis 2002 m. Šiaurės Airijos teisingumo aktu vyriausiasis prokuroras savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų. Šiuo 2002 m. aktu numatyta, kad vyriausiasis prokuroras ir generalinis prokuroras prireikus turi konsultuotis vienas su kitu dėl bet kokios bylos, už kurią generalinis prokuroras yra atskaitingas Šiaurės Airijos Asamblėjai. Kai kurios prokuratūros tiriamos bylos perduotos Parlamento Vestminsteryje kompetencijai. Su šiomis bylomis susijusias pareigas atlieka Šiaurės Airijos generalinis prokuroras.
Pirmutinė prokuratūros funkcija – priimti sprendimą dėl asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus ir spręsti, kokie turėtų būti tinkami kaltinimai.
Prokuratūra taip pat yra atsakinga už kaltinimo palaikymą teisme. Prokuroras Karūnos vardu teismui pateikia įrodymus. Prokurorai kviečia ir apklausia kaltinimo liudytojus ir atlieka gynybos liudytojų kryžminę apklausą. Bylos pabaigoje jie teismui apibendrina įrodymus Karūnos vardu.
Šiaurės Airijoje baristeriai skirstomi į vyresniuosius advokatus (karališkuosius advokatus) ir advokato padėjėjus. Advokatūrą sudaro advokatai specialistai, turintys atstovavimo teisme patirties, į kuriuos visuomenė gali kreiptis per solisitorius ir tik tam tikrais atvejais – tiesiogiai.
Šiaurės Airijos advokatūra yra nepriklausomų baristerių asociacija, įsikūrusi advokatūros bibliotekoje Belfaste. 2012 m. rugsėjo 1 d. privačia praktika vertėsi beveik 600 baristerių.
Šiaurės Airijoje teisininkų draugija yra priežiūros institucija, reglamentuojanti solisitorių švietimo, vertinimo, drausmės ir profesinio elgesio klausimus. Jos funkcija – užtikrinti nepriklausomumą, etikos normas, profesinę kompetenciją ir visuomenei teikiamų paslaugų kokybę. Solisitoriai gali specializuotis konkrečioje srityje arba užsiimti bendrąja praktika.
Šiaurės Airijoje visi solisitoriai yra pareigūnai, įgalioti priimti priesaika patvirtintus dokumentus. Tai reiškia, kad jie gali tvirtinti oficialius dokumentus (išskyrus jų pačių arba priešiškos bylos šalies parengtus dokumentus).
Be to, kai kurie solisitoriai yra valstybės notarai. Tai reiškia, kad jie gali tvirtinti naudojimui užsienyje skirtus dokumentus. Informaciją apie tai galima rasti Šiaurės Airijos teisininkų draugijos interneto svetainėje.
Patentinių ir prekių ženklų patikėtinių specializacija – teikti konsultacijas intelektinės nuosavybės klausimais. Jie teikia klientams šios srities teisines konsultacijas, visų pirma dėl patentų, prekių ženklų, dizaino ir autorių teisių. Be to, jie atstovauja klientams specializuotuose intelektinės nuosavybės bylų teismuose (kai kurie iš jų, įgiję aukštesnę atstovavimo teisme kvalifikaciją, turi daugiau teisių).
Dauguma patentinių ir prekių ženklų patikėtinių verčiasi privačia praktika. Daugelis jų dirba atitinkamos specializacijos advokatų kontorose, o kai kurie iš jų dirba su solisitoriais. Be to, nemažai šios profesijos atstovų dirba pramonės įmonėms.
Nagrinėjant intelektinės nuosavybės bylas patentinis ir prekių ženklų patikėtinis gali atstovauti klientui teisme panašiai kaip solisitorius ir nagrinėjant bylą konsultuoti baristerį.
Patentinių patikėtinių asociacija (Chartered Institute of Patent Attorneys, CIPA) atstovauja patentiniams patikėtiniams visoje Jungtinėje Karalystėje. Be kita ko, jos funkcijos yra tartis su vyriausybe dėl intelektinės nuosavybės teisės aktų, rengti patentinių patikėtinių ir stažuotojų mokymus ir palaikyti ryšius su šios profesijos atstovų veiklą reguliuojančiomis įstaigomis. CIPA tikslas – populiarinti šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę.
Prekių ženklų patikėtinių asociacija (Institute of Trade Mark Attorneys, ITMA) visoje Jungtinėje Karalystėje atstovauja prekių ženklų patikėtiniams ir jų profesiniams interesams. Šios asociacijos funkcijos – vykdyti lobistinę veiklą ir derėtis su vyriausybe, jos nepriklausomu teisėkūros padaliniu (IPReg) ir kitomis svarbiomis organizacijomis. Ji organizuoja prekių ženklų patikėtiniams šios srities švietimą, mokymus ir konsultacijas, taip pat populiarina šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę.
Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo biuras (Intellectual Property Regulation Board, IPReg) nagrinėja reglamentavimo ir drausminimo klausimus, taip pat nustato patentinių ir prekių ženklų patikėtinių veiklos standartus, prižiūri, kaip jų laikomasi, ir juos įgyvendina visoje Jungtinėje Karalystėje. Jis veikia gindamas viešąjį interesą bei tvarko patentinių ir prekių ženklų patikėtinių (asmenų ir įmonių) valstybinius registrus.
Teismo sekretoriai ir kitas personalas Šiaurės Airijos teismuose yra teisinio išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai, tvarkantys administracinius reikalus.
Teismo sekretoriai užtikrina, kad teisėjai turėtų dokumentus, kurių reikia, kad jie galėtų pirmininkauti bylą nagrinėjant teisme, jie užprotokoluoja nagrinėjant bylą teisėjo priimtą sprendimą ir teikia bet kokią kitą teisėjams reikalingą administracinę pagalbą. Teismo personalas gali konsultuoti į teismą besikreipiančius asmenis teismo proceso klausimais, tačiau negali teikti teisinių konsultacijų arba rekomenduoti, kokių veiksmų bylos šalys turėtų imtis. Visus teismo darbuotojus kaip valstybės tarnautojus įdarbina Šiaurės Airijos teismų tarnyba – žinyba, pavaldi Šiaurės Airijos teisingumo departamentui.
Teismo sprendimų vykdytojai yra Šiaurės Airijos teismų tarnybos įdarbinti valstybės tarnautojai. Jie vykdo teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus per Teismo sprendimų vykdymo tarnybą. Ši tarnyba vykdo magistratų teismų ir grafystės teismų (įskaitant nedidelių ieškinių teismus), taip pat Aukštojo teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus. Atitinkamos šią veiklą reglamentuojančios įstatymo nuostatos yra numatytos 1981 m. Sprendimų vykdymo potvarkyje (Šiaurės Airija) ir 1981 m. Sprendimų vykdymo taisyklėse (Šiaurės Airija) su pakeitimais.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiame puslapyje apžvelgiamos JK Škotijos jurisdikcijos pagrindinės teisininkų profesijos. Pateikiama informacija apie teisėjus, prokurorus ir teisininkus.
Škotijoje atskiros teisėjo profesijos nėra. Tik patyrę solisitoriai ir advokatai gali tapti teisėjais. Škotijoje teisėjo statusą turi šie teismo pareigūnai:
Škotijoje už visą baudžiamąjį persekiojimą atsakinga Karališkoji prokuratūra ir prokurorų tarnyba (angl. Crown Office and Procurator Fiscal Service). Prokuratūrai ir jos tarnybai vadovauja lordas advokatas (angl. Lord Advocate), kuris taip pat yra Škotijos vyriausybės ministras, ir jo pavaduotojas – generalinis solisitorius (angl. Solicitor General).
Karališkoji prokuratūra ir prokurorų tarnyba (COPFS) turi išimtinę kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, staigios ir įtartinos mirties atvejų tyrimą ir skundų dėl policijos veiksmų nagrinėjimą.
1998 m. Škotijos akte (48 skirsnyje) numatyta, kad lordas advokatas (kaip Škotijos baudžiamojo persekiojimo ir mirties atvejų tyrimo sistemos vadovas) bet kokį sprendimą priima nepriklausomai nuo kitų asmenų.
Prokurorais gali tapti tik kvalifikuoti teisininkai arba advokatai.
Policija (ar kitos specializuotos atskaitingos agentūros, pvz., Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcija) atlieka pirminį nusikaltimo tyrimą ir pateikia ataskaitą vietos prokurorui (angl. Procurator Fiscal). Prokuroras šią ataskaitą apsvarsto ir nusprendžia, ar imtis veiksmų visuomenės interesui apginti. Priimdamas sprendimą, prokuroras apsvarsto, ar pakanka įrodymų, ir jeigu taip, kokių veiksmų imtis: vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, taikyti tiesioginę priemonę (pvz., piniginę baudą) ar nesiimti jokių veiksmų. Bylose, kurias turi nagrinėti prisiekusieji, prieš priimdamas sprendimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą, prokuroras apklausia liudytojus, surenka ir patikrina teismo ekspertizės ir kitus įrodymus. Tada jis pateikia ataskaitą Karališkajai prokuratūrai (angl. Crown Counsel), kuri nusprendžia, ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Advokatai yra Škotijos advokatūros nariai. Jie turi teisę dalyvauti visų Škotijos teismų posėdžiuose, tačiau didžioji jų darbo dalis – dalyvauti aukštesnės instancijos teismų (Sesijų teismo ir Aukščiausiojo baudžiamojo teismo) posėdžiuose ir teikti specialisto nuomones teisės klausimais. Vyresnieji advokatai vadinami karalienės advokatais. Visi advokatai yra Advokatų draugijos nariai.
Solisitorių tarp teisininkų daugiausia. Jie gali konsultuoti visais teisės klausimais ir atstovauti klientams teisme. Visi solisitoriai yra Škotijos teisės draugijos nariai. Ši draugija gina profesinius solisitorių interesus ir su šia profesija susijusius viešuosius interesus.
Dar yra solisitorių-advokatų, kurie taip pat yra Škotijos teisės draugijos nariai. Kaip ir advokatai (žr. pirmiau), jie gali dalyvauti Sesijų teismo ir Aukščiausiojo baudžiamojo teismo posėdžiuose.
Valstybiniai notarai yra solisitoriai, registruojantys tam tikrus sandorius ir pasirašantys konkrečius teisinius dokumentus. Tai nėra atskira savarankiška teisininkų profesija.
Patentų ir prekių ženklų srities patikėtinių specializacija – teikti konsultacijas intelektinės nuosavybės klausimais. Jie teikia klientams šios srities teisines konsultacijas, pirmiausia dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registravimo ir dėl su jais susijusio baudžiamojo persekiojimo, taip pat dėl kitų su intelektine nuosavybe susijusių aspektų, įskaitant autorių teisių apsaugą. Kitaip nei civilinė ar baudžiamoji teisė, materialioji intelektinės nuosavybės teisė taikoma visoje Jungtinės Karalystės teritorijoje. Su intelektinės nuosavybės teisėmis susiję ginčai Škotijoje paprastai turi būti nagrinėjami Sesijų teisme, kadangi šiam teismui priklauso išimtinė jurisdikcija patentų ir daugelio kitų registruotų intelektinės nuosavybės teisių srityje (ypač Bendrijos prekių ženklų ir Bendrijos registruoto dizaino srityje). Šiame teisme taip pat dirba keli paskirtieji intelektinės nuosavybės bylų teisėjai ir taikomos specialios intelektinės nuosavybės bylų nagrinėjimo taisyklės. Patentų ir prekių ženklų srities patikėtiniai gali tiesiogiai atstovauti klientams Valstybiniame patentų teisme ir JK intelektinės nuosavybės biurui padavus skundus Aukščiausiojo teismo Patentų teismui Anglijoje ir Velse. Patentų patikėtiniai, turintys kvalifikaciją, leidžiančią bylinėtis teisme, taip pat gali dalyvauti ginčo nagrinėjime Aukščiausiajame teisme Londone, tačiau pagal esamą tvarką patentų ir prekių ženklų patikėtiniai negali atstovauti klientams intelektinės nuosavybės ginčų bylose, nagrinėjamose Škotijos teismuose. Taigi Škotijoje intelektinės nuosavybės ginčų nagrinėjime šiuo metu dalyvauja intelektinės nuosavybės srityje besispecializuojantys teisininkai, kurie dažnai dirba kartu su patentų ir prekių ženklų srities patikėtiniais.
Dauguma patentų ir prekių ženklų srities patikėtinių verčiasi privačia praktika atitinkamos specializacijos advokatų kontorose, o kai kurie iš jų dirba pramonės įmonėms.
Patentų patikėtinių asociacija (angl. CIPA) atstovauja patentų srities patikėtinių interesams visoje Jungtinėje Karalystėje. Jos funkcijos – tartis su vyriausybe dėl intelektinės nuosavybės teisės aktų, užtikrinti patentų srities patikėtinių ir stažuotojų švietimą ir rengti jų mokymus, taip pat palaikyti ryšius su šios profesijos atstovų veiklą reguliuojančiomis įstaigomis. CIPA tikslas – populiarinti šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę.
Prekių ženklų patikėtinių asociacija (angl. ITMA) visoje Jungtinėje Karalystėje atstovauja prekių ženklų patikėtiniams ir jų profesiniams interesams. Šios asociacijos funkcijos – vykdyti lobistinę veiklą ir derėtis su vyriausybe, jos nepriklausomu teisėkūros padaliniu (IPReg) ir kitomis svarbiomis organizacijomis. Ji organizuoja prekių ženklų patikėtinių švietimą, mokymus ir konsultacijas, taip pat populiarina šią profesiją ir intelektinės nuosavybės teisę.
Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo biuras (angl. IPReg) nagrinėja reguliavimo ir drausminimo klausimus, taip pat nustato patentų ir prekių ženklų srities patikėtinių veiklos standartus, prižiūri, kaip jų laikomasi, ir juos įgyvendina visoje Jungtinėje Karalystėje. Jis veikia gindamas viešąjį interesą ir tvarko patentų ir prekių ženklų patikėtinių (asmenų ir įmonių) registrus.
Apygardos teismo pareigūnai ir pasiuntiniai yra teismo pareigūnai, atsakingi už dokumentų įteikimą ir teismo nutarčių vykdymą Škotijoje. Ir pasiuntiniai, ir apygardos teismo pareigūnai dirba privačiose įmonėse, jų užmokestis nustatytas antrinės teisės aktuose.
2007 m. Bankroto ir patikimumo (Škotija) akto 60 skirsnyje pasiuntinių ir apygardos teismo pareigūnų pareigybės panaikinamos ir pakeičiamos nauja teismo pareigūno (angl. Judicial Officer) pareigybe. Remdamasis naujosios Škotijos civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymo komisijos rekomendacija, teismo pareigūnams įgaliojimus suteikia Sesijų teismo lordas pirmininkas.
Karališkoji prokuratūra ir prokurorų tarnyba, Advokatų draugija, Škotijos teisės draugija, Škotijos teisės įstaigų asociacija; Patentų patikėtinių asociacija, Prekių ženklų patikėtinių asociacija, Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo biuras.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.