Teisinių profesijų rūšys

Kroatija

Turinį pateikė
Kroatija

Darbuotojai teisminėse institucijose

Teisminių institucijų darbuotojai yra teismo pareigūnai, valstybės tarnautojai ir pagalbinis personalas.

Teisėjai (suci; vns.sudac).

Teisėjai yra nuolatines pareigas einantys teismų pareigūnai. Teisėjais gali būti skiriami Kroatijos piliečiai.

Asmuo, baigęs Valstybinę teismų sistemos pareigūnų mokyklą (Državna škola za pravosudne dužnosnike), arba asmuo, kuris jau užima teisėjo pareigas, gali būti paskirtas savivaldybės teismo (općinski sud), komercinio teismo (trgovački sud) arba administracinio teismo (upravni sud) teisėju.

Asmuo, kuris dirba teismų pareigūnu mažiausiai 10 metų, gali būti paskirtas apygardos teismo teisėju (županijski sud).

Asmuo, kuris dirba teismo pareigūnu mažiausiai 12 metų, gali būti paskirtas Kroatijos Respublikos aukštojo baudžiamųjų nusižengimų teismo (Visoki prekršajni sud Republike Hrvatske) teisėju, Kroatijos Respublikos komercinio teismo (Visoki trgovački sud Republike Hrvatske) teisėju ir Kroatijos Respublikos aukštojo administracinio teismo (Visoki upravni sud Republike Hrvatske) teisėju.

Kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju (Vrhovni sud Republike Hrvatske), asmuo turi būti mažiausiai 15 metų išdirbęs teismo pareigūnu, advokatu, notaru arba universiteto teisės profesoriumi (pastaruoju atveju darbo patirtis skaičiuojama nuo advokatūros egzamino išlaikymo) arba asmuo turi būti žinomas teisininkas, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, turintis mažiausiai 20 metų darbo patirties ir savo darbu bei profesine ir akademine veikla įrodęs, kad yra konkrečios teisės srities specialistas.

Teismų įstatymas (Zakon o sudovima)
Valstybinės teisėjų tarybos aktas (Zakon o Državnom sudbenom vijeću)
Įstatymas dėl teisėjų ir kitų teismo pareigūnų atlyginimo (Zakon o plaćama sudaca i drugih pravosudnih dužnosnika)

Teismo darbuotojai

Teismo valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo darbuotojų skaičių, kurio reikia profesinėms, kanceliarinėms ir techninėms užduotims atlikti, nustato Teisingumo ministerija.

Valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo įdarbinimas teismuose, praktika, specialistų valstybinio egzamino procedūra, metodas ir programa, jų atlyginimas ir kitos su darbu susijusios teisės, įsipareigojimai ir funkcijos bei atsakomybė už profesinius nusižengimus yra reglamentuojami teisės aktais dėl valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo darbo bei bendraisiais darbo teisės aktais.

Laisvos teisminės darbo vietos gali būti užpildytos tik gavus Teisingumo ministerijos sutikimą.

Priimant į darbą teismo valstybės tarnautojus ir pagalbinį personalą, reikia atsižvelgti į atstovavimą tautinėms mažumoms.

Nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų teismo valstybės tarnautojams ir pagalbiniam personalui priima Teisingumo ministerija.

Patarėjai (sudski savjetnici; vns. sudski savjetnik), vyresnieji teismo patarėjai (viši sudski savjetnici; vns. viši sudski savjetnik) ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai (viši sudski savjetnici - specijalisti; vns. viši sudski savjetnik - specijalist)

Teismo patarėju gali dirbti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą.

Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai dvejus metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai penkerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju arba teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.

Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai ketverius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai aštuonerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas specializuotu vyresniuoju teismo patarėju.

Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, mažiausiai ketverius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai aštuonerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.

Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą aukštąjį bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai šešerius metus dirbęs teismo patarėju, prokuroro patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai 10 metų dirbęs su kitais teisiniais reikalais ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, gali būti paskirtas specializuotu vyresniuoju teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.

Teismo patarėjų ir vyresniųjų teismo patarėjų įgaliojimai

Teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai dalyvauja teismo procese ir yra įgalioti nepriklausomai atlikti tam tikras teismo procedūras, vertinti įrodymus ir nustatyti faktus. Po bylos nagrinėjimo jie pateikia teisėjui projektą, kuris yra jo (jos) sprendimo pagrindas, ir teisėjo leidimu paskelbia priimtą sprendimą.

Pagal galiojančias Teismų įstatymo nuostatas teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti atlikti procedūras ir siūlyti sprendimų projektus:

  1. civiliniuose ginčuose dėl piniginio reikalavimo arba žalos atlyginimo, kai nagrinėjama suma neviršija 100 000,00 HRK, ir komerciniuose ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 500 000,00 HRK;
  2. darbo ginčuose, kylančiuose iš kolektyvinių susitarimų;
  3. administraciniuose ginčuose bylose, kai sprendimas priimamas remiantis galutiniu sprendimu pavyzdinėje byloje, arba ginčuose dėl viešosios teisės reglamentuojamos institucijos veiksmų arba neveikimo ir administraciniuose ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 100 000,00 HRK;
  4. vykdymo proceso bylose;
  5. paveldėjimo bylose;
  6. žemės registro bylose;
  7. baudžiamųjų nusižengimų bylose;
  8. bylose, nagrinėjamose ne ginčo tvarka, išskyrus bylas dėl pripažinimo neveiksniu, bendros nuosavybės režimo nutraukimo, ribų nustatymo ir bylų pagal Šeimos įstatymą (Obiteljski zakon),
  9. bylose dėl registracijos;
  10. supaprastintose nemokumo bylose;
  11. dėl teismo proceso išlaidų.

Teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti veikti ir priimti sprendimus tam tikrose specialiuose teisės aktuose nustatytų tipų bylose.

Antrosios instancijos bylose ir bylose, kuriose taikomos ypatingosios teisės gynimo priemonės, teismo patarėjai, vyresnieji teismo patarėjai ir specializuoti vyresnieji teismo patarėjai praneša apie bylos eigą ir rengia sprendimo projektus.

Teisėjai-stažuotojai (sudački vježbenici; vns.sudački vježbenik)

Kiekvienais metais Teisingumo ministerija nusprendžia dėl teismų stažuotojų vietų skaičiaus pagal turimą finansavimą, numatytą nacionaliniame biudžete.

Teisėjų stažuotojų įdarbinimo teismuose sąlygos, įdarbinimo tvarka ir stažuotės trukmė reglamentuojami atskiru teisės aktu.

Jaunesnieji ekspertai (stručni suradnici; vns.stručni suradnik)

Teismuose taip pat gali būti darbuotojų, baigusių susijusias profesines studijas arba baigusių bakalauro arba magistro universitetinę studijų programą ir turinčių reikiamos darbo patirties defektologijos, sociologijos, švietimo, ekonomikos, apskaitos ir finansų arba kitose susijusiose srityse.

Jaunesnieji ekspertai ir ekspertai padėjėjai (stručni pomoćnici; vns.stručni pomoćnik) padeda teisėjams dirbti su bylomis, kurioms reikia ekspertinių žinių.

Teisėjai neprofesionalai (suci porotnici; vns.sudac porotnik)

Teisėjai neprofesionalai yra Kroatijos piliečiai, kurie dalyvauja teismo procese, konkrečių bylų nagrinėjime, ir kuriems teisėjo pareigos nėra jų nuolatinis darbas. Tačiau kaip teismo kolegijos nariai jie prilygsta teisėjams, kai sprendžia klausimus, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.

Kad asmuo būtų paskirtas teisėju neprofesionalu, jis turi būti pilnametis Kroatijos pilietis, galintis užimti tokias pareigas.

Teisėjai neprofesionalai paskiriami ketveriems metams ir gali būti pakartotinai paskiriami šioms pareigoms pasibaigus minėtam terminui.

Savivaldybių ir apygardų teismų teisėjai neprofesionalai skiriami apygardos susirinkimų (županijska skupština), Zagrebe – Zagrebo miesto susirinkimo (Gradska skupština Grada Zagreba) po savivaldybių arba miesto tarybos, profesinių sąjungų, darbuotojų asociacijų ir Ekonomikos rūmų pasiūlymų pateikimo.

Prieš paskiriant teisėjus neprofesionalus būtina gauti suinteresuotojo teismo pirmininko sutikimą dėl siūlomų kandidatų.

Teismo administracijos direktorius (ravnatelj sudske uprave)

Teismas, kuriame yra daugiau negu 15 teisėjų, turi teismo administracijos direktorių.

