Procesiniai terminai

Latvija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokių rūšių terminai taikomi civiliniame procese?

Procesinis terminas yra laikotarpis, per kurį turi būti atliekami tam tikri procesiniai veiksmai.

Terminai gali būti skirstomi į kategorijas atsižvelgiant į subjektus, kuriems jie taikomi.

Teismui, teisėjui ar teismo antstoliui taikomi terminai paprastai yra trumpi ir nustatomi įstatyme. Civiliniame procese šie terminai svyruoja nuo 1 iki 30 dienų (pvz., Civilinio proceso kodekso (lat. Civilprocesa likums) 102 straipsnio 2 dalyje nustatytas 15 dienų, 140 straipsnio 9 dalyje – 30 dienų, 3416 straipsnio 2 dalyje – 15 dienų terminas). Teisėjas nutartį dėl prašymo priėmimo nagrinėti turi priimti per 7 dienas nuo jo gavimo dienos, tačiau jeigu prašymu siekiama susigrąžinti vaiką į Latviją ir jį reikės pateikti užsienio šaliai, nutartis turi būti priimama teismo posėdyje per 15 dienų nuo bylos iškėlimo. Nutartis dėl ieškinio užtikrinimo priemonių turi būti priimta ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai buvo iškelta byla. Sprendimas dėl laikinos apsaugos nuo smurto turi būti priimamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos, jeigu nereikia prašyti pateikti papildomų įrodymų arba jeigu delsiant priimti sprendimą gali būti padaryta didelė žala ieškovo teisėms; kitais atvejais sprendimas turi būti priimamas per 20 dienų nuo prašymo gavimo. Tam tikrų kategorijų byloms taikomas terminas, per kurį turi būti iškelta byla arba turi būti išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas. Teismo sprendimo arba nutarties kopija turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo arba nutarties paskelbimo arba, jeigu priimamas sutrumpintas teismo sprendimas, per tris dienas nuo išsamaus teismo sprendimo surašymo. Įstatyme nustatyti ir kiti terminai. Kartais teismas arba teismo antstolis veiksmų turi imtis nedelsdamas. Tam tikrais atvejais įstatyme būna nustatyti bendrieji terminai, kuriuos teismai arba teisėjai gali patikslinti, ir todėl jie patys gali nustatyti konkretų terminą procesiniam veiksmui atlikti. Sudėtingose bylose teismas gali surašyti sutrumpintą sprendimą, kurį sudaro tik įžanginė ir rezoliucinė dalys. Tuomet teismas išsamų sprendimą surašo per 14 dienų ir nurodo tikslią dieną, kada išsamus sprendimas bus parengtas. Civilinio proceso kodekse nenustatyti konkretūs terminai, per kuriuos teismas turi atlikti parengiamuosius veiksmus ir išnagrinėti civilinę bylą. Vis dėlto Teisminės valdžios įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti asmens pažeistų teisių gynybą, teismas privalo „laiku“ (lat. savlaicīgi) išnagrinėti bylą; tai reiškia, kad bylą reikia išnagrinėti kuo greičiau. Kartu, taikant bendrųjų ginčo teisenos taisyklių išimtį, Civilinio proceso kodekse nustatyti pareiškimų išnagrinėjimo tam tikrų kategorijų civilinėse bylose terminai, kai bylai taikomos specialios procedūros: pavyzdžiui, teisėjas sprendimą dėl prašymo dėl neginčytinų prievolių įvykdymo (lat. saistību bezstrīdus piespiedu izpildīšana) turi priimti per 7 dienas nuo prašymo gavimo. Be to, specialiųjų teisės aktų nuostatose nurodyta, kokios bylos turi būti nagrinėjamos ypatingąja teisena (pvz., pirmenybę reikia teikti bet kokiam ieškiniui, susijusiam su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos įstatyme).

Procesinių veiksmų, kuriuos turi atlikti proceso šalys, terminai nustatyti Civilinio proceso kodekse – 14 dienų iki teismo posėdžio, kuriame pateikiami įrodymai, jeigu teisėjas nenustatė kitokio termino; 10 dienų atskirajam skundui (lat. blakus sūdzība) pateikti; 20 dienų apeliaciniam skundui (lat. apelācija)) pateikti, ir kt. Tačiau dažniausiai proceso šalims ir kitoms suinteresuotosioms šalims taikytinus terminus nustato teismas, teisėjas arba teismo antstolis – jis nustato teisės aktuose bendrai nustatyto termino konkrečią datą arba nustato datą nepriklausomai, atsižvelgdamas į procesinio veiksmo rūšį, atstumą nuo asmens gyvenamosios ar buvimo vietos ir kitas aplinkybes.

