Įmonių registras

Įmonių registro tikslas yra skelbti duomenis apie atskirų prekiautojų, komercinių įmonių, civilinių komercinės formos įmonių, ribotos atsakomybės individualių įmonių, kooperatyvų, viešųjų įstaigų, pagalbinių įmonių struktūrų ir Europos ekonominių interesų grupių, taip pat asmenų ir asociacijų, kurie pagal įstatymus turi būti registruojami, teisinę padėtį. Registruojami tik dokumentais pagrįsti faktai. Šie dokumentai saugomi elektroniniu formatu.

Registracija įmonių registre suteikia komercinėms įmonėms juridinio asmens statusą, ir daugeliu atveju registracija yra privaloma. Paprastai įmonių duomenys išdėstomi specialiame dokumente. Dažniausiai tam pakanka pateikti protokolą ir akcininkų priimtą sprendimą.

Įmonės turi būti užregistruotos per du mėnesius nuo įsteigimo. Prašymo priimtinumą įvertina atsakingas tarnautojas, įvertinęs taikytinas teisės nuostatas, pateiktus dokumentus ir ankstesnius registracijos atvejus, ir ypač atidžiai patikrinęs susijusių subjektų teises, pateiktų dokumentų teisėtumą ir juose išdėstytų faktų tikrumą.

Portugalijos įmonių registro veikla reglamentuojama Įmonių registro kodeksu, priimtu 1986 m. gruodžio 3 d. įstatyminiu dekretu Nr. 403/86; už registrą atsako visoje šalyje veikiantys įmonių registro biurai, kurie yra Registratorių ir notarų instituto (IRN) – Teisingumo ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos – išorės tarnybos.

Įmonių registro biurai gali veikti kaip nepriklausomos tarnybos arba kartu su kitais registrais (žemės, civilinės metrikacijos registrais ir IRN). Komerciniai veiksmai gali būti registruojami bet kuriame įmonių registro biure – jų kompetencija teritoriškai neapribota.

Komercinės įmonės privalo registruoti:

• įsteigimą;
• jei reikalaujama pagal įstatymus, visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus dėl įmonės nuosavybės įsigijimo;
• faktus, susijusius su akcijomis bendrovėje, akcininkų atšaukimu ar pašalinimu iš bendrijų ar ribotos atsakomybės bendrijų, akcijų panaikinimu dėl akcininko mirties, naujų neribotos atsakomybės akcininkų priėmimu, akcijų nuvertėjimu, akcininkų atšaukimu ar pašalinimu iš akcinių bendrovių, sprendimais dėl akcijų nuvertėjimo, konvertavimo ir išpirkimo bei dėl obligacijų išleidimo;
• direktorių valdybos ir vykdomosios valdybos narių ir įmonės sekretoriaus paskyrimą ir atleidimą;
• pateiktas ataskaitas;
• registruotos buveinės adreso pasikeitimą;
• susijungimo ar atsiskyrimo planą, Europos akcinės bendrovės steigimo planą, bendrovės išplėtimo planą, susijungimo ar atsiskyrimo nacionaliniu ar tarpvalstybiniu lygmeniu planą arba bendrovės reorganizavimo ar panaikinimo planą;
• faktus apie bendrovės kapitalą ir kitus bendrovės įstatų pakeitimus;
• duomenis apie bendrovės likvidatorius;
• bendrovės likvidavimo procedūros pabaigą arba jos veiklos atnaujinimą;
• sprendimus dėl visiškos kontrolės, kurią vienos bendrovės atžvilgiu įgyja kita bendrovė, ir sutartis dėl tarpusavio subordinacijos (contrato de subordinação);
• varantų išleidimą;
• registruotinus aktus, sprendimus ir nurodymus;
• komercinio atstovavimo ar tarpininkavimo sutartis, jei jos sudaromos raštu, visus jų pakeitimus ir jų galiojimo pabaigą;
• nuolatinės atstovybės įsteigimą;
• bet kokius kitus faktus, kuriuos pagal įstatymus reikia fiksuoti Įmonių registre.

Prieiga prie informacijos

Registre saugomos informacijos ir atitinkamų dokumentų išrašų gali prašyti bet kuris asmuo.

Raštiškų išrašų reikia prašyti registrų biuruose, tačiau reikiamus duomenis taip pat galima susirasti vieno langelio principu veikiančioje svetainėje verslui (Balcão do Empreendedor) – čia elektroninėje formoje pateikiami duomenys apie įmonės teisinę padėtį, o ši nuolat atnaujinama ir prieinama portugalų ir anglų.

Paieška atliekama pagal įmonės mokesčių mokėtojo identifikacijos numerį (Número de Identificação Coletiva – NIPC), kuris yra ir mokesčių mokėtojo kodas, ir įmonės registracijos Įmonių registre numeris.

Paskelbtų įmonės dokumentų oficialioje svetainėje galima ieškoti pagal mokesčių mokėtojo identifikacijos numerį, apylinkę arba dokumento tipą.

Valdžios institucijos taip pat gali atlikti paiešką pagal registruotą įmonės pavadinimą, jos mokesčių mokėtojo identifikacijos numerį bei paiešką per tinklo sistemą, kuri suteikiama gavus IRN leidimą.

Mokestis už informacijos suteikimą

Informacija apie registruotus teisinius veiksmus skelbiama nemokamai tam skirtoje oficialioje svetainėje. Ji automatiškai paskelbiama iš karto užbaigus registravimą ir yra pasiekiama visiems paiešką atliekantiems asmenims.

Už išrašus iš registro ir susijusių dokumentų, tiek raštiškos, tiek elektroninės formos, imamas mokestis.

Elektroninius išrašus galima gauti už 25 EUR įsigijus metinį abonementą. Yra ir dvejų, trejų ar ketverių metų abonementas. Paieška atliekama pagal mokesčių mokėtojo identifikacijos numerį (NIPC). Sumokėjus mokestį, suteikiamas kodas, suteikiantis prieigą prie informacijos.

Pagal tą pačią procedūrą taip pat galima užsisakyti ir kitų duomenų bazėje saugomų dokumentų elektroninius išrašus, t. y. dokumentus, kuriais remiantis nuo 2011 m. sausio mėn. vykdomas registravimas, bei patvirtintas atnaujintų bendrovių įstatų.

Registravimo Įmonių registre teisinės pasekmės

Įmonių registre registruotinais ir skelbtinais teisiniais veiksmais gali būti remiamasi tik po jų paskelbimo.

Daroma prielaida, kad galutinis registro įrašas kaip atitinka esamą teisinę padėtį (Įmonių registro kodekso 11 straipsnis).

Visa įmonės tapatybės informacija (teisinis statusas, pavadinimas, registruota buveinė, veiklos tikslai, įmonės valdančiųjų narių tapatybė ir pan.) ir didžioji dalis privalomų registruoti faktų grindžiami turimais dokumentais; t. y. daroma prielaida, kad registre užfiksuota teisinė padėtis atitinka tikrovę.

Šios taisyklės išimtis yra deponuoti įrašai – tai registravimo būdas, kai registravimui teikiamų dokumentų teisinio tikrumo patikrinimas yra įmonės atsakomybė. Tokiu atveju registratorius patikrina tik prašytojo teisę atlikti registraciją. Toks registravimas atlieka viešo paskelbimo funkciją, ir šiuo atveju informacijos tikrumas nėra preziumuojamas. Tokį statusą turi akcijų registravimas.

Žemės registro kodekso – įstatymo, kuris pagal analogiją taikomas Įmonių registrui – 153 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, užregistravęs neteisingą ar teisiškai neegzistuojantį dokumentą, ne tik užsitraukia baudžiamąją atsakomybę, bet ir tampa atsakingas už žalą, kuri gali būti dėl to padaryta. Be to, nustatyta, kad tokia pati atsakomybė taikoma bet kuriam asmeniui, kuris registrui ar kitam subjektui pateikia ar patvirtina neteisingą pareiškimą siekdamas sukurti įrašą registre arba dokumentą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 348A straipsnį bet kuris asmuo, valstybės institucijai ar savo funkcijas vykdančiam valstybės tarnautojui savo ar kito subjekto vardu pateikęs arba patvirtinęs neteisingą informaciją apie tapatybę, statusą ar kitą savybę, pagal įstatymus turinčią teisinę galią, kuri įrašoma į autentišką dokumentą, baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki dvejų metų arba bauda.