Teismo administracijos direktorius padeda teismo pirmininkui atlikti teismo administracijos užduotis:

  • atlikti specializuotas užduotis, susijusias su teismo žmogiškųjų išteklių planavimu ir valdymu;
  • organizuoti teismų valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo darbą ir prižiūrėti jų veiklos rezultatus;
  • stebėti ir planuoti teismų valstybės tarnautojų ir pagalbinio personalo mokymus;
  • teismo pastato, patalpų ir darbo įrangos bei investicijų priežiūrą;
  • metinio viešųjų pirkimų plano organizavimą ir koordinavimą pagal teisės aktus ir teismo poreikius;
  • organizuoti viešųjų pirkimų procedūras;
  • stebėti teismo finansinę ir pagrindinę veiklą bei atlikti kanceliarines ir pagalbines technines užduotis;
  • teismo biudžetinių ir nuosavų išteklių panaudojimo priežiūrą ir stebėseną;
  • dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teismo administracijos projektus bei prižiūrint jų įgyvendinimą;
  • užtikrinimą, kad teismo darbo statistika pateikiama tinkamai ir laiku;
  • bendradarbiavimą su vietos ir regiono institucijomis įsigyjant įrangą ir tiekiant išteklius specifinei teismo veiklai;
  • kitų užduočių, kurias atlikti paskyrė teismo pirmininkas, vykdymą.

Teismo administracijos direktorius už savo darbą atskaitingas teismo pirmininkui.

Asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba integruotą bakalauro ir magistro universitetinį teisinį išsilavinimą, arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, arba specialųjį aukštąjį profesinį ekonominį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų susijusio darbo patirtį gali būti paskirtas teismo administracijos direktoriumi.

Teismo atstovas (glasnogovornik suda)

Teismas turi atstovą.
Teismo atstovas yra teisėjas, teismo patarėjas arba asmuo, paskirtas teismo pirmininko sudarant metinį darbo grafiką.

Apygardos teismo pirmininkas gali paskirti vieną teisėją iš teismo atstovu tam teismui ir savivaldybių teismams, esantiems jo jurisdikcijoje. Gali būti paskirtas atstovo pavaduotojas.

Teismo atstovas teikia informaciją apie teismo darbą pagal Teismų įstatymą, Teismo darbo tvarkos taisykles (Sudski poslovnik) ir Informacijos laisvės įstatymą (Zakon o pravu na pristup informacijama).

Prokurorai (državni odvjetnici; vns.državni odvjetnik)

Asmuo, atitinkantis bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju (zamjenik Glavnog državnog odvjetnika Republike Hrvatske), gali būti paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiuoju prokuroru (Glavni državni odvjetnik Republike Hrvatske).

Prokurorai, vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, specializuotos prokuratūros prokuroro pavaduotojai ir apygardos prokurorų pavaduotojai, kurie ne mažiau kaip dvejus metus ėjo apygardos prokuroro pavaduotojo pareigas, skiriami apygardos prokurorais (županijski državni odvjetnici).

Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro siūlymu apygardos prokurorus ketveriems metams skiria Prokuratūros taryba (Državnoodvjetničko vijeće) po to, kai Kroatijos Respublikos prokuratūros kolegiali institucija (Kolegij Državnog odvjetništva Republike Hrvatske) pateikia nuomonę.

Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai skiriami savivaldybių prokurorais (općinski državni odvjetnici).

Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro siūlymu savivaldybių prokurorus ketveriems metams skiria Taryba po to, kai apygardos prokuratūros kolegiali institucija ir apygardos prokuroras pateikia nuomonę.

Prokuroro pavaduotojai (zamjenici državnog odvjetnika)

Prokuroro pavaduotojai skiriami tokiu būdu, sąlygomis ir taikant tokią tvarką, kad būtų užtikrinta jų kompetencija, nepriklausomumas ir tinkamumas eiti prokuroro pareigas.

Kroatijos pilietis, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir atitinkantis Prokuratūros tarybos įstatyme (Zakon o državnoodvjetničkom vijeću) numatytus specialiuosius reikalavimus, gali būti paskirtas prokuroro pavaduotoju.

Asmuo, baigęs Valstybinę teismų sistemos pareigūnų mokyklą, gali būti paskirtas savivaldybės prokuroro pavaduotoju.