Asmenims, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, taikytinus terminus nustato tik teismas arba teisėjas.

Galioja šie pagrindiniai terminai:

  • terminas įrodymams pateikti: jeigu teisėjas nenustato kitaip, įrodymai turi būti pateikiami likus ne mažiau kaip 14 dienų iki teismo posėdžio pradžios. Nagrinėjant bylą įrodymai gali būti pateikiami remiantis pagrįstu ginčo šalies arba trečiosios šalies prašymu, jeigu dėl tokio prašymo nebus delsiama nagrinėti bylą arba jeigu teismas sutinka, kad esama pagrįstų priežasčių, dėl kurių įrodymai nebuvo pateikti laiku, arba kad įrodymai yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Teismo nutartis atsisakyti priimti įrodymus negali būti ginčijama, tačiau prieštaravimus dėl nutarties galima pareikšti pateikiant apeliacinį skundą (lat. apelācija) arba kasacinį skundą (kasācija);
  • terminas, per kurį atsakovas turi pateikti pastabas: pradėjus nagrinėti bylą, prašymas ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos registruotu paštu turi būti iš karto nusiunčiami atsakovui nustatant 15–30 dienų terminą rašytinėms pastaboms pateikti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo prašymo išsiuntimo dienos;
  • terminas prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ją išnagrinėti iš naujo trūkumams ištaisyti: kai teismo sprendimas priimamas šalims neatvykus, atsakovas turi 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo išsiuntimo dienos ir per kurį galima prašyti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš naujo;

Bylos sustabdymo terminas:

  • mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris yra byloje dalyvaujanti šalis arba trečioji šalis, pareiškusi savarankišką reikalavimą, ir kai, atsižvelgiant į ginčijamus teisinius santykius, įmanomas teisių perleidimas, susijęs terminas yra toks terminas, per kurį nustatomas teisių perėmėjas arba paskiriamas teisinis atstovas;
  • kai teismas taip apribojo šalies arba trečiojo asmens veiksnumą, kad šalis arba trečiasis asmuo negali nepriklausomai naudotis civilinėmis-procesinėmis teisėmis ir pareigomis – kol bus paskirtas teisinis atstovas;
  • kai byloje dalyvaujanti šalis arba trečioji šalis negali byloje dalyvauti dėl sunkios ligos, amžiaus arba negalios, susijęs terminas yra teismo nustatytas terminas, per kurį turi būti paskirtas atstovas;
  • jeigu teismas nusprendžia pateikti prašymą Konstituciniam Teismui arba Konstitucinis Teismas pradeda bylą dėl ieškovo arba pareiškėjo pareikšto konstitucinio reikalavimo, arba kai teismas nusprendžia perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą, arba jeigu bylos neįmanoma išnagrinėti, kol nebus priimtas sprendimas kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje, susijęs terminas yra toks terminas, per kurį įsiteisėja Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba civilinio, baudžiamojo ar administracinio teismo sprendimas;
  • kai byloje dalyvaujanti šalis arba trečioji šalis, pareiškusi savarankišką reikalavimą, užsienyje vykdo ilgalaikę misiją arba yra išvykusi tarnybiniais reikalais, arba buvo paskelbta atsakovo paieška, arba kai byloje dalyvaujanti šalis arba trečioji šalis, pareiškusi savarankišką reikalavimą, negali byloje dalyvauti dėl ligos, arba kai teismas priima nutartį dėl eksperto išvados parengimo, susijęs terminas yra toks, per kurį šių aplinkybių nelieka;
  • kai šalys susitaria sustabdyti bylą ir nė viena trečioji šalis, pareiškusi savarankišką reikalavimą, tam neprieštarauja, susijęs terminas yra toks, kuris nurodytas teismo nutartyje;
  • kai atsakovui finansinio pobūdžio reikalavimų atžvilgiu buvo iškelta juridinio asmens bankroto byla arba fizinio asmens bankroto byla, atitinkamas laikotarpis yra terminas, iki kurio baigiama bankroto byla.

