In most Member States, the ordinary courts deal with two main types of proceedings:

• Proceedings in criminal matters, i.e. regarding punishable (criminal) offences (such as theft, vandalism, fraud, etc.); these courts can impose penalties and are often referred to as "criminal courts",
• Proceedings in civil matters, i.e. disputes between citizens and/or businesses (for instance, problems with rent, a service contract or a divorce, etc.); these courts are often referred to as "civil courts".

Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Aukščiausiasis Teismas

Kasacinis teismas (pranc. Cour de cassation / nyd. Hof van Cassatie) – tai Briuselyje įsikūręs aukščiausios instancijos teismas („teismų teismas“).

Prisiekusiųjų teismas

Prisiekusiųjų teismas (pranc. cour d’assises / nyd. hof van assisen) yra kiekvienoje iš dešimties provincijų ir sostinės Briuselio administracinėje apygardoje. Tai ne nuolat veikiantis teismas, jis sudaromas kiekvieną kartą, kai į jį sušaukiami kaltinamieji.

Apeliaciniai teismai

• Apeliacinis teismas (pranc. cour d’appel / nyd. hof van beroep). Belgijoje yra penki apeliaciniai teismai:
  • Briuselyje (turi jurisdikciją Valonų Brabanto, Leveno ir Briuselio teisminėse apygardose),
  • Lježe (turi jurisdikciją Lježo, Epeno, Namiūro ir Liuksemburgo teisminėse apygardose),
  • Monse (turi jurisdikciją Heno apygardoje),
  • Gente (turi jurisdikciją Vakarų ir Rytų Flandrijos teisminėse apygardose),
  • Antverpene (turi jurisdikciją Antverpeno ir Limburgo teisminėse apygardose).
• Darbo bylų teismas (pranc. cour du travail / nyd. arbeidshof). Belgijoje yra penki darbo bylų teismai. Tai apeliaciniai teismai, kurių specializacija – darbo teisė. Jų teritorinė jurisdikcija tokia pati kaip ir pirmiau minėtų apeliacinių teismų.

Pirmosios instancijos teismai

• Pirmosios instancijos teismas (pranc. tribunal de première instance / nyd. rechtbank van eerste aanleg). Belgijoje yra 13 pirmosios instancijos teismų (po vieną kiekvienoje teisminėje apygardoje ir du Briuselio apygardoje – vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą).
• Darbo ginčų teismas (pranc. tribunal du travail / nyd. Arbeidsrechtbank). Belgijoje yra devyni darbo ginčų teismai (iš esmės po vieną kiekvieno apeliacinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, išskyrus Briuselio apeliacinio teismo teritorinę jurisdikciją, kurios darbo ginčų teismai įsikūrę Levene ir Nivelyje, o dar du – pačiame Briuselyje (vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą), ir išskyrus Epeno teisminę apygardą).
• Komercinių bylų teismas (pranc. tribunal de l’entreprise / nyd. ondernemingsrechtbank). Belgijoje yra devyni komercinių bylų teismai (iš esmės po vieną kiekvieno apeliacinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, išskyrus Briuselio apeliacinio teismo teritorinę jurisdikciją, kurios komercinių bylų teismai įsikūrę Levene ir Nivelyje, o dar du teismai – pačiame Briuselyje (vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą), ir išskyrus Epeno teisminę apygardą).

Žemesnės instancijos arba vietos teismai

• Taikos teismas (pranc. justice de paix / nyd. vredegerecht). Belgijoje yra 187 taikos teismai (po vieną kiekviename teisminiame kantone).
• Policijos teismas (pranc. tribunal de police / nyd. politierechtbank). Belgijoje yra 15 policijos teismų, t. y. po vieną kiekvienoje teisminėje apygardoje, išskyrus Briuselį, kuriame jų yra keturi.

Teismų jurisdikcija

Taikos teismas

Taikos teismas nagrinėja visus ieškinius, kurių vertė mažesnė negu 5 000 EUR ir kurie nėra išimtinai priskirti kitam teismui. Taikos teisėjas (pranc. juge de paix / nyd. vrederechter) taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl nuomos, viešosios tvarkos trikdymo, servitutų ir privalomų pirkimų, nepriklausomai nuo atitinkamos sumos, ir skirti laikinąsias apsaugos priemones sutuoktinių ginčuose. Išskyrus atvejus, kai ieškinio vertė neviršija 2 000 EUR, taikos teisėjo sprendimus galima apskųsti pirmosios instancijos teisme.

Policijos teismas

Policijos teismas – tai baudžiamųjų ir civilinių bylų teismas, nagrinėjantis baudžiamuosius nusižengimus (pranc. contraventions / nyd. overtredingen), taip pat veikas, už kurias baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą (délits / wanbedrijven), specialių įstatymų (pavyzdžiui, Žemės ūkio kodekso (Code rural / Veldwetboek) ar Miškų kodekso (Code forestier / Boswetboek)) pažeidimus, reikalavimus atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą ir kelių eismo taisyklių pažeidimus. Policijos teismo sprendimai gali būti skundžiami pirmosios instancijos teismui, išskyrus sprendimus dėl dalykų, išvardytų Teismų kodekse (pranc. Code judiciaire / nyd. Gerechtelijk Wetboek), kai ieškinio vertė neviršija 1 240 EUR.

Pirmosios instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, išskyrus tas, kurios įstatymu priskiriamos kitiems teismams. Taigi, šis teismas turi kitą jurisdikciją.

Pirmosios instancijos teismas padalytas į keturis skyrius: civilinių bylų teismą, baudžiamųjų bylų teismą, šeimos bylų teismą ir nepilnamečių bylų teismą. 2007 m. Antverpeno, Briuselio, Rytų Flandrijos, Lježo ir Heno pirmosios instancijos teismuose taip pat įsteigti bausmių vykdymo teismais vadinami skyriai.

Civilinių bylų teismas

Civilinių bylų teisme (pranc. tribunal civil / nyd. burgerlijke rechtbank) nagrinėjamos su asmenų statusu susijusios bylos. Teismo jurisdikcijai taip pat priklauso bylos, kurių ginčo suma didesnė nei 1 860 EUR, su paveldėjimo arba autorių teisėmis susijusios bylos ir apeliaciniai skundai dėl taikos teisėjo sprendimų.

Baudžiamųjų bylų teismas

Baudžiamųjų bylų teismas (pranc. tribunal correctionnel / nyd. correctionele rechtbank) nagrinėja visas nusikalstamas veikas ir sunkius nusikaltimus (crimes / misdaden), pavyzdžiui, apgaulę, sukčiavimą, netyčinę žmogžudystę, vagystę su įsilaužimu ar plėšimą, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą. Jis taip pat vykdo apeliacinio teismo funkcijas nagrinėdamas policijos teismo sprendimus.

Baudžiamųjų bylų teismui byla gali būti perduodama vienu iš dviejų būdų: tiesioginiu prokuratūros (pranc. ministère public / nyd. openbaar ministerie) arba žalos atlyginimo reikalaujančios šalies šaukimu, arba pirmosios instancijos teismo uždarosios kolegijos, kuri baigusi ikiteisminį tyrimą (instruction / gerechtelijk onderzoek) nustato, ar kaltinamojo byla perduotina baudžiamųjų bylų teismui, nutartimi.

Uždaroji kolegija (pranc. chambre du conseil / nyd. raadkamer) atlieka ikiteisminius tyrimus. Ją sudaro vienas posėdžiaujantis pirmosios instancijos teismo teisėjas, kuris apsvarsto, ar yra pagrindo bylą perduoti baudžiamųjų bylų teismui, arba nusprendžia įtariamojo netraukti baudžiamojon atsakomybėn (pranc. non lieu / nyd. buitenvervolginstelling). Be to, uždaroji kolegija kas mėnesį, o jeigu sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, negali būti tokiu pripažįstamas – kas tris mėnesius sprendžia, ar pratęsti kaltinamojo kardomąjį kalinimą, ar jį paleisti, esant reikalui su tam tikromis sąlygomis.

Kardomasis kalinimas (pranc. détention préventive / nyd. voorlopige hechtenis) – tai saugumo priemonė, kurią taikant nesunkaus ar sunkaus nusikaltimo, pagal kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, padarymu įtariamas asmuo įkalinamas iki teismo proceso. Ši priemonė taikoma, kad įtariamasis tikrai atvyktų pas teisėją, kad iki teismo nepadarytų kitų nusikalstamų veikų, kad nebandytų sunaikinti įrodymų ar nepalaikytų ryšių su kitais asmenimis (pavyzdžiui, siekdamas daryti įtaką liudytojams arba kitiems kaltinamiesiems). Įtariamasis, kuris galiausiai išteisinamas arba kurio baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas, teisingumo ministro gali prašyti sumokėti kompensaciją už laiką, kurį jis nepagrįstai praleido kalėjime. Norint gauti šią kompensaciją už nepagrįstą kardomąjį kalinimą (pranc. indemnité en cas de détention inopérante / nyd. vergoeding wegens onwerkzame hechtenis), turi būti įvykdytos dvi sąlygos: kardomasis kalinimas turi trukti ilgiau nei aštuonias dienas ir kardomojo kalinimo priemonė arba jos pratęsimas neturi būti taikomi dėl įtariamojo elgesio. Antrąją sąlygą ministras vertina labai griežtai.

Uždarosios kolegijos sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti apeliacinio teismo kaltinimo kolegijai (pranc. chambre des mises en accusation / nyd. kamer van inbeschuldigingstelling). Kaltinimo kolegija atstovauja ikiteisminio tyrimo organui apeliacinio teismo lygmeniu.

Nepilnamečių bylų teismas

Nepilnamečių bylų skyriai, sudarantys nepilnamečių bylų teismą (pranc. tribunal de la jeunesse / nyd. Jeugdrechtbank)), turi jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su rizikos grupėms priklausančiais jaunuoliais ir nusikalstamas veikas padariusiais nepilnamečiais.

Nuspręsti, ar byla turėtų būti perduota nepilnamečių bylų teismui, gali tik prokuratūra. Priešingai negu civilinių bylų atveju, bylų negali iškelti privatūs asmenys. Nepilnamečiai nepilnamečių bylų teismui gali būti perduodami dviem atvejais.

• Pirma, jeigu jie padarė nusikalstamą veiką, policija apie juos informuoja prokuratūrą. Tada prokuratūra sprendžia, ar įvykiai yra pakankamai rimti, kad juos reikėtų perduoti nagrinėti nepilnamečių bylų teisėjui.
• Antra, jeigu nepilnamečiai patiria sudėtingą situaciją namuose, jie tikriausiai jau bendravo su jaunimo tarnyba (pranc. service d’aide à la jeunesse). Jeigu jų situacijos negalima išspręsti, jaunimo tarnyba perduoda bylą tarpininkavimo komitetui (pranc. commission de médiation), kuris sprendžia specialios paramos jaunimui klausimus. Prireikus šis tarpininkavimo komitetas gali paprašyti prokuratūros perduoti bylą nepilnamečių bylų teismui, kad būtų galima imtis tinkamų priemonių.

Šeimos bylų teismas

Šeimos bylų teismas (pranc. tribunal de la famille / nyd. familierechtbank) turi jurisdikciją nagrinėti visus šeimos ginčus pagal Teismų kodekso 572 bis straipsnį ir 577 straipsnio 3 dalį.

Išskyrus išimtis, šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti toliau nurodytas bylas, neatsižvelgiant į ginčo sumą:

• bet kokį pareiškimą dėl asmens statuso ir jo padarinių: ginčus, susijusius su santuoka ar jos pareigomis, santuokos nutraukimu ir jo turtiniais padariniais, vaiko kilmės nustatymu ar užginčijimu, tam tikrų civilinės metrikacijos darbuotojų priimtų sprendimų užginčijimu ir kt.;
• bet kokį pareiškimą dėl bendro gyvenimo teisinių santykių ir jų padarinių: su sugyventinių turtu susijusių priemonių, bendro gyvenimo teisinių santykių nutraukimo ir kt.;
• bet kokį pareiškimą dėl vaikų: tėvų pareigų ir (arba) gyvenamosios aplinkos nustatymo, teisių bendrauti su vaiku nustatymo ir kt.;
• bet kokį pareiškimą dėl išlaikymo prievolių: išlaikymo buvusiam sutuoktiniui arba vienam iš tėvų nustatymo ar pakeitimo, išlaikymo įmokos nustatymo arba pritaikymo ir kt.;
• tam tikrus pareiškimus dėl išmokų šeimai: išmokų šeimai gavėjo nustatymo arba išmokų šeimai mokėjimo jos gavėjui užginčijimo;
• bet kokį pareiškimą dėl šeimos turto: dovanojamo šeimos turto, susitarimo dėl sutuoktiniams priklausančio turto; taip pat ginčus, susijusius su paveldėjimu (pvz., palikimo atsisakymu) ir kt.;
• bet kokį pareiškimą dėl laikino draudimo gyventi būste smurto šeimoje atveju.

Teismas taip pat turi jurisdikciją skirti laikinąsias apsaugos priemones ir skubias priemones.

Galiausiai jis taip pat turi jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami taikos teismo sprendimai dėl neveiksnių asmenų.

Bausmių vykdymo teismai

Bausmių vykdymo teismai (pranc. tribunal de l’application des peines / nyd. strafuitvoeringsrechtbank)) priima sprendimus dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų išorinio teisinio statuso. Jie gali priimti sprendimą skirti tokias priemones: ribotą kardomąjį kalinimą (pranc. détention limitée / nyd. beperkte detentie), elektroninę priežiūrą, lygtinį paleidimą (pranc. libération conditionnelle / nyd. voorwaardelijke invrijheidstelling) ir laikiną paleidimą (pranc. mise en liberté provisoire / nyd. voorlopige invrijheidstelling) siekiant asmenį išsiųsti iš šalies arba perduoti kilmės šaliai. Prokuratūra arba nuteistieji bausmių vykdymo teismų sprendimus gali apskųsti Kasaciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimas

Išskyrus bausmių vykdymo teismų priimtus sprendimus, jeigu bylos šalis arba prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ji gali apskųsti šį sprendimą apeliacine tvarka su sąlyga, kad sprendimas priimtas pirmosios instancijos, t. y. jis nebuvo priimtas apeliacine tvarka apskundus policijos teismo arba taikos teismo jau priimtą sprendimą. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar ginčijamą sprendimą priėmė civilinių bylų teismas, baudžiamųjų bylų teismas ar nepilnamečių bylų teismas, apeliacinį skundą nagrinėja apeliacinis teismas.

Darbo ginčų teismas

Darbo ginčų teismo jurisdikcijai priklauso socialinės bylos: socialinio draudimo bylos (pensijos, nedarbas ir kt.), darbo ginčai (darbo sutartys, darbo reglamentavimas ir kt.) ir nelaimingų atsitikimų darbe bylos. Taip pat jis nagrinėja fizinių asmenų pateiktus prašymus dėl susitarimų su kreditoriais (pranc. règlement collectif de dettes / nyd. collectieve schuldenregeling).

Darbo ginčų teismą sudaro įvairios kolegijos. Jeigu Teismų kodekse nenustatyta kitaip, kolegijas sudaro joms pirmininkaujantis profesionalus teisėjas ir du tarėjai. Pagal teismo nagrinėjamos bylos pobūdį tarėjai atstovauja darbuotojams, darbdaviams arba savarankiškai dirbantiems asmenims. Šie asmenys skiriami darbo (darbdavių, darbuotojų, darbininkų ar savarankiškai dirbančių asmenų) organizacijų teikimu. Prokuroras vykdo darbo auditoriaus (pranc. auditeur du travail / nyd. arbeidsauditeur) funkcijas, o prokuratūra – darbo audito įstaigos (auditorat du travail / arbeidsauditoraat) funkcijas.

Jeigu šalis nesutinka su darbo ginčų teismo sprendimu, ji gali šį sprendimą apskųsti darbo bylų teismui.

Komercinių bylų teismas

Komercinių bylų teismas turi jurisdikciją nagrinėti verslo subjektų ginčus, neatsižvelgiant į ginčo sumą.

Fiziniai asmenys komercinių bylų teisme taip pat gali pareikšti ieškinius verslo subjektams.

Komercinių bylų teismas nagrinėja verslo subjektų, t. y. savarankiškai dirbančių fizinių asmenų (prekiautojų, laisvųjų profesijų atstovų, direktorių), juridinių asmenų (įmonių, asociacijų ir fondų) ir juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų, tarpusavio ginčus. Ginčai neturi priklausyti kitų teismų specialiajai jurisdikcijai, o fizinių asmenų atveju jie neturi būti kilę dėl veiksmo, kuris yra akivaizdžiai nesusijęs su verslu.

Komercinių bylų teismą sudaro viena arba kelios kolegijos. Kiekvieną kolegiją sudaro profesionalus teisėjas ir du tarėjai. Šie tarėjai yra ne profesionalūs teisėjai, o verslininkai, įmonių direktoriai, apskaitininkai, auditoriai ir kt. Jie padeda profesionaliam teisėjui dalydamiesi savo verslo patirtimi.

Tam tikrais atvejais prokuratūra iškelia bylas komercinių bylų teisme ir šiose bylose jai atstovauja prokuroras, vienas arba daugiau vyresniųjų pavaduotojų ir vienas arba daugiau kitų pavaduotojų.

Jei šalis nori užginčyti komercinių bylų teismo sprendimą, ji teikia skundą apeliaciniam teismui. Tačiau ginčijamas sprendimas turi būti priimtas pirmosios instancijos.

Apeliaciniai teismai ir darbo bylų teismai

Apeliacinį teismą sudaro kelios kolegijos.

• Civilinių bylų kolegijos (pranc. chambres civiles / nyd. burgerlijke kamers) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė pirmosios instancijos teismų civilinių bylų skyriai ir komercinių bylų teismai.
• Baudžiamųjų bylų kolegijos (pranc. chambres correctionnelles / nyd. correctionele kamers) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė baudžiamųjų bylų teismai.
• Nepilnamečių bylų kolegijos (pranc. chambres de la jeunesse / nyd. kamers in jeugdzaken) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė nepilnamečių bylų teismai.
• Kaltinimo kolegija (pranc. chambre des mises en accusation / nyd. kamer van inbeschuldigingstelling) – tai ikiteisminį tyrimą atliekantis organas, nagrinėjantis apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo uždarosios kolegijos sprendimų. Be to, būtent kaltinimo kolegija siunčia įtariamąjį į prisiekusiųjų teismą, jei šis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, su spauda susijusį nusikaltimą arba politinį nusikaltimą.

Kaip ir darbo ginčų teismo atveju, darbo bylų teismo kolegijas sudaro profesionalus teisėjas ir du arba keturi tarėjai. Darbo bylų teisme nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl darbo ginčų teismų sprendimų.

Prisiekusiųjų teismas

Sunkūs nusikaltimai, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą

Jeigu asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (pranc. crime / nyd. misdaad ), už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą ir kuris negali būti arba nėra laikomas tokiu nusikaltimu (pranc. délit / nyd. wanbedrijf), jis kviečiamas atvykti į prisiekusiųjų teismą, kur yra teisiamas prisiekusiųjų.

Prisiekusiųjų teismo pirmininkas yra profesionalus teisėjas, jam padeda du kiti profesionalūs teisėjai. Jie nesprendžia dėl kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo. Priimti sprendimą, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, turi prisiekusieji. Prisiekusieji atrenkami iš gyventojų burtų keliu. Tapti prisiekusiuoju gali būti paprašyta bet kurio 28–65 metų Belgijos piliečio, galinčio laisvai naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, mokančio skaityti ir rašyti ir neteisto daugiau kaip keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme arba daugiau kaip 60 valandų viešųjų darbų bausme.

Prisiekusiųjų teismo proceso pradžioje perskaitoma kaltinamoji išvada, kurioje apibendrinamas faktų nustatymo procesas ir išdėstomi per ikiteisminį tyrimą surinkti pagrindiniai įrodymai. Paskui apklausiami liudytojai ir su tyrimu susiję asmenys. Šiomis apklausomis prisiekusiesiems, negalėjusiems susipažinti su bylos medžiaga, suteikiama galimybė susidaryti nuomonę. Paskui kaltinamąją kalbą sako prokuroras, kuris paprašo konkrečios bausmės, tada kalba žalos atlyginimo pareikalavusios šalys, ginamąsias kalbas sako advokatai. Taip pat išklausomas kaltinamasis. Jis atsako į pirmininko klausimus, paaiškina įvykius ir gali gintis įrodinėdamas savo nekaltumą. Pasibaigus posėdžiui dvylika prisiekusiųjų susirenka į uždarą posėdį. Prisiekusieji turi priimti sprendimą dėl kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo. Sprendimas priimamas balsuojant ir gali būti sąlyginis. Pavyzdžiui, prisiekusieji kaltinamąjį gali paskelbti kaltu ir kartu pripažinti, kad yra lengvinančių aplinkybių. Jeigu kaltinamasis paskelbiamas kaltu, profesionalūs teisėjai ir prisiekusieji kartu aptaria, kokia bausmė turi būti skiriama. Šis sprendimas priimamas absoliučia balsų dauguma. Sprendimas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi būti pagrįstas.

Iš esmės prisiekusiųjų teismo sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka (pranc. appel / nyd. hoger beroep). Tačiau nuteistasis, žalos atlyginimo pareikalavusi šalis arba prokuratūra gali apskųsti sprendimą Kasaciniam teismui (pranc. pourvoi en cassation /  nyd.cassatieberoep). Jeigu nuosprendį Kasacinis teismas panaikina, byla perduodama nagrinėti kitam prisiekusiųjų teismui, kuris turi priimti naują sprendimą.

Su spauda susiję arba politiniai nusikaltimai

Nusikaltimas yra laikomas su spauda susijusiu nusikaltimu (pranc. délit de presse / nyd. drukpersmisdrijf), jei nusikalstamos idėjos reiškiamos tekstuose, kurie dideliu tiražu platinami naudojant technines priemones. Politinis nusikaltimas (pranc. délit politique / nyd. politiek misdrijf) – tai dėl politinės priežasties ir politiniais tikslais įvykdyta nusikalstama veika. Prisiekusiųjų teismas nagrinėja politinius ir su spauda susijusius nusikaltimus, išskyrus su spauda susijusius rasistinius arba ksenofobinius nusikaltimus.

Kasacinis teismas

Kasacinis teismas užtikrina, kad teismuose būtų laikomasi teisės aktų. Jis turi jurisdikciją visoje Belgijos teritorijoje. Kasacinis teismas priima sprendimus ne dėl faktų, o tik dėl teisinių klausimų. Skundas Kasaciniam teismui gali būti teikiamas tik remiantis teisiniais motyvais, taigi, jei yra pažeisti įstatymai arba bendrasis teisės principas. Kasaciniam teismui gali būti skundžiami tik paskutinėje instancijoje priimti sprendimai, t. y. sprendimai, kurių nebegalima apskųsti apeliacine tvarka.

Kasacinį teismą sudaro vyriausiasis pirmininkas, pirmininkas, skyrių pirmininkai ir bendrosios kompetencijos teismo teisėjai. Prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo arba generalinis advokatas. Teismą sudaro trys kolegijos: pirmojoje nagrinėjamos civilinės, komercinės, mokestinės ir drausminės bylos, antrojoje – baudžiamosios bylos, o trečiojoje – darbo ir socialinio draudimo teisės bylos. Kiekviena iš šių kolegijų padalyta į du skyrius: prancūzų kalbos skyrių ir nyderlandų kalbos skyrių. Pagal taisykles kiekviename skyriuje posėdžiauja penki teisėjai.

Prieš priimdami sprendimą teisėjai išklauso prokuroro prie Kasacinio teismo nuomonę. Kasacinis teismas gali priimti sprendimą atmesti kasacinį skundą. Jeigu pateiktiems argumentams nepritariama, skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas tampa galutinis. Jeigu, Kasacinio teismo nuomone, apskųstas sprendimas priimtas dėl netinkamo įstatymo taikymo, panaikinamas visas šis sprendimas arba jo dalis, o byla perduodama arba neperduodama nagrinėti iš naujo. Jeigu Kasacinis teismas padaro išvadą, kad bylą reikėtų iš naujo nagrinėti iš esmės, byla perduodama nagrinėti tokią pat jurisdikciją kaip apskųstą sprendimą priėmęs teismas turinčiam teismui. Byla niekada neperduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Pastaba

Pažymėtina, kad be civilinių bylų teismų, baudžiamųjų bylų teismai, apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų kolegijos, prisiekusiųjų teismas, pirmosios instancijos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos (baudžiamųjų bylų teismas) ir policijos teismas (nagrinėjantis baudžiamąsias bylas) taip pat nagrinėja civilinius ieškinius (paprastai susijusius su žalos atlyginimu), kuriuos baudžiamosiose bylose pateikia žalos atlyginimo reikalaujančios šalys, t. y. nusikalstamų veikų aukos plačiąja prasme.

Teisinių duomenų bazės

Daugiau informacijos apie Belgijos teismus pateikiama Belgijos teisminės valdžios portale.

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Susijusios nuorodos

Federalinė viešoji teisingumo tarnyba

Teisenos organizavimas. Teismų sistema

Pirmosios instancijos teismai civilinėse ir baudžiamosiose bylose

Apylinkės teismai

Pagrindinis pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas. Jis nagrinėja visas bylas, išskyrus tas, kurios įstatymu yra priskirtos kitiems teismams. Šis teismas nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas. Apylinkės teismų sprendimai skundžiami atitinkamam apygardos teismui.

Apylinkės teismą sudaro teisėjai, jam vadovauja pirmininkas.

Apygardos teismai

Kaip pirmoji instancija apygardos teismas nagrinėja:

civilines bylas: ieškinius dėl vaiko kilmės nustatymo, įvaikinimo santykių nutraukimo, asmens pripažinimo neveiksniu arba tokio neveiksnumo panaikinimo; ieškinius dėl turto nuosavybės ar daiktinių teisių nustatymo, jeigu ieškinio vertė yra didesnė negu 50 000 BGN; civilinius ar komercinius ginčus dėl sumos, didesnės negu 25 000 BGN (išskyrus reikalavimus dėl išlaikymo, iš darbo teisės kylančius reikalavimus arba reikalavimus išieškoti nesankcionuotas išlaidas); ieškinius dėl įmonės registracijos pripažinimo neleistina, negaliojančia ar netinkama, jeigu įstatymu nustatyta, kad pirminę jurisdikciją turi apygardos teismai; ginčus, kuriuos apygardos teismas nagrinėja pagal kitus teisės aktus;

baudžiamąsias bylas: bylas, susijusias su nusikaltimais, nustatytais Baudžiamojo kodekso 95–110, 115, 116, 118, 119, 123, 124 straipsniuose, 131 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 142 straipsnyje, 149 straipsnio 5 dalyje, 152 straipsnio 4 dalyje, 196a, 199, 203 straipsniuose, 206 straipsnio 4 dalyje, 212 straipsnio 5 dalyje, 213a straipsnio 3 ir 4 dalyse, 214 straipsnio 2 dalyje, 219, 224, 225b, 225c, 242, 243–246, 248–250, 252–260, 277а–278e, 282–283b, 287а, 301–307а, 319а–319f straipsniuose, 330 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 333, 334, 340–342 straipsniuose, 343 straipsnio 1 dalies c punkte, 3 dalies b punkte ir 4 dalyje, 349 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 350 straipsnio 2 dalyje, 354a straipsnio 1 ir 2 dalyse, 354b, 356f–356i, 357–360 ir 407–419a straipsniuose, išskyrus bylas, priklausančias specializuoto baudžiamųjų bylų teismo kompetencijai pagal Baudžiamojo kodekso 411a straipsnį.

Miesto teismas yra įsisteigęs Sofijoje ir turi apygardos teismo teises. Sofijos miesto teismas, veikdamas kaip pirmoji instancija, nagrinėja bylas, susijusias su bendro pobūdžio nusikaltimais, kuriuos padaro imunitetu besinaudojantys asmenys arba Ministrų Tarybos nariai.

Apygardų teismai veikia apygardų centruose. Kiekvieno apygardos teismo jurisdikcijos teritorijoje veikia vienas arba keli apylinkės teismai.

Antrosios instancijos teismai civilinėse ir baudžiamosiose bylose

Apygardos teismai, veikdami kaip antroji instancija, nagrinėja veiksmus, apskundžiamus apylinkės teismo bylose, taip pat kitose įstatymu jiems priskirtose bylose.

Kaip antrosios instancijos teismai, apeliaciniai teismai nagrinėja veiksmus, apskundžiamus apygardos teismo bylose, taip pat kitose įstatymu jiems priskirtose teismo bylose.

Trečiosios instancijos teismai civilinėse ir baudžiamosiose bylose

Aukščiausiasis Kasacinis Teismas yra aukščiausia teisminė instancija baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Jo jurisdikcija apima visą Bulgarijos Respublikos teritoriją.

Teisinių duomenų bazės

Kiekvienas teismas Bulgarijoje turi interneto svetainę, atitinkančią piliečių, juridinių subjektų ir administracinių institucijų poreikius. Šiose interneto svetainėse teikiama informacija apie teismų struktūrą ir veiklą, taip pat informacija apie nagrinėjamas bylas ir jau baigtas bylas.

Atitinkamų duomenų bazių pavadinimai ir URL

Aukščiausiosios teismų tarybos interneto svetainėje pateikiamas išsamus Bulgarijoje veikiančių teismų sąrašas, kuriame nurodyti jų adresai ir interneto svetainės (tik bulgarų kalba).

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Jurisdikcija civilinėse bylose

Už civilinių bylų nagrinėjimą yra atsakingi apylinkės teismai, apygardos teismai, aukštieji teismai ir Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Pirmosios instancijos teismai

Apylinkių teismai nagrinėja ir priima sprendimus dėl ginčų ir kitų teisinių klausimų bylose, kylančiose iš civilinių, darbo, šeimos ir komercinių santykių, jeigu joks kitas teismas pagal įstatymą neturi materialinės jurisdikcijos šiose bylose.

Kitus klausimus, kurie nėra privataus pobūdžio (pvz., dėl arbitrų skyrimo ir atleidimo, dėl arbitražo sprendimo panaikinimo ir t. t.), civiliniame procese nagrinėja ir sprendžia apylinkių teismai, kai tai numatyta įstatyme.

Apylinkės teismo jurisdikcijai priklausančiose bylose paprastai sprendimus priima vienas posėdžiaujantis teisėjas.

Jeigu taip nustatyta įstatyme, darbo ir kitus klausimus nagrinėja kolegija, kurią sudaro vienas teisėjas ir du tarėjai.

Apygardos teismai yra pirmosios instancijos teismai Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 2 dalyje ir 9a straipsnyje nurodytose bylose ir ginčuose.

Apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, bylas nagrinėja ir sprendimus priima vienas teisėjas; kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir du teisėjai, nagrinėja ir priima sprendimus pirmąja instancija vykdomame procese, jei tai numatyta įstatyme.

Aukščiausiasis Teismas pirmąja instancija priima sprendimą remdamasis Įstatymo Nr. 91/2012 dėl tarptautinės privatinės teisės 51 straipsniu. Šiomis aplinkybėmis Aukščiausiasis Teismas pripažįsta galutinius užsienio teismų sprendimus.

Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja kaip kolegija arba didžioji kolegija.

Antroji instancija

Kai pirmąja instancija bylą nagrinėja apylinkės teismai, apeliacinis teismas (antrosios instancijos teismas) yra apygardos teismas.

Kai bylą pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai, kaip apeliaciniai teismai veikia aukštieji teismai.

Aukštasis teismas posėdžiauja kolegijoje, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir du teisėjai, išskyrus atvejus, kai esama atskirų teisinių nuostatų, kuriomis nurodyta kitaip.

Teisinių duomenų bazės

Čekijos teisės aktus galima rasti oficialiame Čekijos vyriausybės portale.

Ar teisinių duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, tik šiame portale teisės aktai pateikiami nemokamai.

Jurisdikcija baudžiamosiose bylose

Už baudžiamųjų bylų nagrinėjimą yra atsakingi apylinkės teismai, apygardos teismai, aukštieji teismai ir Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Pirmosios instancijos teismai

Jeigu įstatyme Nr. 141/1961 dėl baudžiamojo proceso nenumatyta kitaip, pirmoje instancijoje bylas nagrinėja apylinkės teismas.

Baudžiamąją bylą teisme nagrinėja teisėjų kolegija arba vienas teisėjas; kolegijos pirmininkas arba vienas teisėjas sprendžia vienas tik tada, kai tai aiškiai numatyta įstatyme. Apylinkės teismo kolegijas sudaro kolegijos pirmininkas ir du tarėjai. Kolegijos pirmininkas arba teisėjas gali veikti kaip vienas teisėjas. Kolegijos pirmininku gali būti tik teisėjas.

Apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja bylas dėl nusikalstamų veikų, už kurias įstatyme numatyta ne trumpesnė kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmė arba už kurias gali būti skirta išimtinė bausmė. Apygardos teismai taip pat veikia kaip pirmosios instancijos teismai baudžiamųjų veikų, nurodytų Baudžiamojo proceso įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, net jei minimali laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė.

Apygardų teismai bylas nagrinėja kolegijose. Vienas teisėjas priima sprendimus bylose, numatytose įstatymuose dėl teismo procesų.

Apygardos teismų kolegijas sudaro:

1. kolegijos pirmininkas ir du tarėjai, jei jie veikia kaip pirmosios instancijos teismai baudžiamosiose bylose;
2. kitose bylose − kolegijos pirmininkas ir du teisėjai.

Kolegijos pirmininkas arba teisėjas gali veikti kaip vienas teisėjas. Kolegijos pirmininku gali būti tik teisėjas.

Antroji instancija

Apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo sprendimų nagrinėja aukštesnysis apygardos teismas. Apeliacinius skundus dėl apygardos teismo sprendimų, priimtų pirmąja instancija, nagrinėja aukštesnysis aukštasis teismas.

Aukštasis teismas posėdžiauja kolegijoje, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir du teisėjai, išskyrus atvejus, kai esama atskirų teisinių nuostatų, kuriomis nurodyta kitaip.

Jurisdikcija administracinėse bylose

Teismų vaidmuo administracinėse bylose – ginti fizinių ir juridinių asmenų asmenines teises pagal viešąją teisę.

Šią funkciją atlieka administraciniai teismai. Tai yra specializuotos kolegijos, veikiančios apygardos teismų sistemoje kaip pirmos instancijos teismai.

Administracinius teismus sudaro: apygardos teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir teisėjai. Atskiras bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegijos.

Administraciniai teismai priima sprendimus dėl:

1. skundų dėl administracinių sprendimų, kuriuos priėmė vykdomoji institucija, vietos ar regiono valdžios institucija, fizinis ar juridinis asmuo arba kita institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl fizinių ir juridinių asmenų teisių ir pareigų viešojo administravimo srityje (toliau – administracinė institucija);
2. apsaugos nuo administracinės institucijos neveikimo;
3. apsaugos nuo neteisėto administracinės institucijos įsikišimo;
4. ieškinių dėl jurisdikcijos;
5. rinkimų klausimų ir klausimų, susijusių su vietos ar regioniniais referendumais;
6. klausimų, susijusių su politinėmis partijomis ir politiniais judėjimais;
7. bendro pobūdžio priemonės ar jos dalies, prieštaraujančios įstatymui, panaikinimo;
8. drausminių klausimų, susijusių su teisėjais, teismo pareigūnais, prokurorais ir antstoliais;
9. klausimų, susijusių su tam tikromis profesinio elgesio taisyklėmis.

Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinės instancijos administracinis teismas, kurį sudaro Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir teisėjai. Atskiras bylas paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Be apeliacinių skundų, Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylas dėl politinių partijų ar politinių judėjimų uždarymo, jų veiklos sustabdymo ar atnaujinimo, jurisdikcijos ir bendro pobūdžio priemonių visiško ar dalinio panaikinimo. Kita Vyriausiojo administracinio teismo jurisdikcija nagrinėti bylą iš esmės nustatyta specialiuose įstatymuose.

Daugiau informacijos pateikiama interneto svetainėje Europos teisminis atlasas civilinėse bylose. Čekijos teismų sistema.

Daugiau informacijos galite rasti šioje interneto svetainėje: Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas).

Susijusios nuorodos

Teismų sistema

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Aukščiausiasis Teismas (Højesteret)

Aukščiausiasis Teismas yra Danijos paskutinės instancijos apeliacinis teismas, jis įsikūręs Kopenhagoje. Teismas peržiūri sprendimus ir nutartis, kuriuos priėmė:

• Rytų Danijos aukštasis teismas,
• Vakarų Danijos aukštasis teismas ir
• Kopenhagos jūrų ir komercinis teismas.

Aukščiausiasis Teismas peržiūri civilines ir baudžiamąsias bylas ir yra paskutinės instancijos apeliacinis teismas (trečioji grandis) paveldėjimo, bankroto, vykdymo ir žemės registravimo bylose.

Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja kaltės arba nekaltumo klausimų baudžiamosiose bylose. Tik išimtiniais atvejais suteikiama teisė apskųsti apeliacine tvarka (trečioji grandis) Aukščiausiajam Teismui (žr. toliau). Neprofesionalių teisėjų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijoje nėra.

Rytų Danijos aukštasis teismas (Østre Landsret) ir Vakarų Danijos aukštasis teismas (Vestre Landsret)

Danijoje yra du aukštieji teismai – Vakarų Danijos aukštasis teismas ir Rytų Danijos aukštasis teismas. Aukštieji teismai nagrinėja iš apylinkių teismų gautus apeliacinius skundus.

Civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja apylinkių teismai (pirmoji grandis). Tam tikromis sąlygomis civilinė byla gali būti perduota aukštajam teismui.

Apylinkių teismai (Byretterne)

Apylinkių teismai nagrinėja civilines, baudžiamąsias, vykdymo, lygtinio nuteisimo ir bankroto bylas. Notarų aktai taip pat priklauso apylinkių teismų jurisdikcijai. Kai kurie apylinkių teismai toliau tvarkys registrus tam tikrose jų jurisdikcijai priklausančiose apylinkėse, kol šios funkcijos neperims Žemės kadastro teismas.

Teisinių duomenų bazės

Daugiau informacijos galima rasti Danijos teismų sistemos struktūros schemoje.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Jurisdikcija nagrinėti civilines bylas

Vietos teismai (vok. Amtsgerichte), kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas – daugiausia tas, kuriose reikalavimo vertė yra ne didesnė negu 5 000 EUR. Kai kurias bylas, pvz., ginčus dėl nuomos, taip pat šeimos bylas ir bylas dėl išlaikymo, jie nagrinėja nepriklausomai nuo reikalavimo vertės.

Vietos teismuose bylą nagrinėja vienas teisėjas.

Federalinių žemių teismai (vok. Landgerichte), kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja visas civilines bylas, kurios nepriklauso vietos teismų kompetencijai. Tai paprastai būna ginčai, kurių reikalavimo vertė yra didesnė negu 5 000 EUR.

Iš esmės federalinių žemių teismuose bylą taip pat nagrinėja vienas teisėjas. Tačiau sudėtingas bylas ir itin svarbias bylas nagrinėja teisėjų kolegija, sudaryta iš trijų profesionalių teisėjų.

Federalinių žemių teismai, kaip antrosios instancijos teismai, nagrinėja apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami vietos teismų civilinėse bylose priimti sprendimai. Apeliacinius skundus nagrinėja kolegija, kurią paprastai sudaro trys teisėjai.

Be to, federalinių žemių teismuose gali būti sudarytos komercinių bylų kolegijos. Jos pirmąja ir antrąja instancija nagrinėja komercinius ginčus. Šias kolegijas sudaro vienas pirmininkaujantis teisėjas ir tarėjais dirbantys du verslininkai.

Aukštesnieji federalinių žemių teismai (vok. Oberlandesgerichte) paprastai yra antrosios instancijos teismai. Civilinėse bylose šie teismai sprendžia dėl apeliacinių skundų, kuriais apskundžiami federalinių žemių teismų sprendimai ir vietos teismų sprendimai šeimos bylose.

Aukštesniųjų federalinių žemių teismų kolegijas (vok. Senate) paprastai sudaro trys profesionalūs teisėjai. Tačiau civilinės bylos, kurios nekelia ypatingų sunkumų ir nėra priskiriamos itin svarbioms, taip pat gali būti perduodamos vienam teisėjui.

Aukščiausiasis bendrosios kompetencijos teismas yra Federalinis Teisingumo Teismas (vok. Bundesgerichtshof) – paskutinės instancijos teismas, nagrinėjantis kasacinius skundus tik teisės aspektais. Federalinio Teisingumo Teismo kolegijas sudaro penki profesionalūs teisėjai.

Jurisdikcija nagrinėti baudžiamąsias bylas

Pirmosios instancijos teismai

Teismų sistemos įstatymu (vok. Gerichtsverfassungsgesetz – GVG) nustatoma teismų jurisdikcija baudžiamosiose bylose. Vietos teismas yra pirmosios instancijos teismas baudžiamosiose bylose, nebent yra nustatyta federalinės žemės teismo arba aukštesniojo federalinės žemės teismo jurisdikcija (GVG 24 straipsnio 1 dalies 1–3 papunkčiai). Baudžiamųjų bylų teismo teisėjas priima nuosprendį dėl nusikalstamos veikos (GVG 25 straipsnis), jeigu:

• byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka
• arba nesitikima, kad bus skiriama griežtesnė negu dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Visais kitais atvejais sudaromas teismas su tarėjais (vok. Schöffengericht) (GVG 28 straipsnis), kurį sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai.

Šis teismas nagrinėja vidutinio sunkumo nusikaltimų bylas, kurios yra teismingos vietos teismui (GVG 24 straipsnio 1 dalis), nebent tokia byla priskirta baudžiamųjų bylų teismo teisėjui (GVG 25 straipsnis). Tai yra bylos, kuriose tikėtina bausmė yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki ketverių metų. Prokuratūros prašymu teismas gali būti išplėstas (GVG 29 straipsnio 2 dalis), jeigu prokuratūra ir teismas mano, kad dėl bylos masto būtina įtraukti antrą teisėją.

Federalinės žemės teismo jurisdikcija reglamentuojama GVG 74 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje teigiama, kad federalinės žemės teismas nagrinėja visus nusikaltimus, kurie nepriklauso vietos teismo arba aukštesniojo federalinės žemės teismo jurisdikcijai, t. y. tas bylas, kuriose tikimasi ilgesnės laisvės atėmimo bausmės.

Vokietijos baudžiamajame kodekse (vok. Strafgesetzbuch) atskirai reglamentuojami baudžiamieji nusižengimai (Vergehen) ir nusikaltimai (Verbrechen). Nusikaltimas yra veika, už kurią įstatymu nustatyta minimali vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl nusikaltimai yra sunkesni negu baudžiamieji nusižengimai.

Federalinės žemės teismas nagrinėja visas nusikalstamas veikas, kurių atveju tikėtina bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo (GVG 74 straipsnio 1 dalies antro sakinio pirma dalis). Šis teismas taip pat turi jurisdikciją, jeigu prokuratūra nusprendžia perduoti bylą federalinės žemės teismui dėl bylos ypatingos svarbos, nors įprastai jurisdikciją turėtų vietos teismas.

Baudžiamąsias bylas federalinės žemės teisme pirmąja instancija nagrinėja didžioji baudžiamųjų bylų kolegija (vok. Große Strafkammer), kurią paprastai sudaro trys teisėjai ir du tarėjai. Pagal GVG 76 straipsnio 2 dalį didžioji baudžiamųjų bylų kolegija pradedant teisminį bylos nagrinėjimą arba nustatant teisminio bylos nagrinėjimo datą gali nuspręsti, kad bylą nagrinės tik du teisėjai ir du tarėjai.

Aukštesnysis federalinės žemės teismas turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti nusikalstamas veikas, išvardytas GVG 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse, iš kurių dauguma susijusios su grėsme Vokietijos Federacinės Respublikos saugumui arba egzistavimui. Federalinio Teisingumo Teismo baudžiamųjų bylų kolegiją (vok. Strafsenat) gali sudaryti penki teisėjai, įskaitant pirmininkaujantį teisėją. Tačiau pradėjusi nagrinėti bylą baudžiamųjų bylų kolegija gali nuspręsti, kad bylą gali nagrinėti trys teisėjai, įskaitant pirmininkaujantį teisėją, nebent dėl bylos masto ar sudėtingumo reikia, kad ją nagrinėjant būtinai dalyvautų dar du teisėjai (GVG 122 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai).

Apeliaciniai skundai

Federalinės žemės teismas nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus vietos teismo sprendimus (Baudžiamojo proceso kodekso [vok. Strafprozessordnung, StPO] 312 straipsnis), apeliacinį skundą nagrinėja mažoji baudžiamųjų bylų kolegija (Kleine Strafkammer) (GVG 76 straipsnio 1 dalis), kurią sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai. Jeigu apeliacine tvarka apskundžiamas išplėstinio teismo, dirbančio su tarėjais, sprendimas, įtraukiamas antras profesionalus teisėjas (GVG 76 straipsnio 6 dalis). Be to, pagal StPO 335 straipsnį vietoje paprasto apeliacinio skundo galima pateikti kasacinį skundą („peršokamasis skundas“, vok. Sprungrevision).

Kasaciniu skundu (vok. Revision) galima apskųsti bet kurį federalinės žemės teismo sprendimą arba pirmąja instancija priimtą aukštesniojo federalinės žemės teismo sprendimą (StPO 333 straipsnis). Federalinis Teisingumo Teismas yra kasacinės instancijos (vok. Revisionsinstanz) teismas, kompetentingas nagrinėti visas aukštesniojo federalinės žemės teismo nutartis ir federalinės žemės teismo didžiųjų baudžiamųjų bylų kolegijų nutartis (GVG 135 straipsnio 1 dalis). Federalinio Teisingumo Teismo kolegijos nutartis dėl kasacinių skundų priima dalyvaujant penkiems profesionaliems teisėjams, įskaitant pirmininkaujantį teisėją. Skundus dėl federalinių žemių teismų (kitų) sprendimų nagrinėja aukštesnieji federalinių žemių teismai.

Susijusios nuorodos

Federalinis Teisingumo Teismas

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Apylinkės teismai yra bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat kitas įstatymais jų jurisdikcijai priskirtas bylas. Apylinkės teismo procesas reglamentuojamas šiais kodeksais: civilinių bylų atveju – Civilinio proceso kodeksu, baudžiamųjų bylų atveju – Baudžiamojo proceso kodeksu, o bylų dėl administracinių teisės pažeidimų atveju – Administracinių teisės pažeidimų proceso kodeksu.

Apylinkės teismų sprendimų peržiūrą atlieka apygardos teismai, antrąja instancija nagrinėjantys skundus dėl apylinkės teismų priimtų sprendimų ir nuosprendžių. Administracinio teismo procesas reglamentuojamas tais pačiais teisės aktais kaip ir pirmosios instancijos teismo procesas.

Pirmosios instancijos teismai

Estijoje yra keturi apylinkės teismai. Apylinkės teismai padalinti į teismo rūmus.

Apylinkės teismai:

Harju apylinkės teismas (Harju Maakohus):

1. Talino teismo rūmai.

Viru apylinkės teismas (Viru Maakohus):

1. Jehvio teismo rūmai,
2. Narvos teismo rūmai,
3. Rakverės teismo rūmai.

Pernu apylinkės teismas (Pärnu Maakohus):

1. Pernu teismo rūmai,
2. Hapsalu teismo rūmai,
3. Kuresarės teismo rūmai,
4. Raplos teismo rūmai,
5. Paidės teismo rūmai.

Pernu apylinkės teisme taip pat yra už mokėjimo įsakymus atsakingas skyrius, nagrinėjantis prašymus dėl supaprastintos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūros.

Tartu apylinkės teismas (Tartu Maakohus):

1. Tartu teismo rūmai,
2. Jegevos teismo rūmai,
3. Viljandžio teismo rūmai,
4. Valgos teismo rūmai,
5. Veru teismo rūmai,

Pelvos teismo rūmai. Žemės kadastro skyrius tvarko žemės kadastrą ir laivų registrą. Registrų skyrius tvarko įmonių registrą, ne pelno organizacijų ir fondų registrą, komercinių užstatų registrą ir laivų registrą.

Antrosios instancijos teismai

Estijoje yra du apygardos teismai.

Apygardos teismai:

• Talino apygardos teismas (Tallinna Ringkonnakohus),
• Tartu apygardos teismas (Tartu Ringkonnakohus).

Teisinių duomenų bazės

Teismų kontaktinius duomenis galima rasti Teismų svetainėje. Jie pateikiami nemokamai.

Bendrosios kompetencijos teismai

Airijos teismų sistemos pagrindai nustatyti 1922 m. Konstitucijoje, kurioje buvo numatyta įsteigti naujus teismus, pakeisiančius valdant britų administracijai įkurtus teismus. Pagal 1924 m. Teisingumo teismų įstatymą, kuris sudarė teismų sistemos teisinį pagrindą, 1924 m. buvo įsteigti nauji teismai.
Pagal 1937 m. airių tautos priimtos Konstitucijos 34 straipsnį dabartiniai teismai buvo įsteigti 1961 m. Teismų (įsteigimo ir sandaros) įstatymu. Po 2013 m. surengto referendumo 2014 m. spalio 29 d. buvo įsteigtas Apeliacinis teismas.
Konstitucijos 34–37 straipsniuose bendrais bruožais aptariamas teisingumo vykdymas. 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „teisingumas vykdomas įstatymais įsteigtuose teismuose“. Konstitucijoje išdėstyta teismų sistemos struktūra, ją sudaro aukščiausios instancijos teismas, Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, turintis jurisdikciją baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ir pirmosios instancijos teismai, tarp jų – Aukštasis teismas, turintis neribotą jurisdikciją nagrinėti visas baudžiamąsias ir civilines bylas, ir ribotos jurisdikcijos teismai: apygardos teismas ir apylinkės teismas, kurių veikla organizuojama regioniniu pagrindu.

Civilinių bylų teismai

Aukščiausiasis Teismas

Pagal Konstitucijos 33 pataisą, kuria įsteigtas Apeliacinis teismas, buvo padaryti svarbūs 2014 m. spalio 28 d. įsigalioję Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti apeliacinius skundus pakeitimai. Nuo įsteigimo dienos Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus:
a) persvarstyti Apeliacinio teismo nutartį, jeigu Aukščiausiasis Teismas yra įsitikinęs, kad sprendžiamas visuotinės svarbos klausimas arba teisingumo labui būtina, kad skundą išnagrinėtų Aukščiausiasis Teismas, ir
b) persvarstyti Aukštojo teismo nutartį, jeigu Aukščiausiasis Teismas yra įsitikinęs, kad dėl išimtinių aplinkybių leistina priimti tiesioginį skundą, – kad Aukščiausiasis Teismas taip nuspręstų, būtinas vienas arba abu iš toliau nurodytų veiksnių: nutartimi sprendžiamas visuotinės svarbos klausimas; nutartį būtina persvarstyti teisingumo labui.

Civiliniame procese teikiamus apeliacinius skundus dėl Aukštojo teismo sprendimų, kuriuos iki 33 pataisos priėmimo būtų nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas, dabar turi nagrinėti Apeliacinis teismas, išskyrus tuos atvejus, kuriais Aukščiausiasis Teismas nusprendė priimti skundą, nes yra įsitikinęs, kad skundas atitinka Konstitucijos 34 straipsnio 5 dalies 4 punkte° nustatytą kriterijų. Be to, teisės klausimus, kuriuos apygardos teismas anksčiau galėjo perduoti nagrinėti Aukščiausiajam Teismui (angl. case stated), dabar sprendžia Apeliacinis teismas.
33 pataisa neturėjo poveikio pradinei Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai, kuri iš esmės atitinka Konstitucijos 26 straipsnyje nustatytą funkciją. Pagal 26 straipsnį Aukščiausiasis Teismas yra įgaliotas spręsti, ar įstatymas (arba viena ar kelios jo nuostatos), priimtas abiejų parlamento (air. Oireachtas) rūmų ir pateiktas pasirašyti Airijos prezidentui, tačiau dar neįsigaliojęs, atitinka Konstituciją, – prašymą teismui pateikia prezidentas. Iškilus klausimui, ar prezidentas yra pajėgus nuolat eiti savo pareigas, šį klausimą taip pat sprendžia Aukščiausiasis Teismas.

Teisme paprastai posėdžiauja trijų arba penkių teisėjų kolegija, o išimtiniais atvejais – septynių teisėjų kolegija. Konstitucijoje reikalaujama, kad teismui nagrinėjant bylas, susijusias su parlamento įstatymo atitiktimi Konstitucijai, teisėjų kolegiją sudarytų bent penki teisėjai. Šis reikalavimas taip pat taikomas, jeigu teismo paprašoma pateikti nuomonę dėl parlamento priimto įstatymo atitikties Konstitucijai, kai pagal Konstitucijos 26 straipsnį įstatymą teismui perduoda Airijos prezidentas. Bent penki teisėjai kolegiją taip pat turi sudaryti tada, kai pagal Konstitucijos 12 straipsnį teismas turi nuspręsti, ar prezidentas tapo nuolat nepajėgus eiti pareigas. Tam tikrus tarpinius ir procesinius pareiškimus gali nagrinėti vienas vyriausiasis teisėjas arba Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Apeliacinis teismas

Apeliacinis teismas įsteigtas 2014 m. spalio 29 d. po 2013 m. surengto referendumo. Kaip ir aukštesniųjų teismų atveju, tam tikra Apeliacinio teismo jurisdikcijos dalis yra suteikta pagal Konstituciją, kita dalis – pagal įstatymus. Apeliacinis teismas užima apeliacinių skundų nagrinėjimo jurisdikcijos pakopą tarp Aukštojo teismo ir Aukščiausiojo Teismo.
Apeliacinis teismas turi jurisdikciją nagrinėti civiliniame procese Aukštojo teismo priimtus sprendimus, kuriuos iki Konstitucijos 33 pataisos priėmimo būtų nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas. Išimtis sudaro tie atvejai, kuriais Aukščiausiasis Teismas, įsitikinęs, kad skundas atitinka Konstitucijos 34 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą kriterijų, sutiko tą skundą priimti. Apeliacinis teismas gali nagrinėti apeliacinius skundus dėl Aukštojo teismo sprendimų bylose, kuriose nagrinėjama, ar įstatymas atitinka Konstituciją. Konstitucijoje numatyta, kad negalima priimti įstatymų, kuriais būtų apribota Apeliacinio teismo jurisdikcija nagrinėti tokius skundus.
Apeliacinį teismą sudaro pirmininkas ir devyni bendrosios kompetencijos teismo teisėjai. Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas ir Aukštojo teismo pirmininkas yra Apeliacinio teismo ex officio teisėjai. Teisme gali posėdžiauti trijų teisėjų kolegijos. Kai kuriuos tarpinius ir procesinius pareiškimus gali išnagrinėti vienas pirmininkas arba kitas pirmininko paskirtas teisėjas.

Aukštasis teismas

Pagal Konstituciją Aukštasis teismas turi neribotą pirminę jurisdikciją ir įgaliojimus nagrinėti visas civilines ir baudžiamąsias bylas, taip pat visus teisės ir fakto klausimus. Aukštasis teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti įvaikinimo bylas ir ekstradicijos prašymus. Aukštasis teismas taip pat kompetentingas spręsti, ar konkretus įstatymas yra galiojantis atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas (išskyrus atvejus, kai Airijos prezidentas dėl to įstatymo jau kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą). Daugumą Aukštojo teismo bylų nagrinėja vienas teisėjas, nors yra teisės nuostata, pagal kurią tam tikras bylas, kaip antai dėl šmeižto, užpuolimo ar neteisėto laisvės atėmimo privalo nagrinėti teisėjas ir prisiekusieji. Ypač svarbios bylos gali būti nagrinėjamos specialiame kolegijos posėdyje, dalyvaujant dviem ar daugiau teisėjų (angl. Divisional Court).
Aukštasis teismas kaip apeliacinė instancija nagrinėja skundus dėl apygardos teismo sprendimų civilinėse bylose. Be kompetencijos nagrinėti apeliacinius skundus dėl apygardos teismų sprendimų civilinėse bylose, Aukštasis teismas dar gali peržiūrėti visų žemesnės instancijos teismų sprendimus ir priimti vadinamąsias prerogatyvines nutartis: dėl nurodymo atlikti arba sustabdyti veiksmą (Mandamus), dėl uždraudimo (Prohibition) ir dėl teismo dokumentų (Certiorari). Šiose nutartyse vertinami ne žemesnės instancijos teismų nustatyti faktai, o tai, ar nebuvo viršyta teismo kompetencija.
Aukštasis teismas taip pat gali priimti sprendimą dėl teisės klausimo, kurį jam pateikia apylinkės teismas. Jis taip pat nagrinėja prašymus išleisti už užstatą, kai kaltinamasis įtariamas nužudymu arba kai kaltinamasis prašo pakeisti apylinkės teismo nustatytas sąlygas.
Paprastai savo pirminei jurisdikcijai priklausančias bylas Aukštasis teismas nagrinėja Dubline. Jis taip pat posėdžiauja įvairiuose šalies miestuose, kur nagrinėjamos jo pirminei jurisdikcijai priklausančios bylos dėl žalos asmens sveikatai ir mirtinų sužalojimų. Apygardos aukštasis teismas kaip apeliacinė instancija nagrinėja skundus dėl apygardos teismų sprendimų įvairiuose šalies miestuose.

Apygardos teismas

Civilinė Apygardos teismo jurisdikcija yra ribota, nebent visos bylos šalys sutaria, kad teismo jurisdikcija būtų neribota. Teismo jurisdikcijos riba daugiausia susijusi su ieškiniais, kurių vertė neviršija 75 000 EUR (60 000 EUR ieškiniams dėl kūno sužalojimo).
Į Apygardos teismo kompetenciją patenka paveldimo turto administravimo klausimai, taip pat nekilnojamojo turto nuosavybės ar nuomos klausimai, kai apmokestinamojo turto vertė ne didesnė kaip 253,95 EUR. Apygardos teismas taip pat kompetentingas nagrinėti šeimos bylas, įskaitant bylas dėl separacijos, santuokos nutraukimo, panaikinimo, taip pat skundus dėl apylinkės teismų sprendimų.
Civilines bylas apygardos teisme nagrinėja teisėjas, posėdžiaudamas be prisiekusiųjų. Kaip apeliacinė instancija jis nagrinėja skundus dėl apylinkės teismų sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Apeliacine tvarka byla nagrinėjama iš naujo, o Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Apygardos teismas taip pat kompetentingas nagrinėti prašymus dėl naujų alkoholinių gėrimų pardavimo vartoti vietoje licencijų išdavimo ir apeliacine tvarka nagrinėja skundus dėl kitų žemesnės instancijos teisminių institucijų, pvz., Vienodų teisių direkcijos (angl. Director of Equality Investigations), sprendimų.

Apylinkės teismas

Apylinkės teismo jurisdikcija yra vietinė ir ribota. Šeimos teisės srityje jis gali priimti sprendimus dėl išlaikymo, matymosi, globos, prieigos ir tėvystės nustatymo.
Apylinkės teismas kompetentingas nagrinėti bylas dėl sutarčių, išperkamosios nuomos ar kredito susitarimų, deliktų teisės, nuomos nemokėjimo ar neteisėto prekių sulaikymo, kai ieškinio vertė ne didesnė kaip 15 000 EUR. Taip pat jis paprastai kompetentingas spręsti dėl bet kurio teismo priimto sprendimo, susijusio su skola, vykdymo, nagrinėti klausimus dėl įvairių licencijavimo nuostatų, pavyzdžiui, dėl prekybos svaigiaisiais gėrimais, taip pat nagrinėti ieškinius dėl tyčinės žalos atlyginimo, jei ieškinio suma neviršija 15 000 EUR.
Apylinkės teismas posėdžiauja įvairiose vietose 24 šalies apylinkėse, įskaitant Dublino metropolijos apylinkę ir 23 kitas apylinkes. Paprastai posėdžio vieta pasirenkama atsižvelgiant į tai, kur buvo sudaryta sutartis arba kur gyvena ar dirba atsakovas, o licencijavimo bylose – į tai, kur yra atitinkamos licencijuotos patalpos.

Baudžiamųjų bylų teismai

Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl Apeliacinio teismo sprendimų bylose, kuriose keliamas išskirtinės visuotinės svarbos teisės klausimas.

Apeliacinis teismas

Pagal 2014 m. Apeliacinio teismo įstatymą Apeliaciniam teismui buvo suteikta jurisdikcija nagrinėti apeliacinius skundus, kurią anksčiau įgyvendino Apeliacinis baudžiamųjų bylų teismas.
Apeliacinius skundus, kuriuos pateikia asmenys, nuteisti pagal kaltinamąją išvadą apygardos teisme arba Centriniame baudžiamųjų bylų teisme ir gavę bylą nagrinėjusio teisėjo pažymą, kad byla yra tinkama apeliaciniam skundui pateikti, dabar turi nagrinėti Apeliacinis teismas. Kai pažymą išduoti atsisakoma, pats Apeliacinis teismas, gavęs skundą, kuriuo apskundžiamas šis atsisakymas, gali suteikti teisę pateikti apeliacinį skundą.
Be to, pagal 1993 m. Baudžiamosios teisenos įstatymo 2 straipsnį prokuratūros direktorius gali kreiptis į Apeliacinį teismą remdamasis tuo, kad nuosprendžiu paskirta bausmė yra pernelyg švelni. Jeigu įtariamas netinkamas teisingumo vykdymas, pagal 1993 m. Baudžiamojo proceso įstatymo 2 straipsnį galima pateikti apeliacinį skundą.
Apeliaciniam teismui taip pat buvo suteikta jurisdikcija nagrinėti prokuratūros direktoriaus apeliacinius skundus teisės klausimu tais atvejais, kai išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamasis išteisinamas. Tokiais atvejais Apeliacinio teismo nutartis įtakos išteisinamajam nuosprendžiui neturi.
Apeliacinis teismas taip pat turi nagrinėti prokuratūros direktoriaus apeliacinius skundus dėl išteisinimo arba dėl sprendimo nenurodyti nagrinėti bylos iš naujo. Pagal 2014 m. Apeliacinio teismo įstatymą Apeliaciniam teismui buvo suteikta jurisdikcija nagrinėti apeliacinius skundus, kuriuos anksčiau nagrinėjo Apeliacinis karo teismas. Tai reiškia, kad karo teismo nuteistų asmenų apeliacinius skundus dabar turi nagrinėti Apeliacinis teismas.

Apeliacinis baudžiamųjų bylų teismas

Pagal 2014 m. Apeliacinio teismo įstatymą Apeliacinio baudžiamųjų bylų teismo jurisdikcija nagrinėti apeliacinius skundus buvo perduoda Apeliaciniam teismui.

Specialusis baudžiamųjų bylų teismas

Specialusis baudžiamųjų bylų teismas įkurtas nusikalstamoms veikoms nagrinėti, jei nustatoma, kad bendrosios kompetencijos teismai negali tinkamai užtikrinti veiksmingo teisingumo vykdymo ir taikos bei tvarkos visuomenėje išsaugojimo. Šis teismas posėdžiauja kaip trijų teisėjų kolegija, be prisiekusiųjų.

Centrinis baudžiamųjų bylų teismas

Centrinis baudžiamųjų bylų teismas – tai Aukštojo teismo baudžiamųjų bylų skyrius. Jis nagrinėja bylas dėl sunkių nusikaltimų, įskaitant nužudymus, išžaginimą, valstybės išdavimą ir piratavimą, taip pat baudžiamąsias bylas pagal 2002 m. Konkurencijos įstatymą. Bylas nagrinėja vienas teisėjas ir prisiekusieji.

Apygardos baudžiamųjų bylų teismas

Apygardos baudžiamųjų bylų teismas nagrinėja bylas dėl nusikalstamų veikų, išskyrus tas, kurias gali nagrinėti Centrinis baudžiamųjų bylų teismas. Bylas nagrinėja vienas teisėjas ir prisiekusieji. Šis teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo sprendimų.

Apylinkės teismas

Apylinkės teismas supaprastinta tvarka nagrinėja bylas dėl (daugiausia įstatymu nustatytų) baudžiamųjų nusižengimų , taip pat kai kurių nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą. Bylas nagrinėja vienas teisėjas.

Civilinių bylų teismai (gr. Politiká dikastíria)

Visi privatūs ginčai perduodami civilinių bylų teismams, įskaitant ne ginčo teisena nagrinėjamas bylas, kurios yra priskirtos šiems teismams pagal teisės aktus.

Civilinių bylų teismai:

1. Aukščiausiasis Teismas (Áreios Págos)
2. apeliaciniai teismai (Efeteía)
3. pirmosios instancijos teismai, kuriuose bylas nagrinėja keli teisėjai (Polymelí Protodikeía)
4. pirmosios instancijos teismai, kuriuose bylas nagrinėja vienas teisėjas (Monomelí Protodikeía)
5. apylinkės civilinių bylų teismai (Eirinodikeía)

Baudžiamųjų bylų teismai (Poiniká dikastíria)

Baudžiamųjų bylų teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas.

Baudžiamųjų bylų teismai:

1. Aukščiausiasis Teismas (Áreios Págos)
2. apeliaciniai teismai, kuriuose bylas nagrinėja penki teisėjai (Pentamelí Efeteía)
3. mišrūs prisiekusiųjų teismai (meiktá orkotá dikastíria)
4. mišrūs apeliaciniai prisiekusiųjų teismai (meiktá orkotá Efeteía)
5. apeliaciniai teismai, kuriuose bylas nagrinėja trys teisėjai (Trimelí Efeteía)
6. magistratų teismai, kuriuose bylas nagrinėja trys teisėjai (Trimelí Plimmeleiodikeía)
7. magistratų teismai, kuriuose bylas nagrinėja vienas teisėjas (Monomelí Plimmeleiodikeía)
8. apylinkės baudžiamųjų bylų teismai (Ptaismatodikeía)
9. nepilnamečių bylų teismai (Dikastíria Anilíkon)

Pagal specialiuosius įstatymus baudžiamąją jurisdikciją taip pat įgyvendina:

• karo teismai (Stratodikeía)
• jūrų teismai (Naftodikeía)
• oro pajėgų teismai (Aerodikeía)

Šie teismai nagrinėja bylas kaip specialieji baudžiamųjų bylų teismai.

Šie teismai nagrinėja bylas, susijusias su kariuomenėje, jūrų laivyne ar oro pajėgose tarnaujančio karinio personalo nusikaltimais.

Administraciniai teismai (Dioikitiká dikastíria)

Valstybės Taryba nagrinėja toliau nurodytas bylas:

• peticijas dėl administracinių aktų panaikinimo dėl teisės pažeidimo, piktnaudžiavimo įgaliojimais, kompetencijos trūkumo ar formalios klaidos;
• civilinio, karinio, vyriausybės ir kito personalo apeliacinius skundus dėl darbuotojų tarybų (ypiresiaká symvoúlia) sprendimų dėl pareigų paaukštinimo, atleidimo iš pareigų, pareigų pažeminimo ir kt.;
• peticijas dėl administracinių teismų sprendimų peržiūros. Administraciniai teismai atsakingi už vyriausybės administracijos ir piliečių ginčų sprendimą.

Bendrosios kompetencijos administraciniai teismai (taktiká dioikitiká dikastíria) yra pirmosios instancijos administraciniai teismai (Dioikitiká Protodikeía) ir apeliaciniai administraciniai teismai (Dioikitiká Efeteía).

Pirmosios instancijos teismai, sudaryti iš trijų teisėjų, taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl vieno teisėjo administracinių pirmosios instancijos teismų sprendimų.

Teisinių duomenų bazės

1. Valstybės Tarybos interneto svetainė. Duomenų baze galima naudotis nemokamai.
2. Aukščiausiojo Teismo interneto svetainė. Duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Susijusios nuorodos

Aukščiausiasis Teismas

Valstybės ir administracinio teisingumo taryba

Graikijos Audito Rūmai

Atėnų pirmosios instancijos teismas

Salonikų pirmosios instancijos teismas

Pirėjo pirmosios instancijos teismas

Patrų pirmosios instancijos teismas

Tripolės pirmosios instancijos teismas

Amfisos pirmosios instancijos teismas

Patrų apylinkės civilinių bylų teismas

Nikėjos apylinkės civilinių bylų teismas

Korinto apylinkės civilinių bylų teismas

1978 m. Ispanijos Konstitucijoje nustatyta, kad Ispanija yra teisinė socialinė ir demokratinė valstybė, kurioje laisvė, teisingumas, lygybė ir politinis pliuralizmas ginami kaip svarbiausios teisinės sistemos vertybės. Konstitucijos VI antraštinė dalis skiriama teismams, o jos 117 straipsnyje patvirtinama, kad teismų sistema ir veikla grindžiamos vieningo teismingumo principu (isp. unidad jurisdiccional).

Remiantis šiais principais, organizuojama Ispanijos teismų veikla, todėl teisminę valdžią sudaro vienas bendras teisėjų korpusas, kurio teisėjai yra nepriklausomi, nepašalinami iš pareigų, atsakingi ir vykdantys tik Konstituciją ir teisės normas.

Teisės normas ir tarptautines sutartis vykdantys teismai yra išimtinai atsakingi už jurisdikcijos įgaliojimų vykdymą – sprendimų priėmimą ir jų vykdymo užtikrinimą.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Yra daug teismų, kurių darbas paskirstomas pagal įvairius teisės aktais įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo kriterijus: bylos dalyką, ginčo sumą, asmenis, funkcijas ar teritoriją, nes skirtingą jurisdikciją turinčių teismų įvairovė neprieštarauja vieningo teismingumo principui. Teismai savo teisminius įgaliojimus įgyvendina tik tose bylose, kurios jiems yra priskirtos teisės aktais.

1978 m. Konstitucijos 122 straipsnyje numatytu Konstituciniu teisminių institucijų įstatymu nustatyta teismų sudėtis, veikla ir valdymas.

Būtina išskirti tris pagrindinius aspektus:

• teritorinį aspektą;
• ar teismą sudaro vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija;
• jurisdikciją.

Teritorinis aspektas

Pagal 1985 m. liepos 1 d. Konstitucinio teisminių institucijų įstatymo Nr. 6/1985 aiškinamąjį memorandumą valstybė teisminiais tikslais teritoriniu požiūriu yra suskirstyta į savivaldybes, apylinkes (isp. partidos), provincijas ir autonomines sritis.

Teisminės valdžios įgyvendinimas yra priskirtas toliau nurodytiems teismams: magistratų teismams (isp. Juzgados de Paz), pirmosios instancijos ir parengiamųjų tyrimų teismams (Juzgados de Primera Instancia e Instrucción), komercinių bylų teismams (Juzgados de lo Mercantil), smurto prieš moteris bylų teismams (Juzgados de Violencia sobre la Mujer), baudžiamųjų bylų teismams (Juzgados de lo Penal), ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų teismams (Juzgados de lo Contencioso-Administrativo), socialinių bylų teismams (Juzgados de lo Social), nepilnamečių bylų teismams (Juzgados de Menores), baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo priežiūros teismams (Juzgados de Vigilancia Penitenciaria), provincijos teismams (Audiencias Provinciales), autonominių sričių aukštiesiems teisingumo teismams (Tribunales Superiores de Justicia), Nacionaliniam aukštajam teismui (Audiencia Nacional) ir Aukščiausiajam Teismui (Tribunal Supremo).

Visoje šalyje jurisdikciją įgyvendina Nacionalinis aukštasis teismas, Aukščiausiasis Teismas, centriniai baudžiamųjų bylų teismai (isp. Juzgados Centrales de Instrucción) ir centriniai ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų teismai (Juzgados Centrales de lo Contencioso‑administrativo).

Vienas teisėjas ar teisėjų kolegija

Visuose teismuose, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Nacionalinį aukštąjį teismą, aukštuosius teisingumo teismus ir provincijos teismus, bylas nagrinėja vienas teisėjas.

Madride įsikūręs Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija visoje teisės sistemoje, tačiau jis turi vadovautis nuostatomis dėl konstitucinių garantijų. Aukščiausiąjį Teismą sudaro pirmininkas, kolegijų pirmininkai (isp. presidentes de sala) ir teisėjai (magistrados), kurie pagal teisės aktus yra priskirti kolegijoms ir skyriams.

Aukščiausiąjį Teismą sudaro šios kolegijos:

• pirmoji: civilinių bylų kolegija;
• antroji: baudžiamųjų bylų kolegija;
• trečioji: ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų kolegija;
• ketvirtoji: darbo bylų kolegija;
• penktoji: karo bylų kolegija – ši kolegija reglamentuojama specialiais teisės aktais ir papildomai pagal Konstitucinį teisminių institucijų įstatymą ir pagal nuostatas, bendrai taikomas ir kitoms Aukščiausiojo Teismo kolegijoms.

Madride įsikūręs Nacionalinis aukštasis teismas turi jurisdikciją visoje šalyje. Jį sudaro pirmininkas, kolegijų pirmininkai ir teisės aktais kolegijoms ir skyriams (apeliacinių skundų, baudžiamųjų bylų, ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų ir darbo bylų) priskirti teisėjai.

Kiekvienoje autonominėje srityje yra vienas aukštasis teisingumo teismas – aukščiausios pakopos teismas toje autonominėje srityje, tačiau tai neturi įtakos Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai. Aukštajam teisingumo teismui suteikiamas atitinkamos autonominės srities pavadinimas, o jo jurisdikcija apima visą tos autonominės srities teritoriją.

Teismą sudaro trys kolegijos: civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegija, ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų kolegija ir darbo bylų kolegija.

Teismą sudaro pirmininkas, kuris taip pat pirmininkauja civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijai, ir kolegijų pirmininkai bei teisėjai, kurie pagal teisės aktus priskiriami kiekvienai kolegijai ir, kai taikoma, kolegijose sukuriamiems skyriams.

Provincijos teismai yra įsikūrę provincijų sostinėse ir vadinami pagal jas, o šių teismų jurisdikcija paprastai apima visą provinciją. Provincijos teismus sudaro pirmininkas ir du ar daugiau teisėjų. Juos taip pat gali sudaryti du arba daugiau tos pačios sudėties skyrių – tuo atveju vienam iš skyrių pirmininkauja teismo pirmininkas.

Šie teismai nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas.

Teismų administracija (isp. Oficina Judicial)

Konstituciniame teisminių institucijų įstatyme Teismų administracija apibrėžiama kaip pagalbinio pobūdžio administracinė organizacija, kuri padeda teisėjams ir teismams vykdyti teisminę veiklą.

Ji įsteigta siekiant pagerinti teisminių institucijų darbo efektyvumą ir veiksmingumą, teismo proceso skaidrumą, paspartinti bylų nagrinėjimą ir skatinti įvairių Teismų administraciją sudarančių tarnybų ir vienetų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Taigi Teismų administracijos veikla vykdoma įsipareigojant užtikrinti kokybišką viešąją paslaugą, kuri būtų pasiekiama žmonėms, atitiktų konstitucines vertybes ir tenkintų esamus piliečių poreikius.

Tai yra naujas organizacinis modelis, kuriame taikomi naujoviški valdymo metodai, pagrįsti skirtingų administracinių vienetų veiklos derinimu. Šie administraciniai vienetai – tai tiesioginę paramą vykdant teismines procedūras teikiantys vienetai (atitinkantys senuosius teismus (isp. juzgados)), kurie padeda teisėjams vykdyti savo teismines funkcijas, ir bendrosios procesinės tarnybos, kurioms vadovauja teismų pareigūnai (Letrados de la Administración de Justicia) ir kurios atlieka visas nebūtinai teismines funkcijas, pvz., priima dokumentus, tvarko šaukimus į teismą, įgyvendina sprendimus, vykdo neteismines procedūras, priima prašymus dėl nagrinėtinų ieškinių, perduoda šalims informaciją, šalina procesinius trūkumus ir t. t.

Bendrosios procesinės tarnybos yra trijų rūšių:

• bendroji visuotinė tarnyba;
• bendroji proceso organizavimo tarnyba;
• bendroji vykdymo tarnyba.

Jurisdikcija

Be teritorinio aspekto, teismai gali spręsti įvairių rūšių bylas ir klausimus, todėl jie skirstomi į keturias teisenas:

civilinių bylų teismai: nagrinėja savo jurisdikcijai priskirtas bylas ir ginčus, tiesiogiai nepriskirtus kitai teisenai. Todėl juos galima laikyti bendrosios kompetencijos teismais;

baudžiamųjų bylų teismai: baudžiamosios bylos turi būti išnagrinėtos, o baudžiamieji procesai turi būti vykdomi baudžiamosios teisenos sistemoje, išskyrus kariuomenės jurisdikcijai priklausančias bylas. Ispanijos teisei būdinga tai, kad iš baudžiamosios atsakomybės kylanti civilinė atsakomybė gali būti nagrinėjama kartu su baudžiamąja. Tokiu atveju sprendimą dėl atitinkamo žalos ir nuostolių, patirtų dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo priima baudžiamųjų bylų teismas;

ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų teismai: Konstitucijoje teigiama, kad teismai kontroliuoja reguliavimo institucijas, administracinių veiksmų teisėtumą ir administracinių veiksmų atitiktį tikslams, kurių jais siekiama. Ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų teismai nagrinėja valdžios institucijų atliekamų veiksmų ir joms pateikiamų finansinių reikalavimų teisėtumą. Taip yra todėl, kad teisės aktuose nustatytomis sąlygomis asmenys turi teisę, kad jiems būtų kompensuojami bet kokie jų galimai patirti turtiniai nuostoliai ir teisių praradimas, išskyrus force majeure atvejus, jeigu nuostoliai buvo padaryti arba teisės buvo prarastos dėl viešųjų paslaugų veikimo ypatumų;

socialinių bylų teismai: nagrinėja socialinės teisės srities ieškinius – tiek individualius, tiek kolektyvinius ginčus, taip pat socialinio draudimo reikalavimus arba reikalavimus valstybei, kai ji yra atsakinga pagal darbo teisės aktus.

Be šių keturių teisenų, Ispanijoje dar yra karo teismai.

Karo teismai yra vieningo teismingumo principo išimtis.

Konstitucijoje nustatyti principai, kuriais reglamentuojama teismų veikla, ir numatytas valstybės teismų sistemos vieningumas. Valstybės teismų sistemai priklausančių karo teismų sistema ir veikla grindžiamos vieningo teismingumo principu. Jie vykdo teisingumą tik karinėje srityje ir, jei taikoma, apgulties padėties deklaracijoje nustatytais klausimais, vadovaudamiesi Konstitucija ir baudžiamųjų, procesinių ir drausminių karo įstatymų nuostatomis.

Taikos metu karo teismų jurisdikcija griežtai ribojama karine sritimi, jie nagrinėja bylas, susijusias su Kariniame baudžiamajame kodekse prie nusikaltimų priskiriamomis veikomis, o kariuomenę dislokavus už šalies teritorijos ribų jurisdikcija išplečiama įtraukiant bet kokių rūšių nusikaltimus. Konstituciniame karo teismų jurisdikcijos ir organizacinės sistemos įstatyme Nr. 4/1987 nustatyta, kad karo metu ši sritis keičiama, nors tokį sprendimą turi priimti parlamentas (isp. Cortes Generales) arba vyriausybė, jei ji yra įgaliota.

Civilinėje teisenoje karo teismai yra atsakingi už testamentinio ar netestamentinio paveldėjimo proceso parengimą karinių pajėgų nariams, kurie karo metu žuvo mūšyje arba jūroje, – šios pareigos apima tik būtiniausią pagalbą, kad būtų galima mirusįjį palaidoti ir parengti jo turto aprašą bei šį turtą laikinai apsaugoti, visada informuojant kompetentingą civilinę teisminę instituciją.

Karo teismus sudaro profesionalūs kariai, ginkluotųjų pajėgų nariai ir Gynybos ministerijos atstovai.

Karo teismų sistemą sudaro: regioniniai karo teismai (isp. Juzgados Togados Territoriales), centriniai karo teismai (Juzgados Togados Centrales), aukštesnieji regioniniai karo teismai (Tribunales Militares Territoriales) ir Centrinis karo teismas (Tribunal Militar Central). Tačiau karo teismų hierarchijoje svarbiausia yra Aukščiausiojo Teismo penktoji kolegija.

Centrinis karo teismas įsikūręs Madride ir turi jurisdikciją visoje šalyje, jis yra centrinis teismas, nagrinėjantis bylas, jam priskirtas 1987 m. liepos 15 d. Konstituciniu karo teismų jurisdikcijos ir organizacinės sistemos įstatymu Nr. 4/1987.

Regioniniai karo teismai yra atsakingi už baudžiamosios karo bylos tyrimą savo jurisdikcijos srityje, o šių bylų nagrinėjimas priklauso atitinkamo aukštesniojo apygardos karo teismo jurisdikcijai; apygardos karo teismai taip pat prižiūri baudžiamųjų nuosprendžių taikymą – tiek, kiek tai, be kitų funkcijų, susiję su karinėmis pataisos įstaigomis ir jų kaliniais.

Sukūrus Aukščiausiojo Teismo karo bylų kolegiją, kuriai Aukščiausiojo Teismo nustatyta tvarka ir pagal jo narių statutą taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kitoms kolegijoms, nustatytas Karo teismo ir Aukščiausiojo Teismo, kurie įeina į teisinių institucijų sistemą, aukščiausio lygmens vientisumas.

Šiai kolegijai priklauso ir bendrosios kompetencijos, ir karo teismų teisėjai – taip aukščiausiu lygmeniu užtikrinama teismo proceso pusiausvyra: kolegija paprastai nagrinėja kasacinius skundus teisės aspektais ir peržiūri sprendimus, tačiau, žinoma, ji taip pat gali turėti jurisdikciją nagrinėti visų pirma bylas, susijusias su aukštas karines pareigas einančiais asmenimis.

Ispanijoje nėra ypatingosios teisenos teismų, tačiau galima pažymėti, kad pagal nurodytas teisenas sukurti konkrečių sričių specializuoti teismai. Tai, pavyzdžiui, teismai, kuriuose nagrinėjamos smurto prieš moteris bylos, taip pat nuosprendžių vykdymo priežiūros teismai ir nepilnamečių bylų teismai. Šie teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, tačiau jų specializacija – konkrečių sričių bylos. Daugiau informacijos pateikiama informacijos suvestinėje apie specializuotus Ispanijos teismus.

Nagrinėdami keturias esamas Ispanijos teisenas, apžvelgsime įvairių teismų jurisdikciją šiose srityse.

Civilinė teiseną

Aukščiausiojo Teismo pirmoji kolegija (isp. Sala I del Tribunal Supremo), aukštųjų teisingumo teismų civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegija (Sala de lo Civil y Penal de los Tribunales Superiores de Justicia), provincijos teismų civilinių bylų skyriai (Secciones Civiles de las Audiencias Provinciales), pirmosios instancijos teismai (Juzgados de Primera Instancia), magistratų teismai ir tam tikri specializuoti teismai (šeimos bylų teismai (Juzgados de Familia), komercinių bylų teismai, Bendrijos prekių ženklų teismai (Juzgados de Marca Comunitaria), smurto prieš moteris bylų teismai) – visi jie turi jurisdikciją civilinės teisenos sistemoje.

Komercinių bylų teismai, Bendrijos prekių ženklų teismai ir smurto prieš moteris bylų teismai išsamiai aptariami informacijos suvestinėje apie specializuotus Ispanijos teismus.

Baudžiamoji teiseną

Aukščiausiojo Teismo antroji kolegija (isp. Sala 2ª del Tribunal Supremo), Nacionalinio aukštojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija (Sala de lo Penal de la Audiencia Nacional), aukštųjų teisingumo teismų civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegija (Sala de lo Civil y Penal de los Tribunales Superiores de Justicia), provincijos teismų baudžiamųjų bylų skyriai (Secciones Penales de las Audiencias Provinciales), baudžiamųjų bylų teismai, vietos baudžiamųjų bylų teismai (Juzgados de Instrucción), nepilnamečių bylų teismai, nuosprendžių vykdymo priežiūros teismai, smurto prieš moteris bylų teismai ir magistratų teismai – visi jie turi jurisdikciją baudžiamosios teisenos sistemoje.

Nepilnamečių bylų teismai, nuosprendžių vykdymo priežiūros teismai ir smurto prieš moteris bylų teismai išsamiai aptariami informacijos suvestinėje apie specializuotus Ispanijos teismus.

Administracinę teiseną

Jurisdikciją administracinės teisenos sistemoje turintys teismai yra Aukščiausiojo Teismo trečioji kolegija (isp. Sala 3ª del Tribunal Supremo), Nacionalinio aukštojo teismo ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų kolegija (Sala de lo Contencioso-Administrativo de la Audiencia Nacional), aukštųjų teisingumo teismų ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų kolegija (Sala de lo Contencioso-Administrativo de los Tribunales Superiores de Justicia), ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų centriniai teismai ir ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių bylų teismai.

Socialinę ir darbo santykių teiseną

Socialinės ir darbo santykių teisenos sistemą sudaro Aukščiausiojo Teismo ketvirtoji kolegija (isp. Sala 4ª del Tribunal Supremo), Nacionalinio aukštojo teismo darbo bylų kolegija (Sala de lo Social de la Audiencia Nacional), aukštųjų teisingumo teismų darbo bylų kolegija (Sala de lo Social de los Tribunales Superiores de Justicia) ir socialinių bylų teismai.

Visų nurodytų teismų jurisdikcija nustatyta Konstituciniame teisminių institucijų įstatyme.

Susijusios nuorodos

Generalinė teisminių institucijų taryba (isp. Consejo General del Poder Judicial)

Konstitucinis teisminių institucijų įstatymas

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Pirmosios instancijos teismai

Civilinių bylų teismai

1. Apygardos teismai

Apygardos teismas (pranc. tribunal de grande instance) sprendžia privačių asmenų ginčus (civilines ir komercines bylas), kai ginčo vertė yra didesnė nei 10 000 EUR.

Nepriklausomai nuo ieškinio sumos, apygardos teismas taip pat turi jurisdikciją visų pirma toliau nurodytose srityse:

• šeimos teisė – santuoka, tėvystės nustatymas, įvaikinimas, asmens paskelbimas dingusiu (pranc. déclarations d’absence);
• civilinės būklės (pranc. état civil – gimimai, santuokos, mirtys ir kt.) įrašų pataisos;
• paveldėjimas;
• baudos (pranc. amendes civiles), paskirtos metrikacijos įstaigų tarnautojams (officiers d’état civil);
• turtiniai ieškiniai nuosavybei (pranc. pétitoires) ir valdymui (possessoires) nustatyti;
• pramoninės kompensacijos (pranc. récompenses industrielles);
• asociacijų likvidavimas;
• apsauga nuo kreditorių (pranc. sauvegarde), teisminis teisių gynimas (redressement judiciaire), teisminis likvidavimas (liquidation judiciaire), kai skolininkas nėra nei verslininkas, nei asmuo, įtrauktas į prekybos ir amatų registrą (répertoire des métiers);
• nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas asmenims, dirbantiems žemės ūkyje ne pagal darbo sutartis;
• registravimo mokesčiai (pranc. droits d’enregistrement), žemės registravimo mokesčiai (taxes de publicité foncière), žyminiai mokesčiai (droits de timbre) ir netiesioginiai mokesčiai, taip pat kiti mokesčiai, lygiaverčiai tokiems mokesčiams, užmokesčiams ar įmokoms;
• komercinė nuoma (pranc. baux commerciaux), išskyrus ginčus dėl nuomos užmokesčio nustatymo peržiūrimai ar atnaujinamai nuomai, profesinės ar individualios veiklos turto nuoma (baux professionnels) ir laikinos darbo sutartys komercinėje srityje (conventions d’occupation précaire en matière commerciale);
• reikalavimai dėl falsifikavimo (pranc. inscription de faux), pareikšti ginčijant autentiškus dokumentus (actes authentiques);
• ieškiniai dėl viešo ar neviešo, žodinio ar rašytinio šmeižto (pranc. diffamation) arba įžeidimo (injure);
• su muitinės administracijos išieškotų visų rūšių skolų sumokėjimu, garantavimu ar kompensavimu bei kitais muitinės klausimais susiję ginčai Muitinės kodekse nustatytose bylose ir jame nustatytomis sąlygomis.

Apygardos teismą sudaro profesionalūs teisėjai (pranc. magistrats): pirmininkas, vicepirmininkai, teisėjai, prokuroras (procureur de la République), viceprokurorai (vice procureurs), prokurorų pavaduotojai (substituts).

Kai kurie iš jų yra specializuoti teisėjai, daugiausia nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, pvz.:

• nepilnamečių bylų teisėjas (arba vaikų teisėjas, pranc. juge des enfants), kompetentingas priimti nepilnamečių, kuriems gresia pavojus, apsaugos priemones ir nagrinėti nepilnamečių, kaltinamų padarius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus (contraventions de cinquième classe, délits), bylas. Jeigu baudžiamojoje byloje teisėjas priima sprendimą ne viešai, jis gali skirti tik auklėjamąsias priemones (pranc. mesures éducatives); kai teisėjas pirmininkauja nepilnamečių bylų teismui (tribunal pour enfants), jis posėdžiauja su dviem tarėjais (assesseurs), kurie nėra profesionalūs teisėjai, ir tokiu atveju teismas gali skirti auklėjamąsias priemones arba, jei reikia, paskelbti nuosprendį;
• nuosprendžių vykdymo teisėjas (pranc. juge de l’application des peines) nusprendžia, kaip nuosprendis (įskaitant laisvės atėmimo ar apribojimo bausmę) bus vykdomas; jeigu nuteistasis jau kali, teisėjas gali palengvinti bausmę (pvz., leisti laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos įstaigoje, leisti bausmę atlikti atvirose kolonijose, lygtinai išleisti į laisvę, skirti elektroninį stebėjimą); jei nuteistasis lieka laisvėje, teisėjas privalo stebėti ir kontroliuoti, kaip jis atlieka bausmę (pvz., lygtinį laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant (emprisonnement avec sursis et mise à l’épreuve), visuomenei naudingą darbą (travail d’intérêt général), socialinės teisminės priežiūros bausmę (suivi socio-judiciaire) ir pan.);
• ikiteisminio tyrimo teisėjas (pranc. juge d’instruction) pateikia ataskaitą apeliacinio teismo tyrimų skyriui (chambre de l’instruction de la cour d’appel). Vykstant ikiteisminiam tyrimui, ikiteisminio tyrimo teisėjui pavedama atlikti visus veiksmus, reikalingus tiesai išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas surenka visus įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek ir paneigiančius įtariamojo kaltę. Kai teisėjas mano, kad tyrimas baigtas, jis gali paskelbti nutartį nutraukti bylą (pranc. ordonnance de non‑lieu) arba perduoti tiriamąjį asmenį į baudžiamųjų bylų teismą bylos nagrinėjimui. Ikiteisminio tyrimo teisėjai negali patys iškelti bylos. Į juos dėl tyrimo turi kreiptis prokuroras arba nukentėjusysis, pateikęs skundą dėl nusikalstamos veikos ir prašantis laikyti jį civiline šalimi baudžiamojoje byloje (pranc. constitution de partie civile).

Apygardos teismas paprastai įkuriamas departamento centre, tačiau apygardos teismai gali būti steigiami ir kitose vietose. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, veikė 164 apygardos teismai.

2. Apylinkės teismai

Apylinkės teismas (pranc. tribunal d’instance) sprendžia privačių asmenų ginčus (civilines bylas), kurių vertė neviršija 10 000 EUR (jis turi tam tikras išimtinės kompetencijos sritis, neatsižvelgiant į ieškinio sumą, pvz., nagrinėti ieškinius dėl žemės sklypo ribų nustatymo arba nuomininkų iškeldinimo).

Be to, jam suteikta kompetencija tam tikrose srityse (pvz., darbo užmokesčio arešto (pranc. saisies des rémunérations du travail), rentos iki gyvos galvos sutarčių (rentes viagères), su rinkimais susijusių ginčų, būsto nuomos sutarčių srityje (baux d’habitation)) ir administracinė jurisdikcija; pavyzdžiui, apylinkės teismo kanceliarijos viršininkas (directeur des services de greffe judiciaire) išduoda pažymas apie pilietybę.

Be to, apylinkės teismas nagrinėja globos bylas, išskyrus bylas dėl nepilnamečių, kurie pagal 2009 m. gegužės 12 d. įstatymą patenka į apygardos teismo šeimos bylų teisėjo jurisdikciją: apylinkės teismo teisėjas užtikrina pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą, visų pirma prižiūrėdamas jų turto valdymą.

Apylinkės teismą sudaro vienas ar keli teisėjai, tačiau bylą visada nagrinėja vienas teisėjas.

Apylinkės teismo buveinė paprastai būna apylinkės centre. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, veikė 307 apylinkės teismai.

3. Vietos teismai

Vietos teismas (pranc. juridiction de proximité) nagrinėja civilinius privačių šalių ginčus, kurių vertė mažesnė negu 4 000 EUR.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. vietos teismai panaikinti (2011 m. gruodžio 13 d. Įstatymas Nr. 2011-1862), o jų įgaliojimai perduoti apylinkės teismams.

4. Komercinių bylų teismai

Komercinių bylų teismas (pranc. tribunal de commerce) nagrinėja ginčus, susijusius su verslininkų tarpusavio įsipareigojimais, kredito įstaigų tarpusavio įsipareigojimais arba verslininkų ir kredito įstaigų įsipareigojimais bei ginčus, susijusius su komercinėmis bendrovėmis arba prekybos sandoriais tarp bet kokių šalių. Be to, jis vykdo procedūras, susijusias su sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

Komercinių bylų teismų teisėjai yra ne profesionalūs teisėjai, o savanoriai, verslininkai ar įmonių vadovai. Jie pirmą kartą renkami dvejų metų kadencijai, o vėliau – ketverių metų kadencijai pirmosios kadencijos pabaigoje: juos renka rinkimų kolegija, kurią sudaro dabartiniai ir buvę komercinių bylų teismų teisėjai ir verslininkų deleguoti asmenys. Pastarieji asmenys yra verslininkai arba įmonių vadovai, renkami kas penkerius metus teismo jurisdikcijos srityje. Jų užduotis yra kiekvienais metais dalyvauti komercinių bylų teismų teisėjų rinkimuose.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Prancūzijos metropolijoje buvo 134 komercinių bylų teismai, septyni Elzaso ir Mozelio departamentų komercinių bylų padaliniai ir devyni mišrūs komercinių bylų teismai užjūrio teritorijose.

Komercinių bylų teismą sudaro bent trys teisėjai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

Visuomenės interesui šiuose teismuose atstovauja prokuratūra. Ji turi dalyvauti visose bylose, susijusiose su sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

Komercinių bylų teismo kanclerio funkcijas atlieka kancleris, prokuratūros teisininkas.

5. Darbo santykių teismai

Darbo santykių teismas (pranc. conseil de prud’hommes) sprendžia darbdavių ir darbuotojų ginčus dėl darbo sutarties (darbo užmokesčio, darbo laiko, priekabiavimo, nuobaudų ir kt.). Tai yra kolektyvinis organas, kurį sudaro neprofesionalūs teisėjai, atstovaujantys darbdaviams ir darbuotojams.

Darbo santykių teismas suskirstytas į penkis specializuotus skyrius (vadovavimo, pramonės, prekybos ir komercinių paslaugų, žemės ūkio ir kitos veiklos). Jeigu keturių bylą nagrinėjančių narių balsai pasiskirsto po lygiai, darbo santykių teismui vadovauja apygardos teismo pirmininko paskirtas teisėjas, kuriam tenka lemiamas balsas.

Kiekviename departamente yra vienas arba keli darbo santykių teismai, bent vienas jų yra apygardos teismo jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.

Šiuo metu yra 210 darbo santykių teismų.

2017 m. atlikus darbo santykių teismų peržiūrą, nariai dabar bus nebe renkami, o skiriami iš reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų iškeltų kandidatų. Jie bus skiriami ketverių metų kadencijai.

6. Socialinių reikalų teismai (pranc. TASS)

Socialinių reikalų teismas (pranc. tribunal des affaires de la sécurité sociale) nagrinėja ginčus tarp socialinės apsaugos fondų (caisses de sécurité sociale) ir vartotojų, pvz., dėl narystės fonde arba išmokų skyrimo ir išmokėjimo).

Socialinių reikalų teismą sudaro pirmininkas (apygardos teismo teisėjas arba garbės magistratas), darbuotojams atstovaujantis tarėjas ir darbdaviams arba savarankiškai dirbantiems asmenims atstovaujantis tarėjas; abu tarėjus pirmasis apeliacinio teismo pirmininkas skiria trejiems metams iš konkretaus teismo jurisdikcijos teritorijai skirto sąrašo, kurį regiono jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius parengia reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų teikimu.

Veikia 114 socialinių reikalų teismų.

7. Negalios bylų teismai (pranc. TCI)

Negalios bylų teismas (pranc. tribunal du contentieux de l’incapacité) nagrinėja ginčus dėl socialiai apdraustų asmenų negalios ar nedarbingumo, t. y. ginčus dėl negalios, atsiradusios dėl profesinės ar kitos ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba ne darbo vietoje, būklės arba laipsnio.

Negalios bylų teismą sudaro pirmininkas (garbės teisėjas ar teisingumo ministro įsakymu paskirtas kompetentingas specialistas), darbuotojams atstovaujantis tarėjas ir darbdaviams ar savarankiškai dirbantiems asmenims atstovaujantis tarėjas; abu tarėjus trejiems metams skiria apeliacinio teismo, kurio jurisdikcijoje yra atitinkamas negalios bylų teismas, pirmasis pirmininkas iš sąrašo, kurį regiono jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius parengia reprezentatyviausių profesinių organizacijų teikimu.

Veikia 26 negalios bylų teismai.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. TASS ir TCI tenkantys ginčai ir kai kurie departamentų socialinės pagalbos komisijoms (CDAS) tenkantys ginčai bus perduoti apygardos teismų socialinių reikalų skyriams. Tada šie specializuoti teismai bus panaikinti.

8. Paritetiniai žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismai

Paritetinis žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismas (pranc. tribunal paritaire des baux ruraux) nagrinėja ginčus tarp žemės ūkio naudmenų nuomotojų ir nuomininkų, susijusius su įvairių formų žemės nuoma ir panaudojimu (fermage, métayage, baux à cheptel, baux à domaine congéable, baux à complants, baux emphytéotiques, or contrats d’exploitation de terres à vocation pastorale).

Paritetiniam žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismui pirmininkauja apylinkės teismo teisėjas. Minėtas teisėjas posėdžiauja su keturiais neprofesionaliais tarėjais: du iš jų yra savininkai ir du – nuomininkai, visus keturis tarėjus jų kolegos renka šešeriems metams iš kandidatų sąrašų, kuriuos rinkiminių sąrašų rengimo komisijos teikimu parengia prefektai.

2018 m. atlikus paritetinių žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismų peržiūrą, tarėjai dabar bus nebe renkami, o skiriami reprezentatyviausių profesinių organizacijų siūlymu iš atitinkamų jų narių. Jie bus skiriami šešerių metų kadencijai.

Baudžiamųjų bylų teismai

1. Prisiekusiųjų teismai

Prisiekusiųjų teismas (pranc. cour d’assises) nagrinėja sunkius nusikaltimus (crimes): tai yra sunkiausios kategorijos nusikalstamos veikos, už kurias gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 metų iki gyvos galvos.

Prisiekusiųjų teismas veikia kiekviename departamente, tačiau šis teismas nėra nuolatinis. Jo posėdžiai skiriami kiekvienu atskiru atveju pagal poreikį. Tačiau didžiausiuose departamentuose šis teismas veikia beveik nuolat.

Teismą sudaro trys profesionalūs teisėjai: pirmininkas (skyriaus pirmininkas arba eilinis apeliacinio teismo teisėjas) ir du tarėjai (eiliniai apeliacinio teismo teisėjai arba departamento, kuriame vyksta posėdžiai, apygardos teismo teisėjai), taip pat prisiekusieji (šeši burtų keliu parinkti piliečiai). Jeigu sunkų nusikaltimą padaro nepilnamečiai, prisiekusiųjų teismas atlieka ir nepilnamečių bylų prisiekusiųjų teismo (pranc. cour d’assises des mineurs) funkciją. Tada dviejų tarėjų pareigas eina nepilnamečių bylų teismo teisėjai.

Kai kuriuos nusikaltimus, kuriems taikomi kovos su terorizmu įstatymai arba karo teisė, arba susijusius su prekyba narkotikais, nagrinėja tik iš profesionalių teisėjų sudarytas prisiekusiųjų teismas.

Prokuratūrai atstovauja generalinis advokatas (avocat général).

2. Baudžiamųjų bylų teismai

Baudžiamųjų bylų teismas (pranc. tribunal correctionnel) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl apysunkių nusikaltimų (délits), t. y. nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama maksimalia 10 metų laisvės atėmimo bausme arba ne mažesne kaip 3 750 EUR bauda. Baudžiamųjų bylų teismas priklauso apygardos teismui. Jei nėra teisinių prielaidų, kad konkrečias nusikalstamas veikas turi nagrinėti vienintelis teisėjas, baudžiamųjų bylų teismą dažniausiai sudaro trys profesionalūs teisėjai.

Prokuratūrai atstovauja prokuroras arba vienas iš jo pavaduotojų.

3. Policijos teismai

Iki 2017 m. liepos 1 d. policijos teismas nagrinėjo nesunkius penktos klasės nusikaltimus (pranc. contraventions de cinquième classe), posėdžiavo apylinkės teismo sudėtyje ir jį sudarė vienintelis teisėjas – apylinkės teismo teisėjas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šis teismas nagrinėja visas nusikalstamas veikas, posėdžiauja apygardos teismo sudėtyje ir jį sudaro vienas to teismo teisėjas.

Prokuratūrai atstovauja prokuroras arba vienas iš jo pavaduotojų.

4. Vietos teismai

Iki 2017 m. liepos 1 d. vietos teismas (pranc. juridiction de proximité) nagrinėjo pirmos-ketvirtos klasių nesunkius nusikaltimus (contraventions de la première à la quatrième classe). Jis buvo įsikūręs apylinkės teisme. Šiam teismui pirmininkavo vietos teisėjas, kuris sprendimus priimdavo vienas.

Prokuratūros funkcijas paprastai atlikdavo policijos komisaras. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šis teismas panaikintas, o jo įgaliojimai perduoti policijos teismui, kuris savo ruožtu nuo tos dienos prijungtas prie apygardos teismo.

5. Specializuoti baudžiamųjų bylų teismai

Taip pat veikia specializuoti teismai, kurie kompetentingi nagrinėti tam tikras baudžiamąsias bylas, kaip antai laivybos komerciniai teismai (pranc. tribunaux maritimes commerciaux), kurių šiuo metu yra šeši ir kurie sprendžia tam tikros rūšies laivybos nusikaltimų bylas.

Antrosios instancijos teismai

Apeliaciniai teismai (pranc. cours d’appel) fakto ir teisės aspektais nagrinėja apeliacinius skundus (appels), kuriais apskundžiami pirmosios instancijos teismų jau priimti sprendimai.

Apeliacinį teismą sudaro tik profesionalūs teisėjai: pirmasis pirmininkas (pranc. premier président), skyrių pirmininkai (présidents de chambre) ir eiliniai apeliacinio teismo teisėjai (conseillers) (tai netaikoma apeliaciniam prisiekusiųjų teismui, žr. toliau).

Kiekvienas teismas suskirstytas į kintamo skaičiaus padalinius, įskaitant specializuotus padalinius (skirtus civilinėms, socialinių reikalų, komercinėms ir baudžiamosioms byloms).

Prisiekusiųjų teismo sprendimus apeliacine instancija nagrinėja apeliacinis prisiekusiųjų teismas (pranc. cours d’assise d’appel), jo narius skiria Kasacinio Teismo baudžiamųjų bylų skyrius. Apeliacinį prisiekusiųjų teismą sudaro devyni prisiekusieji.

Nacionalinis negalios bylų ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe tarifikavimo teismas yra negalios bylų teismų apeliacinė instancija. Šis teismas su draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe tarifikavimu susijusių ginčų bylas nagrinėja ir pirmąja, ir paskutine instancija. Prokuratūrai atstovauja vyriausiasis prokuroras (pranc. procureur général) arba vienas iš jo pavaduotojų (substitut général).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. šis teismas taip pat bus panaikintas.

Kasacinis Teismas

Kasacinis Teismas (pranc. Cour de cassation) yra aukščiausiasis bendrosios kompetencijos teismas. Jis posėdžiauja Paryžiuje. Jo pareiga – iš naujo nevertinant faktų, tikrinti, ar žemesnių instancijų teismų sprendimai atitinka teisės normas. Kasacinis Teismas nelaikomas trečiosios instancijos teismu, tačiau jis užtikrina teismų praktikos vienodumą ir atlieka teisės ir teisėtumo užtikrinimo reguliuojamojo organo funkciją.

Šiam teismui kiti teismai gali perduoti bylas nuomonei pateikti – nuomonė teikiama dėl naujo teisės aspekto, keliančio didelių sunkumų ir kylančio nagrinėjant ne vieną ginčą.

Kasacinis Teismas sprendimą priima visų pirma reaguodamas į kasacinį skundą teisės aspektais (pranc. pourvoi en cassation), kai tokį skundą pateikia šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas, arba prokuratūra.

Jeigu teismas mano, kad užginčytas sprendimas priimtas nesilaikant teisės normų, tą sprendimą panaikina (pranc. casse la décision). Tada jis bylą siunčia atgal kitam teismui nagrinėti iš naujo.

Priešingu atveju jis atmeta kasacinį skundą, o užginčytas sprendimas tampa galutinis.

Išimtiniais atvejais teismas gali panaikinti sprendimą neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimo panaikinimas nereikalauja, kad bylos medžiaga būtų svarstoma pakartotinai. Teismas taip pat gali persvarstyti civilinės bylos medžiagą, jeigu tai pagrįsta siekiant tinkamai įvykdyti teisingumą, o baudžiamosiose bylose jis gali panaikinti sprendimą neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo ir gali išspręsti bylą pats, jeigu, atsižvelgdamas į bylos medžiagą išnagrinėjusio teismo nustatytus faktus, jis gali taikyti tinkamą teisės normą.

Kasacinis Teismas padalytas į skyrius (pranc. chambres) (turi tris civilinių bylų skyrius, vieną komercinių bylų skyrių, vieną socialinių bylų skyrių ir vieną baudžiamųjų bylų skyrių). Kiekvieną jų sudaro pirmininkas ir kiti profesionalūs teisėjai. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį, jis gali sprendimus priimti kaip bendra kolegija (pranc. chambre mixte, bent trijuose skyriuose) arba plenarinėje asamblėjoje (assemblée plénière, joje posėdžiauja pirmasis pirmininkas, kiekvieno skyriaus pirmininkas ir vyriausiasis narys ir kiekvieno skyriaus eilinis teisėjas).

Prokuratūrai atstovauja vyriausiasis prokuroras ir generaliniai advokatai.

Teisinių duomenų bazės

Teisinių duomenų bazėmis Prancūzijoje galima naudotis internetu kaip viešąja paslauga. Svetainėje Légifrance taip pat pateikiami Kasacinio Teismo ir apeliacinių teismų sprendimai:

• duomenų bazėje „CASS“ pateikiami paskelbti Kasacinio Teismo sprendimai,
• duomenų bazėje „INCA“ pateikiami neskelbti sprendimai, o
• duomenų bazėje „CAPP“ pateikiami apeliacinių teismų sprendimai.

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Trumpas turinio aprašymas

Teismų sprendimai pateikiami prancūzų kalba. Kai kurie sprendimai yra išversti į anglų, arabų arba kinų kalbas.

• Duomenų bazėje „CASS“ saugoma 120 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 2 100.
• Duomenų bazėje „INCA“ saugoma 246 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 10 000.
• Duomenų bazėje „CAPP“ saugoma 19 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 20 000.

Susijusios nuorodos

Teismų jurisdikcija. Prancūzija

Bendrosios kompetencijos teismai yra savivaldybės teismai ir apskrities teismai.

Savivaldybės teismai

1. nagrinėja ginčo tvarka ir ne ginčo tvarka nagrinėjamas bylas, taip pat vykdymo bylas;
2. nagrinėja paveldėjimo bylas ir žemės registro bylas, tvarko žemės registrus;
3. nagrinėja baudžiamąsias bylas, išskyrus tas, kurios pagal dalykinę jurisdikciją yra įstatymu priskirtos kitam teismui;
4. nagrinėja baudžiamųjų nusižengimų bylas, išskyrus tas, kurios pagal dalykinę jurisdikciją yra įstatymu priskirtos kitam organui;
5. sprendžia dėl užsienio teismų sprendimų ir kitų įstaigų sprendimų, jų priėmimo šalyje prilygstančių teismo sprendimams, pripažinimo ir vykdymo;
6. vykdo funkcijas, susijusias su tarptautine teisine pagalba jų jurisdikcijai priklausančiose bylose;
7. savo jurisdikcijai priklausančiais klausimais vykdo teisminį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis;
8. vykdo kitas įstatymu nustatytas funkcijas.

Savivaldybės teismai Kroatijos Respublikoje

Apskrities teismai

1. nagrinėja apeliacinius skundus dėl savivaldybės teismų sprendimų, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip;
2. nagrinėja bylas kaip pirmoji instancija, kai jų jurisdikcija yra nustatyta įstatymu;
3. įstatymų nustatyta tvarka atlieka tyrimą ir nagrinėja notarų drausmines bylas drausminių pažeidimų atveju ir kaip pirmoji instancija priima sprendimus dėl šių pažeidimų;
4. įstatymų nustatyta tvarka priima nutartis dėl apeliacinių skundų, kuriais apskundžiami sprendimai, priimti drausminėse bylose dėl neprofesionalaus notaro elgesio;
5. atlieka funkcijas, susijusias su tarptautine teisine pagalba jų jurisdikcijai priklausančiose bylose;
6. savo jurisdikcijai priklausančiais klausimais, išskyrus baudžiamųjų nusižengimų atvejus, vykdo tarptautinį teisminį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis;
7. vykdo užsienio teismų priimtus nuosprendžius;
8. vykdo kitas įstatymu nustatytas funkcijas.

Apskrities teismai Kroatijos Respublikoje

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija yra dvejopa:

• civilinė jurisdikcija, kai siekiama užtikrinti privačių subjektų teisių teisinę apsaugą jų tarpusavio santykiuose arba privačių subjektų ir viešo administravimo institucijų santykiuose, jeigu vykdydamos savo pareigas institucijos pažeidžia subjektines asmens teises;
• baudžiamoji jurisdikcija, kai teismas turi nuspręsti, ar prokuroras pagrįstai iškėlė baudžiamąją bylą konkrečiam asmeniui.

Civilinį ir baudžiamąjį procesą reglamentuoja atskiros procesinės taisyklės: Civilinio proceso kodeksas (codice di procedura civile) ir Baudžiamojo proceso kodeksas (codice di procedura penale).

Baudžiamąją bylą kelia bendrosios kompetencijos teismų sistemos narys, einantis prokuroro pareigas (pubblico ministero; žr. Konstitucijos 107 straipsnio paskutinę pastraipą).

Civilinę bylą gali iškelti bet kuris valstybės sektoriaus subjektas arba privatus asmuo (l’attore, ieškovas) kitam subjektui, kuriam pareiškiamas ieškinys (il convenuto, atsakovas).

Civilinė jurisdikcija

Taikos teisėjai (giudici di pace) – tai teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai (giudici onorari), kompetentingi nagrinėti nedidelės svarbos bylas.

Žemesnės instancijos teismai (tribunali) yra visus kitus ginčus pirmąja instancija nagrinėjantys teismai, kuriems taip pat galima apskųsti taikos teisėjų sprendimus.

Nepilnamečių bylų teismai (tribunali per i minorenni) ir apeliacinių teismų nepilnamečių bylų skyriai (sezioni per i minorenni delle corti di appello) kompetentingi nagrinėti su nepilnamečiais susijusias bylas, jei bendrosios kompetencijos teismai nėra kompetentingi jas nagrinėti.

Taip pat yra žemesnių teismų ir apeliacinių teismų skyriai (sezioni), kurių specializacija – darbo santykiai.

Apeliaciniai teismai (corti di appello) – tai antrosios instancijos teismai.

Kasacinis Teismas (Corte di Cassazione arba Corte Suprema di Cassazione), įsikūręs Romoje – aukščiausias teismų sistemos teismas, nagrinėjantis, ar sprendimai kituose teismuose priimti laikantis teisės.

Baudžiamoji jurisdikcija

Taikos teisėjai – tai teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, kompetentingi nagrinėti bylas dėl nesunkių nusikaltimų.

Teismai (tribunali) – tai pirmosios instancijos teismai, kompetentingi nagrinėti visas baudžiamąsias bylas, nepriklausančias taikos teisėjų arba prisiekusiųjų teismo kompetencijai, taip pat apeliaciniai teismai taikos teisėjų sprendimams.

Nepilnamečių bylų teismai ir apeliacinių teismų nepilnamečių bylų skyriai – tai pirmosios ir antrosios instancijos teismai, kompetentingi nagrinėti visas nepilnamečių padarytas nusikalstamas veikas.

Prisiekusiųjų teismai (corti di assise) – tai pirmosios instancijos teismai, kompetentingi nagrinėti sunkiausius nusikaltimus.

Apeliaciniai teismai (corti di appello) – tai antrosios instancijos teismai.

Apeliaciniai prisiekusiųjų teismai (corti di assise di appello) – antrosios instancijos teismai, kompetentingi nagrinėti apeliacinius skundus dėl prisiekusiųjų teismų sprendimų.

Baudžiamųjų bylų teismai ir tarnyba (tribunale di sorveglianza e ufficio di sorveglianza) prižiūri laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir baudų skyrimą, taip pat penitencinės teisės įgyvendinimą.

Kasacinis Teismas (Corte di Cassazione arba Corte Suprema di Cassazione) nagrinėja teisės pažeidimus. Jis kompetentingas nagrinėti bet kokį kasacinį skundą dėl bet kurio teismo tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos sprendimo, kai jis apeliacine tvarka neskundžiamas antrosios instancijos teismui, arba dėl asmens laisvės apribojimo.

Kasacinis Teismas yra aukščiausias teismų sistemos teismas. Pagal 1941 m. sausio 30 d. pagrindinį Teismų įstatymą Nr. 12 (65 straipsnis), be kitų funkcijų, jis turi pareigą „užtikrinti teisingą teisės taikymą ir jos vienodą aiškinimą, taip pat užtikrinti nacionalinės objektyviosios teisės vienodumą ir skirtingų jurisdikcijų ribų paisymą“. Taigi viena iš pagrindinių jo funkcijų – vienodinti teisę, t. y. užtikrinti tikrumą aiškinant teisę.

Kalbant apie bylų nagrinėjimą trečiojoje instancijoje, pagal galiojančias taisykles Aukščiausiajam Teismui leidžiama tirti faktines bylos aplinkybes, tik jeigu jos jau išnagrinėtos žemesnėse instancijose ir tik jeigu to reikia siekiant išnagrinėti įstatymu nustatytus pagrindus, kuriais grindžiamas skundas Aukščiausiajam Teismui.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Bendrieji nacionaliniai teismai - Kipras

Kipro Respublikoje veikia tik dviejų instancijų teismai. Tai Aukščiausiasis Teismas (gr. Ανώτατο Δικαστήριο), antrąja instancija nagrinėjantis visas bylas, kuriose pateikti apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų, ir šie pirmosios instancijos teismai:

• administracinis teismas (gr. Διοικητικό Δικαστήριο),
• apylinkės teismai (gr. Επαρχιακά Δικαστήρια),
• prisiekusiųjų teismai (gr. Κακουργιοδικεία),
• šeimos bylų teismas (gr. Οικογενειακό Δικαστήριο),
• nuomos kontrolės teismas (gr. Δικαστήριο Ελέγχου Ενοικιάσεων),
• darbo ginčų teismas (gr. Δικαστήριο Εργατικών Διαφορών) ir
• karo teismas (gr. Στρατοδικείο).

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

• Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiąjį Teismą sudaro 13 teisėjų, vienas iš jų yra teismo pirmininkas. Aukščiausiajam Teismui priklauso ši jurisdikcija:

Apeliacinio teismo (gr. Εφετείο)

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja visus apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami pirmosios instancijos teismų, įgyvendinančių jurisdikciją civilinėse ir baudžiamosiose bylose, sprendimai. Paprastai apeliacinius skundus nagrinėja trys teisėjai. Apeliaciniai skundai nagrinėjami remiantis pirmosios instancijos proceso protokolu (išskyrus itin išimtinius atvejus, kai taip pat gali būti išklausomi liudytojų parodymai). Įgyvendindamas savo apeliacinę jurisdikciją, Aukščiausiasis Teismas gali palikti ginčijamą sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti, arba gali nurodyti nagrinėti bylą iš naujo.

Administracinių sprendimų peržiūra

Išimtinei Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti skundus, pateiktus dėl bet kurių administracinius įgaliojimus įgyvendinančių asmenų arba įstaigų sprendimų, veiksmų ar neveikimo. Aukščiausiasis Teismas gali pripažinti negaliojančiu bet kurį vykdytiną administracinį aktą dėl pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais arba jei jis prieštarauja įstatymui arba Konstitucijai.

Išimtiniai teismo įsakymai (gr. Προνομιακά Εντάλματα)

Išimtinei Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai priklauso leisti išimtinius teismo įsakymus: Habeas Corpus, Mandamus, Certiorari, Quo Warranto ir draudimus.

Admiralitetas (gr. Ναυτοδικείου)

Aukščiausiasis Teismas turi pirmosios instancijos ir apeliacinę jurisdikciją admiraliteto bylose. Pirmąja instancija bylą nagrinėja vienas teisėjas, o apeliacinius skundus nagrinėja visos sudėties teismas.

Rinkimų peticijos (gr. Εκλογοδικείου)

Būdamas rinkimų teismas, Aukščiausiasis Teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti peticijas dėl rinkimų įstatymų aiškinimo ir taikymo.

Konstituciniai klausimai

Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus dėl bet kurio įstatymo atitikties Konstitucijai ir spręsti įvairių valstybės institucijų konfliktus dėl įgaliojimų ar kompetencijos. Aukščiausiasis Teismas taip pat priima sprendimus dėl įstatymų, kuriuos Respublikos Prezidentas, naudodamasis savo konstitucinėmis galiomis, perduoda nagrinėti šiam teismui, atitikties Konstitucijai.

• Apylinkės teismai (gr. Επαρχιακά Δικαστήρια)

Apylinkės teismai pirmąja instancija nagrinėja visas civilines bylas (išskyrus admiraliteto bylas) ir baudžiamąsias bylas, iškeltas dėl nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Kiekviena Kipro administracinė apylinkė turi apylinkės teismą. Bylas nagrinėja vienas teisėjas, prisiekusiųjų nėra.

• Prisiekusiųjų teismai (gr. Κακουργιοδικεία)

Prisiekusiųjų teismai nagrinėja tik baudžiamąsias bylas. Paprastai jie nagrinėja sunkiausių nusikaltimų, už kuriuos baudžiama ilgesne nei penkerių metų laisvės atėmimo bausme, bylas. Kiekvieną prisiekusiųjų teismą sudaro trys teisėjai. Sprendimai priimami balsų dauguma. Prisiekusiųjų nėra.

Teisinių duomenų bazės

Kol kas oficialios teisinių duomenų bazės nėra. Veikia įvairios privačios teisinių duomenų bazės, kai kurios iš jų prenumeruojamos, o prie kitų teikiama nemokama prieiga.

Jose pateikiama informacija apie teismų sprendimus ir pirminės teisės aktus.

Susijusios nuorodos

Kipro Aukščiausiasis Teismas

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Latvijoje teismines funkcijas vykdo miesto ir rajono teismai, apygardos teismai, Aukščiausiasis Teismas ir Konstitucinis Teismas (ir nepaprastosios padėties ar karo metu – karo teismai), iš jų bendrąją jurisdikciją turi miesto ir rajono teismai, apygardos teismai ir Aukščiausiasis Teismas.

Civilinės ir baudžiamosios bylos Latvijoje gali būti nagrinėjamos toliau nurodytuose teismuose, kurie skirstomi į tris pakopas:

1. miesto arba rajono teismai (lat. rajonu (pilsētu) tiesas);
2. apygardos teismai (apgabaltiesas);
3. Aukščiausiojo Teismo (Augstākās tiesa) Civilinių bylų skyrius (Civillietu departaments) ir Baudžiamųjų bylų skyrius (Krimināllietu departaments).

Jų teritorinė jurisdikcija nustatyta Sprendime dėl teismų, jų teritorinės jurisdikcijos ir vietos (Lēmums par tiesām, darbības teritorijām un atrašanās vietām).

Miesto ir rajono teismai ir jų teritorinė jurisdikcija

Rygos miesto teismo teritorinė jurisdikcija yra Rygos miesto administracinė teritorija.

Ekonominių bylų teismo teritorinė jurisdikcija yra visa Latvijos Respublikos teritorija.

Administracines bylas nagrinėja:

• rajono administracinis teismas (Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje, Rėzeknėje ir Valmieroje esantys teismo rūmai)
• Apygardos administracinis teismas
• Aukščiausiojo Teismo Administracinių bylų skyrius (lat. Administratīvo lietu departaments).

Apygardos administracinio teismo ir rajono administracinio teismo teritorinei jurisdikcijai priklauso visa administracinė Latvijos teritorija. Rajono administraciniam teismui priklauso penki teismai (po vieną kiekvienoje teisminėje apygardoje), t. y. Rygos, Jelgavos, Rėzeknės, Valmieros ir Liepojos.

Rajono administracinių teismų teritorinė jurisdikcija

Jurisdikcija pagal bylos dalyką

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą (lat. Kriminālprocesa likums) kaip pirmosios instancijos teismas visas baudžiamąsias bylas nagrinėja miesto arba rajono teismas.

Rygos miesto teismas turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurių dokumentuose esama valstybės paslaptį sudarančių dalykų. Miesto (rajono) teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas. Jeigu baudžiamoji byla itin sudėtinga, pirmosios instancijos teismo pirmininkas gali pavesti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.

Apeliacine tvarka (lat. apelācija) apskųstą rajono (miesto) teismo sprendimą nagrinėja apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas.

Kasacinį skundą (lat. kasācija) teisės klausimu dėl bet kurio žemesnės instancijos teismo sprendimo nagrinėja Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius.

Apeliacinius ir kasacinius skundus dėl baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių nagrinėja teisėjų kolegija.

Pagal Civilinio proceso įstatymą (lat. Civilprocesa likuma) bylą pirmąja instancija nagrinėja apylinkės arba miesto teismas.

Rygos miesto teismas nagrinėja bylas, kuriose bylos dokumentai yra susiję su valstybės paslaptimi, taip pat bylas, susijusias su patentų teisių apsauga, augalų veislių teisine apsauga, puslaidininkių gaminių topografija, dizainu, prekių ženklais, sertifikavimo ženklais ir geografinėmis nuorodomis, taip pat bylas dėl autorių teisių ir gretutinių teisių, duomenų bazių kūrėjų sui generis teisių apsaugos ir bylas dėl komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Jeigu nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinys, susijęs su ieškiniu byloje, kuri priklauso Rygos miesto teismo arba miesto ar rajono teismo jurisdikcijai, arba netgi su priešieškiniu rajono ar miesto teisme, kuris priklauso Rygos miesto teismo jurisdikcijai, bylą nagrinėja Rygos miesto teismas.

Pagal Patentų įstatymą (lat. Patentu likums) Rygos miesto teismas pirmąja instancija nagrinėja civilines bylas dėl išradimų teisinės apsaugos, susijusias su:

• teisių į patentą atkūrimu;
• patento paskelbimu negaliojančiu;
• ankstesnio naudojimo teisėmis;
• neteisėtu patento naudojimu (patento pažeidimu):
• patento pažeidimo paskelbimu negaliojančiu;
• licencijos suteikimu, licencijos sutarties nuostatomis ar tokių nuostatų vykdymu;
• teise į kompensaciją, kai neįmanoma viešai naudotis išradimu.

Pagal Dizaino įstatymą (lat. Dizainparaugu likums) Rygos miesto teismas pirmąja instancija nagrinėja ginčus dėl dizaino teisinės apsaugos, susijusius su:

• teisės į dizainą pripažinimu;
• dizaino registracijos pripažinimu negaliojančia;
• neteisėtu dizaino naudojimu (dizaino pažeidimu):
• licencijos suteikimu, licencijos sutarties nuostatomis ar tokių nuostatų vykdymu.

Bylas dėl teisių, dėl kurių kilo Pramoninės nuosavybės tarybos tiriamas ginčas, nagrinėja Rygos miesto teismas.

Rygos miesto teismas išduoda vykdomuosius dokumentus dėl Tarybos, Komisijos ar Europos Centrinio Banko priimtų aktų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnį.

Rygos miesto teismas nagrinėja bylas, susijusias su nuomonės pateikimu užsienio teismui bylose dėl neteisėto vaiko perkėlimo per sieną į užsienio šalį arba laikymo užsienio šalyje, kai vaiko gyvenamoji vieta yra Latvijoje.

Rygos miesto teismas nagrinėja bylas dėl neteisėto vaiko perkėlimo per sieną į Latviją arba laikymo Latvijoje, kai vaiko gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje.

Žemės registro bylas taip pat nagrinėja rajono arba miesto teismai. 2019 m., optimizuodami teismų sistemą, rajono arba miesto teismai taip pat paskyrė 72 žemės registro skyriaus teisėjus, kurie išlaikė savo specializaciją.

Rygos apygardos teismas turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti civilines bylas, kurių dokumentuose esama valstybės paslaptį sudarančių dalykų. Pirmosios instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, o (apeliacinius ar kasacinius) skundus – teisėjų kolegija.

Bylos šalys gali pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba papildomo sprendimo), tačiau prokuroras šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali paduoti tik specialųjį apeliacinį skundą, išskyrus skundus dėl tų sprendimų, kurie pagal įstatymą negali būti skundžiami.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 30.4 skyriaus nuostatas priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį (papildomą nutartį) šalys teisės klausimu gali apskųsti kasacine tvarka, tačiau prokuroras gali paduoti tik specialųjį kasacinį skundą.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos rajono (miesto) teismuose ir apygardos teismuose, turinčiuose jurisdikciją civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Pagal Latvijos administracinės atsakomybės įstatymą (lat. Latvijas Administratīvās atbildības likums) aukštesnės valdžios institucijos priimtas sprendimas gali būti apskųstas rajono arba miesto teismui. Rajono arba miesto teismo teisėjo sprendimą galima apskųsti apygardos teismui, jeigu tokia galimybė konkrečiai numatyta Latvijos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Apeliacinio teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, apskųsti negalima, nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Pagal Administracinio proceso įstatymą (lat. Administratīvā procesa likums) administracinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos rajono administracinio teismo rūmuose, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip. Jeigu rajono administracinis teismas, pirmąja instancija nagrinėdamas bylą, nustato, kad jam būtina patikrinti su valstybės paslaptimi susijusią informaciją, byla toliau nagrinėjama Rygos rajono administraciniame teisme. Jeigu įstatyme nustatyta, kad administracinę bylą pirmąja instancija turi nagrinėti apygardos administracinis teismas arba Aukščiausiojo Teismo Administracinių bylų skyrius, o ne rajono administracinis teismas, susijęs prašymas atitinkamais atvejais turi būti perduodamas apygardos administraciniam teismui arba Aukščiausiojo Teismo Administracinių bylų skyriui. Administracinės bylos šalis gali paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo arba papildomo sprendimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad teismo sprendimo negalima apskųsti arba sprendimas turi būti skundžiamas kasacine tvarka. Dar neįsiteisėjusį rajono administracinio teismo sprendimą galima apskųsti apygardos administraciniam teismui. Administracinės bylos šalis gali paduoti kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo nutarties arba papildomos nutarties, jeigu teismas pažeidė materialines ar procesines teisės normas arba nagrinėdamas bylą viršijo savo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teisme administracines bylas nagrinėja vienas teisėjas arba teisėjų kolegija, o apeliaciniuose teismuose apeliacinius ar kasacinius skundus nagrinėja teisėjų kolegija.