Asmuo, kuris eina teisėjo pareigas mažiausiai 10 metų, gali būti paskirtas apygardos prokuroro pavaduotoju.

Kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, asmuo turi būti mažiausiai 15 metų išdirbęs teismo pareigūnu teisminėje institucijoje, arba tiek laiko dirbęs advokatu, notaru arba universiteto teisės profesoriumi, išlaikiusiu nacionalinį advokatūros egzaminą (pastaruoju atveju darbo patirtis skaičiuojama nuo advokatūros egzamino išlaikymo), arba asmuo turi būti žinomas teisininkas, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, turintis mažiausiai 20 metų darbo patirties ir savo darbu bei profesine ir akademine veikla įrodęs, kad yra konkrečios teisės srities specialistas.

Kad būtų paskirtas aukštesniosios prokuratūros prokuroro pavaduotoju, be to, kad atitinkamas asmuo turi atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, paskutinio vertinimo metu turi būti pripažinta, kad jis (ji) bent jau » sėkmingai atlieka savo pareigas«.

Prokuratūroje skiriamas vienas ar keli prokuroro pavaduotojai, kurie eina nuolatines pareigas.

Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai turi elgtis taip, kad nepakenktų savo reputacijai, nepakenktų prokuratūros reputacijai ir nesukeltų abejonių dėl savo nešališkumo ar prokuratūros savarankiškumo ir nepriklausomumo.

Atlikdami atstovavimo pareigas ir palaikydami santykius su valstybės institucijomis ir juridiniais asmenimis, prokurorai ir prokurorų pavaduotojai privalo laikytis teisėtumo, profesionalumo ir nešališkumo principų, laikydamiesi konkrečių bylų nagrinėjimo terminų ir bylų nagrinėjimo eiliškumo taisyklių.

Kai prokurorai ir prokurorų pavaduotojai dalyvauja teismo ar administracinės institucijos bylos nagrinėjime, jie privalo gerbti ir saugoti atitinkamo teismo ar institucijos orumą, savo asmeninį orumą ir prokuratūros orumą.

Prokurorai ir prokurorų pavaduotojai privalo laikyti paslaptyje visus duomenis ir kitą informaciją, susijusią su šalių ir kitų asmenų privačiu ir šeimos gyvenimu, kurią jie gauna eidami savo pareigas ir kurios teisės aktuose nepriskirtos prie tarnybinių paslapčių, jei tai nelaikoma nusikalstama veika, taip pat privalo laikyti paslaptyje visus duomenis, kurie nėra vieši.

Prokurorai ir prokuroro pavaduotojai negali priklausyti jokiai politinei partijai ar dalyvauti politikoje.

Kroatijos Respublikos vyriausiasis prokuroras, Kroatijos Respublikos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, prokurorai ir prokuroro pavaduotojai negali būti laikomi atsakingais už teisinę nuomonę, pareikštą jiems priskirtoje byloje, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas įstatymas ir padaryta nusikalstama veika.

Prokuroro patarėjai (Državnoodvjetnički savjetnici)

Prokuroro patarėjai, vyresnieji prokuroro patarėjai (viši državnoodvjetnički savjetnici) ir specializuoti vyresnieji prokuroro patarėjai (viši državnoodvjetnički savjetnici – specijalisti) padeda prokurorui ir jo (jos) pavaduotojui jų darbe, rengia sprendimų projektus, į protokolą įtraukia pranešimus, pateiktą informaciją ir asmenų pareiškimus, savarankiškai arba prižiūrint prokurorui ir jo (jos) pavaduotojui bei pagal jų nurodymus atlieka kitas įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas specializuotas užduotis.

Prokuratūrų nusikaltimų tyrimo skyriuose jie gali pateikti kaltinimus baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Prokuratūros civilinių ir administracinių bylų skyriuose jie gali atvykti į teismus, administracines ir kitas institucijas pagal specialų įgaliojimą, kurį išduoda kompetentingas prokuroras:

  • savivaldybės prokuratūrose gali dalyvauti ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 100 000,00 HRK;
  • apygardos prokuratūrose gali dalyvauti ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 500 000,00 HRK;

Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras (Zakon o Uredu za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta) (USKOK)

Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras yra specializuota prokuratūra, kurios kompetencija apima visą Kroatiją ir kuri tiria nusikaltimus, susijusius su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras
Gajeva 30a
10 000 Zagreb

tel. +385 4591 874
faks. + 385 1 4591 878

e paštas: tajnistvo@uskok.dorh.hr
Įstatymas dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuro (Zakon o Uredu za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta)

Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuro (USKOK) direktorius

USKOK darbui vadovauja direktorius, kurį skiria vyriausiasis prokuroras, gavęs teisingumo ministro ir Kroatijos Respublikos prokuratūros kolegialios institucijos nuomonę. Direktorius skiriamas ketveriems metams ir gali būti pakartotinai paskirtas į šias pareigas.

Teisininko profesinė veikla – savarankiška ir nepriklausoma tarnyba

Teisininko profesinė veikla yra savarankiška ir nepriklausoma, ja suteikiama teisinė pagalba fiziniams ir juridiniams asmenims, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis, įgyvendinti teisėtus interesus ir juos ginti.

Advokatai (odvjetnici; vns.odvjetnik)

Advokatai gali siūlyti bet kokią teisinę pagalbą,

kaip antai teikti teisines konsultacijas, sudaryti dokumentus (sutartis, testamentus, pareiškimus ir pan.) ir rengti ieškinius, skundus, pasiūlymus, prašymus, paraiškas, ypatingąsias teisines priemones ir kitus procesinius dokumentus bei atstovauti klientams.

Jie gali verstis teisine praktika savarankiškai, jungtiniame biure arba advokatų kontoroje ir privalo susilaikyti nuo veiklos, nesuderinamos su advokato reputacija ir nepriklausomumu.

Advokatai privalo saugoti visos savo klientų pateiktos informacijos ir visko, ką sužino kitu būdu jiems atstovaudami, konfidencialumą. Visi advokatų kontoroje dirbantys ar dirbę asmenys privalo saugoti šį konfidencialumą.

Advokatas turi teisę į užmokestį už juridines paslaugas ir bet kokių su atliktu darbu susijusių išlaidų atlyginimą pagal Kroatijos advokatūros (Hrvatska odvjetnička komora) nustatytą ir Teisingumo ministerijos patvirtintą tarifą.

Kai advokatas teikia gynybą ex officio, užmokesčio už tokį darbą dydį nustato Teisingumo ministerija.

Atsakovui apylinkės teisme (županijski sud) gali atstovauti tik advokatas, o tai reiškia, kad tik advokatas, turintis ne mažesnę kaip aštuonerių metų advokato arba teisminės institucijos pareigūno darbo patirtį, gali teikti gynybą ex officio arba valstybės apmokamą gynybą baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme.

Atlikę paslaugą advokatai privalo savo klientams išrašyti sąskaitą faktūrą. Įgaliojimo panaikinimo ar atšaukimo atveju advokatas išrašo sąskaitą faktūrą per 30 dienų nuo įgaliojimo panaikinimo ar atšaukimo dienos.

Advokatai turi prisijungti prie Kroatijos advokatūros, kuri yra savarankiška ir nepriklausoma organizacija, turinti juridinio asmens charakteristikų. Kroatijos advokatūra atstovauja Kroatijos Respublikos kaip visumos teisininko profesijai.

Asmuo įgyja teisę dirbti advokatu Kroatijos Respublikoje, kai jis įtraukiamas į advokatų sąrašą.

Kroatijos advokatūra
Koturaška 53/II
10 000 Zagreb

tel. +385 1 6165 200
faks. +385 1 6170 686

hok-cba@hok-cba.hr
http://www.hok-cba.hr/
Teisinės profesijos įstatymas

Notarinės paslaugos

Notarai (javni bilježnici; vns. javni bilježnik)

Notarai yra asmenys, kuriems suteiktas visuomenės pasitikėjimas ir kuriuos Kroatijos notarų rūmams (Hrvatska javnobilježnička komora) surengus konkursą skiria Teisingumo ministerija.

Jie yra kvalifikuoti teisininkai, išlaikę nacionalinį advokatūros egzaminą ir nacionalinį advokatūros egzaminą notaro pareigoms eiti, turintys reikiamos patirties, kurie yra savarankiški ir nepriklausomi viešųjų paslaugų teikėjai bei nešališki klientų užsakyti ekspertai.

Jie yra įgalioti:

  • rengti ir išduoti notarinius aktus, kurie yra vieši dokumentai apie teisinius sandorius ir pareiškimus, kuriais grindžiamos šalių teisės;
  • rengti ir išduoti notarinius įrašus apie teisinius veiksmus, kuriuos jie atliko arba kuriuose dalyvavo;
  • rengti ir išduoti notarinius patvirtinimus apie faktus, kuriuos jie paliudijo;
  • priimti saugoti dokumentus, pinigus, vertybinius popierius ir vertybes, siekiant juos perduoti kitiems asmenims ar kompetentingoms institucijoms (notarinis saugojimas);
  • patvirtinti privačius dokumentus (jų autentiškumą);
  • atlikti veiksmus ir priimti sprendimus kaip teismo paskirti patikėtiniai paveldėjimo bylose;
  • nagrinėti vykdymo proceso bylas pagal autentišką dokumentą;
  • atstovauti savo klientams teismuose ir kitose valstybinėse institucijose, tačiau tik tuo atveju, jei atitinkami klausimai yra tiesiogiai susiję su vienu iš jų dokumentų.

Tai, kad šalys negali pakeisti teismo jurisdikcijos paveldėjimo bylose, reiškia, kad jos negali pasirinkti notaro kaip teismo paskirto patikėtinio.

Kai notaras atstovauja šaliai teisme ar kitoje valstybinėje institucijoje, jis (ji) įgyja advokato teises ir pareigas.

Notarai negali atsisakyti atlikti tarnybines pareigas, išskyrus atvejus, kai turi pagrįstą priežastį, ir privalo viską, ką sužino atlikdami savo darbą, laikyti konfidencialia informacija.

Notarai turi teisę į notarų atlygį ir bet kokių su savo kompetencijos srityje atliktu darbu susijusių išlaidų atlyginimą pagal Notarų laikinojo tarifo taisykles (Pravilnik o privremenoj javnobilježničkoj tarifi), notarų, veikiančių kaip teismo paskirti patikėtiniai paveldėjimo bylose, atlygio ir išlaidų atlyginimo taisykles (Pravilnik o visini nagrade i naknade troškova javnog bilježnika kao povjerenika suda u ostavinskom postupku) ir Notarų atlygio ir išlaidų atlyginimo vykdymo proceso bylose taisykles (Pravilnik o nagradama i naknadi troškova javnih bilježnika u ovršnom postupku).

Kroatijos Respublikoje notarai turi būti Kroatijos notarų rūmų nariais.

Notarų darbą pagal savo kompetenciją prižiūri Kroatijos notarų rūmai ir Teisingumo ministerija.

Notaro, kaip teismo paskirto patikėtinio paveldėjimo bylose, darbą prižiūri jį (ją) paskyręs teismas.

Kroatijos notarų rūmai
Koturaška 34/II
10 000 Zagreb

tel. +385 1 4556 566
faks. +385 1 4551 544

e paštas hjk@hjk.hr
http://www.hjk.hr/Uredi
Notarų įstatymas (Zakon o javnom bilježništvu)
Įstatymas dėl notarų atlygio (Zakon o javnobilježničkim pristojbama)

Teisėjų akademija

Teisėjų akademija yra nepriklausoma viešoji institucija, teikianti pirminį išsilavinimą ir rengianti mokymus kandidatams apie tai, kaip savarankiškai, atsakingai ir nepriklausomai atlikti teisėjo pareigas, profesinius mokymus stažuotojams, teisminių institucijų patarėjams ir kitiems teismų darbuotojams, taip pat rengianti teismų pareigūnų kvalifikacijos kėlimą. Akademijai vadovauja direktorius ir devynių narių iniciatyvinė taryba. Akademijos dėstytojai yra kvalifikuoti teisėjai, prokurorai ir prokurorų pavaduotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, o prireikus – ir kitų profesijų atstovai.

Akademija aktyviai skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir dalyvauja Europos Sąjungos projektuose kaip paramos gavėja arba dalyvė. Šiais projektais siekiama stiprinti Akademiją kaip instituciją ir užtikrinti jos tikslinių grupių profesinį tobulėjimą.

Teisėjų akademijos įstatymas (Zakon o Pravosudnoj akademiji)

Nacionalinė teismų taryba (Državno sudbeno vijeće)

Nacionalinė teismų taryba yra savarankiška ir nepriklausoma institucija, užtikrinanti Kroatijos Respublikos teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Laikydamasi Konstitucijos ir teisės aktų, ji savarankiškai nusprendžia dėl teisėjų ir teismų pirmininkų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš darbo ir drausminės atsakomybės, išskyrus Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Nacionalinę teismų tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra teisėjai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi būti iš opozicijos gretų.

Zakon o državnom sudbenom vijeću)" target="_blank">Valstybinės teisėjų tarybos įstatymas (Zakon o državnom sudbenom vijeću)

Prokurorų taryba (Državnoodvjetničko vijeće)

Prokurorų taryba yra savarankiška ir nepriklausoma institucija, užtikrinanti Kroatijos Respublikos prokurorų savarankiškumą ir nepriklausomumą.

Ji atsakinga už prokurorų pavaduotojų, apygardų ir savivaldybių prokurorų skyrimą ir atleidimą iš pareigų, prokurorų pavaduotojų drausminės atsakomybės bylų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, prokurorų pavaduotojų perkėlimą, prokurorų ir prokurorų pavaduotojų turto deklaracijų tvarkymą ir tikrinimą bei kitų užduočių atlikimą pagal įstatymus.

Prokurorų tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra prokurorai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi atstovauti opozicijai.

Prokurorų tarybos nariai renkami ketveriems metams ir negali būti renkami dvi kadencijas iš eilės.

Prokurorų tarybos įstatymas (Zakon o Državnoodvjetničkom vijeću)

Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas (Ustavni sud Republike Hrvatske)

Konstitucinio Teismo įsteigimas, struktūra ir jurisdikcija nustatyti Kroatijos Respublikos Konstitucijoje (Ustava Republike Hrvatske) ir Konstituciniame įstatyme dėl Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo (Ustavni zakon o Ustavnom sudu Republike Hrvatske)
Kroatijos Respublikos Konstitucinį Teismą sudaro 13 teisėjų, kuriuos Konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka renka Kroatijos parlamentas dviejų trečdalių visų parlamento narių balsų dauguma iš žymių teisės ekspertų, kaip antai teisėjų, prokurorų, advokatų ir universiteto teisės profesorių. Konstitucinio Teismo teisėjo kadencija trunka aštuonerius metus ir išimtiniais atvejais pratęsiama iki šešių mėnesių trukmės laikotarpiu, jei ji baigiasi prieš paskiriant naują teisėją ar kol jis (ji) pradeda eiti pareigas. Būsimų Konstitucinio Teismo teisėjų paraiškų paieškos ir kandidatų siūlymo Kroatijos parlamentui procedūrą vykdo už konstitucinius klausimus atsakingas parlamento komitetas. Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas ketverių metų kadencijai renka Teismo pirmininką. 
Kroatijos Respublikos Konstitucinio teismo konstituciniame įstatyme nustatytos Konstitucinio teismo teisėjų rinkimo ir jų kadencijos pabaigos sąlygos ir tvarka, įstatymo atitikties Konstitucijai ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams nagrinėjimo procedūros pradžios sąlygos ir terminai, Konstitucinio teismo sprendimų priėmimo tvarka ir teisinės pasekmės, Konstitucijos garantuojamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir kiti Konstitucinio teismo pareigų vykdymui ir darbui svarbūs klausimai. 
Konstitucinis Teismas užtikrina, kad būtų gerbiama ir taikoma Kroatijos Respublikos Konstitucija, ir savo veiklą grindžia Konstitucijos ir Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinio įstatymo nuostatomis. 
Konstitucinis Teismas yra nepriklausomas nuo visų valstybės valdžios institucijų ir savarankiškai sprendžia, kaip panaudoti nacionaliniame biudžete jam numatytas lėšas, laikantis metinio biudžeto ir įstatymų, kad būtų užtikrintas jo veikimas. Konstitucinio Teismo vidaus struktūra reglamentuojama Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo darbo tvarkos taisyklėmis. Konstitucinio Teismo darbas yra viešas, o jo teisėjai, kaip ir Kroatijos parlamento nariai, turi imunitetą.

Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas
Trg Svetoga Marka 4
10000 Zagreb

Tel. +385 1 640 02 50
Faks. +385 1 455 10 55

e paštas: Ustavni_sud@usud.hr
https://www.usud.hr/

Paskutinis naujinimas: 11/01/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.