Terminas apeliaciniam skundui (lat. apelācija) pateikti: apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti pateikiamas per 20 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kai skelbiamas sutrumpintas teismo sprendimas, terminas apeliaciniam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią teismas numato surašyti išsamų teismo sprendimą. Jeigu išsamus teismo sprendimas surašomas po nustatytos dienos, terminas apeliaciniam skundui dėl jo pateikti pradedamas skaičiuoti nuo faktinės jo surašymo dienos. Apeliacinis skundas, kuris pateikiamas pasibaigus terminui, nepriimamas ir grąžinamas skundą pateikusiam asmeniui.

Terminas atskirajam skundui (lat. blakus sūdzība) pateikti: atskirasis skundas gali būti pateikiamas per 10 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią teismas priima ginčijamą sprendimą, išskyrus atvejus, kai Civilinio proceso kodekse nustatyta kitaip. Atskirasis skundas, kuris pateikiamas pasibaigus terminui, nepriimamas ir grąžinamas skundą pateikusiam asmeniui.

Terminas pateikti prašymui išnagrinėti naujai nustatytas faktines aplinkybes: terminas, per kurį turi būti pateikiamas toks prašymas, pradedamas skaičiuoti:

  • dėl bylai esminių aplinkybių, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau pareiškėjas jų nežinojo ir negalėjo žinoti – nuo dienos, kurią šios faktinės aplinkybės tapo žinomos;
  • dėl liudytojų parodymų, ekspertų išvadų ar vertimų, kurie buvo pateikti sąmoningai juose nurodant klaidingus faktus arba suklastotus rašytinius arba daiktinius įrodymus, kuriais remdamasis teismas priėmė įsiteisėjusį nuosprendį baudžiamojoje byloje, arba dėl nusikalstamos veikos, į kurią teismas atsižvelgė priimdamas įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje ir kuria buvo pagrįstas neteisėtas arba nepagrįstas teismo sprendimas ar nutartis – nuo dienos, kurią įsiteisėja teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje;
  • dėl teismo sprendimo ar kitos institucijos sprendimo, kuriuo remiantis buvo priimtas teismo sprendimas ar nutartis, pripažinimo negaliojančiu – nuo teismo nutarties pripažinti negaliojančiu teismo sprendimą civilinėje arba komercinėje byloje įsiteisėjimo dienos arba nuo kitos institucijos sprendimo, kuriuo remiantis buvo priimtas teismo sprendimas ar nutartis, kurį (-ią) siekiama pripažinti negaliojančiu (-a) atsižvelgiant į naujai nustatytas faktines aplinkybes, pripažinimo negaliojančiu dienos;
  • kai pripažįstama, kad teisės norma, kuri buvo taikoma priimant sprendimą byloje, nesuderinama su viršesne teisės norma – nuo teismo sprendimo ar kitos nutarties, pagal kurią taikoma norma praranda savo galią dėl nesuderinamumo su viršesne norma, įsiteisėjimo dienos.

Terminai vykdomiesiems dokumentams pateikti: vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti per 10 metų nuo teismo ar teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti kitokie senaties terminai.

Jeigu teismo sprendime nurodoma, kad skola turi būti išieškoma mokant periodines įmokas, vykdomasis dokumentas galioja tol, kol egzistuoja pareiga mokėti įmokas; tačiau pirmiau nurodytas 10 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės dienos, kurią turi būti sumokama kiekviena įmoka.

2 Nedarbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Pagal Valstybinių nedarbo dienų, atminimo dienų ir švenčių dienų įstatymą nedarbo dienomis laikomos toliau nurodytos datos:

  • sausio 1 d.: Naujųjų metų diena;
  • Didysis penktadienis, Velykų sekmadienis ir Velykų pirmadienis;
  • gegužės 1 d.: Tarptautinė darbo diena, Latvijos Respublikos Steigiamojo Seimo sušaukimo minėjimo diena;
  • gegužės 4 d.: Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos minėjimo diena;
  • antrasis gegužės sekmadienis: Motinos diena;
  • Sekminės;
  • birželio 23 d.: Joninių išvakarės;
  • birželio 24 d.: Joninės, vasaros saulėgrįža;
  • paskutinė Latvijos nacionalinės dainų ir šokių šventės diena;
  • lapkričio 18 d.: Latvijos Respublikos paskelbimo minėjimo diena.
  • gruodžio 24, 25 ir 26 d.: Kalėdos (žiemos saulėgrįža);
  • gruodžio 31 d.: Naujųjų metų išvakarės.