Aukščiausiąjį Teismą sudaro Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Administracinių bylų skyrius. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Administracinių bylų skyrius yra kasaciniai organai visoms byloms, kurias nagrinėja rajono arba miesto teismai ir apygardos teismai, ir yra pirmosios instancijos organai byloms, susijusioms su Valstybės audito tarnybos (lat. Valsts kontroles padome) tarybos sprendimais, priimtais Valstybės audito tarnybos įstatymo (Valsts kontroles likums) 55 straipsnyje nustatyta tvarka. Aukščiausiojo Teismo skyriuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegijos, o tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais – išplėstinės sudėties kolegijos.

Teisinių duomenų bazės

Duomenų bazės pavadinimas ir URL

Latvijos nacionalinis teismų portalas

Latvijos teismų elektroninių paslaugų interneto svetainė

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainė

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, prieiga yra nemokama.

Trumpas duomenų bazės turinio aprašymas

Latvijos nacionaliniame teismų portale pateikiama bendra naujausia informacija apie Latvijos teismus.

Latvijos teismų e. paslaugų interneto svetainėje galima prisijungti prie nuasmenintų teismo sprendimų duomenų bazės, elektroniniu būdu sekti teismo procesą, teikti e. ieškinius teismams, naudojantis išlaidų ir mokesčių skaičiuokle apskaičiuoti teismo proceso ir mokamų paslaugų išlaidas, gauti ir užpildyti e. formas, naudotis kitomis teismų e. paslaugomis.

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje pateiktas precedentinių sprendimų archyvas, kuriame galima rasti ir aktualiausias Aukščiausiojo Teismo nutartis, ir teismų praktikos rinkinius. Su informacija galima susipažinti skiltyje „Judikatūra“ („Teismų praktika“).

Bendroji informacija

Šiuo metu Latvijos nacionaliniame teismų portale paskelbta informacija ir Aukščiausiojo Teismo portale paskelbtos nutartys ir teismų praktikos rinkiniai pateikiami tik latvių kalba.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Lietuvoje yra 56 bendrosios kompetencijos teismas:

• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
• Lietuvos apeliacinis teismas,
• 5 apygardos teismai,
• 49 apylinkės teismai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas (paskutinė instancija) įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti.

Šis teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Daugiau informacijos galima rasti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.

Lietuvos apeliacinis teismas

Apeliaciniam teismui galima skųsti apygardos teismų sprendimus (priimtus pirmąja instancija). Jis taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio ar tarptautinių teismų ir užsienio ar tarptautinių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Jis atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Apeliacinio teismo pirmininkas įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apylinkės teismų ir jų teisėjų administracinę veiklą.

Daugiau informacijos galima rasti Apeliacinio teismo interneto svetainėje.

Apygardos teismai

Apygardos teismas yra pirmoji instancija baudžiamosioms ir civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Jis taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl apylinkių teismų nuosprendžių, sprendimų, nutarčių ir nutarimų.

Apygardos teismo pirmininkas pagal teismo kompetenciją įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apylinkės teismų ir jų teisėjų administracinę veiklą.

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias civilines bylas (Civilinio proceso kodekso 28 straipsnis):

• dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;
• dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;
• dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;
• kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

Apylinkių teismai

Apylinkės teismas – tai pirmoji instancija toliau nurodytoms byloms:

• baudžiamosioms byloms,
• civilinėms byloms,
• administracinių teisės pažeidimų byloms (įstatymų priskirtoms jo kompetencijai),
• hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms,
• byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjas atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Pagal Konstituciją teismai ir tribunolai įpareigoti vykdyti teismines funkcijas ir bendruosius bei vietos nutarimus ir reglamentus taikyti tik tuomet, jei jie atitinka įstatymus.

Bendrosios kompetencijos teismai

Aukščiausiasis teisingumo teismas

Bendrosios kompetencijos teismų hierarchijos viršūnėje yra Aukščiausiasis teisingumo teismas, kurį sudaro Kasacinis teismas, Apeliacinis teismas ir Generalinė prokuratūra.

Bylos, susijusios su įvairių Apeliacinio teismo kolegijų priimtų sprendimų ir galutinės instancijos sprendimų panaikinimu arba teisės klausimais, daugiausia nagrinėjamos Kasaciniame teisme. Asmeniui privalo atstovauti advokatas.

Apeliacinis teismas nagrinėja civilines, komercines, baudžiamąsias ir baudžiamųjų nusižengimų bylas, taip pat bylas, kurias nagrinėja darbo bylų teismai dviejose šalies teisminėse apygardose. Advokatas privalo dalyvauti visose bylose, išskyrus baudžiamąsias ir tas, kurios nagrinėjamos skubos tvarka. Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėja apeliacinius skundus dėl apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos priimtų sprendimų.

Apygardos teismai

Šalies teritorija padalyta į dvi teismines apygardas, kiekvienoje veikia po apygardos teismą – vienas Liuksemburge, kitas Dykirche.

Abu apygardos teismai yra padalyti; kiekvienas apygardos teismas turi savo prokuratūrą, kurią sudaro valstybės prokuroras (Procureur d’Etat) ir prokurorų padėjėjai (pavaduotojai). Kiekvieno apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai (juges d’instruction) teisėjai tiria sunkius ir, prireikus, nesunkius nusikaltimus.

Civilinėse ir komercinėse bylose apygardos teismas yra bendrosios kompetencijos teismas: jis nagrinėja visas bylas, išskyrus tas, kurios aiškiai priklauso kito teismo jurisdikcijai dėl ieškinio pobūdžio arba sumos.

Jo jurisdikcijai ratione valoris priklauso visi didesni nei 15 000 EUR vertės ieškiniai.

Teismui priklauso išimtinė kompetencija nagrinėti bylas, kurios dėl savo pobūdžio jam specialiai priskirtos pagal įstatymus. Jis vienintelis nagrinėja egzekvatūros prašymus dėl užsienio teismų priimtų sprendimų ir dokumentų, kuriuos gauna užsienio valstybės pareigūnai. Apygardos teismai taip pat vykdo ypatingosios teisenos funkciją, pavyzdžiui, įvaikinimo, globos skyrimo, emancipacijos ir kt. klausimais.

Apygardos teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmąja instancija priima jo teisminėje apygardoje veikiantys taikos teismai.

Į apygardos teismą paprastai kreipiamasi šaukimu, kurį priešingai šaliai įteikia antstolis.

Apygardos teismų pirmininkai arba juos pavaduojantys teisėjai yra kompetentingi nagrinėti bylas skubos tvarka ir skubos atvejais priimti laikinuosius sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose.

Apygardos teismai vykdo baudžiamąją jurisdikciją kaip baudžiamųjų bylų kolegija. Jie turi jurisdikciją nagrinėti visus nusikaltimus, t. y. įstatymo pažeidimus, už kuriuos baudžiama nedidele bausme, ir veikas, pagal įstatymus priskiriamas prie nusikaltimų, kuriuos nagrinėti jiems perduoda teismo uždaroji kolegija arba Apeliacinio teismo uždaroji kolegija. Kaltinamieji į teismą turi atvykti asmeniškai, išskyrus atvejus, kai už pažeidimus baudžiama tik pinigine bauda; tokiu atveju jiems gali atstovauti advokatas.

Paprastai patikėtinis privalo dalyvauti apygardos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, pavyzdžiui, komercinėse ir skubos tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose šalys gali gintis pačios.

Taikos teismai

Yra trys taikos teismai: vienas Liuksemburge, vienas Eše prie Alzeto (Liuksemburgo teisminė apygarda) ir vienas Dykirche (Dykircho teisminė apygarda).

Taikos teismas nagrinėja visas civilines ir komercines bylas, kurias jis kompetentingas nagrinėti pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą arba kitą teisės aktą; jis kompetentingas paskutine instancija nagrinėti ieškinius iki 2 000 EUR ir apeliacine instancija – ieškinius iki 15 000 EUR.

Jis nagrinėja tam tikras bylas, pavyzdžiui, darbo užmokesčių, pensijų ir rentų arešto, taip pat sprendžia areštuotų sumų paskirstymo klausimą, kad ir koks būtų skolos dydis.

Paprastai į taikos teismus kreipiamasi per antstolį, tai yra šaukimu. Kai kurie procesai pradedami pateikiant ieškinį teismo kanceliarijai. Taikos teisme šalys dalyvauja pačios arba per savo atstovus. Šis atstovas gali būti advokatas, sutuoktinis, tiesioginiai giminaičiai, netiesioginės giminystės arba giminystės pagal santuoką santykiais susiję asmenys iki trečiojo laipsnio imtinai, taip pat asmenys, asmeniškai dirbantys tik šaliai arba jos įmonei.

Baudžiamojoje srityje taikos teismas vykdo policijos teismo funkcijas. Vykdydamas šias funkcijas jis priima sprendimus dėl nusižengimų ar įstatymo pažeidimų, už kuriuos baudžiama 25–250 EUR bauda, taip pat dėl pažeidimų, pagal įstatymą priskiriamų prie nusikaltimų, kuriuos uždaroji kolegija perduoda nagrinėti policijos teismams.

Be to, jis priima sprendimus dėl nusižengimų, už kuriuos baudžiama bausmėmis, didesnėmis už skiriamas policijos, kai tai jam yra priskirta pagal įstatymus. Policijos teismų sprendimus visuomet galima apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacinio skundo pateikimo terminas – 40 dienų, jis pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo paskelbimo dienos arba, jei sprendimas priimamas už akių, nuo pranešimo apie jį įteikimo asmeniškai arba į namus dienos. Apeliacinis skundas teikiamas apygardos teismui.

Prie kiekvieno taikos teismo veikia darbo ginčų teismas, nagrinėjantis ginčus, susijusius su darbo ir profesinio mokymo sutartimis. Apeliacinis skundas teikiamas Aukščiausiajam teisingumo teismui.

Teisinių duomenų bazės

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Trumpas duomenų bazės turinio aprašymas

Žr. bendrosios kompetencijos teismų interneto svetaines.

Žr. administracinių teismų interneto svetaines.

Susijusios nuorodos

Teisingumo ministerija

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Jurisdikcija nagrinėti civilines bylas

Pirmosios instancijos teismai

Apygardos teismai ir bendrieji teismai

Visos bylos, įstatymais nepriskirtos bendrųjų teismų kompetencijai, patenka į apygardos teismų (járásbíróságok) jurisdikciją.

Bendrųjų teismų (törvényszékek) kaip pirmosios instancijos teismų jurisdikcijai priklauso:

• bylos, iškeltos pagal nuosavybės teisę, kai reikalaujama suma viršija 30 mln. HUF (apie 106 000 EUR), išskyrus atvejus, kai byla teisme iškeliama kartu pateikiant ištuokos prašymą;
• bylos, susijusios su autoriaus ir gretutinėmis teisėmis bei pramoninių patentų apsauga;
• bylos, susijusios su reikalavimais atlyginti žalą, kuri atsirado, asmenims, veikiantiems pagal savo viešąją administracinę kompetenciją, atliekant oficialiąsias funkcijas;
• bylos, susijusios su prekių pervežimo ir ekspedijavimo tarptautiniais susitarimais;
• bylos dėl civilinių teisių užtikrinimo, iškeltos pažeidus moralines teises, įskaitant ieškinius dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, kurie pareiškiami pradedant tokią bylą ar ją nagrinėjant;
• bylos, susijusios su vertybiniais popieriais;
• bylos dėl šmeižto;
• tam tikros įstatyme numatytos bylos pagal įmonių teisę:
  
  1. bylos dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas įregistravimo prašymas, panaikinimo;
  2. bylos dėl asociacijų steigimo dokumentų arba įstatų pripažinimo egzistuojančiais, negaliojančiais arba galiojančiais;
  3. bylos dėl teisminio verslo asociacijų sprendimų peržiūrėjimo;
  4. bylos tarp narių (buvusių narių) ir verslo asociacijų, taip pat narių (buvusių narių) tarpusavio bylos dėl narystės;
  5. bylos, susijusios su kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimu;
  6. bylos, susiję su taisyklių, kuriomis nustatoma narių, turinčių ribotos atsakomybės akcijų, atsakomybė, pakeitimo;

• tam tikros bylos, susijusios su įregistruotomis asociacijomis, kurios nėra laikomos verslo asociacijoms:
  
  1. bylos, kurias tokioms asociacijoms iškėlė jų teisinę priežiūrą vykdanti institucija;
  2. bylos tarp narių (buvusių narių) ir verslo asociacijų, taip pat narių (buvusių narių) tarpusavio bylos dėl narystės

• bylos dėl finansavimo sutarčių, pasirašytų su sveikatos apsaugos paslaugų teikėjais;
• bylos dėl faktų nustatymo, kai bylos dalyko vertė viršija pirmiau nurodytą sumą;
• bylos dėl nesąžiningų sutarties sąlygų;
• bylos dėl žalos atlyginimo, iškeltos atsižvelgiant į šalies teisę į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą;
• bylos, bendrųjų teismų jurisdikcijai priskirtos įstatymais.
• Jei vienas iš ieškovų priklauso bendrojo teismo jurisdikcijai, bylą nagrinėja šis teismas.

Antrosios instancijos teismai

Bendrieji teismai (törvényszékek): bylos, kurias pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai, taip pat administracinių ir darbo bylų teismų išnagrinėtos bylos.

Regiono apeliaciniai teismai (ítélőtáblak): bylos, kurias pirmąja instancija nagrinėja bendrieji teismai.

Kurija (Kúria): bylos, jai perduotos regiono apeliacinių teismų. Taip pat bylos, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo bendrieji teismai, ir kai šalys, kurioms yra teisiškai atstovaujama, bendrai pateikia prašymą, kad jų bylą nagrinėtų Kurija, tačiau tik tuo atveju, kai ieškinys grindžiamas materialinės teisės pažeidimu. Jeigu byla susijusi su nuosavybės teise, prašymą Kurijai galima teikti tik tuo atveju, kai ginčytina suma viršija 500 000 HUF (maždaug 1840 EUR).

Kurija priima spendimus dėl prašymų peržiūrėti galutinį sprendimą.

Teismų sudėtis

Pirmosios instancijos teismą paprastai sudaro vienas teisėjas, tačiau tam tikras įstatymais apibrėžtas bylas nagrinėja teismas, kurį sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du teismo asesoriai. Teismo procese asesoriai turi tokias pat teises ir pareigas kaip profesionalus teisėjas. Vis dėlto nagrinėti bylas, kai teismą sudaro vienas teisėjas, ir pirmininkauti kolegijai gali tik profesionalūs teisėjai.

Antrosios instancijos teismus, bendruosius teismus ir regionų apeliacinius teismus) sudaro trijų profesionalių teisėjų kolegija.

Teisminės peržiūros procese Kurijoje posėdžiauja trys (arba, tam tikrais atvejais, kai byla ypač sudėtinga, penki) profesionalūs teisėjai.

Teismo jurisdikcija

Bendroji jurisdikcija. Paprastai, jei kitam teismui nepriskirta išimtinė kompetencija, bylą nagrinėti kompetentingas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Įstatymais nustatytos papildomos jurisdikcijos nustatymo taisyklės (pvz., jei nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo tuometinę gyvenamąją vietą).

Be bendrosios jurisdikcijos, įstatymuose taip pat numatyta kitais pagrindais nustatoma jurisdikcija (alternatyvioji ar išimtinė jurisdikcija).

Alternatyvioji jurisdikcija reiškia, kad, nesant nustatytos išimtinės jurisdikcijos, ieškovas gali pareikšti ieškinį ne bendrosios jurisdikcijos, o pasirinktame kitame įstatymuose numatytame teisme (pvz., vaiko globos byla gali būti keliama vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, žalos atlyginimo byla – žalos padarymo vietos teisme ir pan.).

Išimtinė jurisdikcija reiškia, kad ieškinį galima pareikšti tik viename konkrečiame teisme.

Jurisdikcija nagrinėti baudžiamąsias bylas

Pirmosios instancijos teismai

Paprastai apygardos teismai turi jurisdikciją nagrinėti baudžiamąsias bylas.

Vis dėlto bendrieji teismai gali nagrinėti baudžiamąsias bylas dėl:

1. nusikaltimų, už kuriuos pagal įstatymus baudžiama iki 15 metų laisvės atėmimo bausme arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
2. nusikaltimų prieš valstybę (Baudžiamojo kodekso X skirsnis);
3. nusikaltimų žmogiškumui (Baudžiamojo kodekso XI skirsnis);
4. pasikėsinimo nužudyti, neatsargaus gyvybės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 3 ir 4 dalys), nužudymo labai susijaudinus (Baudžiamojo kodekso 167 straipsnis), fizinio sužalojimo, sukeliančio rimtą pavojų gyvybei (arba mirtį) (Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 6 ir 7 dalių trečias punktas), pagrobimo (Baudžiamojo kodekso 175/A straipsnis), prekybos žmonėmis (Baudžiamojo kodekso, nusikaltimų, susijusių su medicinos intervencija, klinikiniais tyrimais ir teise apsispręsti dėl gydymo (Baudžiamojo kodekso XII skyriaus II antraštinė dalis);
5. nusikaltimų, susijusių su rinkimų, referendumų ir pilietinių iniciatyvų tvarkos pažeidimu (Baudžiamojo kodekso 211 straipsnis), netinkamu riboto naudojimo informacijos panaudojimu (Baudžiamojo kodekso XV skyriaus III antraštinė dalis), piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi (Baudžiamojo kodekso XV skyriaus IV antraštinė dalis), smurto veiksmais prieš asmenį, kuriam skirta tarptautinė apsauga (Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis), riaušėmis įkalinimo įstaigose (Baudžiamojo kodekso 246 straipsnis), kliudymu vykdyti teisingumą tarptautiniame teisme (Baudžiamojo kodekso 294/B straipsnis), nusikaltimų visuomeniniam (tarptautiniam) teisingumui (Baudžiamojo kodekso XV skyriaus VII ir VIII antraštinės dalys);
6. teroro aktų (Baudžiamojo kodekso 261 straipsnis), tarptautinių ekonominių apribojimų pažeidimų (Baudžiamojo kodekso 261/A straipsnis), orlaivių ir geležinkelio transporto priemonių, laivų ir didelės pervežamosios galios kelių transporto priemonių, tinkamų didelio masto prekių pervežimui, užgrobimo (Baudžiamojo kodekso 262 straipsnis), dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje (Baudžiamojo kodekso 263/C straipsnis);
7. karinių produktų ir paslaugų, taip pat dvejopo naudojimo produktų neteisėto panaudojimo (Baudžiamojo kodekso 263/B straipsnis), sandorių pasinaudojant konfidencialia informacija (Baudžiamojo kodekso 229/A straipsnis), su kapitalo investicijomis susijusio sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 299/B straipsnis), piramidinių sistemų rengimo (Baudžiamojo kodekso 299/C straipsnis), pinigų plovimo (Baudžiamojo kodekso 303 straipsnis);
8. pavojaus visuomenei sukėlimo, dėl kurio padaryta didelė arba labai didelė finansinė žala (Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies b punktas), trukdymo teikti viešąsias paslaugas, dėl kurio padaryta didelė arba labai didelė finansinė žala (Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikaltimų, nukreiptų į kompiuterines sistemas ir duomenis, dėl kurių padaroma didelė arba labai didelė žala (Baudžiamojo kodekso 300/C straipsnio 4 dalies b ir c punktai), mokestinio sukčiavimo, dėl kurio prarandamos didelės pajamos (Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 4 dalis), mokestinio sukčiavimo darbo santykių srityje (Baudžiamojo kodekso 310/A straipsnio 4 dalis), piktnaudžiavimo akcizo mokesčiais (Baudžiamojo kodekso 311 straipsnio 4 ir 5 dalys), didelės arba labai didės vertės prekių, apmokestinamų akcizo mokesčiu, priėmimo (Baudžiamojo kodekso 311/A straipsnio 3 dalies a punktas ir 311/A straipsnio 4 dalis), kontrabandos, dėl kurios negaunama daug arba labai daug pajamų iš mokesčių (Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 4 dalies a punktas), piktnaudžiavimo grynųjų pinigų pakaitalais, dėl kurio padaroma didelė arba labai didelė žala (Baudžiamojo kodekso 313/C straipsnio 5 dalies a punktas ir 313/C straipsnio 6 dalis), didelės arba labai didelės vertės objektų vagystės (Baudžiamojo kodekso 316 straipsnio 6 dalies a punktas ir 316 straipsnio 7 dalis) ir išeikvojimo (Baudžiamojo kodekso 317 straipsnio 6 dalies a punktas ir 317 straipsnio 7 dalis), didelę arba labai sunkią žalą sukeliančio sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 318 straipsnio 6 dalies a punktas ir 318 straipsnio 7 dalis), netinkamo lėšų panaudojimo, dėl kurio patiriami dideli arba labai dideli finansiniai nuostoliai (Baudžiamojo kodekso 319 straipsnio 3 dalies c ir d punktai), aplaidaus lėšų panaudojimo, dėl kurio patiriami dideli arba labai dideli finansiniai nuostoliai (Baudžiamojo kodekso 320 straipsnio 2 dalis), plėšimo (Baudžiamojo kodekso 321 straipsnio 4 dalies b punktas) ir grobstymo (Baudžiamojo kodekso 322 straipsnio 3 dalies a punktas), vandalizmo, dėl kurio padaroma didelė arba labai didelė žala (Baudžiamojo kodekso 324 straipsnio 5 dalis ir 324 straipsnio 6 dalis), didelės arba labai didelės vertės vogtų daiktų priėmimo (Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 5 dalies a punktas ir 326 straipsnio 6 dalis), autorinių ir gretutinių teisių pažeidimo, dėl kurio patiriami dideli arba labai dideli finansiniai nuostoliai (Baudžiamojo kodekso 329/A straipsnio 3 dalis) ir pramoninių patentų apsaugos teisių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 329/D straipsnio 3 dalis);
9. karo nusikaltimų, kuriems taikytina karo teisė;
10. komunistinio režimo nusikaltimų ir nusikaltimų, kuriems pagal tarptautinę teisę netaikoma senatis, kurie apibrėžti įstatyme dėl baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, senaties netaikymo ir baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus komunistinio režimo diktatūros metais.

Teismo jurisdikcija paprastai nustatoma pagal teritoriją, kurioje padarytas nusikaltimas.

Jeigu įtariami nusikaltimai patenka į kelių teismų jurisdikciją, byla priskiriama bendrojo teismo kompetencijai.

Antrosios instancijos teismai

Bendrieji teismai: bylos, kurias pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismas.

Regionų apeliaciniai teismai: bylos, kurias pirmąja instancija nagrinėja bendrasis teismas.

Kurija: bylos, kurios priklauso regiono apeliacinio teismo jurisdikcijai, kai yra galimybė apskųsti tokį sprendimą.

Trečiosios instancijos teismai

Regionų apeliaciniai teismai: bylos, kurias antrąja instancija nagrinėja bendrasis teismas.

Kurija: bylos, kurias antrąja instancija nagrinėja regiono apeliacinis teismas.

Teismų sudėtis

Jeigu už nagrinėjamą nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu ne mažiau kaip aštuoneriems metams, apygardos teismas posėdžiauja kolegijoje, kurią sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du teismo asesoriai. Kitais atvejais teisėjas sprendimą priima vienas.

Bendrasis teismas pirmąja instancija bylas taip pat nagrinėja kolegijoje, kurią sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du asesoriai.

Antrosios arba trečiosios instancijos teismai posėdžiauja kolegijose, kurias sudaro trys profesionalūs teisėjai. Kurija posėdžiauja kolegijose, kurias sudaro trys arba penki profesionalūs teisėjai.

Susijusios nuorodos

Oficiali Vengrijos teismų svetainė

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Lentelėse žemiau pateikiama informacija apie Maltos civilinius ir baudžiamuosius teismus.

Civiliniai teismai

Baudžiamieji teismai

Teisinių duomenų bazės

Žr. puslapį apie Maltą „Teisingumo organizavimas valstybėse narėse. Malta“, kuriame rasite išsamios informacijos apie atitinkamas duomenų bazes ir nuorodų į jas.

Susijusios nuorodos

Teisingumo, kultūros ir savivaldos ministerija

Teismų paslaugos

Teismų paslaugos. „Sentenzi Online“

Teismų paslaugos. Nagrinėjimas teisme

Teismų paslaugos. Salių naudojimas

Teismų paslaugos. Statistiniai duomenys

Teismų paslaugos. Teismų varžytynės

Teismų paslaugos. Civilinio proceso dokumentų formos (maltiečių k.)

Teismo ekspertai

Teisinės paslaugos (Maltos teisės aktai)

Teismai

Nyderlanduose yra 11 apygardos teismų.

Kiekvieną teismą sudaro keletas skyrių:

• civilinė teisės (privačių asmenų ir (arba) organizacijų konfliktai);
• administracinės teisės (asmenų ar organizacijų ir valdžios institucijų konfliktai);
• baudžiamosio teisės (nusikalstamos veikos).

Bendrasis kompetencijos teismas taip pat turi kantono sektorių, kuriame kantono teisėjai, be kita ko, nagrinėja paprastas baudžiamąsias ir civilines bylas, kurių ieškinių suma neviršija 25 000 EUR.

Apeliacinės institucijos

Šalis, kuri nesutinka su apygardos teismo sprendimu, gali pateikti apeliacinį skundą. Baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėja vienas iš keturių apeliacinių teismų (nl. gerechtshoven). Administracinėse bylose, priklausomai nuo dalyko, apeliacinį skundą gali nagrinėti:

• apeliaciniai teismai (nl. gerechtshoven);
• Centrinis apeliacinis tribunolas (nl. Centrale Raad van Beroep);
• Prekybos ir pramonės apeliacinis tribunolas (nl. College van Beroep voor het Bedrijfsleven);
• Valstybės tarybos (nl. Raad van State) Administracinės teisės skyrius (nl. Afdeling bestuursrechtspraak).

Aukščiausiasis Teismas (nl. Hoge Raad).

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias Nyderlandų teismas civilinės, baudžiamosios ir mokesčių teisės srityse. Aukščiausiasis Teismas gali panaikinti apeliacinių teismų sprendimus (vykdant vadinamąjį kasacinį procesą). Aukščiausiasis Teismas taip pat atsakingas už vienodo teisės taikymo užtikrinimą ir Nyderlandų teisės plėtojimą.

Daugiau informacijos apie teismų sistemos organizavimą galima rasti Nyderlandų teismų praktikai skirtoje interneto svetainėje.

Teisinių duomenų bazės

Teismų praktikos duomenų bazėje skelbiama svarbi sprendimų dalis. Šie sprendimai ir nuosprendžiai skelbiami viešai, juos įtraukiant į rechtspraak.nl interneto svetainės duomenų bazę.

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, prieiga yra nemokama.

Susijusios nuorodos

Nyderlandų teismų praktika ir Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas

Informacija apie Nyderlandų teismų sistemą (anglų kalba)

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Bendrosios kompetencijos teismų sistema yra keturių lygmenų. Šiuo metu (2023 m. kovo mėn.) teismo bylas gali nagrinėti šie teismai:

• 113 apylinkės teismų (Bezirksgerichte);
• 20 apygardos teismų (Landesgerichte);
• 4 aukštesnieji apygardos teismai (Oberlandsgerichte);
• Aukščiausiasis Teismas (Oberster Gerichtshof).

Nuo 2013 m. pradžios apylinkių teismų skaičius palaipsniui sumažintas nuo 141 iki 113 (2023 m. kovo 1 d. duomenimis), sujungus ir kai kuriais atvejais įsteigus naujus apylinkės teismus Aukštutinės Austrijos, Žemutinės Austrijos, Štirijos, Zalcburgo, Tirolio ir Burgenlando apylinkėse.

Prokuratūrų paskirtis – ginti viešąjį interesą baudžiamosiose bylose; prokuratūrų sistema tokia:

• 16 prokuratūrų (Staatsanwaltschaften);
• Centrinė kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra (Zentrale Staatsanwaltschaft);
• 4 aukštesniosios prokuratūros (Oberstaatsanwaltschaften);
• generalinė prokuratūra (Generalprokuratur).

Veikia 28 kalėjimai, kuriuose vykdomos laisvės atėmimo bausmės.

A. Teismų organizavimas: civiliniai ir baudžiamieji teismai

Pirmąja instancija ginčus sprendžia apylinkės arba apygardos teismai. Civilinėse bylose jurisdikciją turintis teismas iš esmės nustatomas pagal ginčo pobūdį (Eigenzuständigkeit); visais kitais atvejais ji nustatoma pagal ginčijamo ieškinio vertę (Wertzuständigkeit). Bylos pobūdžiui visada teikiama pirmenybė, palyginti su vertės kriterijumi.

Baudžiamosiose bylose jurisdikcija nustatoma pagal sankcijų, gresiančių už padarytą nusikaltimą, dydį.

Apylinkių teismai (pirmas lygmuo)

Apylinkių teismai yra pirmosios instancijos teismai, atsakingi už:

• civilinių ginčų, susijusių su reikalavimais iki 15 000 EUR, nagrinėjimą (Wertzuständigkeit);
• sprendimų dėl tam tikrų rūšių bylų, nepriklausomai nuo reikalavimo sumos (Eigenzuständigkeit), visų pirma šeimos, nuomos ir teismo sprendimo vykdymo bylose, priėmimą;
• sprendimų baudžiamosios bylose, kuriose už nusikalstamą veiką skiriama tik bauda, bauda ir ne ilgesnė kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmė arba ne ilgesnė kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmė (pvz., dėl neatsargaus fizinio sužalojimo, vagystės), priėmimą.

Apygardos teismai (antras lygmuo)

Apygardos teismai, kurie civilinėse bylose taip pat vadinami pirmosios instancijos teismais (Gerichthöfe erster Instanz), turi jurisdikciją:

• pirmąja instancija nagrinėti bylas, kurios nepriklauso apylinkės teismų kompetencijai; atsižvelgiant į bylos pobūdį, nagrinėti ginčus, susijusius su branduolinės atsakomybės teise, administracine atsakomybe ir duomenų apsaugos įstatymu, taip pat konkurencijos ir intelektinės nuosavybės bylas;
• priimti sprendimus dėl apeliacine tvarka apskųstų apylinkės teismo sprendimų.

Aukštesnieji apygardos teismai (trečiasis lygmuo)

Aukštesnieji apygardos teismai, dar vadinami antrosios instancijos teismais (Gerichtshöfe zweiter Instanz), sudaro trečiąjį organizacinį lygmenį. Jie posėdžiauja Vienoje (apima Vieną, Žemutinę Austriją ir Burgenlandą), Grace (apima Štiriją ir Karintiją), Lince (apima Aukštutinę Austriją ir Zalcburgą) ir Insbruke (apima Tirolį ir Forarlbergą).

Šie teismai apeliacine tvarka (t. y. antrąja instancija) nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas.

Be to, šie teismai atlieka ypatingą vaidmenį administruojant teismų sistemą. Aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas yra vadovas, atsakingas už visų teismų, esančių jo teismo apylinkėje, administravimą. Vykdydamas šias funkcijas, aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas yra išimtinai ir tiesiogiai pavaldus federaliniam teisingumo ministrui.

Aukščiausiasis Teismas (ketvirtas lygmuo)

Vienoje esantis Aukščiausiasis Teismas aukščiausiąja instancija nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Kartu su Konstituciniu Teismu (Verfassungsgericht) ir administraciniu teismu (Verwaltungsgericht), jis yra vienas iš šalies aukščiausiųjų teismų (Höchstgerichte). Tai reiškia, kad jo sprendimų (šalies viduje) apskųsti nebegalima.

Aukščiausiojo Teismo jurisdikcija atlieka esminį vaidmenį užtikrinant vienodą teisės taikymą visoje šalyje.

Nors žemesnieji teismai nėra teisiškai įpareigoti vadovautis precedentu, paprastai jie vadovausis aukščiausiųjų teismų sprendimais.

B. Civilinių teismų sistema

Civilinė teisena gali būti skirstoma į įprastas civilines bylas, darbo bylas, komercines bylas ir ne ginčo (ypatingajai) teisenai priskiriamas bylas.

Civilinės bylos sprendžiamos taikant įprastą civilinį procesą, jei jos nepriklauso komercinių ar darbo teismų jurisdikcijai ir neturi būti nagrinėjamos ne ginčo teisenoje.

C. Apeliaciniai skundai

C.1. Apeliaciniai skundai civilinėse bylose

Įprastiniame civiliniame procese iš esmės veikia dviejų skirtingų instancijų teismai, o kiekvienoje instancijoje procesas gali vykti trimis etapais. Pirmąja instancija ginčus sprendžia apylinkės arba apygardos teismai.

Jeigu pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas, apeliacinis skundas turi būti pateikiamas apygardos teismui, kuriame sprendimą priima apeliacinis skyrius (Berufungssenat).

Jeigu pirmosios instancijos teismas yra apygardos teismas, apeliacinis skundas pateikiamas antrosios instancijos teismui, ir skundą nagrinėja jo apeliacinių bylų skyrius.

Antrosios instancijos teismai kompetentingi tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tai reiškia, kad jie iš esmės nagrinėja bylą remdamiesi tik ieškinio reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmosios instancijos teisme pabaigus žodinį bylos nagrinėjimą. Antrosios instancijos teismai gali išnagrinėti bylą iš esmės, t. y. patvirtinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą. Siekdamas tai padaryti, antrosios instancijos teismas gali pakartoti arba imtis išsamesnio nagrinėjimo dėl viso ar dalies proceso, atsižvelgdamas į žemesnės instancijos teisme pareikštuose prašymuose ir pareiškimuose nustatytas ribas; arba jis gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodyti jam iš naujo išnagrinėti bylą; arba jis gali atmesti apeliacinį skundą.

Bylose, kuriose turi būti priimamas sprendimas esminiais teisės klausimais, taip pat galima pateikti apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

Aukščiausiasis Teismas sprendžia tik teisės klausimus, todėl priimdamas sprendimą turi remtis ankstesnėje instancijoje nustatytais faktais. Jis nusprendžia, ar, remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo priimtas teisingas sprendimas arba nustato, kad sprendimas yra neteisėtas arba – su tam tikrais apribojimais – kad jį priimant buvo padaryta proceso pažeidimų. Aukščiausiasis Teismas veikia ne tik kaip kasacinė instancija: jis taip pat gali nuspręsti bylą nagrinėti pats, patvirtinti sprendimą arba jį pakeisti; arba jis gali panaikinti ankstesnius sprendimus ir nurodyti pirmosios arba antrosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bylą; arba jis gali atmesti ieškinį.

Daugeliu atvejų sprendimą pirmąja instancija priima vienas teisėjas (ir tik bylos šalies prašymu, jei ginčo vertė yra didesnė kaip 100 000 EUR – trijų teisėjų kolegija). Antrosios instancijos teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o Aukščiausiajame Teisme – penki teisėjai. Kai byla susijusi su esminės svarbos teisės klausimu (pvz., nusistovėjusios teismo praktikos pakeitimu), Aukščiausiasis Teismas sušaukia 11 teisėjų išplėstinę kolegiją.

C.2. Apeliaciniai skundai baudžiamosiose bylose

Sprendimus baudžiamosiose bylose galima apskųsti tik vieną kartą.

Kai pirmąja instancija sprendimą priima apylinkės teismas, galima pateikti apeliacinį skundą, kuriuo:

• siekiama panaikinti nuosprendį, arba
• ginčyti nustatytą kaltę ir bausmės sąlygas.

Apygardos teisme apeliacinį skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Jeigu bylą pirmąja instancija sprendžia vienas apygardos teismo teisėjas (taip atsitinka apygardos teismo bylose, kuriose kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį skiriama ne ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė, pavyzdžiui, melagingų parodymų davimas teisme), apeliaciniu skundu taip pat gali būti:

• siekiama panaikinti nuosprendį, arba
• ginčyti nustatytą kaltę ir bausmės sąlygas.

Paskui Aukštajame apygardos teisme apeliacinį skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Jei pirmąja instancija apygardos teismo sprendimas priimtas teisinio išsilavinimo neturinčių patarėjų kolegijos (Schöffengericht) arba prisiekusiųjų (Geschworenengericht), apeliacinis skundas, kuriuo prašoma sprendimą pripažinti negaliojančiu, pateikiamas Aukščiausiajam Teismui. Jeigu apeliacinis skundas yra susijęs tik su bausmės skyrimu, sprendimą priima kompetentingas aukštesnysis apygardos teismas.

D. Apeliacinio skundo formos

Įprastinio civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimai gali būti apskųsti apeliacine tvarka teisės ir faktų klausimais (Berufung). Apeliacinis skundas teisės ir faktų klausimais gali būti pateikiamas visose bylose neteisėtumo ar neteisingo teisės aiškinimo pagrindais, o tam tikrose bylose arba kai ginčo vertė viršija 2 700 EUR – taip pat procesinių pažeidimų ar klaidingai nustatytų faktų pagrindu.

Antrąja instancija priimti sprendimai gali būti ginčijami juos kasacine tvarka apskundžiant tik Aukščiausiajam Teismui (sprendimo peržiūra). Tačiau tokiam apeliaciniam skundui, priklausomai nuo ginčijamo klausimo, taikomi įvairūs apribojimai. Iš esmės Aukščiausiasis Teismas sprendžia tik labai svarbius teisinius klausimus, o tokių klausimų buvimas yra būtina sąlyga, kad Aukščiausiasis Teismas priimtų kasacinį skundą. Bet kuriuo atveju tam tikrose bylose priimti antrosios instancijos teismų sprendimai negali būti apskųsti, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 5 000 EUR, o kai ginčo suma yra iki 30 000 EUR, reikia gauti antrosios instancijos teismo leidimą pateikti Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą (tiesiogiai arba pateikus atskirą prašymą).

Elektroninės teisinės duomenų bazės

Austrijos teisingumo svetainėje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Austrijos teismų sistemą.

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, Austrijos teisingumo ministerijos svetaine galima naudotis nemokamai.

Susijusios nuorodos

Teismų jurisdikcija – Austrija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Bendrieji nacionaliniai teismai - Lenkija

Šioje dalyje pateikiama informacija apie Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų sistemą.

Bendrosios kompetencijos teismai

Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų sistemą sudaro apeliaciniai teismai (sądy apelacyjne), apygardų teismai (sądy okręgowe) ir apylinkių teismai (sądy rejonowe). Šiuose teismuose, be kita ko, nagrinėjamos bylos, susijusios su baudžiamąja, civiline, šeimos teise, nepilnamečių nusikaltimais, komercine teise, darbo ir socialinės apsaugos įstatymais, išskyrus bylas, patikėtas specializuotiems teismams, pavyzdžiui, karo teismams.

Be to, bendrieji teismai veda žemės ir hipotekos registrus, Įkeitimo registrą, Nacionalinį teismų registrą ir Nacionalinį baudžiamosios teisės registrą.

Civiliniai teismai

Civilinių bylų skyrius (wydział cywilny) yra kiekviename apeliaciniame, apygardos ir apylinkės teisme.

Baudžiamųjų bylų teismai

Baudžiamųjų bylų skyrius (wydział karny) yra kiekviename apeliaciniame, apygardos ir apylinkės teisme.

Teisinių duomenų bazės

Lenkijos vyriausybės interneto svetainėje pateikiamas įstatymų, priimtų nuo 1918 m., sąrašas.

Duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Bendrosios kompetencijos teismų sistema

Be Konstitucinio Teismo (port. Tribunal Constitucional), kuris vienintelis kompetentingas vykdyti teisingumą kilus konstitucinės teisės klausimui, Portugalijoje veikia tokių kategorijų teismai:

1. Aukščiausiasis Teismas (port. Supremo Tribunal de Justiça) ir pirmosios bei antrosios instancijos bendrieji teismai;
2. Vyriausiasis administracinis teismas (port. Supremo Tribunal Administrativo) ir kiti administraciniai ir mokesčių teismai;
3. Audito rūmai (port. Tribunal de Contas).

Taip pat galimi Jūrų ir Arbitražo teismai bei taikos teismai.

Įstatymuose nustatyta, kokiais atvejais ir kokios sudėties pirmiau nurodyti teismai atskirai ar kartu gali sudaryti Kolizijų teismą (port. Tribunal dos Conflitos), kuris sprendžia teismų jurisdikcijos kolizijos klausimus.

Išskyrus karo teismus (port. tribunais militares), kuriuos pagal teisės nuostatas leidžiama steigti karo sąlygomis, teismai, turintys išskirtinę kompetenciją spręsti bylas dėl tam tikrų rūšių nusikaltimų, yra draudžiami.

Bendrieji teismai

Aukščiausiasis Teismas

Nepažeidžiant Konstitucinio Teismo kompetencijos, Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminės hierarchijos pakopa. Jį sudaro civilinių, baudžiamųjų ir socialinių bylų skyriai.

Šis teismas įsikūręs Lisabonoje, o jo jurisdikcija apima visą Portugalijos teritoriją.

Aukščiausiasis Teismas, vadovaujamas pirmininko (pirmininkaujančio teisėjo), dirba kaip išplėstinė teisėjų kolegija (ją sudaro visi teisėjai, susiskirstę į skyrius) arba specializuotuose ar paprastuose skyriuose.

Išskyrus įstatymais nustatytas išimtis, Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik teisės klausimus.

Apeliaciniai teismai

Apeliaciniai teismai (port. tribunais da relação) paprastai yra antrosios instancijos teismai.

Apeliaciniai teismai šiuo metu posėdžiauja Lisabonoje, Porte, Koimbroje, Evoroje ir Gimarainse. Šie teismai posėdžiauja kaip išplėstinė arba kaip specializuoto skyriaus kolegija, jiems pirmininkauja pirmininkas (pirmininkaujantis teisėjas).

Apeliaciniai teismai turi civilinių bylų, baudžiamųjų bylų, socialinių reikalų, šeimos ir jaunimo, verslo, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos, reglamentavimo ir priežiūros skyrius. Socialinių reikalų, šeimos ir jaunimo, verslo, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos, reglamentavimo ir priežiūros skyrių buvimas priklauso nuo reikalingo darbo kokybės ar sudėtingumo. Skyriai steigiami Aukščiausiosios teismų tarybos nurodymu, gavus atitinkamo apeliacinio teismo pirmininko pasiūlymą.

Pirmosios instancijos teismai (port. Tribunais judiciais de 1.ª instância)

Pirmosios instancijos teismai paprastai yra apylinkės teismai (port. tribunais de comarca). Jų jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurios nėra priskirtos kitiems teismams. Apylinkės teismai yra ir bendrosios, ir specializuotos kompetencijos teismai.

Apylinkės teismai skirstomi į specializuotos arba bendrosios kompetencijos kolegijas ir vietos „lydimąsias“ kolegijas. Kolegijos pavadinamos pagal bylų, kurias jos nagrinėja, rūšį ir savivaldybės, kurios teritorijoje jos veikia, pavadinimą.

Gali būti sukuriamos tokios specializuotos kompetencijos kolegijos:

1. centrinė civilinių bylų (port. Central cívil);
2. vietinė civilinių bylų (port. Local cívil);
3. centrinė baudžiamųjų bylų (port. Central criminal);
4. vietinė baudžiamųjų bylų (port. Local criminal);
5. vietinė smulkių nusikaltimų bylų (port. Local de pequena criminalidade);
6. baudžiamųjų bylų tyrimo (port. Instrução criminal);
7. šeimos ir jaunimo bylų (port. Família e menores);
8. darbo bylų (port. Trabalho);
9. komercinių bylų (port. Comércio);
10. vykdymo (port. Execução).

Priklausomai nuo bylos, pirmosios instancijos bendrieji teismai dirba posėdžiaujant vienam teisėjui, išplėstinei kolegijai arba išplėstinei kolegijai ir prisiekusiesiems. Kiekvienas apylinkės teismas turi pirmininką, kuris turi įgaliojimus atstovauti teismui ir jam vadovauti, tvarkyti bylas ir vykdyti administracinį ir funkcinį valdymą.

Kai tame pačiame teisme arba kolegijoje yra daugiau negu penki teisėjai, pirmininkaujantis teisėjas, išklausęs kitus teisėjus, gali Aukščiausiajai teismų tarybai pasiūlyti kandidatą tapti vienos arba daugiau kolegijų teisėju-koordinatoriumi (port. magistrado judicial coordenador) – tam pirmininkaujantis teisėjas turi gauti atitinkamo teisėjo išankstinį sutikimą. Vadovaujant pirmininkaujančiam teisėjui, teisėjas-koordinatorius atlieka jam to teisėjo paskirtas pareigas (tai neturi poveikio teisei paskirti bylą aukštesnės pakopos teismui (port. magistrado judicial coordenador)) ir, paragintas pirmininkaujančio teisėjo, turi pateikti savo darbo ataskaitą.

Administraciniai ir mokesčių teismai

Administraciniai ir mokesčių teismai kompetentingi nagrinėti ieškinius ir apeliacinius skundus dėl ginčų, kylančių iš teisinių santykių administracinėse ir mokesčių bylose. Administraciniai ir mokesčių teismai yra šie:

1. Vyriausiasis administracinis teismas;
2. centriniai administraciniai teismai;
3. apylinkės administraciniai teismai;
4. mokesčių teismai.

Vyriausiasis administracinis teismas

Nepažeidžiant Konstitucinio Teismo kompetencijos, Vyriausiasis administracinis teismas yra aukščiausia administracinių ir mokesčių teismų hierarchijos pakopa.

Šis teismas įsikūręs Lisabonoje, o jo jurisdikcija apima visą Portugalijos teritoriją.

Vyriausiąjį administracinį teismą sudaro administracinių ginčų skyrius ir mokestinių ginčų skyrius. Pagrindinė jo užduotis – nagrinėti apeliacinius skundus dėl centrinių administracinių teismų sprendimų.

Vyriausiasis administracinis teismas dirba vadovaujamas pirmininko (pirmininkaujančio teisėjo), kuriam talkina trys pavaduotojai.

Priklausomai nuo bylos dalyko, teismas dirba kaip išplėstinė kolegija, kaip vieno skyriaus išplėstinė kolegija arba atskiruose skyriuose. Išplėstinė kolegija ir kiekvieno skyriaus išplėstinė kolegija nagrinėja tik teisės aspektus.

Centriniai administraciniai teismai

Centriniai administraciniai teismai paprastai yra antrosios instancijos teismai, turintys administracinę jurisdikciją. Šiuo metu veikia du centriniai administraciniai teismai (Šiaurės ir Pietų).

Pagrindinė jų užduotis – nagrinėti apeliacinius skundus dėl apylinkės administracinių teismų ir mokesčių teismų sprendimų.

Kiekvieną teismą sudaro administracinių ginčų skyrius ir mokesčių ginčų skyrius.

Centriniai administraciniai teismai dirba vadovaujami pirmininko (pirmininkaujančio teisėjo), kuriam talkina du pirmininko pavaduotojai.

Centriniai administraciniai teismai nagrinėja ir faktų, ir teisės klausimus.

Apylinkės administraciniai teismai ir mokesčių teismai

Tai pirmosios instancijos teismai, kurių pagrindinė užduotis – spręsti ginčus administracinėse ir mokestinėse bylose. Jie gali veikti autonomiškai, apylinkės administracinių teismų arba mokesčių teismų pavadinimu, arba bendrai, administracinio ir mokesčių teismo pavadinimu.

Jiems vadovauja pirmininkas, kurį penkerių metų kadencijai skiria CSTAF (port. Conselho Superior dos Tribunais Administrativos e Fiscais – Aukščiausioji administracinių ir mokesčių teismų taryba).

Šiems teismams paprastai pirmininkauja vienas teisėjas, tačiau įstatyme nustatyta, kad tam tikrais atvejais gali būti taikoma kitokia tvarka.

Taikos teismai

Taikos teismai (port. julgados de paz) užtikrina alternatyvų būdą spręsti tik civilinio pobūdžio ginčus dėl nedidelių pinigų sumų, nesusijusius su šeimos, paveldėjimo ar darbo teise.

Pagal dabartinę 2011 m. liepos 13 d. Įstatymo Nr. 78/2011 redakciją taikos teismai yra kompetentingi nagrinėti ieškinius dėl pripažinimo, kurių vertė neviršija pirmosios instancijos teismų jurisdikcijos (15 000 EUR), ir priimti dėl jų sprendimus.

Pagal to paties įstatymo 9 straipsnį taikos teismai yra kompetentingi nagrinėti toliau nurodytus ieškinius ir priimti dėl jų sprendimus:

1. ieškinius, kuriais užtikrinamas prievolių vykdymas, išskyrus susijusius su finansinių standartinių sutarčių laikymusi;
2. ieškinius dėl kilnojamųjų prekių perdavimo;
3. ieškinius dėl bendro turto savininkų teisių ir pareigų, kai atitinkamame visuotiniame susirinkime nenustatyta pareiga bendrasavininkių tarpusavio ginčus arba bendrasavininkių ginčus su administratoriumi spręsti arbitraže;
4. ieškinius, susijusius su pastatų savininkų ginčais dėl laikino servituto, natūralaus vandens drenažo, apsaugos nuo potvynio darbų, bendro nuotekų vamzdžių, kanalų ir užtvarų naudojimo; langų, durų, verandų ir panašių konstrukcijų atidarymo; stogo lietvamzdžių, medžių ir krūmų sodinimo, vidaus ir išorinių bendrų sienų;
5. ieškinius dėl turto susigrąžinimo, ieškinius dėl valdymo teisių, ieškinius, susijusius su (bendrai valdomo turto) įgyjamąja senatimi, įgijimu ir padalijimu;
6. ieškinius dėl teisių naudoti ir administruoti bendros nuosavybės teise turimą turtą, teisių į antžeminę sklypo dalį, uzufrukto teisių, teisių naudotis ir gyventi, daiktinių teisių pagal pakaitinio naudojimosi turtu sutartis;
7. ieškinius, susijusius su turto išperkamąja nuoma, išskyrus ieškinius dėl iškeldinimo;
8. ieškinius dėl sutartinės ir nesutartinės civilinės atsakomybės;
9. ieškinius, susijusius su sutarčių, išskyrus darbo sutartis ir žemės ūkio paskirties žemės nuomą, nevykdymu;
10. ieškinius, susijusius su bendru prievolių užtikrinimu.

Taikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti civilinės kompensacijos prašymus, kai kaltinimai nebuvo pateikti arba jų buvo atsisakyta šiais atvejais:

1. kūno sužalojimo;
2. neatsargaus kūno sužalojimo;
3. įžeidimo;
4. šmeižto;
5. vagystės;
6. turto sugadinimo;
7. paminklų išniekinimo;
8. sukčiavimo siekiant gauti maisto, gėrimų ar paslaugų.

Pagal 16 straipsnį kiekvienas taikos teismas turi tarpininkavimo tarnybą, į kurią gali kreiptis tie, kam jos reikia kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo. Šios tarnybos tikslas – skatinti ankstyvą ginčų išsprendimą šalių susitarimu. Tarnyba yra kompetentinga tarpininkauti visuose ginčuose, kuriuose galimas tarpininkavimas, net ir tuose, kurie nepriklauso taikos teismo jurisdikcijai.

Rumunijos teismų sistema. Įvadas

Toliau aprašyta Rumunijos teismų sistemos struktūra.

Teismai ir prokuratūros

1 lygis

1. Apylinkės teismai (176)
2. Prokuratūros

2 lygis

1. Apygardos teismai (42)
2. Specializuoti teismai (3)
3. Vaikų ir šeimos bylų teismas (1)
4. Prokuratūros

3 lygis

1. Apeliaciniai teismai (15)
2. Prokuratūros

4 lygis

1. Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas
2. Prokuratūra

• Rumunijos teismų sistemą sudaro Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas ir kiti teismai.

Teismai

Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas

Kaip aukščiausiasis Rumunijos teismas tai yra vienintelė teisminė institucija, įgaliota užtikrinti, kad kiti teismai teisę aiškintų ir taikytų vienodai. Pagrindinė procedūra, skirta tai įgyvendinti, yra teismų sprendimų peržiūra teisės interesais.

Aukštąjį Kasacinį Teisingumo Teismą sudaro keturi skyriai, kurių kiekvienas turi savo jurisdikciją:

• I civilinių bylų skyrius;
• II civilinių bylų skyrius;
• Baudžiamųjų bylų skyrius;
• Administracinių bylų ir mokestinių bylų skyrius.

Kiti Aukščiausiojo Teismo skyriai, turintys atskirą jurisdikciją, yra keturios penkių teisėjų kolegijos, jungtiniai skyriai, teismų sprendimų peržiūros teisės interesais kolegija ir kolegija tam tikriems teisiniams klausimams išaiškinti.

Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo I civilinių bylų skyrius, II civilinių bylų skyrius ir Administracinių bylų ir mokestinių bylų skyrius nagrinėja prašymus peržiūrėti apeliacinių teismų ir kitų teismų sprendimus, kaip nustatyta įstatymais, taip pat prašymus peržiūrėti negalutinius sprendimus arba bet kokio pobūdžio teismo aktus, kurių negalima apskųsti jokia kita tvarka ir dėl kurių teismo procesas apeliaciniame teisme buvo nutrauktas.

Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius nagrinėja:

1. pirmąja instancija – bylas ir pareiškimus, pagal įstatymą priskiriamus Aukštajam Kasaciniam Teisingumo Teismui, kaip pirmosios instancijos teismui;

Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl valstybės išdavimo nusikaltimų, senatorių, parlamento narių, Europos Parlamento narių iš Rumunijos, vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo teisėjų, Aukščiausiosios magistratų tarybos narių, Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo teisėjų, taip pat prokuratūros prie Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo prokurorų nusikaltimus;

2. prašymus peržiūrėti nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriuos pirmąja instancija priėmė apeliacinis teismas ir Apeliacinis karo teismas;
3. prašymus peržiūrėti nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriuos pirmąja instancija priėmė apeliacinis teismas, Apeliacinis karo teismas ir Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius;
4. prašymus peržiūrėti negalutinius sprendimus arba bet kokio pobūdžio teismų aktus, kurių negalima apskųsti jokia kita tvarka ir dėl kurių teismo procesas apeliaciniame teisme buvo nutrauktas;
5. apeliacinius skundus, kuriais, kaip nustatyta įstatyme, apskundžiami galutiniai nuosprendžiai;
6. prašymus priimti prejudicinį sprendimą tam tikriems teisiniams klausimams paaiškinti;
7. jurisdikcijos kolizijas, kai jis yra bendras aukštesnysis teismas kolizinės jurisdikcijos teismų atžvilgiu;
8. prašymus perduoti bylą iš kompetentingo apeliacinio teismo kitam apeliaciniam teismui;
9. kitas įstatyme numatytas bylas.

Penkių teisėjų kolegijos

Pagal naujai paskelbto, o vėliau iš dalies pakeisto ir papildyto Įstatymo Nr. 304/2004 24 straipsnį penkių teisėjų kolegijos nagrinėja prašymus peržiūrėti Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmąja instancija priimtus sprendimus, skundus, kuriais apskundžiami penkių teisėjų kolegijos apeliacine tvarka po pradinio priėmimo priimti sprendimai, prašymus peržiūrėti Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmąja instancija priimtas išvadas, drausmines bylas pagal įstatymą ir kitas penkių teisėjų kolegijoms perduotas ir jų jurisdikcijai pagal įstatymą priklausančias bylas, taip pat prašymus peržiūrėti kitos penkių teisėjų kolegijos priimtus sprendimus, kuriais atmetami kreipimaisi į Konstitucinį Teismą. Pagal naujai paskelbto Įstatymo Nr. 317/2004 51 straipsnio 3 dalį penkių teisėjų kolegijos nagrinėja prašymus peržiūrėti Aukščiausiosios magistratų tarybos drausmės bylose priimtus sprendimus.

Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas posėdžiauja jungtiniuose skyriuose:

1. kai nagrinėja prašymus, susijusius su Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo praktikos pakeitimais;
2. kai kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų atitikties Konstitucijai prieš juos oficialiai paskelbiant.

Apeliacinis teismas

Rumunijos apeliaciniams teismams vadovauja pirmininkas, kuriam gali talkinti vienas arba du pavaduotojai.

Apeliaciniame teisme yra specializuoti skyriai ar kolegijos, nagrinėjantys:

• civilines bylas,
• baudžiamąsias bylas,
• bylas, susijusias su vaikais arba šeimos reikalais,
• bylas, susijusias su administraciniais arba mokestiniais ginčais,
• bylas, susijusias su darbo ginčais ir socialiniu draudimu, bendrovėmis, prekybos registru, nemokumu, nesąžininga konkurencija ir kitomis sritimis, ir
• jūrų ir upių laivybos bylas.

15 apeliacinių teismų turi juridinio asmens teises. Kiekvieno jų jurisdikcijai priskirti keli apygardos teismai (paprastai trys).

Apeliaciniai teismai nagrinėja šias civilines bylas:

pirmąja instancija – pareiškimus, susijusius su administraciniais arba mokestiniais ginčais, laikydamiesi specialių teisės nuostatų;

apeliacine instancija – apeliacinius skundus dėl apygardos teismų pirmąja instancija priimtų sprendimų;

kasacine instancija – prašymus peržiūrėti apygardos teismų apeliacine instancija priimtus sprendimus arba apygardos teismų pirmąja instancija priimtus sprendimus, kurie pagal įstatymą neskundžiami, ir pareiškimus kitose įstatyme konkrečiai numatytose bylose.

Apeliaciniai teismai nagrinėja šias baudžiamąsias bylas:

pirmąja instancija:

• dėl Baudžiamojo kodekso 394–397, 399–412 ir 438–445 straipsniuose nurodytų nusikaltimų;
• dėl nusikaltimų, susijusių su Rumunijos nacionaliniu saugumu, kaip numatyta specialiuose įstatymuose;
• dėl apylinkės arba apygardos teismų teisėjų ir prie tų teismų veikiančių prokuratūrų prokurorų padarytų nusikaltimų;
• dėl advokatų, notarų, teisminio vykdymo pareigūnų ar Audito rūmų auditorių, taip pat išorinių valstybinių auditorių padarytų nusikaltimų;
• dėl religinių bendruomenių, įsteigtų remiantis įstatymais, vadovų ir kitų aukšto rango dvasininkų, turinčių bent vyskupo ar lygiavertį titulą, padarytų nusikaltimų;
• dėl Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo teisėjų padėjėjų, apeliacinių teismų ir Apeliacinio karo teismo teisėjų, taip pat prie šių teismų veikiančių prokuratūrų prokurorų padarytų nusikaltimų;
• dėl Audito rūmų narių, Teisėkūros tarybos pirmininko, ombudsmeno, jo pavaduotojų ir kvestorių padarytų nusikaltimų;
• prašymus perduoti į kitą jurisdikciją, kaip numatyta įstatymuose.

Apeliacine instancija jie nagrinėja apeliacinius skundus dėl apylinkės ir apygardos teismų pirmąja instancija priimtų nuosprendžių.

Apeliaciniai teismai taip pat nagrinėja jų jurisdikcijoje esančių apygardos teismų arba apylinkės ir apygardos teismų jurisdikcijos kolizijos atvejus, arba apylinkės teismų jurisdikcijos kolizijos atvejus, kai šie priklauso skirtingų apygardos teismų jurisdikcijai, tačiau to paties apeliacinio teismo jurisdikcijai.

Be to, apeliaciniai teismai nagrinėja ekstradicijos prašymus arba prašymus perduoti nuteistuosius kitai valstybei.

Apygardos teismai

42 apygardos teismai turi juridinio asmens teises. Jie veikia apygardose. Kiekvieno apygardos teismo jurisdikcijai priklauso visi toje apygardoje veikiantys apylinkės teismai.

Apygardos teismuose yra specializuoti skyriai ar kolegijos, nagrinėjantys:

• civilines bylas,
• baudžiamąsias bylas,
• bylas, susijusias su vaikais arba šeimos reikalais,
• bylas, susijusias su administraciniais arba mokestiniais ginčais,
• bylas, susijusias su darbo ginčais ir socialiniu draudimu, bendrovėmis, prekybos registru, nemokumu, nesąžininga konkurencija ir kitomis sritimis, ir
• jūrų ir upių laivybos bylas.

Apygardos teismai nagrinėja toliau nurodytas civilines bylas.

Apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja visus ieškinius, kurie nėra įstatymais priskirti kitų teismų jurisdikcijai.

Apeliacine instancija jie nagrinėja apeliacinius skundus dėl apylinkės teismų pirmąja instancija priimtų sprendimų.

Kasacine instancija jie nagrinėja prašymus peržiūrėti apylinkės teismų priimtus sprendimus, kurie pagal įstatymą neskundžiami, ir pareiškimus kitose įstatyme konkrečiai numatytose bylose.

Apygardos teismai nagrinėja šias baudžiamąsias bylas:

pirmąja instancija:

• dėl nusikaltimų gyvybei, kūno neliečiamybei ir sveikatai, nusikaltimų asmens laisvei, sunkių turto sugadinimo nusikaltimų, nusikaltimų, turėjusių itin sunkius padarinius, migrantų gabenimo, kankinimo, korupcijos ir tarnybinių nusikaltimų, valstybės žvalgybos paslapčių atskleidimo, tarnybinių ar neviešųjų žvalgybos paslapčių atskleidimo, neteisėto lėšų įgijimo, turto pasisavinimo, branduolinių medžiagų ar kitų radioaktyviųjų medžiagų reglamentavimo tvarkos nesilaikymo, sprogstamųjų medžiagų reglamentavimo tvarkos nesilaikymo, įgyto imunodeficito sindromo perdavimo, nusikaltimų informacinių sistemų ir duomenų saugumui ir vientisumui, organizuotos nusikalstamos grupuotės sukūrimo;
• dėl tyčinių nusikaltimų, pasibaigusių asmens mirtimi;
• dėl nusikaltimų, dėl kurių baudžiamąjį persekiojimą atliko Organizuoto nusikalstamumo ir teroristinių nusikaltimų tyrimų direkcija (rum. Direcția de Investigare a Infracțiunilor de Criminalitate Organizată) arba Nacionalinė kovos su korupcija direkcija, nebent šie nusikaltimai pagal įstatymą priklauso aukštesniųjų teismų jurisdikcijai;
• dėl nusikaltimų, susijusių su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu pagal Įstatymo Nr. 241/2005 dėl mokesčių vengimo prevencijos ir kovos su juo, su vėlesniais pakeitimais, 9 straipsnį;
• dėl kitų pagal įstatymą jų jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų.

Apygardos teismai sprendžia jurisdikcijos kolizijas tarp savo jurisdikcijai priklausančių apylinkės teismų ir priima nutartis dėl prašymų įstatymų numatytais atvejais peržiūrėti apylinkės teismų priimtus sprendimus.

Apylinkės teismai

Apylinkės teismai neturi juridinio asmens teisių. Jie veikia valstybės apskrityse ir Bukarešte.

Apylinkės teismai daugiausia nagrinėja šias civilines bylas:

• ieškinius, kurie pagal Civilinį kodeksą priskirti globos ir šeimos bylų teismo jurisdikcijai, išskyrus atvejus, kai įstatymais aiškiai nustatyta kitaip;
• ieškinius, susijusius su civilinės būklės įrašais, kaip numatyta įstatymais;
• ieškinius, susijusius su daugiaaukščių pastatų, butų ar erdvių, kurių išimtinės nuosavybės teisės priklauso skirtingiems asmenims, administravimu, arba ieškinius, susijusius su teisiniais namų savininkų bendrijų santykiais su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, kaip taikytina;
• ieškinius dėl iškeldinimo;
• ieškinius dėl bendrų sienų ar griovių, atstumų tarp pastatų arba sodinių, perėjimo teisės ir bet kokių kitų suvaržymų ar apribojimų, turinčių poveikio nuosavybės teisėms, numatytų įstatymais, sutartų šalių arba nustatytų teismo;
• ieškinius dėl pakeistų ribų arba jų pažymėjimo;
• ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti teisę naudotis turtu;
• ieškinius, susijusius su prievole atlikti veiksmus, kurių neįmanoma įvertinti pinigais, arba tokių veiksmų neatlikti, nepriklausomai nuo to, ar prievolė sutartinė ar ne, išskyrus ieškinius, kurie įstatymais priskiriami kitų teismų jurisdikcijai;

• prašymus teismine tvarka paskelbti asmenį mirusiu;
• ieškinius dėl turto padalijimo teismine tvarka, nepriklausomai nuo susijusios sumos dydžio;
• pareiškimus dėl paveldėjimo klausimų, nepriklausomai nuo susijusios sumos dydžio;
• pareiškimus dėl svetimo turto užvaldymo, nepriklausomai nuo susijusios sumos dydžio;
• pareiškimus žemės nuomos bylose, išskyrus tuos, kurie specialiu įstatymu priskirti kitų teismų jurisdikcijai;
• bet kokius kitus pinigine verte įvertinamus ieškinius dėl sumų, neviršijančių 200 000 RON, nepriklausomai nuo to, ar šalys užsiima profesine veikla.

Be to, įstatymų numatytais atvejais apylinkės teismai nagrinėja apeliacinius skundus dėl vietos viešojo administravimo institucijų, turinčių teritorinę jurisdikciją, ir kitų tokią jurisdikciją turinčių įstaigų sprendimų, taip pat kitus pagal įstatymą jų jurisdikcijai priklausančius pareiškimus.

Apylinkės teismai daugiausia nagrinėja šias baudžiamąsias bylas:

iš esmės dėl įvairių nusikalstamų veikų, išskyrus tas, kurias pagal įstatymus pirmąja instancija privalo nagrinėti apygardos teismai, apeliaciniai teismai arba Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas.

Aktualią informaciją apie šiuos teismus rasite Rumunijos Teisingumo ministerijos tvarkomame Teismų portale.

Teisinių duomenų bazės

Internete skelbiamos šios duomenų bazės:

• Aukštasis Kasacinis Teisingumo Teismas savo praktiką skelbia savo interneto svetainėje;
• Teismai savo sprendimų santraukas skelbia Teismų portale. Pavyzdžiui, žr. Bukarešto apeliacinio teismo sprendimų santraukas;
• Rumunijos teisėkūros tarybos tvarkoma teisinių duomenų bazė Teismų jurisdikcija. Rumunija

Bendrosios kompetencijos teismai

Pagal Teismų įstatymo 98 straipsnį Slovėnijoje yra tokie bendrosios kompetencijos teismai:

• apylinkės teismai (slovėn. okrajna sodišča),
• apygardos teismai (slovėn. okrožna sodišča),
• aukštesnieji teismai (slovėn. višja sodišča),
• Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (slovėn. Vrhovno sodišče) (toliau – Aukščiausiasis Teismas).

Apylinkės teismų jurisdikcija

Pagal Teismų įstatymo 99 straipsnį Slovėnijos apylinkės teismai turi jurisdikciją šiose bylose:

Baudžiamosios bylos

1. veikdami kaip pirmoji instancija, nagrinėti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama bauda arba laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, išskyrus atvejus, kai byla susijusi su spaudos, radijo, televizijos ar kitų visuomenės informavimo priemonių padarytais šmeižto nusikaltimais;
2. nagrinėti pirmiau aprašytas nusikalstamas veikas;
3. atlikti kitas įstatyme nustatytas funkcijas;

Civilinės bylos

veikdami kaip pirmoji instancija, nagrinėti toliau nurodytas bylas arba jose priimti sprendimus:

1. civilines bylas pagal Civilinio proceso įstatymą;
2. paveldėjimo ir kitas ne ginčo tvarka nagrinėjamas bylas, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, ir su žemės registru susijusias bylas;
3. vykdymo ir ieškinių užtikrinimo bylas, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip;

Kitos bylos

nagrinėti kitas įstatyme nustatytas bylas arba priimti jose sprendimus;

Teisinė pagalba

nagrinėti bylas, susijusias su teisine pagalba, kai kiti teismai neturi įstatyme nustatytos jurisdikcijos, ir spręsti tarptautinės teisinės pagalbos klausimus nesunkių nusikaltimų atvejais.

Apygardos teismų jurisdikcija

Pagal Teismų įstatymo 101 straipsnį Slovėnijos apygardos teismai turi jurisdikciją šiose bylose:

Baudžiamosios bylos

1. veikdami kaip pirmoji instancija, nagrinėti nusikalstamas veikas, nepriklausančias apylinkės teismų jurisdikcijai;
2. atlikti nusikalstamų veikų tyrimą arba pavienius tyrimo veiksmus (kaip minėta 1 punkte);
3. atlikti parengiamąjį procesą ir pirmąja instancija nagrinėti nepilnamečių padarytas nusikalstamas veikas;
4. veikdami kaip pirmoji instancija, priimti sprendimą dėl užsienio teismo priimto nuosprendžio vykdymo;
5. vykdyti nuosprendžius (pagal 1, 3 ir 4 punktus) ir vykdyti apylinkės teismų paskelbtus nuosprendžius;
6. priimti sprendimą dėl leidimo apriboti žmogaus teises ir pagrindines laisves;
7. priimti sprendimus uždarojoje kolegijoje (taip pat apylinkės teismų jurisdikcijai priklausančiose baudžiamosiose bylose);
8. atlikti kitas įstatyme nustatytas funkcijas;
9. vykdyti teisėto ir tinkamo elgesio su nuteistaisiais priežiūrą ir sulaikytų asmenų priežiūrą;

Specialieji (apygardos) teismų skyriai yra kompetentingi vykdyti 1, 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas funkcijas sudėtingesnėse bylose, susijusiose su organizuotu nusikalstamumu ir ekonominiais nusikaltimais, terorizmu, korupcija ir kitais panašiais nusikaltimais.

Civilinės bylos

veikdami kaip pirmoji instancija, nagrinėti toliau nurodytas bylas arba jose priimti sprendimus:

1. civilines bylas pagal Civilinio proceso įstatymą;
2. bylas dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo;
3. privalomo susitarimo, bankroto ir likvidavimo bylas, kai jos priklauso teismo jurisdikcijai, ir susijusius ginčus;
4. ginčus dėl intelektinės nuosavybės teisių;
5. iki bylos iškėlimo pateiktus pasiūlymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurių teismas priima sprendimą pagal ekonominių ginčų nagrinėjimo taisykles, taip pat bylas, kuriose buvo susitarta dėl arbitražo jurisdikcijos, ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones intelektinės nuosavybės bylose;
6. įstatyme nustatytas ne ginčo tvarka nagrinėjamas bylas;

Kitos bylos

• tvarkyti įmonių registrą;
• nagrinėti ar spręsti kitus klausimus, jei tai nustatyta įstatymu;
• spręsti klausimus, susijusius su teisine pagalba civilinėse, baudžiamosiose ir kitose bylose;
• spręsti tarptautinės teisinės pagalbos klausimus.

Aukštesniųjų teismų jurisdikcija

Pagal Teismų įstatymo 104 straipsnį aukštesnieji teismai turi jurisdikciją:

1. veikdami kaip antroji instancija, nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami jų teritorijoje esančių apylinkės ir apygardos teismų sprendimai, ir dėl šių skundų priimti nutartis;
2. priimti sprendimus jų teritorijoje esančių apylinkės ar apygardos teismų ginčuose dėl jurisdikcijos ir priimti sprendimus dėl jurisdikcijos perdavimo jų teritorijoje esančiam kitam apylinkės ar apygardos teismui;
3. atlikti kitas įstatyme nustatytas funkcijas.

Teisinių duomenų bazės

Duomenų bazės pavadinimas ir URL

Sodstvo Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos teismai)

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų bazėmis galima naudotis nemokamai.

Trumpas turinio aprašymas

Sodstvo Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos teismų) portale suteikiama prieiga prie kelių duomenų bazių, pvz.:

• Slovėnijos Respublikos teismų sistemos;
• Teismų administracijos;
• viešųjų registrų (žemės registrų, teismų registro).

Susijusios nuorodos:

Teismų sąrašas

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Teismų įgaliojimus Slovakijos Respublikoje vykdo nepriklausomi ir nešališki teismai. Visais lygmenimis teismų reikalai yra atskirti nuo kitų nacionalinių institucijų reikalų.

Teisinių duomenų bazės

Slovakijos Teisingumo ministerijos duomenų bazė Slov-Lex

Slovakijos Teisingumo ministerijos elektroninio teisės aktų rinkinio (Slov-Lex) projektas grindžiamas dviem tarpusavyje susietomis informacinėmis sistemomis:

1. eZbierka (angl. eCollection) – informacinė sistema, kurioje pateikiami privalomų teisės aktų suvestiniai elektroniniai tekstai ir kitos, ne įstatymų, normos;
2. eLegislatíva (angl. eLegislation) – procesų valdymo informacinė sistema, skirta visiems teisėkūros proceso etapams, suteikianti teisės aktų leidėjams pažangių redagavimo priemonių.

Nauda tikslinėms grupėms:

Atsižvelgiant į vis didėjantį įstatymų kiekį ir sudėtingumą, vis sunkiau praktiškai taikyti pagrindinį teisės principą, kad visi žmonės žino galiojančius teisės aktus ir savo teises bei pareigas. Projektu Slov-Lex bus padedama įgyvendinti šį principą užtikrinant veiksmingą prieigą prie visų galiojančių teisės aktų, kuria galės naudotis šie subjektai:

• piliečiai – jiems projekto dalis eZbierka visų pirma bus naudinga tuo, kad formaliai ir iš esmės bus lengviau nemokamai susipažinti su galiojančiais teisės aktais, ir visuomenė bus geriau informuota apie naujus teisės aktus,
• praktikuojantys teisininkai – jie galės nuolat susipažinti su galiojančiais teisės aktais, taip pat turės galimybę gauti pranešimus apie naujus Slovakijos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktus; šie pranešimai gali būti ir bendro pobūdžio, ir konkrečiai susiję su teisės aktais, kuriais reglamentuojamos sritys, kuriose šie teisininkai specializuojasi,
• verslininkai – jie taip pat galės nuolat ir nemokamai susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir turės galimybę gauti informaciją apie naujus Slovakijos ar Europos Sąjungos teisės aktus (ši informacija gali būti ir bendro pobūdžio, ir konkrečiai susijusi su teisės normomis, kuriomis reglamentuojamos jų veiklos sritys); esant geresnei reglamentavimo aplinkai atsiras palankesnės sąlygos verslui ir bus sumažinta veiklos vykdymo administracinė našta,
• vietos ir regioninės institucijos – jos nuolat ir nemokamai galės susipažinti su galiojančių teisės aktų šaltiniais, o kartu bus sumažinta jų administracinė našta (administraciniu požiūriu daug pastangų reikalaujanti ir brangiai kainuojanti pareiga darbo dienomis suteikti prieigą prie Įstatymų rinkinio, susietą su Įstatymų rinkinio popierinės kopijos prenumerata ir archyvavimu) pakeičiant sunkią pareigą leisti darbo dienomis teikiant pagalbą susipažinti su Įstatymų rinkiniu,
• viešojo administravimo institucijos – projektu bus sudarytos sąlygos nuolat ir nemokamai susipažinti su galiojančių teisės aktų šaltiniais, taip pat bus sumažinta administracinė našta, taigi, ir teisėkūros proceso finansinės išlaidos, ir bus galima efektyviau vykdyti teisėkūros ir Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sričių užduotis,
• teismai – jie galės nuolat ir greitai susipažinti su teisės aktais, galiojusiais bet kurią pasirinktą dieną praeityje, ir naudotis teismo sprendimuose pateiktomis nuorodomis į nurodytu laiku galiojusius teisės aktus, todėl bus galima bent jau iš dalies sumažinti formalių užduočių, o teisėjų ir teismo pareigūnų darbą padaryti efektyvesnį,
• teisėkūros institucijos – jos galės naudotis veiksmingu įrankiu teisės aktų projektams rengti ir teisėkūros procesui administruoti, dėl to jos patirs mažiau biurokratinių sunkumų ir galės geriau sutelkti dėmesį į pateiktų pasiūlymų turinį.

Bendrosios kompetencijos teismų veiklos organizavimas

Slovakijos teismų sistema

Slovakijos teismų sistemą sudaro:

• apylinkės teismai (54)
• apygardos teismai (8)
• Specialusis baudžiamųjų bylų teismas
• Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas

Teismų jurisdikcija

Apylinkės teismai

Apylinkės teismai nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas kaip pirmosios instancijos teismai, nebent teismo proceso reglamentavimo normose nustatyta kitaip.

Jie taip pat nagrinėja rinkimų bylas, kai tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose.

Apygardos teismai

Apygardos teismai nagrinėja apylinkės teismų pirmąja instancija išnagrinėtas civilines ir baudžiamąsias bylas kaip antrosios instancijos teismai.

Teismo proceso normose nustatyta, kokias civilines ir baudžiamąsias bylas apygardos teismai nagrinėja pirmąja instancija.

Apygardos teismai veikia kaip pirmosios instancijos teismai administracinėse bylose, nebent specialiuose teisės aktuose numatyta kitaip.

Apygardos teismai taip pat nagrinėja kitas bylas, jei tai numatyta specialiuose teisės aktuose (Įstatyme Nr. 166/2003 dėl privatumo apsaugos nuo neteisėto informacinių technologijų įrangos panaudojimo, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri kiti įstatymai).

Specialusis baudžiamųjų bylų teismas

Specialusis baudžiamųjų bylų teismas nagrinėja baudžiamąsias ir kitas bylas, nurodytas teismo proceso reglamentavimo normose.

Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai priklauso:

• paprasti apeliaciniai skundai, kuriais apskundžiami apygardos teismų ir Specialiojo baudžiamųjų bylų teismo sprendimai, kai tai numatyta teismo proceso reglamentavimo normose;
• nepaprastieji apeliaciniai skundai, kuriais apskundžiami apylinkės teismų, apygardos teismų, Specialiojo baudžiamųjų bylų teismo ir Aukščiausiojo Teismo sprendimai, kai tai numatyta teismo proceso reglamentavimo normose;
• teismų ir centrinės valdžios administravimo institucijų ginčai dėl jurisdikcijos;
• bylos perdavimas kitam teismui negu kompetentingas teismas, kai tai numatyta teismo proceso reglamentavimo normose;
• kitos bylos, kai tai numatyta įstatyme arba tarptautinėje sutartyje.

Aukščiausiasis Teismas peržiūri teismų priimtus sprendimus bylose, kuriose priimtas galutinis sprendimas.

Aukščiausiasis Teismas prižiūri vienodą ir nuoseklų įstatymų ir kitų visuotinai taikomų aktų taikymą:

• savo nutartimis;
• skelbdamas nuomones, kuriomis siekiama vienodinti įstatymų ir kitų visuotinai taikomų teisės aktų aiškinimą;
• skelbdamas didelės reikšmės galutinius teismų sprendimus Aukščiausiojo Teismo nuomonių ir Slovakijos Respublikos teismų sprendimų rinkinyje.

Susijusios nuorodos

Teisingumo ministerija

Bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai. Įvadas

Suomijos teismai skirstomi į bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius baudžiamąsias ir civilines bylas, administracinius teismus, vykdančius administracinių aktų taikymo teisminę priežiūrą, ir tam tikrus specialiuosius teismus.

Bendrosios kompetencijos teismai – tai bendrąją jurisdikciją turintys teismai. Kitaip tariant, jie nagrinėja teisinius ginčus, nepriklausančius jokių kitų teismų jurisdikcijai. Suomijos bendrosios kompetencijos teismai – tai:

• 20 apylinkės teismų (suom. käräjäoikeudet/tingsrätterna),
• 5 apeliaciniai teismai (suom. hovioikeudet/hovrätterna) ir
• Aukščiausiasis Teismas (suom. korkein oikeus/högsta domstolen).

Administraciniai teismai Suomijoje yra bendrieji administraciniai teismai (suom. hallinto-oikeudet/förvaltningsdomstolarna).

Bendrieji administraciniai teismai skirstomi į Vyriausiąjį administracinį teismą (suom. korkein hallinto-oikeus/högsta förvaltningsdomstolen) ir apygardos administracinius teismus. Suomijoje yra šeši apygardos administraciniai teismai: Helsinkio, Hemenlinos, Rytų Suomijos, Šiaurės Suomijos, Turku ir Vasos. Be to, Alandų salos turi atskirą administracinį teismą, vadinamą Alandų administraciniu teismu.

Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinės instancijos teismas administracinėse bylose.

Apylinkės teismai

Apylinkės teismai veikia kaip pirmosios instancijos teismai. Jie nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas ir tam tikras prašymu pradedamas bylas, pvz., dėl santuokos nutraukimo. Šiuo metu Suomijoje veikia 20 apylinkės teismų. Jie labai skiriasi savo dydžiu, tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal darbo krūvį. Kasmet apylinkės teismai išnagrinėja apie 500 000 bylų (80 000 baudžiamųjų bylų, 420 000 civilinių bylų ir 50 000 prašymu pradedamų bylų). Apylinkės teismai iš viso turi apie 1 900 darbuotojų.

Nuostatos ir reglamentai, kuriais reglamentuojama apylinkės teismų veikla ir administravimas, išdėstyti Teismų įstatyme (suom. tuomioistuinlaki/domstolslag, 673/2016), taip pat apylinkės teismų darbo tvarkos taisyklėse. Pagal įstatymą pagrindinis pirmosios instancijos teismo teisėjas yra ir atitinkamo teismo administracijos vadovas.

Apylinkės teismas taip pat turi kitų narių – tarėjų, kurie dalyvauja priimant sprendimus kitose, sunkesnių nusikaltimų bylose ir bylose, susijusiose su žemės teisėmis. Tarėjus skiria savivaldybių tarybos. Teisingumo ministerija tvirtina savivaldybių pasirenkamų tarėjų skaičių. Kompensacija tarėjams mokama iš valstybės lėšų.

Apylinkės teismuose taikoma procedūra

Apylinkės teisme civilinės bylos svarstomos dviem etapais: parengiamajame posėdyje ir pagrindiniame posėdyje. Parengiamasis posėdis pradedamas bylos šalims pateikiant rašytinius pareiškimus. Su neginčijamais reikalavimais susijusios bylos dažnai išsprendžiamos jau šiuo etapu. Žodinis pasirengimas vyksta parengiamajame posėdyje, dalyvaujant vienam teisėjui.

Jeigu šiuo etapu nepasiekiama susitarimo, byla perduodama svarstyti atskirame pagrindiniame posėdyje. Pagrindiniame posėdyje gali dalyvauti vienas arba trys teisėjai. Kai įmanoma, pagrindinis posėdis surengiamas iš karto po parengiamojo posėdžio.

Svarstant baudžiamąsias bylas, teismo sudėtis gali skirtis priklausomai nuo nusikalstamos veikos. Bylas dėl smulkių pažeidimų gali nagrinėti vienas teisėjas, o sunkesnių nusikaltimų bylas paprastai nagrinėja kolegija, kurią sudaro vienas teisėjas ir du tarėjai arba trys teisėjai.

Baudžiamajame procese vadovaujamasi tais pačiais principais, kaip ir nagrinėjant civilines bylas. Baudžiamoji byla taip pat gali būti pradedama nagrinėti parengiamajame posėdyje. Prieš pradedant pagrindinį posėdį teismas gali paprašyti kaltinamojo pareikšti savo požiūrį į bylą. Procesas vyksta žodine tvarka, sprendimas priimamas remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriuos bylos šalys pateikė teismui. Visi įrodymai priimami pagrindiniame posėdyje. Baudžiamosiose bylose, kai įmanoma, pagrindinis posėdis taip pat surengiamas iš karto po parengiamojo posėdžio. Pagrindinio posėdžio metu teismo sudėtis negali būti keičiama. Kai kurios baudžiamosios bylos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nerengiant pagrindinio posėdžio.

Jeigu teismas dėl nuosprendžio bendro sutarimo nepasiekia, skelbiamas balsavimas; kiekvienas kolegijos narys turi vieną balsą. Jeigu nagrinėjant civilinę bylą balsai pasiskirsto vienodai, tuomet lemiamas yra teisėjo balsas; baudžiamosiose bylose tokiu atveju priimamas švelnesnis nuosprendis.

Teismo sprendimą sudaro pats sprendimas ir motyvuojamoji dalis. Dažniausiai sprendimas paskelbiamas pagrindinio posėdžio pabaigoje. Tačiau didelės apimties arba kitais atžvilgiais sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimamas per dvi savaites nuo pagrindinio posėdžio. Tuo atveju šalys gali pasiimti rašytinį sprendimo variantą teismo kanceliarijoje.

Apeliaciniai teismai

Suomijoje yra penki apeliaciniai teismai: Helsinkio, Rytų Suomijos (Kuopijuje), Rovaniemio, Vasos ir Turku.

Kaip antrosios instancijos teismai, apeliaciniai teismai nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl apylinkės teismų sprendimų. Kai kuriais atvejais apeliaciniai teismai taip pat gali veikti kaip pirmosios instancijos teismai. Pavyzdžiui, jie nagrinėja bylas dėl tarnybinių pažeidimų, kuriuos padaro jų jurisdikcijai priklausančių administracinių teismų teisėjai ar aukšto rango valstybės tarnautojai.

Kiekvienas apeliacinis teismas taip pat privalo prižiūrėti savo jurisdikcijai priklausančių apylinkės teismų veikimą ir yra atsakingas už tam tikrus teismų administracijos klausimus, pvz., pareiškimo Teisėjų skyrimo tarybai dėl pareiškėjų užimti apylinkės teismo arba apeliacinio teismo teisėjo pareigas paskelbimą . Apeliacinis teismas pareiškimą turi paskelbti būdamas teisės aktuose nustatytos sudėties. Apeliacinio teismo pirmininkas yra atsakingas už teismo veiklą ir darbo produktyvumą.

Apeliacinis teismas skirstomas į skyrius. Skyrių sudaro skyriaus vadovas ir kiti teisėjai. Bylas paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apeliaciniuose teismuose taikoma procedūra

Tam tikrose baudžiamosiose ir civilinėse bylose apeliacinio skundo teikėjas privalo iš apeliacinio teismo gauti leidimą toliau svarstyti bylą. Nuostatos dėl leidimo toliau svarstyti bylą suteikimo įtvirtintos teisės aktuose. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba žodžiu pagrindiniame posėdyje.

Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiasis Teismas Suomijoje yra aukščiausio lygmens apeliacinis teismas. Jis skirstomas į skyrius, kurie turi kvorumą, kai dalyvauja penki nariai.

Kad byla būtų perduota nagrinėti Aukščiausiajam Teismui, atitinkama šalis privalo kreiptis dėl leidimo pateikti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. Aukščiausiasis Teismas peržiūri prašymą ir nusprendžia, ar atitinkamu atveju galima suteikti leidimą pateikti apeliacinį skundą. Sprendimą priima dviejų arba trijų narių kolegija. Leidimas pateikti apeliacinį skundą gali būti suteikiamas tik teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

Nuo 1980 m. Aukščiausiasis Teismas tapo precedentus nustatančia institucija. Faktiškai Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi sukuriama teisės norma, kurią privalo taikyti kiti teismai nagrinėdami panašias bylas. Jeigu apeliacinis teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas, leidimo pateikti apeliacinį skundą nereikia.

Aukščiausiojo Teismo veiklai vadovauja pirmininkas. Kiti Aukščiausiojo Teismo nariai vadinami teisėjais. Bylos medžiagą gali pristatyti generalinis sekretorius, patarėjas-referentas, vyresnysis teismo sekretorius arba teismo sekretorius.

Aukščiausiasis Teismas yra atsakingas ne tik už teismo proceso reikalų svarstymą, bet ir už bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimą į terminuotas pareigas, kurios einamos ilgiau negu metus. Aukščiausiasis Teismas taip pat teikia pareiškimus dėl Respublikos prezidentui tvirtinti teikiamų teisės aktų projektų ar malonės prašymų.

Aukščiausiojo Teismo procesas dažniausia yra rašytinis, bet prireikus gali būti surengiamas ir žodinis bylos nagrinėjimas.

Bendrieji administraciniai teismai

Administraciniai teismai

Suomijos Konstitucijoje reikalaujama, kad vykdant visą viešąją veiklą būtų griežtai laikomasi teisės aktų. Asmuo arba įmonė, manantys, kad su jais susijusiu klausimu priimtas valstybės ar vietos valdžios institucijos sprendimas yra neteisėtas, paprastai turi teisę tą sprendimą apskųsti.

Priimdama sprendimą, valdžios institucija turi suteikti informaciją, kaip ir kur sprendimą apskųsti. Daugeliu atvejų pirmiausia galima prašyti, kad atitinkama administracinė institucija sprendimą ištaisytų, o paskui nepatenkinta šalis gali pateikti apeliacinį skundą administraciniam teismui. Administracinių teismų apylinkės suskirstytos pagal Suomijos regionus, tad viena apylinkė apima vieną arba kelis regionus.

Gavęs apeliacinį skundą, administracinis teismas patikrina valdžios institucijos sprendimo teisėtumą. Jeigu apeliacinio skundo teikėjas nepatenkintas administracinio teismo sprendimu, daugeliu atvejų įmanoma sprendimą dar kartą apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui arba bent jau kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis suteiktų leidimą pateikti apeliacinį skundą.

Nuostatos dėl administracinių teismų išdėstytos Administracinių teismų įstatyme (suom. hallinto-oikeuslaki/lag om förvaltningsdomstolarna, 430/1999), Vyriausybės nutarime dėl administracinių teismų jurisdikcijų (suom. valtioneuvoston asetus hallinto-oikeuksien tuomiopiireistä/statsrådets förordning om förvaltningsdomstolarnas domkretsar, 865/2016) ir įvairiose darbo tvarkos taisyklėse. Administraciniams teismams taikomos procesinės nuostatos išdėstytos Administracinio teismo proceso įstatyme (suom. hallintolainkäyttölaki/förvaltningsprocesslag, 586/1996).

Kasmet administraciniams teismams pateikiama apie 20 000 apeliacinių skundų. Daugeliu šių atvejų teikiami apeliaciniai skundai, tačiau administraciniai teismai taip pat nagrinėja administracinius ginčus ir perduotas bylas. Registro klasifikacija apima beveik 300 skirtingų bylų kategorijų, o tai rodo didelę administracinių teismų nagrinėjamų bylų įvairovę. Administraciniai teismai yra bendrieji apygardos teismai ir paprastai nagrinėja administracinės teisenos bylas. Tačiau kai kuriuos klausimus centralizuotai nagrinėja tam tikri administraciniai teismai:

• Helsinkio administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti pridėtinės vertės mokesčio ir muitų mokesčių bylas;
• Vasos administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti leidimų ir prievartos priemonių bylas pagal Vandens įstatymą ir Aplinkos apsaugos įstatymą;
• Hemenlinos administracinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus, susijusius su žemės ūkio subsidijomis, parama kaimo plėtrai ir struktūrine parama žemės ūkiui;
• Šiaurės Suomijos administracinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus bylose, susijusiose su subsidijomis elnininkystei ir pragyvenimui gamtoje, taip pat apeliacinius skundus tam tikrais klausimais, kurie sprendžiami pagal Skoltų įstatymą (suom. kolttalaki/skoltlag, 253/1995).

Administracinio teismo nariai yra vyriausiasis teisėjas ir administracinio teismo teisėjai. Vyriausiasis teisėjas administruoja teismo darbą ir yra atsakingas už teismo darbo produktyvumą. Administracinis teismas pagal jo darbą gali būti skirstomas į skyrius. Skyriui vadovauja teisinį išsilavinimą turintis teisėjas, kuris skiriamas skyriaus vadovu. Administracinių teismų personalą sudaro ne tik administracinio teismo teisėjai, bet ir referentai bei biuro darbuotojai. Administracinių teismų darbuotojų iš viso yra apie 550.

Administracinių teismų sudėtis priimant sprendimus

Administraciniai teismai yra kolegialūs teismai, kurie paprastai turi kvorumą, kai dalyvauja trys nariai. Administracinio teismo nariai yra vyriausiasis teisėjas ir administracinio teismo teisėjai. Svarstant ir sprendžiant tam tikras bylas, pvz., susijusias su psichine sveikata arba vaiko globos nustatymu, taip pat dalyvauja ne visą darbo dieną dirbantis narys ekspertas. Bylas pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ir Vandens įstatymą nagrinėja kolegija, sudaryta iš teisinį išsilavinimą turinčių narių, taip pat gamtos mokslų arba inžinerijos ekspertų. Įprasta teismo sudėtis priimant sprendimus tokiose bylose – keturi nariai.

Tam tikrus paprastus apeliacinius skundus administraciniai teismai gali nagrinėti ir priimti dėl jų nutartį mažesne sudėtimi, jeigu taip nekeliamas pavojus šalių teisinei apsaugai.

Tam tikri teisės aktuose nurodyti apeliaciniai skundai gali būti nagrinėjami dalyvaujant dviem nariams, jeigu klausimas yra aiškus ir nereikalauja naujo teisės išaiškinimo. Tai yra tam tikri apeliaciniai skundai, susiję su pajamų, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių mokesčiais ir statybos leidimais. Jeigu dviejų narių kolegija nesutaria dėl sprendimo, bylą turi spręsti įprasta trijų narių kolegija. Vienas narys gali priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl apeliacinių skundų, susijusių su baudomis už neleistiną transporto priemonės statymą, mokesčiais už transporto priemonių nuvilkimą, vairuotojo pažymėjimais ir viešojo transporto baudomis. Vienas narys taip pat gali priimti sprendimus dėl visų laikinųjų išieškojimo draudimų ir uždrausti arba sustabdyti mokesčių ar mokėjimų išieškojimą.

Administraciniuose teismuose taikoma procedūra

Administraciniuose teismuose byla dažniausiai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau pastaraisiais metais padažnėjo žodinių bylos nagrinėjimų ir teisminių apžiūrų. Žodinių bylos nagrinėjimų ypač padaugėjo bylose, susijusiose su vaikų apsauga arba užsienio piliečiais.

Paprastai apeliacinio skundo teikėjas arba pareiškėjas privalo pristatyti savo reikalavimus ir nurodyti jų motyvus. Tačiau administracinis teismas privalo ex officio užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą. Pagal Administracinio teismo proceso įstatymą administracinis teismas turi peržiūrėti bylą tiek, kiek būtina vadovaujantis proceso nešališkumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į bylos pobūdį.

Administraciniai teismai siekia išnagrinėti bylas tokia tvarka, kokia jas gauna. Tačiau tam tikros bylos nagrinėjamos skubiai. Kai byla užregistruojama nagrinėti administraciniame teisme, referentas parengia bylą. Administracinių teismų referentai yra teisėjų padėjėjai ir notarai, kartais taip pat administraciniai teisėjai. Referentas privalo gauti visus reikalaujamus pareiškimus ar ataskaitas iš atitinkamų valdžios institucijų, taip pat išklausyti šalis.

Kai byla užregistruojama, išnagrinėjamos proceso sąlygos ir apeliacinių skundų atvejais iš valdžios institucijos, atsakingos už apskųstą sprendimą, gaunamas pareiškimas ir visi susiję informaciniai dokumentai. Paskui išklausomos visos kitos šalys ir apeliacinio skundo teikėjas.

Referentas parengia nagrinėjamos bylos sprendimo projektą. Teisėjai susipažįsta su dokumentais ir sprendimo projektu, o tada byla išsprendžiama administracinio teismo posėdyje.

Administracinis teismas atsižvelgia į visas byloje iškilusias aplinkybes ir nusprendžia, kurios aplinkybės yra svarbios sprendimui priimti. Jeigu priimant sprendimą dalyvaujantys nariai nepasiekia bendro sutarimo, skelbiamas balsavimas. Referentas turi teisę byloje pareikšti atskirąją nuomonę. Pasibaigus posėdžiui, motyvuojamoji dalis dar gali būti keičiama, o kai ji pasirašoma, sprendimas įteikiamas šalims.

Vyriausiasis administracinis teismas

Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinės instancijos teismas administracinėse bylose ir turi didžiausius teisminius įgaliojimus teismo procese.

Dauguma Vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategorijų yra apeliaciniai skundai, kuriais apskundžiami kitų administracinių teismų sprendimai. Kai kuriais atvejais apeliacinio skundo teikėjas pirmiausia turi kreiptis dėl leidimo pateikti apeliacinį skundą Vyriausiajam administraciniam teismui.

Suomijoje taip pat galima apskųsti vyriausybės arba ministerijos, t. y. aukščiausius vykdomosios valdžios įgaliojimus turinčių institucijų, priimtus sprendimus.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat gali skelbti pareiškimus ir teikti pasiūlymus teisėkūros klausimais. Be to, savo kompetencijos srityje jis vykdo teismo proceso priežiūrą. Jo pareiga yra užtikrinti, kad administracinių teismų sistema veiktų vienodai ir efektyviai. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra atsakingas už administracinių teismų teisėjų skyrimą į terminuotas pareigas, kurios einamos ilgiau negu metus.

Vyriausiojo administracinio teismo veiklai vadovauja pirmininkas. Kiti Vyriausiojo administracinio teismo nariai vadinami teisėjais. Teisėjų yra apie 20. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas turi apie 50 referentų ir atitinkamą skaičių kitų darbuotojų. Vyriausiasis administracinis teismas skirstomas į skyrius. Biuro darbuotojams vadovauja generalinis sekretorius.

Kasmet Vyriausiajam administraciniam teismui pateikiama apie 6 000 apeliacinių skundų. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas paprastai sprendžia penkių teisėjų kolegija. Kai sprendžiamas atsisakymo leisti pateikti apeliacinį skundą klausimas, kolegiją gali sudaryti trys teisėjai. Vandens įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytais atvejais, taip pat su tam tikromis intelektinės nuosavybės teisėmis, pvz., patentais, susijusiais atvejais kolegiją sudaro teisinį išsilavinimą turintys nariai ir du ne visą darbo dieną dirbantys nariai ekspertai. Nariai ekspertai turi nepriklausomo teisėjo statusą. Vyriausiajame administraciniame teisme byla dažniausiai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; žodinių bylos nagrinėjimų ir teisminių apžiūrų kiekvienais metais surengiama mažiau negu 10.

Teisinių duomenų bazės ir interneto svetainės

Duomenų bazės pavadinimas

„Finlex“ svetainė

Suomijos teisminių institucijų svetainė

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, prieiga yra nemokama.

Interneto svetainėje „Oikeus.fi“ pateikiama informacija apie Suomijos teismų sistemą. Tai centralizuota interneto paslauga ieškantiems informacijos apie teismus, prokurorus, antstolius, teisinės informacijos biurus ir kitas su Suomijos teismų sistemos administravimu susijusias viešąsias įstaigas.

Šioje duomenų bazėje, pavyzdžiui, skelbiama naujausia apeliacinių teismų ir administracinių teismų praktika. Išsamesnės duomenų bazės, kuriose pateikiami duomenys apie Aukščiausiąjį Teismą, apeliacinius, administracinius ir specialiuosius teismus, yra prieinamos naudojantis nemokama Finlex paslauga, kurią teikia Suomijos teisingumo ministerija.

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas. Jie yra trijų pakopų:

• apylinkių teismai (tingsrätt)
• apeliaciniai teismai (hovrätt)
• Aukščiausiasis Teismas (Högsta domstolen)

Bendrieji administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas. Jie yra trijų pakopų:

• administraciniai teismai (förvaltningsrätt);
• apeliaciniai administraciniai teismai (kammarrätt); ir
• Aukščiausiasis administracinis teismas (Högsta förvaltningsdomstolen).

Taip pat yra keletas specialių ir specialiosios jurisdikcijos teismų, kurie nagrinėja tam tikrų rūšių bylas ir klausimus, kaip antai Darbo teismas (Arbetsdomstolen) ir Rinkos teismas (Marknadsdomstolen).

Toliau aprašoma įvairių Anglijos ir Velso teismų struktūra. Daugiau informacijos galima rasti Jos Didenybės teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos, kuri administruoja visus teismus, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, ir teikia jiems pagalbą, interneto svetainėje.

Aukščiausiasis Teismas

2009 m. spalio 1 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas perėmė Lordų Rūmų Apeliacijų komiteto jurisdikciją. Jis taip pat perėmė deleguotąsias Slaptosios tarybos Teisminio komiteto (aukščiausios apeliacinės instancijos keliose nepriklausomose Sandraugos šalyse, JK užjūrio teritorijose ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausiniuose) funkcijas.

Aukščiausiasis Teismas yra galutinė Jungtinės Karalystės apeliacinė instancija tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose, tačiau jeigu baudžiamoji byla išnagrinėta Škotijos teisme, apeliacijos Aukščiausiajam Teismui pateikti negalima. Leidimas perduoti bylą Aukščiausiajam Teismui paprastai suteikiamas tik jeigu nagrinėjami visuomenei svarbūs teisės klausimai.

Apeliacinis teismas

Apeliacinį teismą sudaro Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriai; jis paprastai posėdžiauja Londone.

Baudžiamųjų bylų skyrius, kuriam pirmininkauja lordas vyriausiasis teisėjas, nagrinėja Karūnos teismo nuteistų asmenų apeliacinius skundus dėl nuosprendžio ar bausmės. Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius turi teisę panaikinti arba palikti galioti nuosprendį, nurodyti bylą išnagrinėti iš naujo, o apeliacinių skundų dėl bausmių atveju – pakeisti bausmę (bet negali jos sugriežtinti). Tačiau, kai bylą Apeliaciniam teismui perduoda generalinis prokuroras, teismas turi teisę sugriežtinti bausmę, jei jis mano, kad ji pernelyg švelni.

Teismas turi platesnę jurisdikciją nagrinėti ad hoc apeliacinius skundus, pavyzdžiui, apeliacinius skundus dėl pranešimų teikimo arba galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais apribojimo, apeliacinius skundus dėl prokuratūrai nepalankių sprendimų ir įvairius apeliacinius skundus pagal 2002 m. Pajamų iš nusikaltimų įstatymą. Be to, teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl karo lauko teismo sprendimų.

Trys Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai paprastai posėdžiauja kartu, tačiau tik vienas sprendimas (daugumos nuomonė) skelbiamas teismo sprendimu.

Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriui pirmininkauja Apeliacinio teismo pirmininkas. Teismas daugiausia nagrinėja apeliacinius skundus dėl Aukštojo teismo (įskaitant Lordo kanclerio skyrių, Karalienės suolo skyrių ir Šeimos teisės skyrių), taip pat visos Anglijos ir Velso grafysčių teismų ir kai kurių specialiosios jurisdikcijos teismų sprendimų. Trys lordai teisėjai paprastai posėdžiauja kartu ir sudaro kolegiją. Priimdami sprendimą, teisėjai gali priimti bet kokią nutartį, kuri, jų manymu, turėjo būti priimta teisme, iš kurio byla buvo perduota jiems. Kartais nurodoma bylą išnagrinėti iš naujo.

Liudytojai į Apeliacinio teismo posėdžius kviečiami retai. Sprendimai paprastai grindžiami dokumentais ir išrašais iš ankstesnių posėdžių protokolų, taip pat šalis atstovaujančių advokatų argumentais.

Aukštasis teismas

Aukštasis teismas įsikūręs Londone, nors bylos gali būti nagrinėjamos ir kitose Anglijos ir Velso vietovėse. Aukštasis teismas gali nagrinėti praktiškai bet kokį civilinį skundą, tačiau dažniausiai jis nagrinėja didesnės apimties ir sudėtingesnes bylas. Teismą sudaro trys skyriai:

• Karalienės suolo skyrius yra didžiausias iš trijų skyrių. Jis nagrinėja įvairius civilinės teisės klausimus. Tai gali būti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kai žala atsiranda dėl sutarties pažeidimo, delikto ar šmeižto, taip pat komerciniai ginčai, technologijų, statybų ir admiraliteto bylos (civiliniai ieškiniai, susiję su laivais, pavyzdžiui, laivų susidūrimu, žala kroviniui ir laivo ar turto išgelbėjimu).
• Kanclerio skyrius yra kompetentingas visų pirma nekilnojamojo turto klausimais, įskaitant mirusių asmenų turto administravimą, testamentų išaiškinimą, patentus ir intelektinę nuosavybę, bankrotą ir ginčus dėl bendrovių ir bendrijų.
• Šeimos teisės skyrius nagrinėja daugelį sudėtingesnių bylų dėl santuokos nutraukimo ir susijusių finansinių bei santuokinių klausimų. Jis nagrinėja vaikų rūpybos bylas (ypač dėl globos, įvaikinimo, vaiko pagrobimo), bylas dėl Globos teismo jurisdikcijai priklausančių asmenų, taip pat bylas dėl vaikų, patenkančių į teismo jurisdikciją, medicininio gydymo.

Administracinis teismas

Administracinis teismas atlieka įvairų darbą, įgyvendindamas administracinės teisės jurisdikciją Anglijoje ir Velse, taip pat – priežiūros jurisdikciją žemesniųjų teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų atžvilgiu.

Priežiūros jurisdikcija, iš esmės įgyvendinama taikant teisminės priežiūros procedūrą, aprėpia asmenis ar įstaigas, vykdančias viešosios teisės funkcijas. Tokios teisminės priežiūros tikslas – užtikrinti, kad šios institucijos arba asmenys sprendimus priimtų tinkamai ir teisėtai ir neviršytų parlamento jiems suteiktų įgaliojimų.

Kiti Administracinio teismo nagrinėjami klausimai – tai įvairūs teisės aktais numatyti apeliaciniai skundai ir pareiškimai:

• tam tikrais teisės aktais suteikta teisė apskųsti ministrų, vietos valdžios institucijų ir specialiosios jurisdikcijos teismų sprendimus;
• prašymai, pateikti remiantis 2002 m. aktu dėl pilietybės, imigracijos ir prieglobsčio;
• skundai dėl tam tikrų magistratų ir Karūnos teismo sprendimų;
• pareiškimai dėl habeas corpus;
• pareiškimai dėl nepagarbos teismui nustatymo;
• pareiškimai dėl piktnaudžiavimo ieškovo procesinėmis teisėmis;
• pareiškimai pagal 1988 m. aktą dėl koronerių;
• įvairūs pareiškimai, pateikti remiantis aktais dėl terorizmo prevencijos, nusikalstamu būdu įgytų pajamų, prekybos narkotikais ir baudžiamojo teisingumo.

2009 m. Administracinio teismo regioniniai padaliniai atidaryti Birmingeme, Kardife, Lydse ir Mančesteryje, taip suteikiant galimybių ieškovams (pareiškėjams) teikti tam tikrus pareiškimus arčiau regiono, su kuriuo jie artimiausiai susiję. 2012 m. lapkričio mėn. dar vienas regioninis padalinys atidarytas Bristolyje.

Aukštojo teismo kolegijos

Kai kuriuos apeliacinius skundus dėl žemesniųjų teismų sprendimų nagrinėja Aukštojo teismo kolegijos (t. y. teismai, kuriuos sudaro bent du teisėjai).

Apeliaciniai skundai dėl grafysčių teismų sprendimų, priklausančių Kanclerio skyriaus ir Karalienės suolo skyriaus jurisdikcijoms, nagrinėjami atitinkamose kolegijose.

Karalienės suolo skyriaus kolegijos nagrinėja, be kita ko, apeliacinius skundus dėl teisės klausimų, susijusių su magistratų teismų ir Karūnos teismo sprendimais (išskyrus teisminio nagrinėjimo pagal kaltinamąją išvadą Karūnos teisme atvejus).

Šeimos teisės skyriaus kolegija nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų šeimos teisės klausimais, kuriuos priima magistratų teismai.

Grafysčių teismai

Grafysčių teismai nagrinėja daugumą civilinių bylų Anglijoje ir Velse. Paprastai tariant, nelabai sudėtingos bylos nagrinėjamos grafysčių teismuose, o sudėtingesnės patenka į Aukštąjį teismą. Nemenka dalis grafysčių teismų nagrinėjamų bylų susijusios su skolų išieškojimu. Vis dėlto grafysčių teismuose nagrinėjami ir ieškiniai dėl turto susigrąžinimo (pvz., kai laiku negrąžinama hipotekos paskola), asmens sužalojimo ar nerūpestingumo, taip pat bankroto bylos.  Kai kurie grafysčių teismai taip pat veikia kaip Aukštojo teismo apylinkių kanceliarijos, kuriose gali būti tvarkomos Aukštojo teismo bylos. Be to, kai kurie iš jų turi specialią jurisdikciją nagrinėti ne tokius sudėtingus klausimus, kuriuos kitu atveju nagrinėtų Aukštasis teismas.

Ieškiniai dėl skolų išieškojimo arba nuostolių atlyginimo, neviršijantys 5 000 GBP, paprastai nagrinėjami pagal specialiąją ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Šia procedūra siekiama nebrangiai ir neoficialiai išspręsti ginčą be advokato. Tokiais atvejais teisėjas gali atlikti tyrėjo vaidmenį ir padėti ieškovui bei atsakovui išdėstyti savo argumentus. Be to, ieškinių dėl nedidelių sumų atvejais grafysčių teismai siūlo tarpininkavimo paslaugas, nors kitų ginčų atveju galima pasinaudoti išorės tarpininkavimo paslaugomis.

Grafysčių teismai taip pat nagrinėja šeimos teisinių santykių bylas, kaip antai santuokos nutraukimo bylas, vaikų gyvenamosios vietos, rūpybos, įvaikinimo ir kt. klausimus. Kai kurios šeimos teisinių santykių bylos sudėtingos, todėl jas gali nagrinėti Aukštasis teismas. Centriniame Londone šeimos teisinių santykių bylos tvarkomos Šeimos teisės skyriaus pagrindinėje kanceliarijoje, o ne vietiniuose grafysčių teismuose. Tarpininkavimą šeimos teisės klausimais teikia Vaikų ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnyba (CAFCASS).

Karūnos teismas (Crown Court)

Karūnos teismas yra nacionalinis teismas, kuris posėdžiauja įvairiuose Anglijos ir Velso centruose. Jame nagrinėjamos visos sunkios baudžiamosios bylos, patekusios iš magistratų teismų. Teisme bylas nagrinėja teisėjas ir 12 prisiekusiųjų visuomenės narių.

Kartais prisiekusieji taip pat reikalingi civilinėse bylose (pvz., dėl šmeižto ir ieškinių prieš policiją už piktavališką baudžiamąjį persekiojimą), nors tokie atvejai reti. Kai taip atsitinka, posėdžiaujama Aukštajame teisme arba grafystės teisme. Karūnos teismas taip pat yra apeliacinė instancija bylose, kurios nagrinėjamos magistratų teismuose.

Magistratų teismai

Magistratų teismų darbo sritis – baudžiamosios bylos, šiuose teismuose nagrinėjama daugelis baudžiamųjų nusikaltimų. Sunkesni nusikaltimai perduodami nagrinėti Karūnos teismui. Magistratų teismuose taip pat nagrinėjamos kai kurios civilinės bylos, įskaitant šeimos teisės klausimus, tam tikrų rūšių skolų, pvz., savivaldybės mokesčio, išieškojimą, licencijavimo klausimus (pavyzdžiui, dėl prekybos alkoholiu licencijų), licencijų sąlygų arba teismo nutarčių pažeidimus ir lažybų bei lošimų klausimus.

Dažniausiai magistratų teismuose bylas nagrinėja teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai (taip pat vadinami taikos teisėjais). Taikos teisėjai neturi teisinio pasirengimo. Paprastai jie posėdžiauja trise, teisės klausimais konsultuojami teisininko kvalifikaciją turinčių tarnautojų. Sudėtingesni teisiniai klausimai, patekę į magistratų teismus, nagrinėjami profesionalių teisėjų, kurie vadinami apylinkių teisėjais (magistratų teismai) ir dirba visą darbo dieną. Apylinkių teisėjų pavaduotojai (magistratų teismai) dirba ne visą darbo dieną.

Magistratų teismai turi įgaliojimus bausti baudomis ir įkalinti (ribotam laikui) asmenis, nuteistus už nusikaltimą, taigi kai kurios bylos perduodamos Karūnos teismui bausmei nustatyti.

Kai kurie magistratų teismai yra jaunimo bylų teismai arba šeimos bylų teismai. Juos sudaro specialiai parengti teisėjai ir jie atitinkamai nagrinėja kaltinimus vaikams ir jaunimui ir prašymus, susijusius su vaikais ir jaunimu arba šeimos bylomis.

Susijusios nuorodos

Jos Didenybės teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnyba

Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Įvairių teismų Šiaurės Airijoje darbas organizuojamas taip:

Aukščiausiasis Teismas

2009 m. naujasis Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas perėmė  Lordų rūmų Apeliacijų komiteto jurisdikciją. Jis taip pat perėmė deleguotąsias Slaptosios tarybos Teisminio komiteto (aukščiausios apeliacinės instancijos keliose nepriklausomose Sandraugos šalyse, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijose ir Didžiosios Britanijos Karūnai priklausančiose teritorijose) funkcijas.

Aukščiausiasis Teismas yra paskutinė Jungtinės Karalystės apeliacinė instancija ir baudžiamosiose, ir civilinėse bylose, tačiau baudžiamąsias bylas nagrinėjant Škotijoje apeliacijos pateikti Aukščiausiajam Teismui negalima. Leidimas perduoti tokias bylas Aukščiausiajam Teismui paprastai suteikiamas tik tada, jeigu nagrinėjami visuomeninės svarbos teisės klausimai.

Apeliacinis teismas

Šiaurės Airijos apeliacinis teismas įsikūręs Karališkuosiuose teisingumo teismuose Belfaste. Jis nagrinėja apeliacinius skundus dėl Karūnos teisme nagrinėtų baudžiamųjų bylų ir apeliacinius skundus dėl Aukštajame teisme nagrinėtų civilinių bylų.

Aukštasis teismas

Aukštasis teismas, įsikūręs Belfaste, nagrinėja civilines bylas, apeliacinius skundus baudžiamosiose bylose, jis taip pat gali peržiūrėti individualių asmenų ir organizacijų veiksmus, kad įsitikintų jų veiksmų teisėtumu ir teisingumu. Paprastai Aukštasis teismas nagrinėja bylas, kurių ieškinio vertė viršija 30 000 GBP. Tam tikromis aplinkybėmis byla, kurios ieškinio vertė viršija 30 000 GBP, gali būti perduota iš Aukštojo teismo grafystės teismui; analogiškai, byla, kurios ieškinio vertė yra mažesnė nei 30 000 GBP, gali būti perduota iš grafystės teismo Aukštajam teismui.

Aukštąjį teismą sudaro šie trys skyriai:

• Šeimos teisės skyrius. Šeimos teisės skyrius nagrinėja sudėtingas užginčytas bylas dėl santuokos nutraukimo, globos, įvaikinimo, smurto šeimoje ir kt. Jis taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl magistratų teismuose ir grafysčių teismuose nagrinėtų su santuoka susijusių bylų, psichiškai nesveikų asmenų atvejus ir nesudėtingas bylas dėl testamento.
• Karalienės suolo skyrius. Karalienės suolo skyrius nagrinėja didelius ir (arba) sudėtingus ieškinius dėl kompensacijos. Jis taip pat nagrinėja tam tikrus apeliacinius skundus dėl magistratų teismuose arba Karūnos teisme nagrinėtų bylų. Jis taip pat peržiūri organizacijų veiksmus, kad įvertintų jų teisėtumą, ir nagrinėja ieškinius dėl šmeižto ir įžeidimo.
• Kanclerio skyrius. Kanclerio skyrius nagrinėja bylas, susijusias su patika, užginčytais testamentais, įmonių likvidavimu, bankrotu, hipoteka, labdara, užginčytomis pajamomis (paprastai dėl pajamų mokesčio) ir kt.

Karūnos teismas

Karūnos teismas nagrinėja šias bylas:

• sunkesnius nusikaltimus, kuriuos nagrinėja teisėjai ir, daugeliu atveju, prisiekusieji;
• magistratų teisme priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, Karūnos teismui perduotus, kad šis priimtų sprendimą dėl bausmės.

Karūnos teismuose skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės ir didesnės baudos negu magistratų teismuose.

Grafystės teismas

Grafysčių teismai nagrinėja civilines bylas, juose posėdžiauja teisėjas arba apygardos teisėjas. Grafystės teismas paprastai nagrinėja bylas, kurių ieškinių vertė nesiekia 30 000 GBP (arba 45 000 GBP turtinėse bylose). Didesnės vertės bylos nagrinėjamos Aukštajame teisme (žr. toliau). Visi ieškiniai – nepriklausomai nuo jų vertės – dėl reglamentuotų kredito sutarčių turi būti pradedami nagrinėti grafystės teisme.

Grafystės teismo nagrinėjamų bylų pavyzdžiai.

Grafysčių teismai gali nagrinėti įvairias bylas, tačiau dažniausiai nagrinėjamos šios:

• savininko ir nuomininko ginčai, pavyzdžiui, valdymas (iškeldinimas), skolos už nuomą, remontas;
• vartotojų ginčai, pavyzdžiui, nekokybiškos prekės arba paslaugos;
• ieškiniai dėl asmens sužalojimo (sužalojimas dėl nerūpestingumo), pavyzdžiui, eismo įvykiai, kritimas į kelio dangoje esančias duobes, nelaimingi atsitikimai darbe;
• neužginčytos bylos dėl santuokos nutraukimo, tačiau jos nagrinėjamos tik dalyje grafysčių teismų;
• bylos dėl rasinės ir lytinės diskriminacijos;
• problemos dėl skolų, pavyzdžiui, apmokėjimo siekiantis kreditorius;
• darbo problemos, pavyzdžiui, neišmokėtas darbo užmokestis arba atlyginimas, arba mokėtina išeitinė kompensacija;
• apeliacinius skundus dėl magistratų teismo sprendimų nagrinėja teisėjas (ir mažiausiai du neprofesionalūs teisėjai, kai atsakovas yra jaunas asmuo).

Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Grafystės teismas taip pat nagrinėja ieškinius dėl nedidelių sumų. Paprastai ieškiniuose dėl nedidelių sumų reikalavimo vertė neviršija 3 000 GBP.

Magistratų teismai

Magistratų teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas ir kai kurias civilines bylas. Bylas nagrinėja apygardos teisėjas (magistratų teismas).

Magistratų teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos

Magistratų teismai nagrinėja nusikaltimus, kai atsakovas neturi teisės prašyti, kad sprendimą priimtų prisiekusieji. Šie nusikaltimai vadinami nusižengimais. Už nusižengimus didžiausia skirtina bausmė yra laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir (arba) bauda iki 5 000 GBP.

Magistratų teismai taip pat nagrinėja nusikaltimus, kai atsakovas gali pasirinkti, kad sprendimą priimtų prisiekusieji, tačiau nusprendžia, kad jo bylą nagrinės magistratų teismas. Jeigu atsakovas pasirenka, kad sprendimą priimtų prisiekusieji, byla perduodama Karūnos teismui.

Jaunimo teismas

Jaunimo teismas nagrinėja nusikaltimą padariusių jaunų 10–17 metų amžiaus asmenų bylas. Jaunimo teismas yra magistratų teismo dalis, bylas nagrinėja apygardos teisėjas (magistratų teismas) ir kiti du specialiai parengti neprofesionalūs teisėjai. Jeigu jaunas asmuo kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu, už kurį suaugusiam asmeniui būtų skiriama ne mažiau kaip 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jaunimo teismas bylą gali perduoti nagrinėti Karūnos teismui.

Magistratų teisme nagrinėjamos civilinės bylos

Magistratų teismai nagrinėja tam tikras civilines bylas, susijusias su:

• kai kuriomis civilinio pobūdžio skolomis, pavyzdžiui, nesumokėtu pajamų mokesčiu, nacionalinio draudimo įmokomis, nesumokėtu PVM, tarifais;
• licencijomis, pavyzdžiui, licencijų barams ir klubams suteikimu, atnaujinimu arba panaikinimu;
• kai kuriomis su santuoka susijusiomis problemomis, pavyzdžiui, išlaikymu ir sutuoktinio iškraustymu iš sutuoktinių namų;
• vaikų gerove, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijos nurodymais dėl rūpybos arba priežiūros, įsivaikinimo procedūromis ir nurodymais dėl gyvenamosios vietos.

Koronerio teismai

Tiria netikėtų, smurtinių arba nenatūralių mirčių aplinkybes.

Susijusios nuorodos

Šiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnyba

Škotijos teismų tarnyba (angl. SCS), nepriklausoma institucija, kuriai vadovauja lordas pirmininkas, vyriausiasis Škotijos teisėjas, administruoja Sesijų teismą, Aukščiausiąjį baudžiamąjį teismą, apygardos teismus ir taikos teisingumo teismus.

Škotijos aukščiausieji teismai

Škotijoje tai yra Sesijų teismas ir Aukštasis baudžiamasis teismas.

Sesijų teismas

Sesijų teismas yra įsikūręs Parlamento rūmuose Edinburge ir tai yra aukščiausias civilinių bylų teismas Škotijoje. Jis nagrinėja apeliacinius skundus ir veikia kaip civilinių bylų teismas, nagrinėjantis ginčus, įskaitant bylas, susijusias su skolų išieškojimu, žalos atlyginimu, šeimos santykiais ir prekyba.

Aukščiausiasis baudžiamasis teismas

Aukščiausiasis baudžiamasis teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl baudžiamųjų bylų ir dėl sunkių nusikaltimų iškeltas baudžiamąsias bylas. Teismo posėdžiuose bylas nagrinėja teisėjas ir prisiekusieji.

Apeliacinės bylos nagrinėjamos Edinburge.  Kitos bylos nagrinėjamos nuolatinėse teismo būstinėse Edinburge, Glazge ir Aberdyne, tačiau teismo posėdžiai taip pat vyksta miestuose ir miesteliuose visoje Škotijos teritorijoje.

Apygardos teismai

Teisiškai Škotija suskirstyta į šešis regionus, vadinamus apygardomis (angl. sheriffdoms). Kiekviena apygarda turi vyriausiąjį apygardos teisėją (angl. sheriff principal), kuris ne tik nagrinėja apeliacinius skundus civilinėse bylose, bet ir yra atsakingas už tai, kad visi apygardos teismai dirbtų veiksmingai

Šiose apygardose iš viso yra 39 skirtingo dydžio ir sandaros apygardų teismai, tačiau jie visi atlieka tas pačias funkcijas.

Bylas nagrinėja teisėjas, vadinamas apygardos teisėju. Apygardų teismų darbus galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: civilinių bylų nagrinėjimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas ir įgaliotinių darbas. Šiuos darbus administruoja vietos apygardos teisėjo sekretoriai ir šių teismų darbuotojai.

Apygardos teisėjai, nagrinėjantys bylas supaprastinto proceso tvarka (angl. summary sheriffs), turi įgaliojimus vykdyti kai kurias apygardos teisėjų funkcijas tiek baudžiamojo, tiek civilinio procesų metu.

Be to, Edinburge įkurtas naujas teismas, nagrinėjantis bylas dėl asmens sveikatai padarytos žalos (angl. Sheriff Personal Injury Court) ir veikiantis visoje Škotijoje.

Apygardos civilinių bylų apeliacinio teismo kolegija, sudaryta iš vieno ar trijų teisėjų, gali nagrinėti apeliacinius skundus dėl apygardos teismų nagrinėtų civilinių bylų.

Apygardos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl apygardos teisėjų ir taikos teisėjų sprendimų, priimtų supaprastinta tvarka baudžiamosiose bylose.  Jis taip pat nagrinėja visus apeliacinius skundus dėl apygardos teisėjų ir taikos teisėjų sprendimų dėl lygtinio paleidimo.

Civilinės bylos

Dauguma civilinių bylų yra susijusios su asmenų ar organizacijų ginčais. Apygardos teismai nagrinėja trijų rūšių ieškinius:

• bendrąja tvarka nagrinėjamus ieškinius, daugiausia reiškiamus bylose, susijusiose su skyrybomis, vaikais, turto ginčais, ir ieškinius dėl skolos grąžinimo ar nuostolių atlyginimo, kurių vertė viršija £5 000.  Apygardos teismui galima pateikti ieškinius, kurių vertė ne didesnė kaip £100 000, išskyrus šeimos bylas (nebent reikalaujama tik priimti nutartį dėl alimentų priteisimo).
• Supaprastinta tvarka vykdomas procesas, taikomas daugiausia sprendžiant ginčus dėl įsiskolinimų už socialinio būsto nuomą ir asmens sveikatai padarytos žalos, jei piniginė jos išraiška neviršija £5 000.
• Paprasta procedūra, taikoma ieškiniams, kurių piniginė vertė yra ne didesnė kaip £5 000 ir kuriais reikalaujama sumokėti už kilnojamąjį turtą, jį pristatyti ar grąžinti arba priimti nutartį, kad kažkas ką nors konkrečiai atliktų.

Be to, apygardų teismai sprendžia daugelį kitų civilinių klausimų ir taiko daug kitų procedūrų, pavyzdžiui, dėl:

• įvaikinimo,
• įmonių likvidavimo,
• nelaimingų atsitikimų, per kuriuos žuvo žmonių, tyrimų,
• bankrotų.

Baudžiamosios bylos

Apygardų teismuose bylos gali būti nagrinėjamos oficialia arba supaprastinta tvarka. Prokuroras privalo nuspręsti, kokį procesą taikyti konkrečiai bylai.

Oficialia tvarka nagrinėjamos dėl sunkių nusikaltimų iškeltos bylos, kai už nusikaltimą, dėl kurio pateiktas kaltinimas, gali būti skiriama daugiau nei dvylikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė arba neriboto dydžio bauda. Teismo posėdžiuose bylas nagrinėja teisėjas ir prisiekusieji.

Supaprastinta tvarka teisėjas be prisiekusiųjų paprastai nagrinėja dėl lengvesnių nusikaltimų iškeltas bylas. Nors teisėjas turi teisę priimti nuosprendį dėl ne ilgesnio kaip dvylikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kartais jam gali būti suteikti ir didesni įgaliojimai.

Įgaliotinių darbas

Įgaliotinių darbas daugiausia susijęs su mirusio asmens turto paskirstymu. Teismo suteiktas įgaliojimas testamento vykdytojui surinkti ir paskirstyti mirusiojo turtą vadinami „patvirtinimu“. Jis suteikiamas tik tada, kai teismui pateikiamas mirusiojo turto aprašas.

Jeigu bendra turto vertė neviršija £36 000 GBP, jis laikomas nedidelės vertės turtu, o patvirtinimo siekiančiam asmeniui vietos apygardos teisėjo sekretoriaus biuro darbuotojai padeda užpildyti atitinkamą formą. Jeigu turto vertė viršija £36 000, patvirtinimo siekiantiems žmonėms patariama konsultuotis su solisitoriumi.

Taikos teismai

Taikos teismas (angl. Justice of the Peace Court) yra neprofesionalių teisėjų teismas, kuriame taikos teisėjas bylas nagrinėja kartu su teisininko kvalifikaciją turinčiu sekretoriumi. Sekretorius teikia taikos teisėjui konsultacijas teisės ir procedūrų klausimais. Paprastai šis teismas supaprastinta tvarka nagrinėja nesudėtingas baudžiamąsias bylas. Taikos teisėjo priimtu nuosprendžiu skirta bausmė negali būti didesnė kaip 60 dienų laisvės atėmimo, o bauda negali viršyti £2 500.

Teisėjo sekretorius atsako už visą apygardos teismo ir taikos teismo administracinį darbą, įskaitant:

• baudų išieškojimą ir sprendimus dėl žalos atlyginimo,
• teismo nutarčių, pvz., susijusių su lygtiniu atleidimu nuo laisvės atėmimo bausmės, viešaisiais darbais, kopijų išdavimą,
• prisiekusiųjų šaukimą ir administravimą.

Išsamesnės informacijos apie Škotijos teismus galima rasti Škotijos teismų tarnybos interneto svetainėje.

Susijusios nuorodos

Škotijos teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnyba