Teisininkų profesijų organizacinė sistema

Teisininkų profesijos

Teisės mokslinį laipsnį universitete įgijęs asmuo Slovėnijos Respublikos teisingumo sistemoje gali verstis įvairiomis teisininko profesijomis – teisėjo, prokuroro, valstybės prokuroro, advokato ir notaro.

Prokurorai (Tožilci)

Veiklos organizavimas

Pagal Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį prokurorai (državni tožilci) pateikia bei palaiko baudžiamąjį kaltinimą ir turi kitus įstatymais suteiktus įgaliojimus. Jų įgaliojimai ir veiklos organizavimas iš esmės nustatyti Prokuratūros įstatyme (Zakon o državnem tožilstvu) ir Baudžiamojo proceso įstatyme (Zakon o kazenskem postopku).

Slovėnijoje iš viso yra 11 valstybinių apylinkių prokuratūrų (okrožno državno tožilstvo) (Celėje, Koperyje, Kranyje, Krške, Liublianoje, Maribore, Murska Sobotoje, Nova Goricoje, Novo Meste, Ptujyje, Sloven Gradece), Specializuotoji prokuratūra (Specializirano državno tožilstvo), veikianti visoje šalies teritorijoje, ir Vyriausioji prokuratūra (Vrhovno državno tožilstvo Republike Slovenije) Liublianoje.

Specializuotoji prokuratūra įgaliota patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokias nusikalstamas veikas tokiose srityse kaip organizuotas įprastas ir ekonominis nusikalstamumas, terorizmas, korupcija, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, kurių baudžiamajam persekiojimui reikalingi specialiai veikiantys ir parengti valstybės prokurorai. Ypatingųjų įgaliojimų pareigūnų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo departamentas (Odelek za preiskovanje in pregon uradnih oseb s posebnimi pooblastili) veikia kaip nepriklausomas šios prokuratūros padalinys. Šiame specialiųjų tyrimų departamente dirbantys prokurorai įgalioti patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius policijos pareigūnus, policijos įgaliojimų turinčius vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, karo policijos pareigūnus, Gynybos ministerijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnus ir Slovėnijos žvalgybos ir saugumo agentūros pareigūnus. Taip pat jie konsultuoja departamente dirbančius policijos pareigūnus.

Vyriausioji prokuratūra yra aukščiausia šalies prokuratūrų sistemos pakopa, kurioje dirba:

• vyriausieji prokurorai (vrhovni državni tožilci) ir vyresnieji prokurorai (višji državni tožilci),
• laikinieji arba laikinus įgaliojimus turintys prokurorai.

Slovėnijos aukštesniųjų teismų (višja sodišča) nagrinėjamose apeliacinėse bylose vyresnieji prokurorai palaiko apeliacinius skundus. Slovėnijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme (Vrhovno sodišče Republike Slovenije) nagrinėjamos bylos dėl išimtinių teisminės gynybos priemonių baudžiamosios, civilinės ir administracinės teisės srityse patenka į vyriausiųjų prokurorų kompetenciją.

Vyriausiąją prokuratūrą sudaro:

• trys skyriai (baudžiamosios teisės skyrius (kazenski oddelek), civilinių ir administracinių bylų skyrius (civilno-upravni oddelek) bei mokymo ir ekspertų priežiūros skyrius (oddelek za izobraževanje in strokovni nadzor)),
• Ekspertų informacijos centras (Strokovno informacijski center), kuris, be kita ko, organizuoja ekspertų konsultacijas mokesčių, finansų, apskaitos ir kitų sričių klausimais, kurios svarbios sklandžiam prokurorų darbui ir kurios užtikrina, kad informacinė pagalba valstybinių prokurorų įstaigoms būtų pažangi, nuosekli ir veiksminga.

Funkcijos ir pareigos

Pagrindinė prokurorų funkcija ir pareiga – vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą. Prokurorai:

• imasi reikiamų veiksmų, kad būtų išaiškinti nusikaltimai, surasti nusikaltėliai, taip pat teikia policijai konsultacijas ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, per kurį policija veikia nepriklausomai nuo prokuratūros;
• pateikia prašymą pradėti tyrimą;
• pateikia ir palaiko kaltinimus bylą nagrinėjančiame teisme ir
• pateikia apeliacinį skundą dėl negalutinio teismo sprendimo ir prašo taikyti išimtines teisminės gynybos priemones galutinių teismo sprendimų atžvilgiu (skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo baudžiamojoje byloje pateikia prokuroras, pareiškęs kaltinimus pirmosios instancijos teisme, o prašymą taikyti išimtines teisminės gynybos priemones teikia vyriausieji prokurorai).

Pagal taikytinus baudžiamosios teisės aktus prokurorai tam tikrais atvejais tirdami nusikalstamo susivienijimo formas gali pasirinkti kitas, ne baudžiamojo persekiojimo, priemones. Pirma, tai gali būti bylos perkvalifikavimas į susitarimo procedūrą ir laikinas baudžiamojo persekiojimo sustabdymas, su sąlyga, kad įtariamasis laikosi prokuroro nustatytų elgesio taisyklių ir vykdo jo nurodymus. Jeigu susitarimas arba laikinas baudžiamojo persekiojimo sustabdymas duoda teigiamų rezultatų, prokuroras gali nepareikšti kaltinimų, t. y. byla išsprendžiama neteisminiu susitarimu. Be to, prokuroras gali siūlyti teismui priimti nutartį dėl bausmės, kuria kaltinamajam paskiriama tam tikra siūloma bausmė ar kita priemonė be teismo posėdžio.

Vyriausioji prokuratūra taip pat vykdo su materialine baudžiamąja teise nesusijusias funkcijas. Vieno iš trijų Vyriausiosios prokuratūros skyrių – Civilinių ir administracinių bylų skyriaus – vyriausieji prokurorai gali teisėtumo apsaugos pagrindais (zahteva za varstvo zakonitosti) apskųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą ginčo, ne ginčo teisena ir kitose civilinėse bylose. Būtina prašymo taikyti tokią išimtinę teisių gynimo priemonę sąlyga yra viešojo intereso apsauga, o jį gali nustatyti tik vyriausiasis prokuroras. Bylos šalys skundo teisėtumo apsaugos pagrindais pateikti negali.

Teisėjai

Veiklos organizavimas

Profesionalūs teisėjai ir neprofesionalūs teisėjai

Teisėjų (sodniki) statusas reglamentuojamas Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 125–134 straipsniuose ir Teismų tarnybos įstatyme (Zakon o sodniški službi). Teisėjai yra pareigūnai, renkami Nacionalinio Susirinkimo (Državni zbor) Teismų tarybos (Sodni svet) teikimu. Teisėjo pareigybė yra nuolatinė, o amžiaus apribojimai ir rinkimo sąlygos nustatytos įstatymais.

Teisėju gali būti išrinktas asmuo, atitinkantis šiuos bendruosius reikalavimus:

1. yra Slovėnijos pilietis ir puikiai moka slovėnų kalbą;
2. yra teisnus ir veiksnus ir geros bendros sveikatos būklės;
3. yra ne jaunesnis kaip 30 metų;
4. turi Slovėnijos universitete įgytą teisininko mokslinį laipsnį arba teisės bakalauro (UN) ir teisės magistro mokslinį laipsnį arba jam prilyginamą teisės mokslinį laipsnį, įgytą užsienyje ir patvirtintą užsienio kvalifikaciniu pažymėjimu su pridėta nuomone dėl kvalifikacijos arba sprendimu, kuriuo kvalifikacija pripažįstama įdarbinimo tikslu, arba pripažinimo pažymėjimu (odločba o nostrifikaciji);
5. yra išlaikęs valstybinį teisės egzaminą;
6. nėra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
7. jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis kaltinamasis aktas arba, atsižvelgiant į kaltinimą, iškelta byla dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas ex officio.

Pasibaigus kadencijai, teisėjai, kurie priėmė sprendimą ar nuosprendį tyrimo ar teismo procesu metu, kai priimtu sprendimu buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nebeatitinka teisėjams taikomų rinkimo sąlygų.

Teisėjai turi valstybės pareigūnų statusą ir eidami savo pareigas privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisėjo pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose valstybės valdžios institucijose, savivaldos institucijose ar politinėse partijose ar kitomis įstatymuose nustatytomis pareigomis ar veiklos rūšimis. Profesinio rengimo etapu teisėjai specializacijos nesirenka. Teisės sritis, kurioje dirba teisėjas, nustatoma organizuojant konkretaus teismo veiklą – skirtingų tipų ginčams spręsti teisme įsteigiami įvairių teisės šakų skyriai, į kuriuos teisėjai skiriami vadovaujantis metine teismo veiklos programa. Dėl teisėjo skyrimo į aukštesnes pareigas ar aukštesnio rango suteikimo sprendžia Teismų taryba. Teismų taryba taip pat teikia Nacionaliniam Susirinkimui pasiūlymą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, jei vykdydamas savo pareigas jis pažeidžia Konstituciją, sunkiai pažeidžia įstatymus arba piktnaudžiaudamas teisėjo padėtimi įvykdo tyčinę nusikalstamą veiką. Teisėjų paaukštinimo tvarka nustatyta teismų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Yra apylinkės teismo teisėjai (okrajni sodniki), apygardos teismo teisėjai (okrožni sodniki), aukštesniojo teismo teisėjai (višji sodniki) ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai (vrhovni sodniki).

Teisėjai susibūrę į Slovėnijos teisėjų asociaciją, kuri priklauso Tarptautinei teisėjų asociacijai. Asociacijos narystė yra savanoriška.

Teisėjų kolegijų nariai gali būti ir profesionalūs teisėjai (poklicni sodniki), ir neprofesionalūs teisėjai (sodniki porotniki). Kai pagal įstatymą nagrinėti bylą turi teisėjų kolegija, kolegiją sudaro profesionalus teisėjas, kuris yra kolegijos pirmininkas, ir du neprofesionalūs teisėjai, jeigu įstatymais nenustatyta kitaip. Kai pagal įstatymą nagrinėti bylą turi penkių teisėjų kolegija, kolegiją sudaro profesionalus teisėjas, kuris yra kolegijos pirmininkas, dar vienas profesionalus teisėjas ir trys neprofesionalūs teisėjai, kurie yra kolegijos nariai, jeigu įstatymais nenustatyta kitaip. Bet kuris ne jaunesnis kaip 30 metų Slovėnijos Respublikos pilietis, kuris nėra galutiniu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas ex officio, ir kuris yra tinkamo būdo ir geros bendros sveikatos būklės teisėjo pareigoms, be to, puikiai moka slovėnų kalbą. Neprofesionalių teisėjų kadencija yra penkeri metai, ir jie gali būti skiriami kitai kadencijai. Aukštesniojo teismo pirmininkas skiria ir atleidžia apygardos teismų, kurie priklauso to aukštesniojo teismo jurisdikcijai, neprofesionalius teisėjus.

Teismų taryba

Teismų taryba (Sodni svet) yra centrinė institucija, atsakinga už teisėjų profesinę veiklą.

Teismų tarybą sudaro 11 narių.

Penkis narius renka Nacionalinis Susirinkimas Slovėnijos Respublikos Prezidento teikimu iš universiteto teisės profesorių, advokatų ir teisininkų, o šeši nariai renkami iš visą darbo dieną dirbančių teisėjų pasiūlytų asmenų. Tarybos nariai iš savo narių išsirenka pirmininką.

Teismų taryba turi tokius įgaliojimus:

• teikti Nacionaliniam Susirinkimui kandidatūras į teisėjų pareigas;
• teikti Nacionaliniam Susirinkimui pasiūlymus atleisti teisėjus;
• skirti ir atleisti teismų pirmininkus, išskyrus Slovėnijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininką;
• priimti sprendimus dėl aukštesnės teisėjo kategorijos suteikimo ar greitesnio rango pakėlimo, dėl vyresniojo teisėjo (svetnik) pareigų ar vyriausiojo teisėjo statuso suteikimo ir dėl išimtinio paaukštinimo suteikiant aukščiausią teisėjo kategoriją;
• nagrinėti skundus dėl sprendimo perkelti ar paskirti į tam tikras teisėjo pareigas, suteikti teisėjo kategoriją ar vyresniojo teisėjo pareigas arba dėl sprendimo suteikti tam tikrą rangą;
• priimti sprendimus dėl netinkamumo vykdyti viešąsias funkcijas teisminėse institucijose;
• teikti nuomonę dėl pasiūlyto teismų biudžeto ir teikti Nacionaliniam Susirinkimui nuomonę dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas teisėjų ir teismų darbuotojų statusas, teisės ir pareigos;
• priimti teisėjų etikos kodeksą;
• nustatyti kandidatų į teisėjo pareigas atrankos kriterijus, atsižvelgus į už teisingumą atsakingo ministro nuomonę, ir teisėjų veiklos kokybės vertinimo kriterijus, pagal kuriuos įvertinamas jų tinkamumas pareigoms;
• patvirtinti korupcijos poveikio teismams ir rizikos nustatymo ir valdymo politiką ir stebėti jos įgyvendinimą;
• skirti Etikos ir sąžiningumo komisijos (Komisija za etiko in integriteto) narius;
• nagrinėti teisėjų skundus, kuriuose jie teigia, jog buvo pažeistos jų teisės arba teisėjo ar teismo veiklos nepriklausomumo principas, ir spręsti dėl tokių skundų pagrindo;
• spręsti kitus įstatymų nustatytus klausimus.

Jei įstatymais nenustatyta kitaip, dviejų trečdalių visų Teismų tarybos narių balsų dauguma priimami sprendimai dėl:

• teisėjų išrinkimo;
• teisėjų paskyrimo, paaukštinimo ar priskyrimo tam tikrai darbo užmokesčio kategorijai;
• skundų dėl perkėlimo ar paskyrimo į teisėjo pareigas, teisėjo kategorijos ar vyresniojo teisėjo statuso suteikimo;
• skundų dėl sprendimo suteikti tam tikrą rangą;
• teisėjų atleidimo;
• kandidatų į teisėjo pareigas atrankos kriterijų, teisėjų veiklos kokybės vertinimo kriterijų ir teismų veiklos kokybės vertinimo kriterijų;
• Teismų tarybos darbo tvarkos taisyklių.

Advokatai

Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad advokatūra (odvetništvo) yra savarankiška nepriklausoma teisingumo sistemos tarnyba, kurios veikla reguliuojama įstatymais. Advokatūros įstatyme (Zakon o odvetništvu) nustatyta, kad vykdydami savo pareigas advokatai (odvetniki) teikia teisines konsultacijas, atstovauja šalims ir gina jas teismuose ir kitose valstybės institucijose, rengia dokumentus ir atstovauja šalims jų teisiniuose santykiuose. Tik advokatas gali atstovauti šaliai teisme už užmokestį, nebent įstatymuose nustatyta kitaip.

Advokatu gali būti asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1. yra Slovėnijos pilietis;
2. yra veiksnus;
3. turi toliau nurodytą Slovėnijos universitete įgytą mokslinį laipsnį arba jam prilyginamą užsienyje įgytą mokslinį laipsnį, pripažintą pagal Išsilavinimo pripažinimo ir vertinimo įstatymą:
   • universitetinį teisininko laipsnį,
   • teisės bakalauro (UN) ir magistro laipsnius,
   • teisės magistro laipsnį pagal antrojo Bolonijos ciklo magistro studijų programą;
4. yra išlaikęs valstybinį teisės egzaminą;
5. yra ketverius metus išdirbęs kaip teisininkas su universitetiniu išsilavinimu, bent vienus iš kurių – išlaikęs valstybinį teisės egzaminą – advokato biure, advokatų kontoroje, teisme, prokuratūroje, valstybės advokato biure ar notariate pagal įprastus darbo santykius remiantis visos darbo dienos darbo sutartimi;
6. puikiai moka slovėnų kalbą;
7. kelia pasitikėjimą kaip advokatas;
8. turi reikiamą įrangą ir patalpas verstis advokato praktika;
9. yra išlaikęs egzaminą, kuriuo tikrinamos advokatams taikytinos teisės, advokatų užmokesčio reglamentavimo ir advokatų etikos kodekso žinios, Slovėnijos advokatūroje (Odvetniška zbornica Slovenije).

Advokatų įstatyme nustatyta, kad vykdydami savo pareigas advokatai:

• teikia teisines konsultacijas,
• atstovauja šalims ir gina jas teismuose ir kitose valstybės institucijose,
• rengia dokumentus ir
• atstovauja šalims jų teisiniuose santykiuose.

Tik advokatas gali atstovauti šaliai teisme už užmokestį. Tam tikrais atvejais tai gali būti advokato padėjėjas.

Tik advokatas gali būti kaltinamojo gynėjas baudžiamojoje byloje.

Apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose šaliai gali atstovauti bet kuris visiškai veiksnus asmuo, o apygardos, aukštesniajame teisme ir Aukščiausiajame Teisme – tik valstybinį advokatūros egzaminą išlaikęs asmuo. Tačiau jei prašoma taikyti išimtines teisminės gynybos priemones, šaliai privalo atstovauti advokatas (išskyrus bylas, kuriose šalis ar jos teisėtas atstovas yra išlaikęs valstybinį advokatūros egzaminą).

Advokato atstovavimas taip pat privalomas visose teismo bylose, kuriose taikomas Psichikos sveikatos įstatymas (Zakon o duševnem zdravju).

Užsienio advokatas, savo kilmės šalyje turintis teisę verstis advokato praktika, Slovėnijos Respublikoje įstatymu nustatytomis sąlygomis gali:

• teikti tam tikras advokato paslaugas, susijusias su advokato praktika,
• verstis advokato praktika naudodamasis savo kilmės valstybės profesiniu titulu,
• verstis advokato praktika kaip advokatas (odvetnik).

Advokato kilmės šalis yra šalis, kurioje jis įgaliotas verstis advokato praktika naudodamasis profesiniu titulu, įgytu pagal tos šalies teisės aktus.

Pagal galiojantį įstatymą advokatas iš kitos šalies, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, gali verstis advokato praktika bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamasis profesiniu titulu, įgytu pagal tos šalies teisės aktus. Advokatai iš kitos šalies, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, užregistruojami kaip užsienio advokatai, Slovėnijos Respublikoje galintys verstis advokato praktika naudodamiesi advokato profesiniu titulu ir turintys visas praktikuojančio advokato teises ir pareigas, su sąlyga, kad tas asmuo atitinka įstatymų reikalavimus ir yra išlaikęs Slovėnijos Respublikos nacionalinės teisės egzaminą. Išsamesnės informacijos apie šį egzaminą ir jo laikymo tvarką galima rasti Užsienio advokatų egzaminavimo dekrete (Uredba o preizkusnem izpitu za odvetnike iz drugih držav).

Advokatai gali reklamuoti savo paslaugas tam tikromis sąlygomis; įstatyme nustatytos galimos reklamos formos. Jis gali verstis savo praktika savarankiškai arba priklausyti advokatų kontorai. Visi advokatai priklauso Slovėnijos advokatūrai (Odvetniška zbornica Slovenije), kuri turi savo taisykles ir statutą. Teisė verstis advokato praktika įgyjama įtraukus asmenį į Slovėnijos advokatūros tvarkomą advokatų registrą. Tam tikrą profesinę specializaciją įgiję advokatai tam tikrais atvejais gali prašyti Slovėnijos advokatūros pripažinti juos specializuotais advokatais. Užmokestis už advokatų paslaugas nustatomas pagal oficialius advokatų mokesčių tarifus, kuriuos, gavusi teisingumo ministro sutikimą, tvirtina advokatūra.

Teisės duomenų bazės

Pagrindines advokatų veiklos nuostatas anglų kalba galima rasti advokatūros svetainėje.

Advokatūros svetainėje yra paieškos sistema (slovėnų ir anglų kalbomis), kurioje advokatų paiešką galima atlikti pagal:

• pavardę,
• regioną,
• vartojamas užsienio kalbas ir
• darbo sritį.

Notarai

Veiklos organizavimas

Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad notarai (notarji) teikia įstatymo reguliuojamas viešąsias paslaugas. Notariato įstatyme (Zakon o notariatu) nustatyta, kad notarai: kaip visuomenės pasitikėjimą turintys asmenys, vadovaudamiesi šiuo įstatymu rengia oficialius dokumentus dėl teisinių sandorių, testamentų ar faktų, kurių pagrindu įgyjamos teisės; priima saugoti dokumentus, pinigus ir vertybinius popierius, skirtus įteikti tretiesiems asmenims ar valdžios institucijoms; teismų pavedimu vykdo funkcijas, jiems priskirtas pagal įstatymus.

Notaru gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1. yra Slovėnijos Respublikos, kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės pilietis arba Šveicarijos Konfederacijos arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės pilietis;
2. yra teisnus ir veiksnus ir geros bendros sveikatos būklės;
3. turi Slovėnijos universitete įgytą teisininko mokslinį laipsnį arba teisės bakalauro (UN) ir teisės magistro mokslinį laipsnį arba jam prilyginamą teisės mokslinį laipsnį, įgytą užsienyje ir patvirtintą užsienio kvalifikaciniu pažymėjimu su pridėta nuomone dėl kvalifikacijos arba sprendimu, kuriuo kvalifikacija pripažįstama įdarbinimo tikslu, arba pripažinimo pažymėjimu;
4. yra išlaikęs valstybinį teisės egzaminą;
5. yra penkerius metus išdirbęs kaip teisininkas su universitetiniu išsilavinimu, bent vienus iš kurių – notaro biure, ir dar vienus – teisme, advokato ar valstybės prokuroro biure;
6. turi notaro darbui reikiamą gerą reputaciją;
7. puikiai moka slovėnų kalbą;
8. turi reikiamą įrangą ir patalpas verstis notaro praktika;
9. yra ne vyresnis kaip 64 metų.

Nedarant poveikio ankstesnės pastraipos 1 punktui, šalies, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybė narė ir nėra Šveicarijos Konfederacija arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybė narė, piliečiai taip pat gali būti skiriami notarais atsižvelgiant į teisinį ir faktinį abipusiškumo principą.

Notaro pareigos nesuderinamos su advokato ar kitomis mokamomis pareigomis ar funkcijomis.

Notaras negali atlikti užduočių, kuriomis pažeidžiamas jo pareigybei taikomas sąžiningumo ir lojalumo principas arba kurios sukeltų abejonių dėl notaro nešališkumo ar jo parengtų dokumentų patikimumo.

Notarą į atsilaisvinusią darbo vietą skiria už teisingumą atsakingas ministras. Prieš paskirdamas notarą, ministras išklauso Slovėnijos notarų rūmų (Notarska zbornica Slovenije) nuomonę apie siūlomą kandidatą. Notarų skaičius yra ribotas – jis nustatomas pagal Teisingumo ministerijos patvirtintus kriterijus. Nustačius įstatymais numatytą pažeidimą, notaras atleidžiamas teisingumo ministro. Visi notarai priklauso Notarų rūmams.

Pagal įstatymus notarai privalo būti Slovėnijos notarų rūmų nariai.

Funkcijos ir pareigos

Notarai teikia viešąsias paslaugas, visų pirma rengia viešuosius ir privačius dokumentus, o tai yra labai svarbu teisinių sandorių saugumui.

Viešieji notarų parengti dokumentai paprastai yra notariniai įrašai ir notariniai protokolai. Notaras gali parengti šalims bet kokią rašytinę sutartį, tačiau pagal Slovėnijos teisę tam tikros viešųjų ir privačiųjų ribotos atsakomybės bendrovių sutartys ir nuostatai galioja tik tuomet, jei yra sudaryti notariškai patvirtinta forma. Notaras taip pat gali surašyti paskutinę valią ir testamentą. Be to, kartais notaras turi patvirtinti dokumentų kopijas ir parašus, kad jie būtų pripažįstami teisme. Notarui gali būti patikima saugoti dokumentus ir vertybinius popierius.

Teisės duomenų bazės

Notarų rūmų svetainėje pateikiamas visų Slovėnijos notarų sąrašas ir jų duomenys ryšiams, taip pat joje galima atlikti paprastą paiešką.

Notarų rūmų svetainėje pateikiamos nuorodos į tris šių rūmų tvarkomus registrus:

• Patikos notarų registras (register skrbniških notarjev),
• Sutarčių dėl patikos sąskaitų registras (register skrbniških pogodb),http://www.notar-z.si/registri/register-skrbniskih-pogodb-register-skrbniskih-notarjev/register-skrbniskih-pogodb-register
• Centrinis testamentų registras (centralni register oporok).

Kitos teisininkų profesijos

Teisėjo padėjėjas (Sodniški pomočnik)  (372 Kb) 

Valstybės prokurorai

Valstybės prokurorų (državni pravobranilci) funkcijos apibrėžtos Valstybės prokuratūros įstatyme (Zakon o državnem pravobranilstvu). Valstybės prokuratūra ( Državno pravobranilstvo) teismuose atstovauja valstybei, jos valdžios institucijoms ir administracinėms įstaigoms, kurios yra juridiniai asmenys, taip pat vykdo kitas įstatymais jai priskirtas užduotis. Valstybės prokuratūros užduotis atlieka generalinis valstybės prokuroras (generalni državni pravobranilec), valstybės prokurorai ir valstybės prokurorų pavaduotojai (pomočniki državnega pravobranilca). Valstybės prokurorus ir valstybės prokurorų pavaduotojus skiria Slovėnijos vyriausybė, gavusi Teisingumo ministerijos teikimą, parengtą pasikonsultavus su generaliniu valstybės prokuroru. Jų kadencija yra aštuoneri metai ir gali būti atnaujinama. Valstybės prokuroro skyrimo sąlygos yra tokios pat kaip teisėjų, tačiau taikomi papildomi darbo patirties reikalavimai. Valstybės prokuroras savo funkcijas vykdo laikydamasis Konstitucijos ir teisės aktų. Jis ex officio atstovauja valstybei. Valstybės prokurorai ir valstybės prokurorų pavaduotojai turi teisę į bazinę algą priklausomai nuo darbo, į kurį jie paskirti, atlyginimo kategorijos. Nuostatos dėl veiklos, nesuderinamos su teisėjų pareigomis, mutatis mutandis taikomos valstybės prokurorams. Taip pat jis atstovauja Slovėnijos Respublikai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo nagrinėjamose bylose.

Susijusios nuorodos

Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos Respublikos generalinio valstybės prokuroro svetainėje

Informacija apie teisininkų profesijas Teismų tarybos svetainėje

Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos teismų sistemos svetainėje

Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos advokatūros svetainėje

Informacija apie teisininkų profesijas Slovėnijos notarų rūmų svetainėje

Informacija apie teisininkų profesijas valstybės prokuratūros svetainėje