Nukentėjusiųjų teisės pagal šalis

Kaip pranešti apie nusikaltimą?

Apie nusikaltimą gali pranešti bet kas.

Apie nusikaltimus paprastai pranešama prokurorui arba tyrimą atliekančiai institucijai:

• asmeniškai (raštu arba žodžiu) – žodžiu pateiktus pranešimus užrašo institucijos atstovas, kuris užduos jums klausimų apie jums padaryto nusikaltimo detales ir aplinkybes, nusikaltėlio tapatybę ir bet kokius įrodymus, kuriuos galite turėti;
• telefonu – policijoje taip pat veikia nemokama karštoji linija, vadinama „Liudytojas telefonu“, kuria naudodamiesi liudytojai ir aukos gali anonimiškai pranešti apie nusikalstamas veikas. Nemokamas karštosios linijos telefono numeris 003680555111. Jis veikia visą parą, o pranešimus priima Budapešto policijos būstinės darbuotojai. Daugiau informacijos apie karštąją liniją vengrų kalba galima rasti Vengrijos policijos oficialioje svetainėje adresu http://www.police.hu/en;
• bet kuriomis kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant skambučius ES skubiosios pagalbos numeriu 112.

Pranešimus taip pat gali priimti kitos institucijos arba teismai, kurie turi pareigą nusiųsti šiuos pranešimus tyrimą atliekančiai institucijai. Jei gavus pranešimą reikia imtis skubių veiksmų, jį būtina priimti.

Visi pateikti pranešimai nedelsiant užregistruojami.

Pranešimą galite pateikti anonimiškai – tai reiškia, kad neprivalote nurodyti savo tapatybės arba kontaktinių duomenų. Jūsų pranešime turi būti pateikta išsami informacija apie nusikaltimą. Specialios formos, kurią institucijos reikalautų naudoti pranešant apie nusikaltimus, nėra.

Pranešimui apie nusikaltimą nėra taikomas koks nors aiškus terminas, tačiau institucijos atmes jūsų pranešimą, jei jis bus pateiktas praėjus tam tikram laikotarpiui. Šis laikotarpis (vadinamasis senaties terminas) paprastai yra lygus didžiausiam bausmės už atitinkamą nusikalstamą veiką terminui ir yra ne trumpesnis nei 5 metai.

Dėl tam tikrų nusikaltimų taip pat galite pateikti privatų pareiškimą, kuriame aiškiai prašote nubausti nusikaltėlį, ir tokį pareiškimą galite pateikti per 30 dienų po to, kai sužinote nusikaltėlio tapatybę.

Kaip galiu sužinoti, kas vyksta šioje byloje?

Pareiškėjas arba auka, kuri nepateikė pranešimo, tačiau jos tapatybė žinoma, informuojami apie tyrimo pradėjimą.

Pareiškėją ir civilinį ieškovą būtina informuoti apie atmestą pranešimą.

Teismas priims sprendimą toliau nurodytais klausimais ir atitinkamai informuos jus apie:

• jūsų prašymo tapti prokuroro funkcijas perėmusiu privačiu kaltintoju atmetimą,
• procedūros nutraukimą, jei nutartis dėl tyrimo priimama remiantis jūsų pranešimu, kurį pateikėte kaip prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas ir kuris nebuvo patenkintas.

Tyrimo metu policija arba prokuroras gali jus informuoti apie:

• tyrimo veiksmus,
• byloje paskirtą ekspertą,
• nusikaltėlio atžvilgiu priimtą ribojamąją nutartį.

