Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (suomių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Bendrieji nacionaliniai teismai

Suomija

Šiame skyriuje apžvelgiama informacija apie bendrosios kompetencijos teismų organizacinę sistemą Suomijoje.

Turinį pateikė
Suomija

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Suomijos teismus galima suskirstyti į bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius civilines ir baudžiamąsias bylas, administracinius teismus, sprendžiančius administracinius ginčus, ir specializuotus teismus.

Sąvoka „bendrosios kompetencijos“ apibūdina teismus, kurių jurisdikcija yra bendra. Kitaip tariant, jie nagrinėja teisinius ginčus, kurie nebuvo priskirti kai kurių kitų teismų kompetencijai. Bendrosios kompetencijos teismai yra:

  • Apygardos teismai (käräjäoikeus/tingsrätt) (šiuo metu yra 51, o 2010 m. sumažės iki 27);
  • Apeliaciniai teismai (hovioikeus, hovrätt, 6);
  • Aukščiausiasis Teismas (Korkein oikeus/Högsta domstolen).

Bendrosios kompetencijos administraciniai teismai yra administraciniai teismai (hallinto-oikeus/förvaltningsdomstol, 8). Aukščiausias administracinis teismas yra Aukščiausiasis administracinis teismas (Korkein hallinto-oikeus/Högsta förvaltningsdomstolen).

Apygardos teismai

Apylinkių ar apygardų teismai veikia kaip pirmosios instancijos bendrosios jurisdikcijos teismai. Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas ir su turto suvaržymu (turto mokesčiais) bei nekilnojamojo turto nuosavybe (hipoteka ir nuosavybės registracija) susijusius klausimus. Šiuo metu Suomijoje veikia 51 toks teismas. Jie labai skiriasi savo dydžiu. Didžiausiame teisme dirba apie 80 teisėjų, iš viso apie 250 darbuotojų, įskaitant biuro sekretorius, antstolius ir teismo praktiką atliekančius jaunus teisininkus. Mažiausiuose teismuose dirba du nuolatiniai teisėjai ir apie dešimt kitų valstybės tarnautojų.

Šių teismų veiklą ir administravimą reglamentuojančias nuostatas galima rasti Apygardos teismų įstatyme ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atitinkamuose reglamentuose, ir pagal įstatymą parengtose išsamesnėse taisyklėse ir nurodymuose. Pagal įstatymą pagrindinis pirmosios instancijos teismo teisėjas yra ir įstaigos administracijos vadovas.

Apygardos teisme taip pat dirba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, kurie daugiausia dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Teisinio išsilavinimo neturinčius teisėjus renka miesto tarybos. Teisingumo ministerija tvirtina savivaldybių renkamų teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų skaičių. Tokiems teisėjams užmokestis mokamas valstybės lėšomis.

Apygardos teismuose taikomos procedūros

Apygardos teisme civilinės bylos svarstomos dviem etapais: parengiamojo svarstymo ir pagrindinio svarstymo. Parengiamasis svarstymas pradedamas bylos šalims pateikiant rašytinius pareiškimus. Nemažai bylų – susijusių su skolos išieškojimu – išnagrinėjamos šiame bylos nagrinėjimo etape. Parengiamasis posėdis vyksta žodžiu ir jam pirmininkauja vienas teisėjas.

Jeigu bylos tame etape išspręsti negalima, suplanuojamas atskiras pagrindinis svarstymas. Tokiu atveju apygardos teismą sudaro vienas teisėjas arba trys teisėjai, išskyrus nagrinėjant šeimos teisės bylas, kai teismą sudaro tik vienas teisėjas. Bylos nagrinėjimas vyksta, jei įmanoma, nepertraukiamai.

Svarstant baudžiamąsias bylas teismo sudėtis gali skirtis atsižvelgiant į nagrinėjamą nusikaltimą. Bylas dėl smulkaus pažeidimo svarsto vienas teisėjas, o sunkesnių nusikaltimų bylas nagrinėja kolegija, kurią sudaro vienas teisėjas ir trys teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai.

Baudžiamosios bylos nagrinėjamos vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir civilinės bylos. Prieš pradedant pagrindinį svarstymą teismas gali paprašyti kaltinamojo pateikti paaiškinimą dėl jam pareikšto kaltinimo. Procesas vyksta žodine tvarka, ir nuosprendis priimamas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, apie kurias proceso šalys asmeniškai informavo teismą. Visi įrodymai yra pateikiami pagrindinio svarstymo posėdžio metu. Bylos nagrinėjimas irgi vyksta, jei įmanoma, nepertraukiamai. Kol vyksta pagrindinis svarstymas, teismo sudėtis negali būti keičiama.

Jeigu teismas dėl nuosprendžio bendro sutarimo nepasiekia, skelbiamas balsavimas. Kiekvienas kolegijos narys asmeniškai turi vieną balsą. Jeigu balsai pasiskirsto vienodai nagrinėjant civilinę bylą, tuomet lemiamas yra teisėjo balsas; baudžiamosiose bylose tokiu atveju priimamas švelnesnis nuosprendis.

Apygardos teismo priimtame sprendime nurodoma, kaip byla buvo išspręsta ir išdėstomos tokio sprendimo priežastys. Dažniausiai sprendimas yra įteikiamas proceso šalims iš karto pasibaigus pagrindiniam svarstymui. Didelės apimties ar sudėtingose bylose sprendimo priėmimas gali būti atidedamas ne daugiau nei dviem savaitėms, ir rašytinį sprendimą įteikia teismo kanceliarija.

Apeliaciniai teismai

Suomijoje veikia šeši apeliaciniai teismai. Kaip aukščiausi teismai jie svarsto apeliacinius skundus ir peticijas dėl apygardos teismo nutarčių. Tam tikrais atvejais apeliaciniai teismai taip pat veikia kaip pirmosios instancijos teismai: pvz., inicijuojant apkaltą žemesnės instancijos teismo teisėjui ar aukšto rango valstybės tarnautojui.

Apeliaciniai teismai taip pat atsakingi už teisės normų taikymą apygardos teismuose ir už tam tikrus su teismų administravimu susijusius klausimus. Sprendžiant vieną tokių klausimų apeliacinis teismas privalo pateikti nuomonę teisėjų atrankos komitetui apie kandidatus, siekiančius tapti apylinkės teismo ar apeliacinio teismo teisėjais. Nuomonę teikia už tai atsakingas apeliacinio teismo komitetas. Apeliacinio teismo pirmininkas (vyriausiasis teisėjas) yra atsakingas už teismo veiklą ir veiksmingumą.

Apeliacinis teismas yra suskirstytas į atskirus padalinius, kuriems vadovauja vyresnysis teisėjas, dirbantis kartu su kitais teisėjais. Dažniausiai klausimus sprendžia apeliacinio teismo skyrius, kurį sudaro trys teisėjai.

Apeliaciniame teisme taikomos procedūros

Iki 1998 m. balandžio mėn. Apeliacinio teismo procesas daugiausia vykdavo rašytine forma. Taikant tokias procedūras, bylos buvo svarstomos ir sprendimai priimami remiantis teismui pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu parengta medžiaga. Įgyvendinus apeliacinių teismų procesinių veiksmų reformą, padaugėjo žodine tvarka svarstomų bylų. Dabar teisėjų padėjėjai ir vyresnieji sekretoriai yra pareigūnai, atsakingi už medžiagos teismui pristatymą (antspaudo saugotojai).

Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausio lygmens apeliacijos institucija. Kaip ir apeliacinis teismas Aukščiausiasis Teismas yra suskirstytas į padalinius, kurie yra teisiškai kompetentingi, jeigu turi penkis narius.

Norėdama pateikti bylą nagrinėti Aukščiausiajam Teismui suinteresuotoji ar susijusi šalis privalo kreiptis dėl leidimo paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. Gavęs tokį prašymą Aukščiausiasis Teismas vertina, ar jis gali duoti leidimą konkrečioje byloje pateikti apeliacinį skundą. Klausimas svarstomas kolegijoje, kurią sudaro du arba trys teisėjai. Leidimas paduoti apeliacinį skundą gali būti duodamas tik remiantis įstatyme nustatytu pagrindu.

Pradedant 1980 m. Aukščiausiasis Teismas tapo precedentus nustatančia institucija. Faktiškai Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla sukuria teisinę normą, kurią privalo taikyti kiti teismai nagrinėdami panašias bylas. Jeigu apeliacinis teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas, leidimo paduoti apeliacinį skundą nereikia.

Aukščiausiojo Teismo darbui vadovauja Teismo pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo nariai vadinami Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Vyriausiasis sekretorius, vyriausiojo sekretoriaus padėjėjas, jaunesnieji ir vyresnieji teismo sekretoriai visi gali būti pareigūnais, atsakingais už medžiagos pristatymą teismui (antspaudo saugotojai).

Aukščiausiasis Teismas ne tik sprendžia teisinius klausimus, jis taip pat skiria teisėjus laikinai eiti pareigas metams ar ilgesniam laikotarpiui. Aukščiausiasis Teismas taip pat teikia pastabas dėl siūlomų teisės aktų ar Suomijos prezidentui pateiktų malonės prašymų.

Aukščiausiojo Teismo procedūra dažniausia yra rašytinė. Tačiau jeigu būtina, byla gali būti svarstoma ir žodine tvarka.

Teisinių duomenų bazės

URL ir duomenų bazės pavadinimas

Suomijos teismų interneto svetainė

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Suomijos teismų interneto svetainėje skelbiama informacija apie Suomijos teismų sistemą. Tai „vieno langelio“ portalas ieškantiems informacijos apie teismus, prokurorus, antstolius, teisinės informacijos biurus ir kitas su Suomijos teismų sistemos administravimu susijusias institucijas.

Šioje duomenų bazėje skelbiama naujausia apeliacinių teismų ir administracinių teismų praktikos medžiaga.

Paskutinis naujinimas: 08/02/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma