Teisėtas persikėlimas gyventi į užsienį su vaikais

Vokietija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo gali teisėtai išsivežti vaiką į užsienį?

Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą, taikomos teisės normos, kuriomis reglamentuojama teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, todėl ši teisė yra sudedamoji faktinės atsakomybės už vaiko globą dalis (Civilinio kodekso, vok. Bürgerliches Gesetzbuch, BGB, 1631 straipsnio 1 dalis). Kaip ir atsakomybės už vaiko turtą atveju, ši teisė patenka į tėvų atsakomybės taikymo sritį pagal Civilinio kodekso 1626 straipsnio 1 dalį.

Remiantis Civilinio kodekso 1687 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra „esminės svarbos“ (vok. Angelegenheit von wesentlicher Bedeutung), palyginti su, pvz., trumpomis atostogomis kaimyninėje Europos šalyje, kurioms reikia gauti bendrą abiejų tėvų sutikimą, jeigu tėvai yra atsakingi už bendrą globą. Todėl tėvas (motina) norėdamas (-a) išvežti vaiką į užsienį, turi gauti antrojo iš tėvų sutikimą, išskyrus atvejus, kai tik vienas iš tėvų turi išimtinę globos pareigą arba bent teisę spręsti dėl gyvenamosios vietos.

2 Kokiais atvejais, norint išsivežti vaiką į užsienį, reikia turėti kito iš tėvų sutikimą?

Kito tėvo (motinos) sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra reikalingas, jeigu tėvams tenka bendra tėvų atsakomybė (teisė spręsti dėl gyvenamosios vietos) (taip pat žr. atsakymą į 1 klausimą).

3 Kaip būtų galima teisėtai išsivežti vaiką į užsienį, jei kitas iš tėvų su tuo nesutinka, nors tai yra reikalinga?

Vaiko išvežimas gyventi į užsienį yra teisėtas, jeigu su vaiku norintis persikelti tėvas (motina) turi išimtinę globos pareigą arba bent teisę spręsti dėl gyvenamosios vietos.

Jeigu taip nėra ir tėvų nuomonė šiuo klausimu skiriasi, vieno iš tėvų prašymu šeimos teismas (vok. Familiengericht) gali suteikti vienam iš tėvų teisę spręsti šį klausimą pagal Civilinio kodekso 1628 straipsnį. Teismas sprendimą turi pagrįsti geriausiais vaiko interesais ir atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, praktinius sumetimus ir susijusių asmenų teisėtus interesus (Civilinio kodekso 1697a straipsnis).

Atskirai gyvenantis tėvas (motina) taip pat gali pagal Civilinio kodekso 1671 straipsnio 1 dalį kreiptis į šeimos teismą ir prašyti, kad šis teismas nustatytų jam išimtinę tėvų atsakomybę apskritai viskam arba išimtinę tėvų atsakomybę konkrečiu klausimu, pvz., dėl teisės nustatyti gyvenamąją vietą. Teismas prašymą patenkins, jeigu kitas iš tėvų sutiks, nebent tam prieštaraus ne jaunesnis kaip 14 metų amžiaus vaikas, arba jei tikėtina, kad, panaikinus bendrą tėvų atsakomybę arba visą tėvų valdžią tam tikrais klausimais perleidus pareiškėjui, bus tenkinami geriausi vaiko interesai. Jeigu teismas patenkina prašymą, tėvas (motina) gali laisvai išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos.

4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Jei yra atitinkamos sutikimo formos, pateikite jas.

Jeigu tėvas (motina) turi išimtinę tėvų atsakomybę, ji(s) gali laisvai išsivežti vaiką į bet kurią užsienio šalį trumpiems laikotarpiams.

Bendrą tėvų atsakomybę turintys tėvai iš esmės šį klausimą turi spręsti kartu (Civilinio kodekso 1627 straipsnis). Jeigu bendrą atsakomybę turintys tėvai gyvena atskirai, jie kartu turi nuspręsti, jog planuojama kelionė nėra kasdienis klausimas, o esminės svarbos klausimas (Civilinio kodekso 1687 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Tėvas (motina), su kuriuo vaikas paprastai gyvena, turi teisę pats (pati) spręsti kasdienius klausimus (Civilinio kodekso 1687 straipsnio 1 dalies antras sakinys).‑ Antrasis iš tėvų gali priimti pats sprendimą tik dėl klausimų, susijusių su faktine priežiūra, remdamasis Civilinio kodekso 1687 straipsnio 1 dalies ketvirtu sakiniu. Teisės aktuose konkrečiai nenurodyta, kurie klausimai yra esminės svarbos, o kurie − kasdienio pobūdžio arba susiję su faktine priežiūra. Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybės. Iš esmės, ir vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas paprastai gyvena, ir vienas iš tėvų, turintis teisę bendrauti, gali pats (pati) nuspręsti laikinai išsivežti vaiką į kelionę, su sąlyga, jog keliaujama ne į atokią vietą arba ten, kur yra politinė įtampa. Tačiau tėvas (motina), turintis teisę bendrauti, privalo iš anksto pranešti daugiausia vaiku besirūpinančiam tėvui (motinai) kelionės tikslą. Daugiausia vaiku besirūpinantis tėvas (motina) gali pats (pati) priimti sprendimą dėl įprastinio gydymo. Tačiau jei vaiką reikia išvežti į kitą šalį gydymo tikslais, toks gydymas paprastai neturėtų būti laikomas įprastiniu.

Tėvas (motina), neturintis tėvų atsakomybės, neturi teisės nuspręsti, kur vaikas turėtų gyventi. Bendraudamas toks tėvas (motina) pagal Civilinio kodekso 1687a straipsnį turi tokias pačias teises kaip ir antrasis iš tėvų, turintis bendrą pareigą rūpintis vaiku, kuris su juo paprastai negyvena (Civilinio kodekso 1687 straipsnio 1 dalies ketvirtas sakinys).

Paskutinis naujinimas: 02/11/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.