Ortodoksai, sentikiai ir kitų religinių konfesijų atstovai Velykas, Sekmines ir Kalėdas švenčia šių religinių konfesijų nustatytomis dienomis.

Jeigu gegužės 4 d., paskutinė Latvijos nacionalinės dainų ir šokių šventės diena, arba lapkričio 18 d. yra šeštadienis arba sekmadienis, po to einanti darbo diena tampa nedarbo diena.

3 Kokios yra bendrosios civilinio proceso terminų taisyklės?

Procesiniai veiksmai turi būti atliekami per įstatyme nustatytus terminus. Jeigu įstatyme terminas nenustatytas, jį nustato teismas arba teisėjas. Teismo arba teisėjo nustatytas terminas turi būti pakankamai ilgas, kad per jį būtų galima atlikti procesinį veiksmą.

Terminas gali būti nurodomas konkrečia diena arba laikotarpiu, kuris turi konkrečią pabaigos dieną, arba metais, mėnesiais, dienomis ar valandomis. Jeigu veiksmo nebūtina atlikti nustatytą dieną, jį galima atlikti bet kurią nurodyto laikotarpio dieną. Terminas gali būti nustatomas atsižvelgiant į konkretų įvykį, kuris būtinai turi įvykti.

4 Kai tam tikrą veiksmą ar formalumą reikia atlikti per nustatytą laiką, kada pradedamas skaičiuoti terminas?

Metais, mėnesiais ar dienomis skaičiuojamas procesinis terminas prasideda kitą dieną po dienos ar įvykio, kuriuo apibrėžiama jo pradžia.

Valandomis skaičiuojamas procesinis terminas prasideda kitą valandą po įvykio, nuo kurio jis pradedamas skaičiuoti.

5 Ar dokumentų perdavimo ar įteikimo būdas (dokumentą asmeniškai įteikia antstolis arba pašto darbuotojas) gali turėti įtakos termino eigos pradžiai arba ją pakeisti?

Teismo dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami pagal jo gyvenamąją vietą, o jeigu jis deklaravo papildomą adresą – tuomet ir tuo papildomu adresu arba jo nurodytu susirašinėjimo su teismu adresu. Asmuo turi pareigą užtikrinti, kad jį būtų galima rasti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba jo papildomu deklaruotu adresu, arba jo nurodytu susirašinėjimo su teismu adresu. Jeigu atsakovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir nenurodė susirašinėjimo su teismu adreso, teismo dokumentai bus siunčiami šalies adresu, kurį nurodė ieškovas arba kurį teismas sužinojo nagrinėdamas šalies faktinio adreso įrodymus. Teismo dokumentai taip pat gali būti įteikiami asmens darbo vietoje.

Teismo dokumentai pristatomi elektroniniu paštu, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pranešė teismui, kad jis sutinka elektroninį paštą naudoti susirašinėjimui su teismu. Tokiu atveju teismo dokumentai siunčiami byloje dalyvaujančio asmens nurodytu elektroninio pašto adresu. Jeigu teismas nustato, kad teismo dokumentams elektroniniu paštu pristatyti kyla techninių kliūčių, dokumentai pristatomi šio skirsnio antroje dalyje nurodytu kitu būdu.

Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pranešė teismui, kad jis sutinka su teismu susirašinėti elektroniniu būdu ir kad jis užsiregistravo internetinėje sistemoje, teismo dokumentai pristatomi internetinėje sistemoje. Jeigu teismas nustato, kad teismo dokumentams perduoti internetinėje sistemoje kyla techninių kliūčių, jie pristatomi šio skirsnio antroje dalyje nurodytu kitu būdu, tačiau teismo šaukimas siunčiamas byloje dalyvaujančio asmens nurodytu elektroninio pašto adresu.

Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad teismo dokumentai laikomi įteiktais ne vien pagal tai, ar jie buvo pristatyti į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodytu papildomu adresu, fizinio asmens nurodytu susirašinėjimui su teismu skirtu adresu ar juridinio asmens registruotu adresu, ne vien pagal tai, ar iš pašto yra gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad siunta buvo pristatyta, ir ne vien pagal tai, ar dokumentai buvo grąžinti. Vietoj to taikoma prezumpcija, kad dokumentai buvo įteikti, įsigaliojanti septintą dieną nuo dokumentų išsiuntimo, jeigu dokumentai buvo siunčiami paštu, arba trečią dieną nuo dokumentų išsiuntimo, jeigu dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu arba pranešimu per internetinę sistemą: adresatas gali nuginčyti šią prezumpciją įrodydamas, kad susidarė objektyvios aplinkybės, kurių adresatas negalėjo kontroliuoti ir dėl kurių priimti dokumentų nurodytu adresu buvo neįmanoma.

Tačiau jeigu teismo dokumentus adresatui asmeniškai įteikia kurjeris ir įteikimo faktas patvirtinamas parašu arba jeigu dokumentus adresatui įteikė bylos šalis, o jų įteikimas buvo patvirtintas parašu arba, jeigu įteikiant teismo dokumentus asmeniškai, juos įteikiantis asmuo nesutiko adresato jo gyvenamojoje vietoje ir įteikė dokumentus bet kuriam suaugusiam šeimos nariui, gyvenančiam kartu su adresatu, laikoma, kad teismo dokumentai įteikti tą dieną, kurią adresatas arba kitas asmuo juos priėmė.

Jeigu adresatas atsisako priimti teismo dokumentus, laikoma, kad dokumentai įteikti tą dieną, kurią adresatas atsisakė juos priimti.

Jeigu dokumentai siunčiami paštu, laikoma, kad jie įteikti septintą dieną nuo jų išsiuntimo.

Jeigu dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, laikoma, kad jie įteikti trečią dieną nuo jų išsiuntimo.

6 Jeigu termino eiga prasideda nuo įvykio, ar diena, kurią įvyko tas įvykis, į terminą įskaičiuojama?

Ne. Jeigu termino pradžia susiejama su konkrečiu įvykiu, terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po įvykio, kuriuo apibrėžiama termino pradžia, dienos.

7 Kai terminas išreikštas dienomis, skaičiuojamos kalendorinės ar darbo dienos?

Į dienomis skaičiuojamą terminą įskaičiuojamos visos kalendorinės dienos.

8 Kaip skaičiuojamas savaitėmis, mėnesiais arba metais išreikštas terminas?

Į metais, mėnesiais ar dienomis skaičiuojamą terminą įskaičiuojamos kalendorinės dienos.

9 Kada baigiasi savaitėmis, mėnesiais arba metais skaičiuojamas terminas?

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną.

Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

Iki kitos konkrečios dienos pratęstas terminas pasibaigią tą dieną.

  • Procesinis veiksmas, kurio terminas baigiasi, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos 24.00 val.
  • Jeigu procesinį veiksmą reikia atlikti teisme, terminas pasibaigia tos dienos paskutinę teismo darbo valandą. Jeigu prašymas, apeliacinis skundas ar kitas dokumentas ryšių operatoriui įteikiamas iki paskutinės termino dienos 24.00 val., laikoma, kad toks dokumentas buvo įteiktas laiku.

10 Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba kitą nedarbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po jos einančios darbo dienos?

Jeigu terminas pasibaigia šeštadienį, sekmadienį, valstybės šventės dieną, paskutinė termino diena pratęsiama iki kitos darbo dienos.

11 Ar tam tikroms aplinkybėms terminai gali būti pratęsiami? Kokiomis sąlygomis?

Bylos šalies prašymu gali būti pratęsiami tik teismo arba teisėjo nustatyti terminai. Vis dėlto įstatyme nustatytus terminus teismas šalies prašymu gali atnaujinti. Prašymą pratęsti terminą arba atnaujinti praleistą terminą reikėtų pateikti teismui, kuriame turėjo būti atliktas veiksmas, kurio terminas suėjo; teismas šiuo atveju rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Šalims kartu su siunčiamu prašymu įteikiamas rašytinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad jų prašymas nagrinėjamas, kartu joms nusiunčiant prašymą dėl termino pratęsimo arba praleisto termino atnaujinimo. Prie prašymo atnaujinti procesinį terminą būtina pridėti procesiniam veiksmui atlikti reikalingus dokumentus ir nurodyti termino atnaujinimo motyvus.

Teisėjo nustatytą terminą teisėjas gali pratęsti vienasmeniškai. Dėl teismo arba teisėjo atsisakymo pratęsti arba atnaujinti terminą galima pateikti atskirąjį skundą.

12 Kokie skundų padavimo terminai?

Terminas atskirajam skundui (lat. blakus sūdzība) pateikti: atskirasis skundas gali būti pateikiamas per 10 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią teismas priima sprendimą.

Jeigu sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka, terminas atskirajam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo jo įteikimo dienos.

Jeigu sprendimas priimamas nedalyvaujant šaliai (pvz., nutartis dėl įrodymų rinkimo arba laikinosios apsaugos priemonės), terminas atskirajam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo arba išsiuntimo dienos.

Jeigu teismo sprendimas pagal ES teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kurių privalo laikytis Latvija, siunčiamas asmeniui, kuris Latvijoje neturi gyvenamosios vietos, žinoma jo buvimo vieta nėra Latvijoje arba šioje šalyje jis neturi registruotos buveinės, tačiau jo adresas žinomas, asmuo per 15 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos arba, jeigu teismas priėmė sutrumpintą sprendimą, nuo išsamaus sprendimo kopijos įteikimo dienos gali pateikti atskirąjį skundą.

Apeliacinis skundas (lat. apelācija) turi būti pateikiamas per 20 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos arba, jeigu paskelbiamas sutrumpintas sprendimas, nuo tos dienos, kurią teismas įsipareigojo surašyti išsamų sprendimą. Jeigu išsamus teismo sprendimas surašomas po nustatytos dienos, terminas apeliaciniam skundui dėl jo pateikti pradedamas skaičiuoti nuo faktinės jo surašymo dienos.

Jeigu teismo sprendimo kopija pagal ES teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kurių privalo laikytis Latvija, siunčiama asmeniui, kuris Latvijoje neturi gyvenamosios vietos, žinoma jo buvimo vieta nėra Latvijoje arba šioje šalyje jis neturi registruotos buveinės, tačiau jo adresas žinomas, asmuo per 20 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali pateikti atskirąjį skundą.

Kasacinį skundą (lat. kasācija) reikia pateikti per 30 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, tačiau jeigu teismas paskelbia sutrumpintą sprendimą, tuomet terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią teismas įsipareigojo surašyti išsamų sprendimą. Jeigu išsamus teismo sprendimas surašomas po nustatytos dienos, terminas apeliaciniam skundui dėl jo pateikti pradedamas skaičiuoti nuo faktinės jo surašymo dienos.

Jeigu teismo sprendimo kopija pagal ES teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kurių privalo laikytis Latvija, siunčiama asmeniui, kuris Latvijoje neturi gyvenamosios vietos, žinoma jo buvimo vieta nėra Latvijoje arba šioje šalyje jis neturi registruotos buveinės, tačiau jo adresas žinomas, asmuo per 30 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali pateikti kasacinį skundą.

Suėjus terminui pateiktas apeliacinis ar kasacinis skundas nebus priimamas ir bus grąžintas skundą pateikusiam asmeniui. Atskirąjį skundą dėl teisėjo nutarties atmesti apeliacinį arba kasacinį skundą galima pateikti per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

Konkrečių kategorijų ginčuose, pvz., susijusiuose su užsienio teismo sprendimo pripažinimu, skundams gali būti taikomi konkretūs terminai, kurie, atsižvelgiant į civilinio proceso taisykles, nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju.

13 Ar teismai gali pakeisti terminus, visų pirma atvykimo į teismą terminus, arba nustatyti specialų atvykimo į teismą terminą?

Teismas privalo atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti kitą teismo posėdžio datą, jeigu:

  • bet kuri bylos šalis neatvyksta į teismo posėdį ir jai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą;
  • bet kuri bylos šalis, kuriai buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, vis tiek neatvyksta į teismo posėdį dėl, teismo manymu, pateisinamų priežasčių;
  • atsakovui nebuvo įteikta prašymo kopija ir todėl jis prašo atidėti bylos nagrinėjimą;
  • kaip bylos šalį būtina iškviesti asmenį, kurio teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti teismo sprendimu;
  • atidėjus bylos nagrinėjimą būtų galima atkurti sutuoktinių gyvenimą kartu arba paskatinti taikiai išspręsti ginčą – tada teismas gali atidėti posėdžius savo iniciatyva. Šalies prašymu bylos nagrinėjimas šiuo tikslu gali būti pakartotinai atidedamas;
  • jeigu atsakovas Latvijoje neturi gyvenamosios vietos arba buvimo vietos ir jam buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir buvo gautas dokumentų įteikimo patvirtinimas, tačiau atsakovas laiku negavo pranešimo ir neatvyko į teismo posėdį;
  • 7) jeigu atsakovas Latvijoje neturi gyvenamosios vietos arba buvimo vietos ir jam buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą arba prašymo kopija, tačiau nebuvo gautas patvirtinimas ir atsakovas neatvyko į teismo posėdį;
  • jeigu gaunamas šalių sutikimas dalyvauti tarpininkavime.