Jei esate nusikaltimo auka, turite keletą išimtinių teisių, kurias įgyvendindamas (-a) galite gauti informacijos apie tyrimą:

• galite dalyvauti apklausiant ekspertus (tačiau jūsų dalyvavimas neprivalomas), susipažinti su nusikaltimo vieta arba įrankiu, dalyvauti atliekant su įrodymais susijusius eksperimentus ir akistatose nusikaltėliui atpažinti, be to, turėtumėte būti informuotas apie šiuos veiksmus, tačiau galima apsieiti ir be tokio informavimo, jei tai yra pateisinama atsižvelgiant į tiriamojo veiksmo skubumą, o pranešimas gali būti neįteikiamas, jei byloje dalyvaujančio asmens apsaugos negalima garantuoti kitais būdais;
• galite susipažinti su bet kokių tyrimo veiksmų, kuriuose galite dalyvauti, protokolais, o su kitais bylos dokumentais galite susipažinti tik jei tai neprieštarauja tyrimo interesams;
• galite dalyvauti tyrimo veiksmuose, kuriuose privalote arba galite dalyvauti, taip pat gali dalyvauti jūsų atstovas, padėjėjas ir, jei tai neprieštarauja bylos interesams, jūsų nurodytas pilnametis asmuo; jei esate apklausiamas kaip liudytojas, be jūsų interesams atstovaujančio advokato, kartu su jumis taip pat gali dalyvauti jūsų nurodytas pilnametis asmuo;
• turite teisę paprašęs gauti informaciją, susijusią su jums padarytu nusikaltimu, apie:
  • ikiteisminio tyrimo metu kalinamo kaltinamojo paleidimą arba pabėgimą;
  • jums bus pranešta apie lygtinį paleidimą arba galutinį paleidimą arba pabėgimą, taip pat apie laisvės atėmimo termino vykdymo nutraukimą asmeniui, kuriam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė;
  • jums bus pranešta apie kardomojo kalinimo bausme nuteisto asmens išleidimą arba pabėgimą, taip pat apie kardomojo kalinimo vykdymo nutraukimą;
  • jums bus pranešta apie laikinai priverstinai gydomo asmens išleidimą arba pabėgimą;
  • jums bus pranešta apie priverstinai gydomo asmens išėjimą be leidimo ir leidimą adaptuotis;
  • jaunų nusikaltėlių perauklėjimo atveju jums bus pranešta apie laikiną arba nuolatinį paleidimą, išėjimą be leidimo ir jaunų nusikaltėlių perauklėjimo nutraukimą;
• galite gauti eksperto išvadų ir su tyrimo veiksmais susijusių dokumentų, kuriuose galite teisėtai dalyvauti, kopijas; kitas kopijas galite gauti tik jei tai neprieštarauja tyrimo interesams ir tik po to, kai duodate parodymus kaip liudytojas; kai byla nutraukiama, paprašęs galite gauti visų policijos ar prokuroro parengtų bylų kopijas;
• su bylos dokumentais galite susipažinti tyrimo pabaigoje, taip pat galite pateikti prašymus ir pastabas.

Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą (tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu)? Kokiomis sąlygomis?

Taip.

Baudžiamojoje byloje valstybė, atsižvelgdama į teisinės pagalbos sistemą, suteikia toliau nurodytą pagalbą:

• asmens atleidimą nuo prokuroro funkcijas perėmusio privataus kaltintojo išlaidų,
• bylinėjimosi bendrininko atstovavimą nukentėjusiosioms šalims, privatiems kaltintojams, privačioms šalims ir kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat prokuroro funkcijas perėmusiems privatiems kaltintojams.

Turite teisę gauti tokią pagalbą, jei manoma, kad jums reikalinga teisinė pagalba pagal Teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, tačiau teisė į bylinėjimosi bendrininko atstovavimą suteikiama tik aukoms, privatiems kaltintojams ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, jeigu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių žinių stoką arba kitas asmenines aplinkybes, veikdami asmeniškai, jie negalėtų veiksmingai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Prašymai suteikti pagalbą gali būti pateikiami teisinės pagalbos tarnybai užpildant šiuo tikslu parengtos formos vieną egzempliorių, ir pareiškėjai privalo pridėti dokumentus ir (arba) oficialius pažymėjimus, kuriais įrodomas tinkamumas gauti pagalbą, arba privalo pateikti oficialią kortelę, kuria įrodomas jų tinkamumas gauti pagalbą.

Prašymai suteikti pagalbą gali būti pateikiami teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip baudžiamosios bylos bylinėjimosi etape prieš prasidedant teismo skyriaus sesijai, per kurią priimamas galutinis sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kiek teisinės pagalbos tarnyba leidžia jums pasinaudoti teisine pagalba, teisinės pagalbos teikėją galite pasirinkti iš šiuo tikslu veikiančio registro.

Ar galiu prašyti kompensuoti išlaidas (patirtas dėl dalyvavimo tyrime ir (arba) teisminio nagrinėjimo procese)? Kokiomis sąlygomis?

Taip.

Jei byloje dalyvaujate kaip auka, privatus kaltintojas, prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas arba civilinis ieškovas, bus atlygintos šios jūsų ar jūsų atstovų išlaidos:

• kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;
• prokuroro ir (arba) teismo sutikimu jūsų pasamdyto eksperto išvados parengimo išlaidos;
• visiško arba dalinio bylos įrašymo ir (arba) stenografavimo išlaidos;
• bylos dokumentų vienos kopijos išlaidos;
• ryšių palaikymo išlaidos (telefonas, faksas, paštas, kita);
• atstovų mokestis.

Savo ir savo atstovo išlaidas, taip pat atstovo mokesčius sumokate pats iš anksto, kad ir koks būtų jūsų statusas byloje.

Išlaidos, kurias patyrėte dėl to, kad dalyvavote byloje kaip liudytojas (kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, maitinimosi išlaidos, išlaidos, susijusios su dienomis, kuriomis nedirbote), bus atlygintos jums paprašius.

Kelionės išlaidos: faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su kelione iš liudytojo gyvenamosios vietos į bylos nagrinėjimo vietą ir grįžimu atgal.

Apgyvendinimo išlaidos: jei liudytojo apklausa, pradėta kelionės iš gyvenamosios vietos į apklausos vietą metu, prasidėtų naktį, liudytojo apgyvendinimo komercinėje apgyvendinimo įstaigoje arba svečių namuose išlaidos bus atlygintos.

Maitinimosi išlaidos: maitinimosi išlaidos bus mokamos liudytojui, jei jis turi teisę į apgyvendinimo išlaidų atlyginimą arba jei visos kelionės iš gyvenamosios vietos į teisminio nagrinėjimo vietą ir grįžimo atgal trukmė, įskaitant teisminį nagrinėjimą, viršija 6 valandas per dieną.

Su nedarbo dienomis susijusios išlaidos: liudytojas, neturintis teisės į išmoką, kuri mokama už nebuvimo darbe laikotarpį dėl dalyvavimo teisminiame nagrinėjime, turi teisę gauti 1,5 proc. minimalios valandinės pensijos kompensaciją už laikotarpį, kurio nedirbo, įskaitant kelionėje praleistą laiką.

Liudytojas, dalyvavęs atliekant eksperto tyrimą, privalo nusiųsti išlaidas patvirtinančius dokumentus institucijai arba teismui, kuris liepė ekspertui atlikti tyrimą ir kuris, gavęs eksperto išvadą, nustatys atlygintiną sumą.

Jei esate civilinis ieškovas ir siekiate, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, teismas lieps kaltinamajam apmokėti jūsų išlaidas ir jūsų atstovo išlaidas ir mokesčius, jeigu teismo sprendime jūsų civilinis ieškinys yra patenkinamas. Jei reikalavimas patenkinamas iš dalies, kaltinamasis bus įpareigotas sumokėti proporcingą išlaidų dalį.

Jei esate prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas, teismas lieps kaltinamajam apmokėti jūsų išlaidas ir jūsų atstovo išlaidas ir mokesčius, jeigu baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas ir teismas nustato, kad kaltinamasis yra kaltas.

Ar galiu paduoti skundą, jei mano byla nutraukiama jos neperdavus teismui?

Auka gali paduoti skundą įstatyme nurodytu atveju, jei tyrimą atliekanti institucija arba prokuroras atmetė pranešimą arba nutraukė tyrimą. Pranešimo atmetimo atveju auka gali tik prašyti atlikti tyrimą, jei ji pateikė pranešimą.

Protestas dėl sprendimo, kuriuo atmetamas pranešimas, arba sprendimo nutraukti tyrimą gali būti pateikiamas per aštuonias dienas nuo pranešimo apie sprendimą. Jei tyrimą atliekanti institucija arba prokuratūra, priimdama sprendimą, nepalaiko protesto, ji privalo pateikti jį prokurorui, kuris turi teisę priimti sprendimą dėl jo. Prokuroro priimtam sprendimui dėl protesto negali būti taikomos papildomos teisinės teisių gynimo priemonės.

Ar galiu dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese?

Pranešęs apie oficialius kaltinimus, teismas nustato teisminio nagrinėjimo datą ir nustato teisminio nagrinėjimo tvarką, taip pat įteikia šaukimus į teismą ir pranešimus. Asmenys, kurių dalyvavimas teisminiame nagrinėjime yra privalomas, šaukiami atvykti į teismą, o asmenims, kuriems pagal įstatymą leidžiama dalyvauti byloje, nusiunčiamas pranešimas.

Nutartį dėl su įrodymais susijusių veiksmų teisminio nagrinėjimo metu priima teismas. Įrodinėjimo procedūra pradedama apklausiant kaltinamąjį, o auka paprastai yra pirmas apklausiamas liudytojas. Liudytojo apklausos metu negali dalyvauti dar neapklausti liudytojai. Tačiau nuo šios taisyklės leidžiama nukrypti tuo atveju, kai auka apklausiama kaip liudytojas. Aukos teisinis atstovas gali dalyvauti viso teisminio nagrinėjimo metu, kad ją teisinis atstovas informuotų apie visas įrodinėjimo procedūras, atliktas jai nedalyvaujant.

Koks yra mano oficialus statusas teisingumo sistemoje? Pavyzdžiui, ar aš esu auka, liudytojas, civilinė šalis arba privatus kaltintojas arba galiu pasirinkti jų statusą?

Auka pagal procesinę teisę baudžiamojoje byloje gali atlikti šiuos keturis vaidmenis:

• liudytojo: asmuo, kuris gali turėti žinių apie įrodytiną faktą;
• civilinio ieškovo: auka, kuri siekia užtikrinti civilinio reikalavimo įvykdymą baudžiamajame procese (dažniausiai tai būna ieškinys dėl žalos atlyginimo);
• privataus kaltintojo: tam tikrų įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų atveju aukai gali atstovauti pats prokuroras, kuris veikia kaip privatus kaltintojas;
• prokuroro funkcijas perėmusio privataus kaltintojo: tam tikrų nusikalstamų veikų, už kurias kitaip būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, kaip nustatyta įstatyme, atveju aukai gali atstovauti prokuroras.

Jei manoma, kad tai yra būtina įrodinėjimo procese, auka turi pareigą duoti parodymus arba kitaip įnešti savo indėlį į bylos nagrinėjimo procedūrą įstatyme apibrėžtomis priemonėmis. Kita vertus, jei auka veikia kaip civilinis ieškovas, privatus kaltintojas arba prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas imasi veikti tik aukos nurodymu.

Kokios yra mano su šiuo statusu susijusios teisės ir pareigos?

Kiekvienoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje auka turi teisę:

1. dalyvauti procesiniuose veiksmuose ir procedūros metu susipažinti su jai poveikį turinčiais dokumentais (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip),
2. daryti pareiškimus ir pareikšti prieštaravimus bet kuriame procedūros etape,
3. gauti iš teismo, prokuroro ir tyrimą atliekančios institucijos informaciją, susijusią su jos teisėmis ir pareigomis baudžiamojoje byloje,
4. prašyti taikyti įstatyme nustatytas teisines teisių gynimo priemones,
5. paprašiusi gauti informaciją apie su ja susijusį nusikaltimą, sulaikyto kaltinamojo arba laisvės atėmimo bausme nuteisto ar priverstinai gydomo kaltinamojo paleidimą arba pabėgimą.

Jei tyrimą atliekanti institucija, prokuratūra arba teismas mano, kad tai yra būtina įrodinėjimo procese, auka turi pareigą duoti parodymus arba kitaip įnešti savo indėlį į bylos nagrinėjimo procedūrą įstatyme apibrėžtomis priemonėmis. Tai visų pirma reiškia pareigos duoti parodymus įvykdymą, kurios išimtys taikomos tais atvejais, kai auka apskritai negali būti apklausiama kaip liudytojas (pvz., profesinės paslapties apsauga, dvasininko konfidencialumo pareiga), ir tais atvejais, kai auka gali atsisakyti duoti parodymus (pvz., kaltinamojo giminaitis arba aukos, kurios liudydamos duotų parodymus prieš save arba savo giminaičius).

Auka baudžiamajame procese gali dalyvauti kaip civilinis ieškovas ir jau pranešdama apie nusikaltimą gali nurodyti, kad ketina pareikšti civilinį ieškinį (paprastai tai būna ieškinys dėl žalos atlyginimo). Civilinių ieškinių užtikrinimui mokesčiai netaikomi. Šiuo atveju teismas sprendimą dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės ir civilinio ieškinio priima vienoje baudžiamojoje byloje, o tai naudinga civiliniam ieškovui, nes jis neprivalo iškelti civilinės bylos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šalis gali pateikti prašymą dėl kaltinamojo turto laikino arešto, jeigu yra pagrįstų pagrindų daryti prielaidą, kad ieškinį gali būti sudėtinga patenkinti.

Jei nusikalstama veika yra nustatyta įstatyme (užpuolimas, privatumo pažeidimas, susirašinėjimo slaptumo principo pažeidimas, šmeižtas ir nepagarba), auka gali veikti kaip privatus kaltintojas. Pirmiau minėtų nusikalstamų veikų atveju auka apie nusikaltimą privalo pranešti per 30 dienų nuo to momento, kai sužino nusikaltėlio tapatybę. Pranešime auka privalo nurodyti visus nusikaltimo įrodymus ir aiškiai pareikšti, ar prašo paskirti bausmę kaltinamajam.

Apie nusikaltimą teismui galima pranešti žodžiu arba raštu. Teismas priims nutartį dėl tyrimo, jei kaltinamojo tapatybė, asmens duomenys arba gyvenamoji vieta nežinomi arba jei būtina nustatyti įrodinėjimo priemonių buvimo vietą. Teismas nutrauks procedūrą, jei tyrimo metu negalima nustatyti kaltinamojo tapatybės.

Teismas lieps surengti asmeninę apklausą, kurioje stengsis sutaikyti auką ir kaltinamąjį. Jei bandymas sutaikyti yra sėkmingas, teismas bylą nutrauks; priešingu atveju bus rengiamas viešas bylos nagrinėjimas.

Jei auka atsiima arba panaikina kaltinimus, byla nutraukiama. Panašios pasekmės atsiranda, jei auka nenori atvykti į asmeninę apklausą arba teisminį nagrinėjimą ir iš anksto nepateikia pagrįsto pateisinimo arba jei auka negali būti šaukiama į teismą, nes nepranešė apie pasikeitusį adresą.

Privatus kaltintojas turi visas teises, kurias suteikia prokuroro atstovavimas, įskaitant teises, kurias galima įgyvendinti bylos nagrinėjimo metu, ir teisę pasinaudoti teisinėmis teisių gynimo priemonėmis teismo priimtų sprendimų atžvilgiu.

Išnaudojus galimybes tyrimo metu pasinaudoti prieinamomis teisių gynimo priemonėmis, tam tikrais atvejais auka gali veikti kaip prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas ir pati ginti savo bylą teisme. Be to, galite veikti kaip prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas, jei pranešimas apie nusikaltimą buvo atmestas arba tyrimas buvo nutrauktas remiantis pagrindais, kad veikimas nebuvo nusikalstama veika, arba jei galioja bet kokie baudžiamumą panaikinantys pagrindai (pvz., prievarta, suklydimas, teisėta savigyna arba neišvengiamas pavojus). Jei konkrečiu atveju pagal įstatymą įmanoma veikti kaip prokuroro funkcijas perėmusiam privačiam kaltintojui, sprendimą dėl protesto priimantis prokuroras apie tai konkrečiai informuoja auką.

Jei protestas atmetamas dėl atsisakymo priimti pranešimą arba tyrimo nutraukimo, aukai gali būti leidžiama prokuratūros oficialiose patalpose išnagrinėti su jai padaryta nusikalstama veika susijusius dokumentus. Auka, kuri veikia kaip prokuroro funkcijas perėmęs privatus kaltintojas, per šešiasdešimt dienų nuo jos protesto atmetimo prokuratūrai, kuri nagrinėjo bylą kaip pirmoji instancija, gali pateikti prašymą dėl baudžiamojo persekiojimo. Teisinis (advokato) atstovavimas prokuroro funkcijas perėmusiam privačiam kaltintojui yra privalomas. Sprendimą dėl prašymo pradėti baudžiamąjį persekiojimą priimtinumo priima teismas.

Ar teisminio nagrinėjimo metu galiu padaryti pareiškimą ar duoti parodymus? Kokiomis sąlygomis?

Auka turi teisę būti išklausyta baudžiamojoje byloje. Remiantis įstatymo nuostatomis, auka ne tik turi pareigą, bet ir teisę bendradarbiauti savo nuožiūra įrodinėjimo procedūroje. Auka gali duoti parodymus ir pateikti įrodymus kitais būdais (pvz., pateikdama institucijai dokumentinius įrodymus). Auka gali daryti pareiškimus ir pareikšti prieštaravimus bet kuriame procedūros etape. Paprastai auka apklausiama kaip pirmasis liudytojas.

Po to, kai prokuroras išdėsto prokuratūros poziciją, auka gali tarti žodį ir nurodyti, ar prašo nustatyti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ir paskirti jam bausmę. Civilinis ieškovas gali padaryti pareiškimą dėl ketinamo įgyvendinti civilinio ieškinio.

Kokią informaciją gausiu teisminio nagrinėjimo metu?

Prieš teisminį nagrinėjimą į jį kviečiamas liudytojas gali susisiekti su teismo liudytojo padėjėju, kad šis pateiktų tinkamą informaciją. Teismo liudytojo padėjėjas yra teismo administratorius, kuris teikia liudytojui informaciją apie parodymų davimą ir palengvina su parodymų davimu susijusį dalyvavimą. Liudytojo padėjėjas neteikia informacijos apie bylą ir negali daryti įtakos liudytojui.

Baudžiamojoje byloje auka turi teisę gauti informaciją apie savo teises ir pareigas ir apie bylą, taip pat, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, susipažinti su dokumentais, susijusiais su jam padarytu nusikaltimu, ir gauti jų kopijas po to, kai užbaigiamas tyrimas.

Auka turi būti informuojama apie oficialius kaltinimus ir jai turi būti pranešama apie bet kokius sprendimus, susijusius su ja, taip pat apie galutinį nuosprendį.

Ar turėsiu galimybę susipažinti su bylos medžiaga?

Auka turi teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su jai padarytu nusikaltimu, ir bet kuriuo metu gauti jų kopijas po to, kai užbaigiamas tyrimas.

Teismas privalo užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais taip, kad būtų išvengta nereikalingo duomenų apie privatumą atskleidimo. Tačiau dokumentų kopijų išdavimas gali būti ribojamas tik žmogaus orumo, asmeninių teisių ir teisės į pagarbą pagrindais.