ES šalių įmonių registrai

Austrija

Šiame skyriuje pateikiama bendra informacija apie Austrijos įmonių registrą.

Turinį pateikė
Austrija

Nacionalinio registro steigimo istorija

Kada jis įsteigtas?

Iki 1990 m. Austrijos įmonių registras buvo vedamas popieriuje (vok. Handelsregister). 1991 m. pradėjo veikti elektroninė įmonių registro (vok. Firmenbuch) duomenų bazė.

Kada jis buvo suskaitmenintas?

1991 m., kai vietoj Handelsregister pradėjo veikti Firmenbuch, pagrindiniame registre (vok. Hauptbuch) saugoti duomenys buvo perkelti į elektroninę duomenų bazę. Nuo tada visi duomenys – tiek einamieji, tiek istoriniai (nuo 1991 m.) – yra prieinami elektronine forma. Nuo 2005 m. taip pat veikia elektroninis įmonių registro dokumentų (vok. Urkundensammlung) archyvas.

Kokie teisės aktai taikomi šiuo metu?

Pagrindinės teisės aktų nuostatos išdėstytos Įmonių registro įstatyme (vok. Firmenbuchgesetz – FBG) ir Komercinės veiklos kodekse (vok. Unternehmensgesetzbuch – UGB).

Kokia informacija kaupiama įmonių registre?

Kas turi prieigą prie registro?

Kiekvienas asmuo gali prisijungti prie įmonių registro duomenų bazės ir gauti informaciją apie registro įrašus. Galima jungtis tiek prie pagrindinio registro, tiek prie dokumentų archyvo.

Kokia informacija kaupiama įmonių registre?

Įmonių registro pagrindiniame registre saugoma informacija apie visus Austrijoje registruotus verslo subjektus. Dokumentai, kuriais grindžiami tie įrašai, saugomi dokumentų archyve.

Įmonių registro paskirtis – registruoti ir atskleisti faktus, kurie turi būti registruojami pagal įmonių teisės nuostatas. Tai – įmonių registre įmonei suteiktas numeris, įmonės pavadinimas, teisinė forma, registruotoji buveinė ir veiklos adresas, taip pat įmonei atstovauti įgalioti asmenys. Iš esmės, įmonių registre įrašytiems faktams pasikeitus, apie tai privaloma nedelsiant pranešti teismui (prievolė pranešti).

Kokio pobūdžio duomenys yra kaupiami? (Kokie subjektai yra įrašomi į viešąjį registrą? Informacija apie nemokumą, finansinės ataskaitos...)

Pagal FBG 2 straipsnį į pagrindinį registrą pirmiausia įtraukiama ši informacija: visos ribotos atsakomybės bendrovės (uždarosios akcinės bendrovės (vok. Gesellschaft mit beschränkter HaftungGmbH), akcinės bendrovės (vok. Aktiengesellschaft – AG), Europos bendrovės – SE), registruotos ūkinės bendrijos (paprastosios ūkinės bendrijos (vok. offene GesellschaftOG) ir komanditinės ūkinės bendrijos (vok. KommanditgesellschaftKG)) ir kooperatyvai (įskaitant Europos kooperatines bendroves – SCE), kurių registruotoji buveinė yra Austrijoje. Pagal civilinę teisę sudarytos partnerystės (vok. Gesellschaften bürgerlichen Rechts – GesbR) į įmonių registrą netraukiamos, nes neturi teisinio subjektiškumo. Užsienio juridiniai asmenys turi būti įrašyti į įmonių registrą, jeigu turi filialą Austrijoje.

Iš esmės, individualios komercinės veiklos subjektai gali registruotis įmonių registre savanoriškai. Registruotis įmonių registre privaloma tik tada, jeigu individualios komercinės veiklos subjekto apyvarta dvejus iš eilės finansinius metus viršija 700 000 EUR arba kuriais nors metais viršija 1 000 000 EUR.

Kokie dokumentai yra kaupiami ir (arba) saugomi (bylos, dokumentų knygos, įstatai, visuotinių posėdžių protokolai...)?

Be įmonių registro pagrindiniame registre saugomų įrašų, dokumentų archyve saugomi įvairūs dokumentai. Tai, pirmiausia, ribotos atsakomybės bendrovių įstatai, bendrovių, kurios privalo rengti ataskaitas, finansinės ataskaitos ir įgaliotų atstovų parašų pavyzdžiai.

Kaip galima atlikti paiešką (ir pagal kokius paieškos kriterijus)?

Asmeniškai ir (arba) registro interneto svetainėje.

Kokie galimi paieškos kriterijai?

Išrašą iš įmonių registro duomenų bazės galima gauti įvedus įmonių registre suteiktą numerį (vok. Firmenbuchnummer). Iš esmės tokiame išraše pateikiama tuo metu registre esanti informacija. Tačiau, jeigu to prašoma, taip pat gali būti išduoti išbraukti (istoriniai) duomenys.

Jeigu įmonių registre suteiktas numeris nežinomas, jį galima surasti pagal juridinio asmens (vok. Firma) pavadinimą arba asmens, užimančio tam tikras pareigas atitinkamo juridinio asmens struktūroje, (pvz., generalinio direktoriaus) pavardę.

Pagal dokumentų sąrašą (vok. Urkundenliste) taip pat galima gauti visus su juridiniu asmeniu susijusius elektroniniu formatu saugomus dokumentus.

Taip pat žr. atsakyme į klausimą „Kaip gauti registro išrašą, patvirtintą dokumento kopiją arba nuorašą?“ pateiktą informaciją.

Kaip gauti dokumentus?

Nemokamai? Už užmokestį?

Žr. atsakyme į klausimą „Kaip gauti registro išrašą, patvirtintą dokumento kopiją arba nuorašą?“ pateiktą informaciją.

Kaip gauti registro išrašą, patvirtintą dokumento kopiją arba nuorašą?

Iš įmonių registro duomenų bazės galima gauti tiek įmonių registro išrašus (iš pagrindinio registro), tiek dokumentus (iš dokumentų archyvo). Tai, kokie juridinio asmens dokumentai turimi, galima matyti dokumentų sąraše. Už duomenis, prašomus išduoti iš įmonių registro duomenų bazės, imamas mokestis, išskyrus nemokamą informacijos suvestinę, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie juridinį asmenį.

Jeigu žinomas įmonės pavadinimas arba juridiniam asmeniui įmonių registre suteiktas numeris, įmonių registro išrašus ir dokumentus galima gauti per Austrijos teismų skaitmeninės informacijos ir paslaugų platformą „JustizOnline“. Jeigu reikalingi mokami duomenys, reikia užsiregistruoti naudojantis mobiliuoju parašu ir turėti galimybę sumokėti internetu. Kita vertus, pirmiau minėtą informacijos suvestinę galima gauti be jokių papildomų sąlygų.

Nuolatinę prieigą prie Austrijos įmonių registro ir galimybę naudotis visomis paieškos funkcijomis galima gauti per Verrechnungsstelle. Tai – įmonės, kurias Teisingumo ministerija yra pasamdžiusi įmonių registrui teikiamoms užklausoms tvarkyti. Tokią internetinę prieigą taip pat turi visi notarai, advokatai, auditoriai ir konsultantai mokesčių klausimais (vok. Wirtschaftstreuhänder). Prašymus išduoti informaciją iš įmonių registro duomenų bazės taip pat galima teikti teismams.

Registracijos procedūra

Kaip pradėti registracijos procedūrą (pateikti prašymus registrui, kaip patvirtinti dokumentus, kokio tipo dokumentus reikia pridėti)?

Asmeniškai ir (arba) internetu.

Iš esmės prašymus įmonių registrui reikia teikti raštu, o pareiškėjų parašas paprastai turi būti patvirtintas notaro arba teismo.

Prašyme turi būti tiksliai nurodyta, apie kokį įrašą prašoma duomenų. Daugeliu atveju prie prašymo taip pat reikia pridėti atitinkamus dokumentus, kurių kai kuriems yra taikomi tam tikri formos reikalavimai. Pavyzdžiui, AG arba GmbH tipo bendrovių įstatai visada turi būti išdėstyti notariniame akte.

Prašymai įmonių registro teismui gali būti teikiami popieriniu arba elektroniniu formatu. Tam tikriems prašymams parengtos specialios formos. Žr.

https://justizonline.gv.at/jop/web/formulare/kategorie/2

https://portal.justiz.gv.at/at.gv.justiz.formulare/Justiz/Firmenbuch.aspx

Šiame puslapyje nėra galimybės pateikti išsamios informacijos apie visus formos ir turinio reikalavimus (papildomai prie pirmiau pateiktos pagrindinės informacijos), kuriuos turi atitikti įmonių registrui teikiami prašymai. Jeigu jums reikalinga konsultacija šiuo klausimu, turite kreiptis į notarą arba teisininką.

Kaip peržiūrimi pateikti prašymai?

Prašymų formą ir turinį peržiūri kompetentingi įmonių registro teismai. Tai – pirmosios instancijos teismai, atsakingi už komercinių bylų nagrinėjimą (federalinių žemių teismai (vok. Landesgerichte)). Teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal juridinio asmens, kuris yra arba turi būti įrašytas į įmonių registrą, pagrindinės buveinės arba registruotos buveinės vietą.

Visus įmonių registro teismų sprendimus priima teisėjai arba teismo pareigūnai. Jeigu prašymo negalima patenkinti, nes jame yra trūkumų, teismas gali paprašyti, kad pareiškėjas prašymą pataisytų.

Teisinės registracijos pasekmės

Įrašų pasekmės trečiosioms šalims pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 17 straipsnį

Įmonių registro įrašų pasekmės trečiosioms šalims reglamentuojamos pagal Komercinės veiklos kodekso 15 straipsnį; jame nurodyta, kad faktu, kuris turėtų būti, bet nėra užregistruotas įmonių registre, atitinkama įmonė negali remtis prieš trečiąją šalį, nebent trečioji šalis apie tą faktą jau žinojo (1 dalis). Kai faktas užregistruojamas, trečioji šalis privalo priimti tą faktą kaip jai privalomą. Tačiau tai netaikoma teisiniams veiksmams, kurie atliekami per 15 dienų nuo įrašo įrašymo, jeigu trečioji šalis įrodo, kad ji apie faktą nežinojo ir neturėjo žinoti (2 dalis). Įmonė taip pat privalo priimti neteisingus įrašus kaip jai privalomus trečiosios šalies atžvilgiu pagal komercinius sandorius, jeigu ji pati įvedė neteisingą įrašą arba neišbraukė įrašo, nors žinojo arba turėjo žinoti, kad jis yra neteisingas. Tačiau įmonė neprivalo priimti neteisingų įrašų kaip jai privalomų, jeigu gali įrodyti, kad trečioji šalis nesirėmė įrašu, žinojo, jog įrašas yra neteisingas, arba to nežinojo dėl didelio aplaidumo (3 dalis).

Teisiškai privaloma AG arba GmbH tipo bendrovės įstatų redakcija visada yra ta, kuri yra užregistruota įmonių registre, nes joks įstatų pakeitimas neturi teisinės galios, kol nėra užregistruotas įmonių registre (Akcinių bendrovių įstatymo (Aktiengesetz – AktG) 148 straipsnio 3 dalis, Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymo (GmbH-Gesetz – GmbHG) 49 straipsnio 2 dalis).

Skirtumai tarp įrašo registre ir paskelbto įrašo

Kadangi įmonių registro įrašai iš įmonių registro duomenų bazės yra perduodami papildomoms skelbimo priemonėms (į teisinių pranešimų duomenų bazę (vok. Ediktsdatei) ir Oficialiajam leidiniui Wiener Zeitung) tiesiogiai, naudojantis IT priemonėmis, įmonių registro įrašų turinys ir papildomai paskelbtų įrašų turinys iš esmės negali nesutapti. Jeigu nesutapimas vis dėlto atsirastų, viršesnis būtų įrašas įmonių registre.

Kas atsakingas už duomenų tikslumą?

Iš esmės kiekvienas verslininkas privalo užtikrinti, kad į įmonių registrą įrašomi faktai apie jį būtų teisingi ir nepasenę. Jeigu tokie faktai pasikeičia, įmonių registrą būtina nedelsiant apie tai informuoti. Jeigu asmuo, kuris privalo pranešti tam tikrą faktą įmonių registrui, prašymo tuo tikslu nepateikia, jis gali būti priverstas tai padaryti jam skiriant baudą.

Duomenų apsaugos procedūros

Procedūros, susijusios su duomenų subjekto teisėmis dėl jų asmens duomenų skelbimo ir saugojimo

Visos teisės į duomenų apsaugą pirmiausia reglamentuojamos pagal įmonių registro teismo procedūrų nuostatas (žr. Teismų organizavimo įstatymo (vok. Gerichtsorganisationsgesetz) 84 straipsnį).

Kontaktinė informacija

Informaciją apie tai, kuriam įmonių registro teismui priklauso teritorinė jurisdikcija priimti sprendimus dėl tam tikro juridinio asmens (žr. atsakyme į klausimą „Kaip peržiūrimi pateikti prašymai?“ pateiktą informaciją), galima rasti platformoje „JustizOnline“, naudojantis teismo paieškos funkcija (vok. Gerichtssuche). Žr.

https://justizonline.gv.at/jop/web/home

Naudingos nuorodos

https://www.justiz.gv.at/home/service/firmenbuch~36f.de.html

https://justizonline.gv.at/jop/web/firmenbuchabfrage

Paskutinis naujinimas: 13/12/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.