Teisėtas persikėlimas gyventi į užsienį su vaikais

Vengrija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo gali teisėtai išsivežti vaiką į užsienį?

A) Apskritai vienas iš tėvų gali išvežti savo vaiką į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo neilgam ir jei neketina joje pasilikti. Taip gali būti tokiais atvejais:

  • tėvai bendrai įgyvendina tėvų valdžią;
  • vienas iš tėvų įgyvendina tėvų valdžią pagal tėvų tarpusavio susitarimą ar teismo sprendimą, tačiau kito iš tėvų valdžia nėra apribota ar panaikinta teismo;
  • vaikas išvežamas į kitą valstybę vieno iš tėvų jam įgyvendinant teisę bendrauti, kai buvo nustatytas tiesioginio bendravimo su vaiku laikas, išskyrus atvejus, kai kito iš tėvų sutikimo reikalaujama teismo arba viešosios globos institucijos sprendimu.

B) Vienas iš tėvų gali išvežti vaiką į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo net ilgesniam laikui arba ketindamas joje pasilikti, jei kito iš tėvų valdžia yra apribota arba panaikinta teismo.

C) Toliau nurodytais atvejais globėjas taip pat gali teisėtai išvežti vaiką į kitą valstybę be vieno iš tėvų sutikimo, jei viešoji globos institucija neapribojo globėjo teisės to daryti:

  • trumpam laikui ir neketindamas pasilikti, jei vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje;
  • jei vaikas apgyvendinamas su trečiuoju asmeniu ir dėl to tėvų valdžia sustabdyta.

2 Kokiais atvejais, norint išsivežti vaiką į užsienį, reikia turėti kito iš tėvų sutikimą?

A) Jei vienas iš tėvų išveža vaiką į kitą valstybę ilgam lakui arba ketindamas joje pasilikti, būtinas kito iš tėvų sutikimas. Taip gali būti tokiais atvejais:

  • tėvai bendrai įgyvendina tėvų valdžią;
  • vienas iš tėvų įgyvendina tėvų valdžią pagal tėvų tarpusavio susitarimą ar teismo sprendimą, tačiau kito iš tėvų valdžia nėra apribota ar panaikinta teismo;

B) Jei vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje, globėjas gali išvežti vaiką į kitą valstybę ilgam laikui arba ketindamas joje pasilikti gavęs vieno iš tėvų sutikimą.

Išvykimas į kitą valstybę studijuoti, dirbti ar kitu panašiu tikslu gali būti laikomas išvykimu ilgam laikui.

3 Kaip būtų galima teisėtai išsivežti vaiką į užsienį, jei kitas iš tėvų su tuo nesutinka, nors tai yra reikalinga?

Jei kitas iš tėvų nedavė sutikimo išvežti vaiką į kitą valstybę, vienas iš tėvų gali prašyti, kad sprendimą šiuo klausimu priimtų viešoji globos institucija. Tokiais atvejais viešosios globos institucijos sprendimas leisti išvežti vaiką į kitą valstybę pakeičia kito iš tėvų sutikimą.

Vienas iš tėvų, prašantis paskirti gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, prie prašymo turi pridėti dokumentus, įrodančius, kad toje kitoje valstybėje bus užtikrintas vaiko lavinimas, išlaikymas, priežiūra ir studijos (taigi visų pirma turi būti pateiktas užsienio institucijos išduotas aplinkos įvertinimas, mokyklos lankymo pažyma, vieno iš tėvų pajamų pažyma, priėmimo deklaracija). Vieno iš tėvų prašymu viešoji globos institucija pasirūpina, kad būtų gautas aplinkos įvertinimas. Jei vienas iš tėvų dar nepradėjo dirbti kitoje valstybėje, viešoji globos institucija vietoj pajamų pažymos gali priimti vieno iš tėvų deklaraciją dėl numatomų jo pajamų.

Nagrinėdama ginčą, viešoji globos institucija svarsto, ar galima vykdyti teismo ar viešosios globos institucijos sprendimą, kuriuo nustatomas vaiko ir atskirai gyvenančio vieno iš tėvų tiesioginių ryšių palaikymas, jei nėra tarptautinės sutarties ar netaikomas abipusiškumo principas.

4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Jei yra atitinkamos sutikimo formos, pateikite jas.

Kaip nurodyta 1 punkte, jei į užsienį vykstama neilgam, vienas iš tėvų gali išvežti vaiką į kitą valstybę net ir be kito iš tėvų sutikimo. Tokiais atvejais, kad vaikas galėtų keliauti į užsienį, turi būti įvykdytos bendrosios sienos kirtimo sąlygos (pavyzdžiui, vaikas turi turėti galiojantį pasą).

Paskutinis naujinimas: 15/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.