A. Kur vyks teisminis bylos nagrinėjimas?

Jei baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ar veikos, už kurias skiriama iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, byla nagrinėjama apylinkės teisme (gr. Eparchiako Dikastirio) (vienas teisėjas). Pažymėtina, kad generaliniam prokurorui (gr. Genikos Eisaggeleas) sutikus apylinkės teismas gali nagrinėti nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėja prisiekusiųjų teismas (trys teisėjai).

B. Ar kaltinimai gali būti pakeisti? Jei taip, kokias teises į informaciją turiu šioje srityje?

Kaltinimai gali būti pakeisti pradėjus nagrinėti bylą arba jos nagrinėjimo procese. Baudžiamojo proceso įstatymo 83, 84 ir 85 straipsniuose (155 skyrius) nustatyta kaltinimų keitimo tvarka ir kaltinamųjų teisės.

83. 1. Jeigu bet kuriuo bylos nagrinėjimo momentu teismas, remdamasis įrodymais, nusprendžia, kad kaltinamasis aktas arba prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas turi kokių nors turinio ar formos trūkumų, jis gali nurodyti pakoreguoti kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą, jį pakoreguojant arba pakeičiant kitu, arba papildant jį naujais kaltinimais tiek, kiek jo manymu būtina, kad kaltinimai atitiktų bylos faktines aplinkybes.

2. Kai kaltinamasis aktas arba prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas taip pakoreguojamas, nurodymas dėl koregavimo įrašomas kaltinamajame akte arba prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte ir tokie dokumentai naudojami visuose susijusiuose teisminiuose procesuose taip, lyg jie būtų pateikti su pakeitimais.

84. 1. Jeigu kaltinamasis aktas ar prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas buvo pakoreguotas kaip nurodyta 83 straipsnyje, teismas nedelsiant prašo kaltinamąjį pasirengti gynybai teisme ir nurodyti, ar jis yra pasirengęs bylos nagrinėjimui pagal pakoreguotą kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą.

2. Jei kaltinamasis nurodo nesąs pasirengęs, teismas išnagrinėja nurodytas priežastis ir, jeigu mano, kad bylos nagrinėjimą tęsiant iškart nebus sudaryta kliūčių kaltinamajam gintis ar prokurorui vesti bylą, gali nagrinėti bylą pakoreguotą kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą laikydamas pirminiu kaltinamuoju aktu.

3. Jei teismas mano, kad kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto pakeitimai lemia, kad iškart tęsiant bylos nagrinėjimą gali būti sudaryta kliūčių kaltinamajam ar prokurorui, teismas gali nurodyti, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, arba atidėti bylos nagrinėjimą tiek, kiek, jo nuomone, reikia.

4. Kai kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą teismas pakoreguoja jau pradėjęs nagrinėti bylą, nagrinėjant bylą duotais parodymais galima remtis nerengiant naujo teismo posėdžio, tačiau bylos šalims turi būti suteikta galimybė dar kartą kviesti duoti parodymus arba išsiųsti kitą šaukimą į teismą bet kuriam liudytojui, kuris jau galėjo duoti parodymus, ir juos apklausti arba atlikti kryžminę apklausą dėl aptariamų pakeitimų.

85. 1. Jeigu gali būti įrodyta tik dalis kaltinamajame akte arba prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte nurodytų veikų ir įrodytos veikos laikytinos nusikalstama veika, kaltinamasis gali būti nuteistas už jo padarytą ir įrodytą nusikalstamą veiką nekoreguojant kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.

2. Jei asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, jis gali būti nuteistas dėl pasikėsinimo padaryti minėtą nusikalstamą veiką, nereikalaujant pakoreguoti kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.

3. Jeigu įrodoma, kad asmuo padarė bet kokią veiką, siekdamas padaryti nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas, ir jeigu tokios veikos padarymas tyčia laikytinas nusikalstama veika, toks asmuo, jeigu jam dar nebuvo pateikti kaltinimai dėl minėtos nusikalstamos veikos, gali būti nuteistas dėl tokios nusikalstamos veikos, nereikalaujant pakoreguoti kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.

4. Kai išnagrinėjęs bylą teismas mano, kad remiantis parodymais įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas, kurios nėra nurodytos kaltinamajame akte ar prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte, ir už kurias kaltinamasis negali būti nuteistas nepakoregavus kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto, ir kad, jeigu kaltinamasis būtų nuteistas už tokias nusikalstamas veikas, jam nebūtų skirta griežtesnė bausmė palyginti su ta, kuri būtų skirta, jeigu jis būtų nuteistas remiantis kaltinamuoju aktu ar prisiekusiųjų teismui pateiktu kaltinamuoju aktu, ir kad dėl to nebūtų sudaryta kliūčių kaltinamajam gintis, teismas gali nurodyti kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą papildyti su tokia (-iomis) nusikalstama (-omis) veika (-omis) susijusiu kaltinimu ar kaltinimais, ir dėl šio kaltinimo (-ų) teismas priima sprendimą taip, lyg jis (jie) būtų įtrauktas (-i) į pirminį kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą.

C. Kokios yra mano teisės per teismo posėdžius?

i. Ar privalau dalyvauti teismo posėdyje? Kokiomis sąlygomis galiu nedalyvauti bylos nagrinėjime teisme?

Kaltinamojo teisė dalyvauti teisminiame nagrinėjime garantuojama pagal Konstitucijos 12 ir 30 straipsnius bei Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamasis privalo dalyvauti teisminiame nagrinėjime, išskyrus atvejus, kai jo nedalyvavimas patenka į Baudžiamojo proceso įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje (155 skyrius) numatytų išimčių taikymo sritį.

45 straipsnio 1 dalis

Nustatoma, kad teisėjas, arba nusikalstamų veikų rūšių, kurias apylinkės teismo (gr. Eparchiako Dikastirio) pirmininkas gali nustatyti bendruoju nutarimu, atveju – Sekretorius (gr. Protokollitis), gali specialiąja nutartimi nuspręsti šaukime į teismą atleisti kaltinamąjį nuo pareigos dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, ir

a) leisti kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti ir atsakyti į kaltinimus per advokatą; tokiu atveju kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti atsakymus tokiu būdu.

Nustatyta, kad jeigu kaltinamajam kaltinimai pateikiami tik kaip bendrovės direktoriui arba sekretoriui, o ne asmeniškai, jis neprivalo asmeniškai atvykti į teismą, kad atsakytų į kaltinimus, ar bet kuriame kitame teisminio nagrinėjimo etape, išskyrus bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jis turi teisę būti atstovaujamas advokato,

b) leisti kaltinamajam, jeigu jis nori pripažinti kaltę, kartu su šaukimu į teismą, dėl kurio pateikiamas atsakymas, atsiųsti teismui tokį atsakymą, kuris turi būti tinkamai patvirtintas ir antspauduotas teismo sekretoriaus arba seržanto (gr. lochias), arba policijos pareigūno ar aukštesnio rango policijos pareigūno pagal Policijos įstatymą, arba tvirtinančio pareigūno pagal Tvirtinančių pareigūnų įstatymą, arba advokato pagal Advokatų įstatymą, kuris šiam tikslui uždeda savo asmeninį antspaudą, kuriame aiškiai nurodytas jo vardas ir pavardė bei adresas, arba bendruomenės vadovo (gr. Koinotarchis),), ir tokiu atveju atsakymas laikomas kaltės pripažinimu teisminiame procese.

63. 1. Kaltinamasis turi teisę dalyvauti teismo posėdžiuose per visą teisminį nagrinėjimą, jeigu jis elgiasi tinkamai.

2. Jei kaltinamasis elgiasi netinkamai, teismas gali savo nuožiūra nurodyti jį išvesti iš teismo salės ir tęsti kardomojo kalinimo priemones bei toliau tęsti teisminį nagrinėjimą jam nedalyvaujant, imdamasis

priemonių, kurių, jo nuomone, pakanka, kad kaltinamasis būtų informuojamas apie visą teisminį nagrinėjimą ir pasirengtų gynybai.

3. Teismas gali, jei mano, kad to reikia, leisti kaltinamajam nedalyvauti teismo posėdžiuose per visą teisminį nagrinėjimą arba jo dalį teismo nustatytomis sąlygomis.

Pagal Kipro teismų praktiką teisminis nagrinėjimas gali vykti nedalyvaujant kaltinamiesiems, kai tai atitinka teisingumo interesus.

ii. Kokios yra mano teisės dėl galimybės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas?

Teisė į vertimo žodžiu paslaugas užtikrinama tiek pagal Konstituciją, tiek pagal 2014 m. Įstatymą dėl teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (18(I)/2014). Be to, teisė į vertimo žodžiu paslaugas numatyta Baudžiamojo proceso įstatymo 65 straipsnyje (155 skyrius).

12 straipsnis. Konstitucijos 5 straipsnio a ir e punktuose nustatyta:

Kiekvienas asmuo, kuriam pateiktas kaltinimas nusikalstama veika, turi turėti bent šias teises:

a) nedelsiant būti išsamiai informuotas jam suprantama kalba apie kaltinimų pobūdį ir jų priežastis;

e) nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta teismo procese vartojamos kalbos arba ja nekalba.

Konstitucijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamasis turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta teismo procese vartojamos kalbos arba ja nekalba.

2014 m. Įstatyme dėl teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (18(I)/2014) įtvirtintos atitinkamos nuostatos.

Teisė į vertimo žodžiu paslaugas

4. 1. Įtariamajam arba kaltinamajam, kuris nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama byla, ir (arba) ja nekalba, kompetentinga institucija nedelsiant sudaro galimybes pasinaudoti vertimo žodžiu paslaugomis baudžiamajame procese tyrimą atliekančiose ir (arba) teisminėse institucijose, įskaitant per policijos vykdomą apklausą, visus teismo posėdžius ir visus būtinus tarpinius teismo posėdžius.

2. Teisminė institucija, atsakinga už Europos arešto orderio vykdymą pagal Įstatymo dėl Europos arešto orderio ir prašomų perduoti asmenų ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių procedūrų 11 straipsnį, turėtų užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas visiems prašomiems perduoti asmenims, kurie nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama atitinkama byla, ir (arba) ja nekalba.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kai to reikia siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, vertimo žodžiu paslaugas, kad būtų užtikrintas bendravimas tarp įtariamojo, kaltinamojo ir (arba) prašomo perduoti asmens ir tokio asmens advokato, kai toks bendravimas yra tiesiogiai susijęs su apklausa ir (arba) teismo posėdžiais vykstant baudžiamajam procesui ir (arba) vykdant Europos arešto orderį ir (arba) teikiant skundą ir (arba) kitus procesinius reikalavimus, įskaitant prašymą taikyti užstatą.

4. Pagal šį straipsnį vertimo žodžiu paslaugos:

a) teikiamos įtariamojo, kaltinamojo ar prašomo perduoti asmens gimtąja kalba ar bet kokia kita kalba, kuria jis kalba ir (arba) kurią supranta, ir

b) prireikus, apima tolesnę pagalbą, pavyzdžiui, gestų kalbos vartojimą, siekiant patenkinti įtariamųjų, kaltinamųjų ar prašomų perduoti asmenų, turinčių klausos ir (arba) kalbos sutrikimų, poreikius.

5. Savo nuožiūra pasirinktomis priemonėmis kompetentinga institucija patikrina, ar įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo kalba arba supranta kalbą, kuria nagrinėjama baudžiamoji byla, arba kuri vartojama Europos arešto orderio vykdymo procese, ir ar tokiam asmeniui būtina vertėjo žodžiu pagalba.

6. Šiame straipsnyje numatytos vertimo žodžiu paslaugos turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, visų pirma užtikrinant, kad įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo suprastų kuo yra kaltinamas, kad galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl kompetentinga institucija turi skirti ypatingą dėmesį bendravimo ypatumams, kai bendrauti padeda vertėjas žodžiu.

7. Prireikus, kompetentinga institucija gali imtis priemonių, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos pasinaudojant ryšių technologijomis, pavyzdžiui, pasinaudojant vaizdo konferencija, telefonu ir (arba) internetu, nebent fizinis vertėjo žodžiu dalyvavimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas.

8. Siekiant užtikrinti geresnį 5 dalies nuostatų įgyvendinimą, administraciniais teisės aktais gali būti nustatyta procedūra ar tvarka, taikoma siekiant patikrinti, ar įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo kalba arba supranta kalbą, kuria nagrinėjama baudžiamoji byla, arba kuri vartojama Europos arešto orderio vykdymo procese.

Teisė į vertimo raštu paslaugas

5. 1. Siekiant užtikrinti, kad įtariamasis arba kaltinamasis galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą ir kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, kompetentinga institucija per pagrįstą terminą užtikrina esminių dokumentų vertimo raštu paslaugas įtariamajam arba kaltinamajam, kuris nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama atitinkama baudžiamoji byla.

2. Pagal šį įstatymą esminiais dokumentais, be kita ko, laikomi šie dokumentai:

a) visais atvejais – sulaikymo ir (arba) suėmimo orderis, kaltinamasis aktas ir visi su bylos nagrinėjimu susiję teismo sprendimai bei nutartys, ir

b) visi kiti dokumentai, kuriuos kompetentinga valdžios institucija savo iniciatyva arba pagrįstu įtariamojo ar kaltinamojo arba įtariamojo ar kaltinamojo advokato prašymu laiko esminiais.

3. Kompetentingos valdžios institucijos neužtikrina esminių dokumentų ištraukų, kurios įtariamajam ar kaltinamajam nepadeda suprasti, kuo jis kaltinamas, vertimo.

4. Siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą kompetentinga institucija per pagrįstą terminą prašomam perduoti asmeniui, kuris nesupranta kalbos, kuria buvo parengtas Europos arešto orderis arba į kurią jis buvo išverstas jį išdavusios valstybės narės, užtikrina tokio dokumento vertimą.

5. Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, kompetentinga institucija gali vietoje vertimo raštu paslaugų užtikrinti esminių dokumentų žodinį vertimą ir (arba) žodinę santrauką, jeigu toks žodinis vertimas arba žodinė santrauka nekenkia sąžiningam procesui.

6. Įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo gali atsisakyti teisės į šiame straipsnyje numatytas vertimo raštu paslaugas ir (arba) žodinį vertimą ir (arba) žodinę santrauką, jeigu kompetentingai institucijai pateikiama pakankamai įrodymų, kad:

a) atitinkamas asmuo prieš tai pasitarė su advokatu ir (arba) kitomis priemonėmis visapusiškai susipažino su tokio teisių atsisakymo padariniais, ir

b) teisės atsisakymas yra teisiškai galiojantis ir savanoriškas.

7. Šiame straipsnyje nurodytos vertimo raštu paslaugos ir (arba) žodinis vertimas ir (arba) žodinė santrauka užtikrinama įtariamojo, kaltinamojo ar prašomo perduoti asmens gimtąja kalba arba bet kokia kita kalba, kuria jis kalba ir (arba) kurią supranta.

8. Šiame straipsnyje numatytos vertimo raštu paslaugos ir (arba) žodinis vertimas ir (arba) žodinė santrauka turi būti pakankamai kokybiški, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, visų pirma užtikrinant, kad įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo žinotų kuo yra kaltinamas ir galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

Baudžiamojo proceso įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje (155 skyrius) nustatyta, kad

tuo atveju, kai parodymai duodami kalba, kurios kaltinamasis nesupranta, ir jis dalyvauja teismo posėdyje, teismo posėdyje vertėjas žodžiu kaltinamajam užtikrina vertimą žodžiu į kaltinamajam suprantamą kalbą.

Nustatyta, kad jeigu teismo posėdyje dalyvauja ginamojo advokatas, šiam sutikus, gali būti apsieita be vertimo žodžiu.

2. Kai dokumentai pateikti kaip formalūs įrodymai, teismas, atsižvelgdamas į jų turinį, savo nuožiūra sprendžia dėl vertimo žodžiu poreikio.

iii. Ar turiu teisę turėti advokatą?

Pagal Konstitucijos 12¨ straipsnį

kiekvienas asmuo, kuriam pateiktas kaltinimas nusikalstama veika, turi turėti bent šias teises:

c) gintis asmeniškai arba naudotis savo nuožiūra pasirinkto advokato paslaugomis arba, jeigu jis neturi lėšų advokatui, gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai to reikia teisingumui įvykdyti;

Konstitucijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

Kiekvienas turi tokias teises:

d) teisę turėti pasirinktą advokatą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai to reikia teisingumui įvykdyti, ir laikantis teisės aktų.

Taip pat pagal Teisinės pagalbos teikimo įstatymą, t. y. įstatymą Nr. 165(Ι)/2002, jeigu tenkinamos jame nustatytos sąlygos, per teismo posėdį kaltinamajam suteikiama teisė turėti pasirinktą advokatą ir nemokama teisinė pagalba.

iv. Apie kokias kitas procesines teises turėčiau žinoti? (pvz., įtariamųjų dalyvavimas teismo posėdyje)

Kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje

Jeigu bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka kaltinamasis neatvyksta į teismą nurodytu laiku ir gavus įrodymą, kad šaukimas jam buvo įteiktas, teismas gali pradėti nagrinėti bylą ir priimti sprendimą jam nedalyvaujant, arba, jei jis mano, kad tikslinga, atidėti bylos nagrinėjimą bei išduoti jo sulaikymo orderį.

Nustatoma, kad teisėjas, arba nusikalstamų veikų rūšių, kurias apylinkės teismo (gr. Eparchiako Dikastirio) pirmininkas gali nustatyti bendruoju nutarimu, atveju – Sekretorius (gr. Protokollitis), gali specialiąja nutartimi nuspręsti šaukime į teismą atleisti kaltinamąjį nuo pareigos dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, ir

a) leisti kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti ir atsakyti į kaltinimus per advokatą, tokiu atveju kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti atsakymus tokiu būdu;

b) leisti kaltinamajam, jeigu jis nori pripažinti kaltę, kartu su šaukimu į teismą, dėl kurio pateikiamas atsakymas, atsiųsti teismui tokį atsakymą, kuris turi būti tinkamai patvirtintas ir antspauduotas teismo sekretoriaus arba seržanto (gr. lochias), arba policijos pareigūno ar aukštesnio rango policijos pareigūno pagal Policijos įstatymą, arba tvirtinančio pareigūno pagal Tvirtinančių pareigūnų įstatymą, arba advokato pagal Advokatų įstatymą, kuris šiam tikslui uždeda savo asmeninį antspaudą, kuriame aiškiai nurodytas jo vardas ir pavardė bei adresas, arba bendruomenės vadovo (gr. Koinotarchis),), ir tokiu atveju atsakymas laikomas kaltės pripažinimu teisminiame procese.

Nustatyta, kad jeigu kaltinamajam kaltinimai pateikiami tik kaip bendrovės direktoriui arba sekretoriui, o ne asmeniškai, jis neprivalo asmeniškai atvykti į teismą, kad atsakytų į kaltinimus, ar bet kuriame kitame teisminio nagrinėjimo etape, išskyrus bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jis turi teisę būti atstovaujamas advokato.

Atsakymas į kaltinimus

Kai kaltinamasis kviečiamas atsakyti į kaltinimus, jis gali pripažinti kaltę arba jos nepripažinti arba pateikti specialų gynybos pareiškimą ir jo atsakymą teismas turėtų užfiksuoti.

Specialiame gynybos pareiškime turėtų būti tokie pareiškimai:

a) teismas, kuriame kaltinamasis kviečiamas pateikti atsakymus į kaltinimus, neturi jurisdikcijos ir jurisdikciją pagal kaltinamąjį ar nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas, turi kitas teismas. Jei toks teiginys pripažįstamas pagrįstu, teismas bylą perduoda Kipro Respublikos teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti nusikalstamą veiką padariusio asmens bylą arba atitinkamą nusikalstamą veiką.

b) jis anksčiau yra nuteistas arba išteisintas galimai remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl tos pačios nusikalstamos veikos.

c) dėl šios nusikalstamos veikos jam suteikta malonė.

Jeigu teismas mano, kad remiantis kaltinamojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teiginys nėra įrodytas arba jis iš tikrųjų yra neteisingas, kaltinamasis turės pateikti atsakymą į kaltinimus.

Jeigu kaltinamasis pripažįsta kaltę ir teismas turi pakankamai įrodymų, kad jis suprato savo atsakymo pobūdį, jis gali imtis veiksmų, kurių jis imtųsi, jeigu kaltinamasis būtų nuteistas teismo nuosprendžiu.

Jeigu kaltinamasis kaltės nepripažįsta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą. Jeigu kaltinamasis atsisako pateikti atsakymą arba atsako ne iš karto, arba negali pateikti atsakymo dėl fizinės negalios, teismas imasi veiksmų, kurių imtųsi, jeigu kaltinamasis būtų nepripažinęs kaltės.

D. Galimos bausmės

Apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka nagrinėja nusikalstamas veikas, už kurias pagal įstatymą skiriama 5 metų neviršijanti laisvės atėmimo bausmė arba ne didesnė kaip 85 000 EUR bauda, arba abi bausmės.

Prisiekusiųjų teismas (gr. Kakourgiodikeio) nagrinėja nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.