Teismas bylos nagrinėjimą gali atidėti ir kai kuriomis kitomis aplinkybėmis.

Teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą:

  • jeigu ieškovas, kuriam buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvyksta dėl nežinomų priežasčių;
  • jeigu atsakovas, kuriam buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvyksta dėl nežinomų priežasčių;
  • jeigu teismas mano, jog neįmanoma priimti sprendimo byloje, nes neatvyko šalis, kurios dalyvavimas pagal įstatymą privalomas, arba neatvyko teismo iškviestas liudytojas, ekspertas arba vertėjas žodžiu;
  • bylos šalies prašymu, kai ši šalis prašo suteikti jai galimybę pateikti papildomus įrodymus;
  • jeigu asmuo negali dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dėl nuo teismo nepriklausančių techninių ar kitų priežasčių;
  • jeigu posėdyje dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta pateisinamomis, nedalyvauja vertėjas žodžiu.

14 Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Ne. Pagal civilinio proceso taisykles teismo dokumentų pristatymas ir įteikimas asmeniui, kuris neturi Latvijoje gyvenamosios vietos arba buvimo vietos, vykdomas taikant kitokį mechanizmą, o procesiniai terminai, kurie pradedami skaičiuoti nuo teismo dokumentų gavimo dienos, skaičiuojami skirtingai.

Pavyzdžiui, paprastai apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti pateikiamas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo. Jeigu sprendimas siunčiamas šaliai, kuri Latvijoje neturi gyvenamosios vietos arba buvimo vietos, ji turi teisę pateikti apeliacinį skundą per 20 dienų nuo teismo sprendimo kopijos įteikimo dienos. Kai apeliaciniams skundams dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skirtingoms bylos šalims taikomi skirtingi terminai, teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu apeliacinis skundas nepateikiamas per apeliacinio skundo terminą, kuris skaičiuojamas nuo paskutinės teismo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

15 Kokios terminų nesilaikymo pasekmės?

Teisė atlikti procesinį veiksmą nustoja galioti pasibaigus įstatyme arba teismo nustatytam terminui. Protestai ir dokumentai, pateikti pasibaigus terminui, nepriimami.

16 Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti jį praleidusios šalys?

Šalies prašymu teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu mano, kad terminas buvo praleistas dėl pagrįstos priežasties.

Teismas gali atnaujinti:

  • praleistus terminus;
  • įstatyme nustatytus terminus;
  • šalims nustatytus terminus, susijusius su jų procesinių teisių įgyvendinimu.

Išimtinai procesiniai terminai, susiję su bendrais senaties terminais, nėra atnaujinami; pavyzdžiui, neįmanoma atnaujinti termino vykdomajam dokumentui pateikti po to, kai pasibaigė 10 metų senaties terminas, kuris pradėtas skaičiuoti nuo atitinkamo teismo ar teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atnaujindamas praleistą terminą, teismas kartu leidžia atlikti praleistą procesinį veiksmą.

Teismo, teisėjo ar teismo antstolio nustatyti procesiniai terminai šalies prašymu gali būti pratęsiami prieš jiems pasibaigiant. Įstatyme nustatytų terminų pratęsti negalima. Jeigu teismo, teisėjo ar teismo antstolio nustatytas terminas buvo praleistas, asmuo, kuris turėjo laikytis termino, gali prašyti nustatyti naują terminą procesiniam veiksmui atlikti.

Prašymą pratęsti terminą arba atnaujinti praleistą terminą reikėtų pateikti teismui, kuriame turėjo būti atliktas veiksmas, kurio terminas suėjo. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, o šalys iš anksto informuojamos apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šalies neatvykimas netrukdo nagrinėti prašymo.

Prie prašymo atnaujinti procesinį terminą būtina pridėti procesiniam veiksmui atlikti reikalingus dokumentus ir nurodyti termino atnaujinimo motyvus.

Teisėjo nustatytą terminą teisėjas gali pratęsti vienasmeniškai.

Dėl teismo arba teisėjo atsisakymo pratęsti arba atnaujinti terminą galima pateikti atskirąjį skundą.

Paskutinis naujinimas: 23/02/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma